- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- A8.-1422-1013/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01090-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. V.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruojančio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas už muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini) ir laikinojo saugojimo sandėlio (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymą, muitinės sandėlyje saugodamas Europos sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes be muitinės leidimo, savo veiksmais pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 237 straipsnio 3 dalį bei Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties 2019 m. balandžio 30 d. Nr. 19VM-126 2.5 papunktį: 2020 m. kovo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) I tipo atviro muitinės sandėlyje (duomenys neskelbtini) ir Laikinojo saugojimo sandėlyje (duomenys neskelbtini) esančių adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas patikrinimas kaip vykdoma veikla, ar laikomasi Prekių muitinės priežiūros sandėlyje 2019 m. balandžio 30 d. sutartyje Nr. 19VM-126 ir Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo 2019 m. balandžio 30 d. sutartyje Nr. 19VM-125 aprašytų sutartinių įsipareigojimų ir patikrinimo metu nustatyta, kad muitinės sandėlyje (duomenys neskelbtini) buvo sandėliuojamos prekės – 9 paletės plastikinių granulių (10100 kg) ir 20 palečių dantų šepetukų „Dentaid“ (6338 kg), kurios turėjo Europos Sąjungos prekių muitinės statusą, bet tokių prekių laikymas nebuvo pažymėtas muitinės sandėlio steigimo leidime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas V. V. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino. Parodė, kad krovinys buvo Europos Sąjungos kilmės, todėl jo nebuvo galima laikyti būtent muitinės sandėlyje. Kadangi vienoje patalpoje buvo muitinės sandėlis ir ekonominės veiklos sandėlis, atvažiavo prekės iš Europos ir po dviejų valandų turėjo išvažiuoti, bet ekonomės veiklos sandėlyje nebuvo vietos kroviniui. Jie iškrovė krovinį lauke, tada prasidėjus lietui reikėjo gelbėti krovinį, jis neturėjo kitos išeities ir iškrovė laikinai krovinį dviem valandoms į muitinės sandėlį. Tiesiog taip buvo pasielgta siekiant išgelbėti krovinį, realiai nuo jo veiksmų nei valstybė, nei muitinė nepatyrė jokios žalos. Konkrečiai krovinių įpakavimas buvo popieriniai maišai ir popierinės dėžutės, todėl nuo lietos krovinys galėjo nukentėti. Be to, krovinys buvo iškrautas į griežtesnės muitinės kontrolės sandėlį, tiesiog jo kaltė pasireiškė tuo, kad neturėjo teisės ten iškrauti. Įvykio metu jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Visi jo veiksmai buvo nukreipti tam, kad išgelbėtų krovinį nuo sugadinimo. Pats krovinio iškrovimas neturėjo jokių neigiamų pasekmių. Jis buvo pasirašęs sutartis, kuriomis buvo numatytos šalių pareigos ir atsakomybės dėl sandėlių veiklos. Jis žinojo apie Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. 19VM-126 2.5 punkto įpareigojimus, jis padėjo prekes į sandėlį, neturėdamas teisės jų ten padėti, bet jis stengėsi išgelbėti krovinį nuo sugadinimo.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).
V. V. 2020 m. kovo 2 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. kovo 2 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko krovinys 20 palečių dantų šepetukų, bendras svoris 6383 kg, siuntėjas „Dentaid“ ir 9 paletės plastikinių Granulių, bendras svoris 10100 kg, siuntėjas (duomenys neskelbtini). Kadangi ekonominiam sandėlyje tuo metu nebuvo laisvos vietos, siekdami apsaugoti krovinį nuo sugadinimo, minėtas krovinys buvo iškrautas į muitinės sandėlio patalpas. Kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, visiškai pripažįsta savo padarytą klaidą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 4).
Į bylą pateikta 2019 m. balandžio 30 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartis Nr. 19VM-126 ir 2019 m. balandžio 30 d. Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutartis Nr. 19VM-125, kurios yra sudarytos tarp Vilniaus teritorinės muitinės atstovės ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus – V. V..
Į bylą pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 15 d. pažyma dėl darbo užmokesčio Nr. 2020-21, kurios duomenimis, V. V. gauna 300 Eur mėnesinį atlyginimą.
Teismui pateikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartis santuokos nutraukimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Teismas pažymi, jog ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra formalus, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas pažeidimo sudėties požymis, svarbu tik nustatyti, jog buvo padarytas reikalavimų dėl laikinojo saugojimo pažeidimas (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-299-634/2019).
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 237 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu tai neturės neigiamos įtakos muitinės priežiūrai, muitinė gali leisti, kad Sąjungos prekės būtų saugomos sandėlyje, skirtame muitiniam sandėliavimui. Nelaikoma, kad toms prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.
Tarp V. V. ir Vilniaus teritorinės muitinės sudarytos 2019 m. balandžio 30 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. 19VM-126 2.5 punkte nurodyta, jog muitinės sandėlio savininkas įsipareigoja prekes, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes (jeigu tokių prekių laikymas pažymėtas muitinės sandėlio steigimo leidime) įtraukti į apskaitą tuoj pat, kai jos fiziškai padedamos į muitinės sandėlį. Duomenis apie prekių išgabenimą iš muitinės sandėlio įtraukti į apskaitą ne vėliau kaip jų išgabenimo metu.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. pilnai pripažino kaltę padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 2 dalyje. Jis teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai, parodydamas, kad krovinys buvo Europos Sąjungos kilmės, todėl jo nebuvo galima laikyti būtent muitinės sandėlyje; kadangi vienoje patalpoje buvo muitinės sandėlis ir ekonominės veiklos sandėlis, atvažiavo prekės iš Europos ir po dviejų valandų turėjo išvažiuoti, bet ekonomės veiklos sandėlyje nebuvo vietos kroviniui. Jie iškrovė krovinį lauke, tada prasidėjus lietui reikėjo gelbėti krovinį, jis neturėjo kitos išeities ir iškrovė laikinai krovinį dviem valandoms į muitinės sandėlį; jis žinojo apie Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. 19VM-126 2.5 punkto įpareigojimus, padėjo prekes į sandėlį, neturėdamas teisės jų ten padėti, bet jis stengėsi išgelbėti krovinį nuo sugadinimo. Be kita ko, V. V. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2020 m. kovo 2 d. į UAB (duomenys neskelbtini) sandėlį, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko krovinys 20 palečių dantų šepetukų, bendras svoris 6383 kg, siuntėjas „Dentaid“ ir 9 paletės plastikinių Granulių, bendras svoris 10100 kg, siuntėjas (duomenys neskelbtini); kadangi ekonominiam sandėlyje tuo metu nebuvo laisvos vietos, siekdami apsaugoti krovinį nuo sugadinimo, minėtas krovinys buvo iškrautas į muitinės sandėlio patalpas. Atsižvelgiant, jog šiuo atveju V. V., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, saugojo muitinės sandėlyje (duomenys neskelbtini) gautas Europos Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes nepranešęs muitinei ir be jos leidimo, todėl jis nesilaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 237 straipsnio 3 dalies nuostatų bei pažeidė 2019 m. balandžio 30 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. 19VM-126 2.5 punkto reikalavimus. Taigi byloje yra įrodyta, jog V. V. 2020 m. kovo 2 d. sandėliavo gautas Europos Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes – 9 paletes plastikinių granulių (10100 kg) ir 20 palečių dantų šepetukų „Dentaid“ (6338 kg) muitinės sandėlyje, nors jis neturėjo muitinės leidimo sandėliuoti tokias prekes (duomenys neskelbtini) sandėlyje, ši V. V. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 215 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaip minėta, ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia asmeniui baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. pripažindamas kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, akcentavo tai, kad neturėdamas kitos išeities iškrovė laikinai krovinį dviem valandoms į muitinės sandėlį, siekiant jį išgelbėti. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, teismo vertinimu, yra mažesnis. Be kita ko, teismas vertina ir tai, kad V. V. mėnesinės pajamos nėra didelės, ką patvirtina byloje esantis Sodros išrašas, be to, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutarties santuokos nutraukimo byloje duomenis nustatyta, kad V. V. vienas augina nepilnametį vaiką. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatyta V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, administracine tvarka baustas, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 5-7), teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju įvertinus padaryto pažeidimo, numatyto ANK 215 straipsnio 2 dalyje pobūdį bei aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra tikslinga, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir V. V. skirti švelnesnę negu minimali įstatyme numatyta nuobauda.
Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti už ANK 215 straipsnio 2 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi paskyrus, mažesnį nei sankcijoje numatytą baudos dydį – 400 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadele“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB Luminor banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 banko kodas 21400; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje turi būti nurodomas administracinio nusižengimo identifikacinis kodas ROIK: 20111878433. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1-2 dalys). Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.