- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-17554-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10551-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Anita Sereikienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto bankas atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė D. R. priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. mirė pareiškėjo tėvas A. R.. A. R. sutuoktinė po jo mirties ir toliau valdė jų bendrai santuokoje įgytą turtą, t. y. 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas sutuoktinių bendrai buvo įgytas 1992 m. birželio 12 d. pagal Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 928. Pareiškėjo motina D. R. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties faktiniu valdymu, t. y. po jo mirties gyveno bute, mokėjo komunalinius mokesčius, buto bei negyvenamosios patalpos eksploatavimo išlaidas, viena naudojosi, tvarkė ir prižiūrėjo butą, perėmė ir naudojo visus mirusiojo bei kartu įgytus daiktus, likusios po jo mirties. D. R., manydama, kad butas registruotas jos vardu ir jai priklauso, po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė, tačiau turtą pradėjo faktiškai valdyti. Pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 3–6).
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad jo mama sirgo, turėjo daug problemų su sveikata, todėl manydama, kad jai vienai priklauso butas, po sutuoktinio mirties į notarą nesikreipė. Pareiškėjo mama mirė praėjus 9 mėnesiams po sutuoktinio mirties. Mirus motinai, pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo ir sužinojo, kad yra nesutvarkyti dokumentai po jo tėvo mirties. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas – butas ir banko sąskaitoje esantys pinigai. Pareiškėjo tėvai daugiau vaikų neturėjo, todėl kitų įpėdinių nėra (2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 35 sek. – 06 min. 46 sek.).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, jeigu pareiškėjas pateiks teismui pareiškimą patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 28–29). Suinteresuotam asmeniu apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 34–35). Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai A. R. ir D. R. (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką (e. b. l. 24). A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 18). Po palikėjo mirties liko sutuoktinės – D. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (e. b. l. 23). Paveldėjimo byla po A. R. mirties, Kauno miesto 26-ajame notarų biure užvesta nebuvo (e. b. l. 21). D. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Po D. R. mirties palikimą priėmė pareiškėjas, 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto 26-ajame notarų biure padavęs pareiškimą (e. b. l. 20).
7. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, buto įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 12 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 928 (e. b. l. 23), o palikėjo santuoka su D. R. buvo sudaryta 1980 m. lapkričio 21 d. (e. b. l. 24). Kadangi minėtas butas įgytas palikėjo santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjos mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po D. R. sutuoktinio – palikėjo mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko (e. b. l. 22). Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Pareiškėjas (palikėjo sūnūs) į tėvo palikimo dalį nepretenduoja.
11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. T. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po palikėjo mirties, jos sesuo liko gyventi bute ir juo rūpinosi (2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 06 sek. – 10 min. 56 sek.). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu teikti pareiškėjo parodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, todėl mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą (e. b. l. 8–17).
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 m. rugpjūčio 15 d., mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.