Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-369-1124/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e1-369-1124/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48518-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
A. I.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-369-1124/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48518-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2021 m. vasario 11 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 13 kartų, paskutinį kartą –Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę – 50 parų arešto bausmę, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. I. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui (dukrai), o būtent – 2020 m. gruodžio 12 d. apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto tarp jo ir jo artimojo giminaičio – dukros K. M., metu, tyčia mušdamas – suduodamas dešine ranka vieną smūgį K. M. į veidą, padarė K. M. dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus K. M. atžvilgiu, A. I., tyčia kitaip smurtaudamas – sugriebdamas dešine ranka K. M. už gerklės ir stipriai suspausdamas, sukėlė K. M. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. I., tyčia mušdamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir, tyčia kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiai (savo artimajam giminaičiui) – dukrai K. M..

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis).

4. Kaltinamojo A. I. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis A. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad K. M. yra jo dukra. Dukra kartu su juo negyvena, ji gyvena su savo motina (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 12 d. apie 13 val. jam paskambino K. M., ji paprašė, kad jis ateitų pas jos pažįstamą Ž. N. ir kartu atsivestų jos brolį (jo sūnų). Jis sutiko ir atėjo į Ž. N. namus, adresu – (duomenys neskelbtini), kur jie visi kartu vartojo alkoholį. Jis kartu su K. M. ir draugais išgėrė butelį degtinės. Tuomet tarp jo ir K. M. kilo konfliktas. K. M. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jis ją mažą kažkam buvo atidavęs, nors to nebuvo. Jis nesusivaldė ir sudavė K. M. smūgį į veidą, dešine ranka suėmė K. M. už kaklo ir suspaudė. Po to jis K. M. paleido, ji tuo momentu iškvietė policijos pareigūnus, o jis su savo sūnumi išėjo į namus. Vėliau jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jų draugai konflikto nematė, nes tuo metu jau miegojo. Jis pasižada K. M. atsiprašyti. Anksčiau niekada nesmurtavo K. M. atžvilgiu, tai buvo pirmas kartas. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 60–62).

4.2. Nukentėjusioji K. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 12 d. apie 12 val. ji atvažiavo pas savo draugę Ž. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ji kartu su drauge bei draugės sutuoktiniu vartojo alkoholį, kalbėjosi. Ji norėjo pamatyti savo brolį, kuris gyvena su jos tėvu A. I.. Kadangi pas A. I. ji nesilanko, nes jis gyvena su kita moterimi, kitu adresu, ji paskambino A. I. ir paprašė, kad jis atvestų jai brolį, nes nori su juo pabūti. A. I. atėjo į jos draugės namus, kartu su juo atėjo ir jos brolis. Jie bendravo tarpusavyje, ji žaidė ir kalbėjosi su broliu. Kažkuriuo metu Ž. N. nuėjo miegoti, jos sutuoktinis tuo metu jau miegojo. Tuomet tarp jos ir A. I. kambaryje kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo pavartojusi alkoholio, ji A. I. pradėjo priekaištauti, kad jis pusę metų su ja nebendravo, nerašė žinučių, nesidomėjo ja, kad galbūt ji ne jo dukra, jeigu ji jam nerūpi, kad ji jam reikalinga buvo tik tada, kai reikėjo prižiūrėti brolį, niekada iš jo nėra gavusi dovanų. Po to ji nuėjo į virtuvę, brolis liko žaisti kambaryje su jos telefonu, į virtuvę taip pat atėjo ir A. I.. Ji sėdėdama rūkė, kai A. I. priėjęs staiga sudavė smūgį jai ranka į veidą, jai suskaudo dešinę akį. Tada sugriebė ją viena ranka už gerklų ir suspaudė, ji pradėjo dusti, bet kažkaip išsprūdo. Ji nubėgo į kambarį, paėmė telefoną ir pasakė A. I., kad kviečia policijos pareigūnus. A. I. su broliu išėjo į namus sakydamas, kad ji brolio daugiau nepamatys. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, A. I. buvo sulaikytas savo namuose. Ją pareigūnai nuvežė į policijos komisariatą, apklausė, nufotografavo. Jai skaudėjo dešinę akį ir gerklas, buvo sunku ryti maistą, seiles. Dėl sužalojimo ji kreipėsi į teismo medikus, jai buvo nustatytas akies sumušimas, ant kaklo smaugimo žymių nebuvo, nes medikai ją po registracijos apžiūrėjo tik po keturių dienų. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 7–11, 21–23).

4.3. Liudytoja Ž. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad pažįsta A. I. (jis yra jos draugės sutuoktinis), K. M. taip pat seniai pažįsta. 2020 m. gruodžio 12 d. ji buvo namuose su savo sutuoktiniu A. N.. K. M. pas juos atėjo apie 16 val., jos sėdėjo, kalbėjosi, vartojo alkoholį. Kažkuriuo metu K. M. kažkam skambino, po kurio laiko atėjo A. I. su savo vaiku. Jie sėdėjo, vartojo alkoholį, kalbėjosi, jokio konflikto nebuvo. Jos sutuoktinis nuėjo miegoti, po kurio laiko ji taip pat nuėjo miegoti. K. M. su savo tėvu A. I. liko virtuvėje, kas tarp jų vyko, ji nematė, jokio triukšmo negirdėjo, miegojo kambaryje. Kada K. M. išėjo iš jos namų, nežino, bet ryte jos jų namuose nebuvo. K. M. kitą dieną jai paskambino ir pasakė, kad A. I. naktį kvietė policijos pareigūnus. Vėliau K. M. buvo pas juos atėjusi, sakė, kad A. I. norėjo ją pasmaugti, bet smurto žymių ant jos nesimatė, daugiau jiems ji nieko nepasakojo. Jos žiniomis, K. M. ir A. I. sutarė gerai (b. l. 27–30).

4.4. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, Bendrasis pagalbos centras 2020 m. gruodžio 12 d. 16.20 val. gavo K. M. telefoninį pranešimą, kad jos tėvas bandė ją smaugti, ji laukia vietoje, tėvas nuėjo į namus (į gretimą gatvę), greitosios medicinos pagalbos atsisako. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

4.5. Nukentėjusiosios K. M. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis, 2020 m. gruodžio 12 d. 16.23 val. adresu – (duomenys neskelbtini), jos tėvas A. I. kilusio konflikto metu dešine ranka paėmė jai už kaklo ir ją smaugė, ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 7–11).

4.6. Alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. AREN-0212, duomenimis, 2020 m. gruodžio 12 d. 18.20 val. K. M. buvo nustatytas 0,84 promilių neblaivumas, 2020 m. gruodžio 12 d. 18.22 val. A. I. buvo nustatytas 1,44 promilių neblaivumas (b. l. 31–33).

4.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G3644/2020 (01) duomenimis, K. M. nustatyta dešinės akies vokų poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 3–5 parų laikotarpiu iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gruodžio 12 d. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 36–37).

4.8. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – Policijos departamento ITT paslaugų tarnybos ikiteisminiam tyrimui pateikti nešiojamuoju vaizdo registratoriumi, Nr. B0F1EC619638, padaryti šeši vaizdo įrašai nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 16.35 val. iki 2020 m. gruodžio 12 d. 17.42 val.

4.8.1. Vaizdo įrašo pavadinimu „2020_1212_164430_18.mp4“, trukmė – 00.05.09 val., įrašo pradžia – 16.44.21 val. Matyti važiuojantis tarnybinis policijos automobilis, kuris sustoja, išlipa pareigūnai ir eina prie daugiabučio namo durų. Vienas iš pareigūnų per radijo stotelę paprašo susisiekti su pranešėja, kad juos įleistų, ir laukia prie durų. Išeina mergina, kuri sako, kad ji kvietė policiją tėvui, nes jis, būdamas neblaivus, ją smaugė. Dabar jis išėjo į kito bendrabučio penktą aukštą. Ji sako, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji pasakė tėvui, jog ji yra ne jo dukra, ir jis pradėjo ją smaugti, jai skaudėjo. Negali praryti seilių, skauda, greitoji nereikalinga. Pareigūnui paklausus, kur viskas vyko, mergina pasakoja, kad viskas vyko draugės bute. Mergina pakvietė tėvą, kad jis po pusės metų parodytų brolį, jis atvedė brolį, ji žaidė su broliu, viskas buvo gerai. Mergina ranka parodo namą ir butą, kur šiuo metu yra tėvas, sako, kad jo pavardė – A. I.. Pareigūnai ir mergina eina pas jos tėvą, eidama pasakoja, kad truputį vartojo alkoholio, mažametis vaikas išsigando smaugimo ir pabėgo, po to tėvas išėjo, nuvedė vaiką į namus, tėvas išgėręs, vaiko motina namuose. Vaizdo įrašo pabaiga – 16.49.30 val.

4.8.2. Vaizdo įrašo pavadinimu „2020_1212_164931_019.mp4“, trukmė – 00.05.00 val., įrašo pradžia – 16.49.29 val. Pareigūnai su mergina eina prie daugiabučio namo, prieina prie buto durų, kurias atidaro moteris, ji sako, kad vyras miega. Pareigūnai užeina į butą, ant lovos sėdi vyras, vienas iš pareigūnų sako, kad reikės pavažiuoti su jais. Vyras klausia, dėl ko, pareigūnai paaiškina, kad jis smaugė merginą, vyras sutinka vykti su pareigūnai prie tarnybinio automobilio. Rengdamasis vyras pasakoja, kad jį pakvietė išgerti draugas, pas kurį buvo atvažiavusi ir jo dukra, kuri norėjo pasimatyti su savo broliu. Jis atvedė Eriką (brolį), ji prie jo kalbėjo su pareigūnais ir jis išėjo į namus. Vyras prašo užfiksuoti, kas yra kaltas. Pareigūnai sako, kad nori išsiaiškinti, kas kaltas. Vaizdo įrašo pabaiga – 16.54.29 val.

4.8.3. Vaizdo įrašo pavadinimu „2020_1212_165430_020.mp4“ trukmė – 00.05.00 val., įrašo pradžia – 16.54.28 val. Pareigūnai stovi kambaryje, vyras rengiasi, pareigūnai jam sako, kad jis yra sulaikytas iki bus išsiaiškintos aplinkybės. Visi išeina į lauką, vyras, stovėdamas lauke, pareigūnams pasakoja, kad mergina kalba dalykus, kurių nebuvo, jis už gerklės neėmė. Matyti, kaip mergina eina link namo, pareigūnai prašo atnešti dokumentus. Pareigūnai su vyru stovi prie automobilio. Grįžta mergina. Vyras sako: „Rašyk, rašyk, ką tu mane gąsdini“, mergina sako: „Aš negąsdinu, aš pasakiau kaip buvo“. Pareigūnai kalba su mergina, užsirašo jos duomenis. Įrašo pabaiga – 16.59.28 val.

4.8.4. Vaizdo įrašo pavadinimu „2020_1212_165929_021.mp4“ trukmė – 00.05.00 val., įrašo pradžia – 16.59.27 val. Pareigūnai ir sulaikytas vyras stovi lauke, merginai liepia eiti į namus, pareigūnai su vyru įlipa į tarnybinį automobilį, užsirašo vyro duomenis. Vyras sako, kad jos nelietė, kodėl mergina taip pasakė, jis neįsivaizduoja, konfliktas kilo dėl to, kad mergina pasakė, jog kažkada jis ją pardavinėjo, jis pasakė dukrai, kad nurodytų žmogų, kuriam jis taip pasakė. Jis paėmė sūnų ir išėjo į namus. Sako, kad draugas, kuris ten buvo, viską matė. Vyras sako, kad prie jos net neprisilietė. Pareigūnai kalbasi su vyru. Įrašo pabaiga – 17.04.28 val.

4.8.5. Vaizdo įrašo pavadinimu „2020_1212_170428_022.mp4“ trukmė – 00.05.00 val., įrašo pradžia – 17.04.27 val. Pareigūnai automobilyje kalba su vyru. Duomenų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, nėra. Vaizdo įrašo pabaiga – 17.09.27 val.

4.8.6. Vaizdo įrašo pavadinimu „2020_1212_170927_023.mp4“ trukmė – 00.01.07 val., įrašo pradžia – 17.09.25 val. Duomenų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, negauta. Įrašo pabaiga – 17.10.32 val. (b. l. 38–43).

4.9. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus ikiteisminiam tyrimui pateiktas 2020 m. gruodžio 12 d. skambučio garso įrašas pavadinimu „2020_12_1216-20-23_37060287048.mp3“. Jame girdima, kaip K. M. praneša, kad adresu – (duomenys neskelbtini), jos tėvas A. I., kuris gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), ją ką tik smaugė (b. l. 45–49).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios, liudytojos Ž. N. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. I. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia dešine ranka sudavė vieną smūgį K. M. į veidą – padarė K. M. dešinės akies vokų poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat tyčia sugriebdamas dešine ranka K. M. už gerklės ir stipriai suspausdamas – sukėlė K. M. fizinį skausmą. Kaltinamojo A. I. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad A. I. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – dukrai.

6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam – 60 arešto parų bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 40 parų areštą). Paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą. A. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 89–90).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o kai veiką padaro recidyvistas – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, taip pat pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamasis dirba. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį vieną kartą baustas administracine tvarka.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo A. I. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, ilgesniam nei įstatyme numatytas arešto bausmės vidurkis, terminui – 60 paroms. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

12. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta artimo giminaičio (dukros) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, arešto bausmė bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 17.30 val. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 11.47 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 76–77).

14. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. I. skirta ir neatlikta bausme – 50 parų arešto bausme, ir jam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Į subendrintą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis.

15. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78–79), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. I. paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto bausmę.

A. I. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. gruodžio 12 d. 17.30 val. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 11.47 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti A. I. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme (50 parų arešto), ir paskirti A. I. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Į arešto bausmės laiką įskaityti A. I. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. baudžiamąjį įsakymą jau atliktą bausmės laiką, taip pat laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. 10.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. 11.07 val., dvi laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtas dienas prilyginant dviem arešto parom.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti A. I. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. I. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, A. I. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus, esančius Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė