Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-85-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
A6.-85-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00011-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.- 85-1170/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00011-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S., būdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), nesant galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo) ar imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, nuo 2022 m. birželio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 1 bei 2 punktuose numatytos pareigos neįvykdė ir nesiėmė veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą, ar į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Duomenys neskelbtini“ nesikreipė.

D. S. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai informuotas. VMI atstovas teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, savo pareiškime pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant. Taip pat teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad palaiko savo poziciją bei pareiškime nurodytas aplinkybes (b. l. 43). Kadangi į teismo posėdį neatvyko nei vienas proceso dalyvis, VMI prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, D. S. apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ kreditore yra VMI. UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) jai vadovauja D. S. VMI duomenimis, įmonės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams 2023 m. sausio 3 d. sudarė 290 376,59 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 22 d. VMI atliko UAB „Duomenys neskelbtini“ mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, ka minėtai įmonei už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė mokestinė nepriemoka. Šią nepriemoką sudaro 8 915,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 3 103,19 Eur ir šio mokesčio delspinigių, 56 323,00 Eur pelno mokesčio nepriemoka ir 9 957,95 Eur šio mokesčio delspinigių, 162 758,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 43 319,11 Eur šio mokesčio delspinigių. VMI 2022 metais ėmėsi veiksmų susidariusiai mokestinei nepriemokai išieškoti – 2022 m. birželio 16 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti 278 066,39 Eur vertės mokestinę nepriemoką, 2022 m. liepos 20 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 277 861,22 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, analogiškas sprendimas dėl 4240,18 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo priimtas ir 2022 m. rugsėjo 13 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko nuo 2022 m. birželio 16 d. VMI pareiškime nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ nemokumą patvirtina ir tai, kad įmonė nuo 2019 metų nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko negalima nustatyti ar įmonė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas, VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vardu nėra registruota jokio turto, VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė neturi jokių transporto priemonių, VMI nepavyko priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos iš įmonės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenimis įmonės skolą sudaro 13,88 Eur suma, o paskutinis darbuotojas buvo atleistas 2021 m. balandžio 8 d., Antstolių informacinės sistemos duomenimis minėtai įmonei buvo vykdomos 3 išieškojimo bylos, be to, įmonės vardu buvo įregistruota sąskaita UAB „Duomenys neskelbtini“, tačiau per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 11 d. šioje sąskaitoje piniginių lėšų judėjimo nebuvo. Be to, UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. gruodžio 8 d. buvo iškelta bankroto byla pagal VMI pareiškimą, kas patvirtina, kad įmonės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė (b. l. 2-4).

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) yra D. S. (b. l. 5).

Iš VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 3 d. matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ minėtai datai turi 6 915,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką ir 3 103,19 Eur šio mokesčio delspinigių, 56 323,00 Eur pelno mokesčio nepriemoką ir 9 957,95 Eur šio mokesčio delspinigių, bei 162 758,00 Eur pajamų mokesčio nepriemoką ir 49 319,11 Eur šio mokesčio delspinigių. Iš viso mokestinę nepriemoką sudaro 290 376,50 Eur suma (b. l. 6).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Duomenys neskelbtini“ jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 7).

VĮ „Regitra“ duomenimis UAB „Duomenys neskelbtini“ nuosavybės teise jokios transporto priemonės nepriklauso (b. l. 8).

Sodra duomenimis, 2022 m. spalio 28 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ turėjo 13,88 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o apdraustųjų asmenų skaičių sudarė – 0 (b. l. 9).

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, UAB „Duomenys neskelbtini“ atžvilgiu antstolės A. A. antstolių kontoroje yra pradėtos bei vykdomos 3 vykdomosios bylos (b. l. 9).

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 3231- 864/2022 pagal VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta bankroto byla bei areštuotas UAB „Duomenys neskelbtini“ ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ ilgą laiką nevykdo prievolių mokėti mokesčius valstybinėms įstaigoms. VMI 2022 m. lapkričio 3 d. duomenimis, įmonės mokestinė nepriemoka sudarė 288 393,28 Eur, kurios išieškoti nepavyko. Įmonėje aptariamos nutarties priėmimo metu samdomų darbuotojų nėra, paskutiniai darbuotojai buvo atleisti 2021 m. rugpjūčio 18 d. 2022 m. gruodžio 16 d. duomenimis UAB „Duomenys neskelbtini“ Sodra yra skolinga 13,88 Eur. Ši įmonė nuo 2019 iki 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi, todėl nėra galimybės įvertinti įmonės turto. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė neturi nuosavybės teise jokių transporto priemonių, todėl pripažinta, kad įmonė tikėtina jau kurį laiką negali vykdyti prievolių kreditoriams ir neturi lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Visų minėtų aplinkybių pagrindu, Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ yra nemoki (b. l. 9-11).

Iš VMI 2022 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. (23.31-08) 235-319 matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo informuota apie VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo D. S. nedalyvaujant

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 sausio 23 d., 13.00 val. bei 2023 m. vasario 10 d., 13.00 val. vykusiuose teismo posėdžiuose administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

ANK 630 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo šaukimas, siųstas D. S. naudojamu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), pastarajam buvo įteiktas tinkamai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. 2023 m. sausio 11 d. informavo teismą, kad 2023 m. sausio 23 d. vyksiančiame teismo posėdyje negalės dalyvauti, kadangi nebus Vilniuje, kartu patvirtino, jog jam siųstą šaukimą gavo (b. l. 48). Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, buvo numatytas kitas teismo posėdis, kuris vyko 2023 m. vasario 10 d., 13.00 val. ir apie kurį D. S. buvo informuotas analogišku anksčiau minėtam atvejui būdu (b. l. 57), tačiau pastarasis į teismo posėdį taip pat neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad D. S. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti procesinį sprendimą, byla gali būti išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Teismas, įvertinęs visus anksčiau aptartus įrodymus, juos tarpusavyje sugretinęs ir sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, taip pat išanalizavęs jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. S. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 3231- 864/2022 pagal VMI pareiškimą UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo iškelta nemokumo byla (b. l. 10-11), kuri įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 16 d. Minėtos aplinkybės pagrindu teismas pripažįsta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „Duomenys neskelbtini“ nemokumo bylos iškėlimo, kadangi ši įmonė įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo pripažinta nemoki.

Aptariamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje pripažinta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ ilgą laiką nevykdo prievolių mokėti mokesčius valstybinėms įstaigoms. 2022 m. lapkričio 3 d. įmonės mokestinė nepriemoka sudarė 288 393,28 Eur. Buvo imtasi aktyvių veiksmų, nukreiptų į minėtos mokestinės nepriemokos išieškojimą – priimti sprendimai dėl susidariusios mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, taip pat sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau aptariamas, VMI inicijuotas išieškojimas buvo nerezultatyvus. Įmonėje taip pat nėra nei vieno apdrausto asmens, kas patvirtina, kad įmonė ne tik nevykdo įsipareigojimų, tačiau realiai nevykdo jokios ūkinės-komercinės veiklos. VĮ „Registrų centras“ duomenimis įmonės vardu nėra įregistruota kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis, įmonė neturi nuosavybės teise jokių transporto priemonių, todėl pripažinta, kad įmonė tikėtina jau kurį laiką negali vykdyti prievolių kreditoriams ir neturi lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.

Žemesnės instancijos teismas

Šios aptartos ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės atitinka Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bylos Nr. eB2-1231-864/2023 kortelėje esančių elektroninių dokumentų, kurie buvo išvardinti ir šio nutarimo aprašomojoje dalyje, turinį, o būtent – mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo, VĮ „Registrų centras“ išrašo apie UAB „Duomenys neskelbtini“ nekilnojamąjį turtą, VĮ „Regitra“ išrašo apie UAB „Duomenys neskelbtini“ disponuojamas transporto priemones, turinį, taip pat Sodra 2022 m. spalio 28 d. pateiktus duomenis bei antstolių informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ atžvilgiu antstolės A. A. antstolių kontoroje yra pradėtos bei vykdomos trys vykdomosios bylos, VMI 2022 m. rugsėjo 21 d. UAB „Duomenys neskelbtini“ pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turinį.

Tiek iš Vilniaus apygardos teismui VMI pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Duomenys neskelbtini“ iškėlimo, tiek iš VMI Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto pareiškimo dėl administracinės teisenos pradėjimo D. S. matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ VMI duomenimis, įmonės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams 2023 m. sausio 3 d. sudarė 290 376,59 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 22 d. VMI atliko UAB „Duomenys neskelbtini“ mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad minėtai įmonei už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. susidarė mokestinė nepriemoka. Šią nepriemoką sudaro 8 915,34 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka ir 3 103,19 Eur ir šio mokesčio delspinigių, 56 323,00 Eur pelno mokesčio nepriemoka ir 9 957,95 Eur šio mokesčio delspinigių, 162 758,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 43 319,11 Eur šio mokesčio delspinigių. Nenustatyta, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ susidariusį įsiskolinimą būtų padengusi. VMI 2022 metais ėmėsi veiksmų susidariusiai mokestinei nepriemokai išieškoti – 2022 m. birželio 16 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti 278 066,39 Eur vertės mokestinę nepriemoką, 2022 m. liepos 20 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 277 861,22 Eur vertės mokestinę nepriemoką iš įmonės turto, analogiškas sprendimas dėl 4240,18 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo buvo priimtas ir 2022 m. rugsėjo 13 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko nuo 2022 m. birželio 16 d. Akivaizdu, kad įmonė neturėjo jokių realių galimybių atsiskaityti su VMI. Atitinkamai, tuo metu įmonės vadovo pareigas užimančiam asmeniui atsirado pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti juridinio asmens mokumą arba pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš byloje surinktų, nutarime aptartų bei įvertintų įrodymų matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovu D. S. yra nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Akivaizdu, kad pastarasis pakankamai ilgą laiko tarpą buvo minėtos įmonės vadovu, todėl buvo saistomas įmonės vadovui tenkančių teisių bei pareigų, įskaitant ir pareigą, susijusią su nemokumo proceso inicijavimu, bei žinojo apie įmonės finansinę padėtį. Tai reiškia, kad jis, užimdamas UAB „Duomenys neskelbtini“ vadovo pareigas, privalėjo atsakingai įvertinti valdomos įmonės finansinę būklę, o įmonės nemokumas jį, kaip vadovą, įpareigojo ieškoti sprendimų įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ susidariusios mokestinės nepriemokos nepavyko išieškoti jau nuo 2022 m. birželio 15 d., nuo to laiko įmonė buvo nemoki ir nebevykdė veiklos, o D. S., būdamas šios įmonės vadovu, kuris disponavo informacija apie jo valdomos įmonės turtą, taip pat mokestinius įsiskolinimus bei finansinę padėtį, taip pat saistomas pareigos imtis veiksmų, nukreiptų įmonės finansiniams sunkumams įveikti ir (ar) inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą, šių veiksmų nesiėmė ir jam tenkančios pareigos neįvykdė.

D. S. veika (neveikimas) dėl neinicijuoto nemokumo proceso atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusi nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „Duomenys neskelbtini“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai įmonei.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti D. S. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, daug kartų baustas administracine tvarka, įskaitant ir už administracinius nusižengimus, susijusius su juridinio asmens vadovui tenkančių pareigų vykdymo tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie pastarajam paskirtų nuobaudų apmokėjimą negauta, anksčiau teistas. D. S. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. S. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis 2200,00 Eur. Taikyti D. S. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2200,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) (nuo 2020 m. birželio 26 d. ši sąskaita uždaroma), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-85-1170/2022 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė