Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-94-874/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-05-31
Bylos Nr.: 1-94-874/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26465-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vijoleta Kurtkienė
Nukentėjusysis: V. J.
Kaltinamasis: T. P.
Advokatai: Modestas Švažas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-94-874/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26465-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 31 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,nukentėjusiajam V. J., jo atstovui Sauliui Staškui,kaltinamajam T. P., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997-06-10 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 3 dalį – pataisos darbais 2 metams be laisvės atėmimo;

2) 1998-01-29 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu; subendrinus su 1997-06-10 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;

3) 1998-09-11 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu; subendrinus su 1998-01-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su ½ turto konfiskavimu; 1999-09-07 paleistas lygtinai 1 metams 4 mėnesiams 17 d.;

4) 2001-11-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su ½ turto konfiskavimu; subendrinus su 1998-09-11 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su ½ turto konfiskavimu; 2002-11-07 pritaikius įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 5 straipsnį, bausmė sumažinta 1/6, t. y. 2 mėnesiais 8 dienomis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams 22 dienoms su ½ turto konfiskavimu; 2003-03-27 paleistas lygtinai 7 mėnesiams 10 d.;

5) 2004-04-19 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų;

6) 2006-08-08 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėnesių; 2007-05-29 pabėgo iš laisvės atėmimo vietos;

7) 2007-08-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių; subendrinus su 2006-08-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; 2008-07-18 paleistas atlikus bausmę;

8) 2019-09-23 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį (dvi veikos), 187 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams 15 dienų; taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 9 mėnesiams; 2019-12-09 panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2021-04-02 paleistas lygtinai, neatlikus 1 mėnesio 22 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2021-05-04 panaikintas lygtinis paleidimas; 2021-07-12 paleistas atlikus bausmę;

9) 2022-05-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 2023-07-12 paleistas atlikus bausmę; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2023 m. liepos 16 d., apie 16 val. 40 min., gatvėje, ties keliuku, vedančiu į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui, panaudojo fizinį smurtą prieš V. J., tai yra, tyčia parvertė V. J. ant žemės ir vieną kartą metaliniu žarstekliu smogė į galvą, padarydamas V. J. atvirą įspaustinį pakauškaulio lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, tokiais veiksmais tyčia sutrikdė nukentėjusiojo V. J. sveikatą, nes dėl kaukolės skliauto atviro ir įspaustinio lūžio pakauškaulio srityje nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. P. kaltę dėl V. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino visiškai, išskyrus tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis parodė, kad liepos 12 d. grįžęs iš įkalinimo įstaigos, visas dienas iki liepos 16 d. su V. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Liepos 16 d., iki įvykio, alkoholio nevartojo, nes sekančią dieną turėjo važiuoti į Joniškį tvarkytis „popierius“. Su V. J. buvo susitaręs, kad ateis „pasikrauti“ telefoną, nes pas jį nebuvo elektros. Atėjęs pas V. J., pasijungė telefoną, atsisėdo. V. J. jam liepė eiti namo ir jis išėjo. Grįžęs į namus prisiminė, kad pas V. J. ant fotelio paliko maikutę. Kai sugrįžo, V. J. sėdėjo fotelyje. Pastarasis jo paklausė ko sugrįžo. Jis atsakė, kad maikės, ištraukė ją iš po V. J. ir išėjo į namus. Jau išėjęs į pagrindinę gatvę išgirdo, kad V. J. jį pašaukė. Jis „maigydamas“ telefoną matė, kad ateina V. J. Pastarasis priėjęs jį pastūmė ir su „kačerga“ pradėjo mušti, sakydamas necenzūrinius žodžius, grasindamas užmušti. Jis sakė „V., baik“, galvojo pabėgti, bet V. V. spyrė jam į kojas ir jis parkrito. V. J. jam sudavė smūgius į nugarą. Jam sukilo „nervas“, jis atsikėlė, atėmė iš V. J. „kačergą“, pastūmė V. J. ir šis nuvirto. Nežiūrėdamas kur, trinktelėjo atimta „kačerga“ V. J. ir nuėjo. Nematė kur pataikė. Iki to įvykio su V. J. niekad nesipyko, buvo draugai, kartu išgerdavo. Jam išeinant iš V. J. namų, jokio konflikto su pastaruoju kieme nebuvo. Žarsteklį iš V. J. atėmė atsikėlęs nuo žemės, tada pastūmė V. J., šis nuvirto ir tada jis trenkė V. J. V. J. buvo girtas. Nemano, kad jam tuo metu, kai trenkė žarstekliu, grėsė pavojus iš V. J. Trenkė vieną kartą V. J. ir žarsteklį numetė. Kur kliuvo nežiūrėjo, buvo supykęs. Grįžęs į namus, davė dėdei pinigų, kad parneštų alaus. Tik tada vartojo alkoholį. Savo poelgį vertina blogai. Į užsienį išvyko, nes neturėjo darbo. Draugas pasiūlė vykti į užsienį ir jis sutiko, neturėjo kito pasirinkimo. Išvyko 2023 m. rugsėjo mėnesio pradžioje. Užsienyje jo niekas nesulaikė, pats 2024 m. kovo 16 d. nuėjo „prisiduoti“, nes orai atšilo, atsirado darbų, norėjo greičiau „atsėdėti“ ir išeiti. Žinojo, kad yra paieškomas Lietuvoje. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka su turtine žala tik dėl sugadintų V. J. drabužių. Kad V. J. būtų pirkęs vaistus, įrodymų nėra. Su neturtine žala nesutinka. Jam nuo V. J. suduotų smūgių taip pat buvo likę žymės, buvo „nudaužta“ alkūnė, „nuvaryta“ koja. Pripažįsta, kad tyčia sužalojo V. J., nes labai supyko, viskas gavosi automatiškai. Paties V. J. veiksmai iššaukė jo pyktį. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, su ekstradicijos išlaidomis sutinka. Atsiprašo nukentėjusiojo. Prašo jo veiką perkvalifikuoti į straipsnį „žmogaus išprovokavimas“ ir paskirti bausmę iki 1 metų. Augina dviejų metų dukrą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J., apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Jo įvykio metu vilkėti drabužiai buvo sukruvinti, todėl juos teko išmesti. Po gydymosi stacionare pirko vaistus nuo skausmo, bet pirkimo čekių neišsaugojo, nes nežinojo, kad reikės, pirktų vaistų pavadinimo nurodyti negali. Gydėsi ligoninėje apie mėnesį, po to, buvo reabilitacijoje. Galvą ir dabar paskauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. P. teisme duotų parodymų jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis T. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023-07-12 vakare grįžo iš įkalinimo įstaigos ir apsistojo jam ir dėdei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Iki 2023 m. liepos 16 d. visas tris dienas nuo grįžimo gėrė pas V. J. Liepos 16 d. nustojo gerti ir apie 16 val. nuėjo pas V. J. pasikrauti mobilaus ryšio telefoną, nes jų namuose atjungta elektra. V. J. gulėjo girtas lovoje su sugyventine S. V. Jam paprašius pakrovėjo, V. J. pasakė, kad pakrovėjas yra prie televizorius. Jis, pasiėmęs pakrovėją, nuėjo į virtuvę ir, atsisėdęs į fotelį, krovė mobilaus ryšio telefoną. Praėjus gal 10 min., V. jam liepė eiti lauk, nes nori miegoti, užsirakinti duris. Jis pasiėmė pakrovėją ir išėjo į lauką. Būdamas kambaryje, buvo nusivilkęs maikutę, kurią išeidamas paliko. Grįžęs į savo namus, apsisuko ir vėl grįžo pas V., nes norėjo pasiimti paliktą maikutę. Jam įėjus į virtuvę, fotelyje sėdėjo V. Pastarajam po užpakaliu buvo jo maikutė. Jis maikutę išsitraukė ir išėjo namo. Tik išėjus iš kiemo ant kelio, išgirdo, kad jį pašaukė V., liepė palaukti. Sustojęs laukė kol prie jo prieis V. Jis stovėjo į pastarąjį nusisukęs nugara, buvo „įlindęs“ į telefoną ir į ateinantį V. mažai kreipė dėmesio. Matė, kad šis rankoje nešasi žarsteklį. V., priėjęs prie jo, jį pastūmė. Nesitikėdamas tokio pastūmimo jis nuvirto ant žemės, o V. pradėjo jį daužyti metaliniu žarstekliu. Davė per nugarą, galvą. Jis smūgius stengėsi atlaikyti rankomis. Galėjo suduoti iki penkių smūgių. Po suduotų smūgių jis pajuto fizinį skausmą, todėl supykęs stojosi nuo žemės, o V., būdamas girtas, nepataikydamas jam, nuvirto ant žemės. Tada jis, jau būdamas atsistojęs, čiupo ir iš V. J. rankų atėmė žarsteklį, kuriuo vieną kartą V. sudavė į galvos sritį. Sudavęs vieną smūgį, jis metalinį žarsteklį numetė ir nuėjo į namus. Jis įvykio metu buvo blaivus, alaus išgėrė tik grįžęs į namus, nes labai supyko dėl tokio V. elgesio. Jis V. smūgį sudavė todėl, kad šis be jokio tikslo jį sumušė, nes nebuvo jokių konfliktų. Jei V. nebūtų jo mušęs ir sukėlęs fizinio skausmo, jis pastarojo taip pat nebūtų sumušęs metaliniu žarstekliu. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nori nukentėjusiojo V. J. atsiprašyti (1 t., b. l. 172–173, 184).

Nukentėjusysis V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kelias dienas iki įvykio su T. P., kuris buvo ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos, savo namuose vartojo alkoholį. T. P. pas jį namuose kraudavosi mobiliojo ryšio telefoną, nes pas T. P. buvo atjungta elektra. Liepos 16 d., valandos nepamena, T. P. atėjo pas jį pasiskolinti pakrovėjo. Jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. T. P. pasiėmė telefono pakrovėją, kuris buvo padėtas ant šaldytuvo. Jis, neapsikentęs tokio T. P. elgesio, varė pastarąjį lauk. T. išėjo į lauką, jis iš paskos. Kieme apsižodžiavo. T. pasakė, kad ateis kada norės. Jis, supykęs dėl tokio pasakymo, nuėjo į virtuvę, pasiėmė metalinį žarsteklį, nuėjo ant kelio ir, priėjęs prie T., kelis kartus pastarajam sudavė žarstekliu. Galėjo suduoti į ranką, koją, nugarą. T. pagriebė už žarsteklio ir jį parvertė ant žemės. Jis paleido iš rankų žarsteklį ir T. jį atėmė. Tada T. jam gulinčiam vieną kartą žarstekliu sudavė į galvos sritį. Po to, galimai buvo praradęs sąmonę. Pamena, kad atbėgę kaimynai jam neleido keltis, sakė atvyksta medikai. Dėl pakauškaulio lūžio jam Šiaulių Respublikinėje ligoninėje buvo atlikta operacija. Jis T. pretenzijų neturi, nes iš dalies pats yra kaltas, kad nuėjo ir pastarajam sudavė su žarstekliu. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, turtinės žalos nebuvo padaryta. Dėl moralinės žalos ieškinio nereikš. Jei būtų buvęs blaivus, gal ir nebūtų taip atsitikę (1 t., b. l. 36–37).

Liudytojas S. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023-07-16, apie 16.37 val., išgirdo kad kaimynas V. J. kieme ginčijasi su T. P. Po kurio laiko pamatė, kad V. J. nusivilko marškinėlius ir nuėjo į namą, o T. P. stovėjo gatvėje ant kelio ir toliau rėkavo. V. išėjo iš namų ir ėjo link T., rankoje kažką nešėsi. Matė, kad T. P. lyg bandė versti V. J. ant žemės. Būdamas savo kieme jis nelabai įžiūrėjo kas vyksta. Girdėjo garsą lyg kas būtų metęs metalą ant žemės. Pamatęs ant kelio gulintį V., nubėgo pažiūrėti. V. gulėjo ant pilvo, iš galvos bėgo kraujas. Ant kelio gulėjo metalinis žarsteklis. T. P. nebebuvo. Atėjo kitas kaimynas. Paklausus kaip jaučiasi, V. atsakė, kad gerai. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 59–62).

Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbdamas svainio sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 16.45 val. išgirdo triukšmą. Pamatė, kad ant kelio važiuojamosios dalies guli vienas vyras, o kitas iš gulinčio asmens atėmęs metalinį laužtuvą, trenkė gulinčiam vyrui vieną kartą į galvą. Po to, vyras laužtuvą numetė ir nuėjo gatve. Ant žemės gulinčiam vyrui iš galvos bėgo kraujas. Jam buvo labai nemalonu matyti tą įvykį. Prie gulinčio vyriškio po kurio laiko priėjo kitas vyriškis, kuris iškvietė policiją ir medikus (1 t., b. l. 67–70).

2023-07-16 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole aprašyta gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), t. y. vieta, kurioje kaltinamasis padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat metalinis žarsteklis, kuriuo kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, bei jo radimo vieta (1 t., b. l. 22–28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1134/2023(04) nurodyta, kad V. J. buku kietu daiktu, galimai metaliniu žarstekliu, padarytas atviras įspaustinis pakauškaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas; nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 50).

2023-07-17 Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnės E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. liepos 16 d., 16:51 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas vyras. Nuvykus nurodytu adresu, rastas sėdintis kraujuojantis V. J., kuriam nustatytas 3,06 prom. girtumas. V. J. dėl girtumo įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, išvežtas GMP į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Įvykio vietoje buvęs S. J. nurodė, kad matė kaip V. J. koliojosi su T. P. Įvykį matęs E. V. nurodė, kad vyriškis trenkė žarstekliu kitam vyriškiui. Pagal įvykio aplinkybes nustatyta, kad V. J. žarstekliu trenkė T. P. Apie 18:50 val. nuvykus (duomenys neskelbtini), rastas lovoje gulintis T. P. Pastarajam buvo paaiškinta, kad jis įtariamas nusikaltimo padarymu ir bus vežamas į Šiaulių AVPK areštinę. Einant link tarnybinio automobilio, T. P. bandė pabėgti, bet pargriuvo. T. P. neleido būti sulaikomas, todėl buvo panaudotas impulsinis elektros prietaisas „Tazer“. T. P. nustatytas 0,69 prom. girtumas (1 t., b. l. 71–72).

Iš Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijų matyti, kad V. J. 2023-07-16 17 val. 07 min. nustatytas 3,06 prom. girtumas, o T. P. 2023-07-16 19 val. 49 min. nustatytas 0,69 prom. girtumas (1 t., b. l. 74–76).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo T. P. kaltė dėl V. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo įrodyta. Kaltinamasis pripažino, kad jis, supykęs dėl V. J. elgesio, metaliniu žarstekliu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. J., kur kliuvo nežiūrėjo. Nukentėjusysis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam smūgį į galvą iš jo atimtu metaliniu žarstekliu sudavė T. P. Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusiajam smūgį sudavė šalia buvęs vyras, kaip vėliau nustatyta T. P. Šie parodymai patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais – įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvada. Taigi abejonių dėl kaltinamojo T. P. kaltės sužalojant nukentėjusįjį V. J. nekyla.

Kaltinamasis T. P., tyčia suduodamas smūgį metaliniu žarstekliu, sužalojo nukentėjusįjį V. J., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymius. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. Nusikaltimas padaromas netiesiogine tyčia, kai jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju T. P. suvokė, kad suduodamas metaliniu žarstekliu V. J. į galvos sritį, gali sunkiai sutrikdyti pastarojo sveikatą ir, nors tikėtina nenorėjo tokių padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamasis nurodė, kad taip pasielgė supykęs dėl to, jog V. J. jį puolė ir sudavė jam smūgius tuo pačiu metaliniu žarstekliu. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamajam, suduodant smūgį V. J. į galvos sritį, nebuvo būtinosios ginties sąlygų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. P. sudavė V. J. smūgį metaliniu žarstekliu į galvos sritį, kai pastarasis jau gulėjo ant žemės, žarsteklį T. P. jau buvo atėmęs iš V. J. Darytina išvada, kad tuo metu T. P. nebegrėsė joks realus ir akivaizdus pavojus, o T. P. smūgis metaliniu žarstekliu V. J. į galvos sritį neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. P., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Galutinį sprendimą dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį.‏‏‎

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta nukentėjusiojo V. J. provokuojantį elgesį kaltinamojo atžvilgiu, nes būtent tai, kad V. J. pirmas užpuolė T. P. ir metaliniu žarstekliu sudavė pastarajam keletą smūgių į kojas, nugarą, iššaukė T. P. atsakomąją reakciją į V. J. smurtinius veiksmus. Kita T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Nors kaltinime nurodyta, jog T. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė šią aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas mano, kad nėra įrodyta, jog T. P. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai tvirtino, kad tą dieną alkoholį vartojo po to, kai grįžo iš V. J. T. P. girtumas nustatytas praėjus 3 valandoms po įvykio, todėl kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis vartojo alkoholį jau po įvykio nėra paneigta. Be to, būtina nustatyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo nuomone pripažinti, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, duomenų nepakanka. Neįrodžius, kad T. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. T. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis anksčiau teistas devynis kartus, tame tarpe vieną kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 78–94). Kaltinamasis baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 118–144). T. P. iki suėmimo nedirbo (1 t., b. l. 150–151), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 155). Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytas veikos padarymo aplinkybes, dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas T. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. liepos 16 d. 19 val. (1 t., b. l. 186–187) iki 2023 m. liepos 17 d. 14 val. 15 min. (1 t., b. l. 189 – 190), kardomojo kalinimo laiką pagal Europos arešto orderį Danijos Karalystėje nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. (2 t., b. l. 122–124) ir suėmimo laiką nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 4380,61 Eur sumai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (2 t., b. l. 38–43). Kaltinamasis pripažino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pilnai. T. P. nusikalstamais veiksmais sužalojo V. J., už kuriam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 4380,61 Eur. Žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusysis V. J. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 115 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 59–60). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 115 Eur turtinę žalą sudaro: marškinėliai – 2 Eur, kelnės – 10 Eur, kojinės – 2 Eur, trumpikės – 5 Eur, vaistai nuo skausmo 32x3 – 96 Eur. Po įvykio jam pastoviai yra pakilęs kraujo spaudimas, jaučia širdies permušimus, pastoviai skauda galvą, negali susikoncentruoti į kažkokį tai tikslą, įvykio metu patyrė stresą, galvojo, kad bus nužudytas. V. J. jokių patirtą turtinę žalą patvirtinančių įrodymų nepateikė.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog T. P. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, teismas neturi pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis T. P. yra atsakingas už V. J. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismo nuomone nukentėjusiojo V. J. prašoma priteisti iš kaltinamojo 115 Eur turtinė žala nėra pagrįsta jokiais duomenimis. V. J. nurodo, kad už vaistus nuo skausmo per tris kartus sumokėjo 96 Eur, tačiau teismui nepateikė nei vaistų pirkimo faktą, nei jų kainą patvirtinančių įrodymų. V. J. teismui negalėjo net nurodyti įsigytų vaistų pavadinimo. Kaltinamasis pripažino, kad įvykio metu buvo sugadinti nukentėjusiojo vilkėti drabužiai ir sutiko atlyginti V. J. nurodytą drabužių kainą, todėl iš T. P. priteistina 19 Eur suma nukentėjusiajam V. J. padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 str.) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Nors kaltinamasis nesutiko su jam nukentėjusiojo V. J. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl patirtos neturtinės žalos, iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl neabejotina, jog dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jis apie mėnesį laiko buvo gydomas ligoninėje. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Nors nukentėjusysis nurodo, kad iki šiol jaučia galvos skausmus, nuolatinius širdies permušimus, jam padidėjęs kraujospūdis, tačiau nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog V. J., apklausiamas po įvykio nurodė, kad T. P. pretenzijų neturi, nes iš dalies pats yra kaltas, kadangi pastarajam sudavė žarstekliu, kad dėl moralinės žalos ieškinio nereikš, nes jei būtų buvęs blaivus, gal ir nebūtų taip atsitikę. Nukentėjusysis V. J. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, tačiau prašoma priteisti neturtinė žala teismo nuomone yra per didelė. Būtina atsižvelgti, kad nukentėjusysis pats savo neteisėtais veiksmais išprovokavo kaltinamojo T. P. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), kartu atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose mano, jog V. J. prašymas priteisti nukentėjusiajam 5000 Eur neturtinės žalos yra nepagrįstas, todėl mažintinas V. J. priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo T. P. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, jo patirtą skausmą, kitus nepatogumus.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 128–130), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas – žarsteklis, saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Prokurorė prašė iš kaltinamojo T. P. priteisti ekstradicijos išlaidas. Iš byloje esančio įsakymo dėl pareigūnų komandiruotės į Kopenhagą, PVM sąskaitų faktūrų (2 t., b. l. 107–117), matyti, kad dėl T. P. ekstradicijos iš Danijos į Lietuvą Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 3474,88 Eur išlaidas. Šios išlaidos buvo patirtos dėl T. P. neteisėtų veiksmų, jam pažeidus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo ir išvykus į Danijos Karalystę, kur jis buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai. Todėl ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš T. P. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas).

Kaltinamajam T. P. gynėjas buvo privalomai paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje (2 t., b. l. 119) iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. P. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti T. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. liepos 16 d. 19 val. iki 2023 m. liepos 17 d. 14 val. 15 min., kardomojo kalinimo laiką pagal Europos arešto orderį Danijos Karalystėje nuo 2024 m. kovo 16 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. ir suėmimo laiką nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 31 d.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 31 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš T. P., gim. (duomenys neskelbtini), 4380,61 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 61 centą) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui patirtoms išlaidoms teikiant nukentėjusiajam V. J. sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti (pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000).

Nukentėjusiojo V. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. P., gim. (duomenys neskelbtini), V. J. naudai 19 Eur (devyniolika eurų) turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.

Pripažinti 3474,88 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 88 ct) ekstradicijos išlaidų proceso išlaidomis ir priteisti jas iš T. P., gim. (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. P. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, žarsteklį, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė