Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-25 · Civilinė byla Nr. 2S-303-340/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-25
Bylos Nr.
2S-303-340/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37515-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Teksta“
Atsakovas
UAB „Ogetra“
Kategorijos
  • 3.1.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-303-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37515-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.3.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.3.2.2; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Teksta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Teksta“ ieškinį atsakovei UAB „Ogetra“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė UAB „Teksta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės 4 104,77 Eur skolą, 7 006,03 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė, kad ieškovės UAB „Teksta“ ieškinio suma yra 11 110,80 Eur; nustatė ieškovei UAB „Teksta“ terminą iki 2016-11-17 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: faktiniam ieškinio pagrindui nurodyti, trūkstamai žyminio mokesčio daliai - 249 Eur primokėti ir sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento originalui pateikti (b. l. 30). Teismas nurodė, kad ieškinys, kurį ieškovė prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų (CPK 424 str. 1 d.). Pagal CPK 424 str. 1 d. nuostatas dokumentinio proceso tvarka gali būti nagrinėjamas ieškinys, jeigu visi jo reikalavimai yra pagrįsti leistinais rašytinais įrodymais. CPK 135 str. 1 d. 1 p., 2 p. numato, jog teismui pateikiamame ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma, aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas pažymėjo, jog ieškovė be kitų reikalavimų prašo priteisti jai iš atsakovės palūkanas - 7 006,03 Eur, tačiau ieškinyje nenurodo, kokiu pagrindu (įstatymas ar sutartis) prašo priteisti iš atsakovės palūkanas. Pasak teismo, ieškovei nenurodžius faktinio ieškinio pagrindo bylos nagrinėjimas neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovės užmokestį už prekes - 4 104,77 Eur ir palūkanas - 7 006,03 Eur, todėl nustatė ieškinio sumą - 11 110,80 Eur (CPK 85 str. 1 d. 10 p., 2 d.). Taip pat

nurodė, jog ieškovei reikia primokėti 249 Eur žyminio mokesčio, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Teksta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir priimti patikslintą ieškinį (b. l. 32-34). Nurodė, kad teismas iš ieškovės atėmė teisę patikslinti ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindo, kuri yra numatyta CPK 424 straipsnio 2 dalyje. Be to, sprendimas, ar bylą galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka ar skirti bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, yra teismo prerogatyva. Padaręs išvadą, kad ieškinys pagal pateiktus įrodymus negali būti visiškai patenkintas, teismas priima nutartį nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nustato terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį (CPK 428 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo prievolę mokėti delspinigius, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyti trūkumai nėra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės UAB „Teksta“ ieškinys atsakovei UAB „Ogetra“ dėl skolos priteisimo. Minėtu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 104,77 Eur skolą, 7 006,03 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-6).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė, kad ieškovės UAB „Teksta“ ieškinio suma yra 11 110,80 Eur bei nustatė ieškovei UAB „Teksta“ terminą iki 2016-11-17 nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: faktiniam ieškinio pagrindui nurodyti, trūkstamai žyminio mokesčio daliai - 249 Eur primokėti ir sumokėjimo faktą patvirtinančio dokumento originalui pateikti (b. l. 30). Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškinys, kurį ieškovė prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, kadangi ieškovė ieškinyje nenurodė, kokiu pagrindu (įstatymas ar sutartis) prašo priteisti iš atsakovės palūkanas. Taip pat nurodė, jog ieškovei reikia primokėti 249 Eur žyminio mokesčio, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Nesutikdama su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė skunde nurodė, kad teismas iš ieškovės atėmė teisę patikslinti ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindo, kuri yra numatyta CPK 424 straipsnio 2 dalyje. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės prievolę mokėti delspinigius, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyti trūkumai nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliantės teiginiais.

Pažymėtina, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pažymėtina, kad aptariamų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisi iš atsakovės 4 104,77 Eur skolą, 7 006,03 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą kildino iš atsakovės neįvykdytų prievolių pagal sudarytą sutartį dėl prekių tiekimo. Konstatuotina, jog toks ieškovės pareikštas reikalavimas iš esmės atitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, t.y. ieškinio dalykas yra piniginiai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas trūkumus ieškiniui ir konstatuodamas, jog jis negali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, rėmėsi tuo, jog ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas, t.y. nurodė, kad šis reikalavimas nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia išvada padaryta paviršutiniškai, neatsižvelgus į pareikšto ieškinio turinį.

Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad reikalavimą priteisti delspinigius kildina pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, t.y. dėl to, kad atsakovė neįvykdė arba netinkamai įvykdė savo sutartinę prievolę ir privalo ieškovei atlyginti šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (delspinigius). Toliau ieškovė patikslina, kad prievolė atsakovei mokėti delspinigius taip pat kyla iš šalių sudarytos sutarties Nr. 1503-1 2.3 punkto, kuris numato, jog už kiekvieną pavėluotą dieną pirkėjas sumoka 0,2 proc. delspinigių nuo neatsiskaitytos sumos. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš esmės yra pagrįstas. Sutiktina, jog ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovė netiksliai nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės 7 006,03 Eur palūkanų, nors ieškinyje kalba apie delspinigius ir pateikia jų paskaičiavimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis netikslumas negali būti kliūtimi priimti ieškinį, kadangi iš ieškinio turinio yra aišku, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius, o ne palūkanas, nors taip ir nurodo savo ieškinio reikalavime. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nurodytos kaip ieškinio trūkumai nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovės reikalavimai, jų pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas dokumentinio proceso tvarka apskritai negalėtų būti pradėtas.

Tais pačiais motyvais konstatuotina, jog teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį - 249 Eur, kad ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kadangi esant pagrįstam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, ieškinys gali būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, jog kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pirminiame ieškinyje padarytą rašymo apsirikimą ištaisė, nurodydama, jog reikalauja ne palūkanų, o delspinigių.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Teksta“ pateikto ieškinio suma yra 11 110,80 Eur, o ne 7 006,03 Eur, kaip nurodoma pirminiame ieškinyje. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinio suma bylose dėl pinigų išieškojimo nustatoma pagal išieškomą sumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovė kelia reikalavimą tiek dėl 4 104,77 Eur skolos, tiek dėl 7 006,03 Eur delspinigių (ieškinyje nurodytų kaip palūkanos) priteisimo, todėl ieškinio suma turėtų būti laikoma 11 110,80 Eur. Be to, minėtą trūkumą kartu su atskiruoju skundu pateiktame patikslintame ieškinyje pripažino ir pati ieškovė, nurodydama, jog ieškinio suma yra 11 110,80 Eur.

Kita vertus, susipažinęs kartu su atskiruoju skundu pateiktu patikslintu ieškiniu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė sumokėjo netinkamo dydžio žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose mokama pusė žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už ieškinį. Atsižvelgiant į ieškinio sumą (11 110,80 Eur) ir tai, kad ieškinys nėra pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už tokį dokumentinio proceso tvarka pateiktą ieškinį mokėtinas 167 Eur žyminis mokestis. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog sumokėjo 84 Eur žyminio mokesčio, todėl įpareigotina primokėti 83 Eur žyminio mokesčio, kad patikslintas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis yra pakeistina, įpareigojant ieškovę iki 2017 m. vasario 15 d. sumokėti trūkstamą 83 Eur žyminio mokesčio dalį ir sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį pakeisti.

Įpareigoti ieškovę UAB „Teksta“, į.k. 233445230, iki 2017 m. vasario 15 d. sumokėti trūkstamą 83 Eur žyminio mokesčio dalį ir sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Tatjana Žukauskienė