Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Skundo patenkinimo motyvai nurodyti šie: institucija, priėmusi nutarimą, neatsižvelgė į jo nurodytas ir byloje surinktas faktines aplinkybės ir paskyrė griežtą nuobaudą.

Nesutinka su institucijos administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodytu kaltinimu, kadangi pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos, nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Kadangi tame pačiame AN protokole yra netinkamai inkriminuoti jo veiksmai. Institucija surašiusi AN protokolą nieko nesiaiškino ir bylos nagrinėjimo metu nesugebėjo atsakyti apie asmens trauktino administracinėn atsakomybėn kaltės formą ir rūšį ir pačio galimo nusižengimo aplinkybes.

Mano, kad jam inkriminuojama veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo, šios aplinkybės institucijos apskritai nebuvo tirtos, o bylos nagrinėjimo metu, neturint pilnų duomenų, į tai net nebuvo atsižvelgta, todėl buvo padaryta tik tikėtina išvada.

Pastebėjo, kad pareigūnas, nagrinėjęs AN bylą, padarė tikėtiną išvadą nustatinėdamas kaltės formą ir kitus nustatytinus požymius reikiamus šiai veikai kvalifikuoti. Nesutinka su institucijos skundžiamu nutarimu, kadangi byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad jo veikoje yra subjektyviosios jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties pusės elementai – kaltė ir motyvas (tyčia vairuoti chuliganiškai) ir objektyviosios sudėties elementas – veika (pavojų eismo saugumui arba jo ar kitų žmonių saugumui keliantis vairavimas). Dėl ko buvo priimtas neteisėtas sprendimas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tik tyčia. Pastebi, kad pareigūnai neatliko jiems įstatyme imperatyviai nurodytos pareigos, t. y. privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 str.), o visi neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje buvo padaryti šiurkštūs materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, lėmę neteisėto sprendimo priėmimą, t. y. pažeistas teisės į teisingą procesą principas. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą neatliko tyrimo ir neturėjo pilnutinių įrodymų ir jų aktyviai nerinko, kad būtent jis užfiksuoto įvykio metu vairuodamas transporto priemonę atliko jam inkriminuojamus veiksmus iš chuliganiškų paskatų, t. y. tyčia.

Akcentavo, jog vien tai, kad važiuodamas keliu ir ketindamas persirikiuoti į pirmąją eismo juostą užfiksuoto vaizdo įrašo atkarpoje nerodo posūkio signalo, neįrodo nei chuliganiškų paskatų, nei tokių veiksmų tyčios. Be kita ko, jam bandant persirikiuoti į pirmąją eismo juostą ir rodant įspėjamąjį kairės pusės posūkio signalą, jis nebuvo įleistas persirikiuoti. Tačiau iš paskos važiuojanti transporto priemonė pradėjo signalizuoti tolimųjų šviesų žibintais, todėl jam ištiesinus vairą posūkio signalas išsijungė ir jis natūraliai palengva pajudėjo į priekį. Todėl važiuojant pro transporto priemonę iš kurios buvo filmuojama, jo vairuojamos transporto priemonės posūkio signalas buvo išjungtas. Taigi akivaizdu, jog institucijos priimtu skundžiamu nutarimu daroma tik regimybė, kad toks nusižengimas galėjo būti.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nutarimas priimtas šališkai, kadangi netinkamai buvo įvertintas byloje esantis duomenų ir situacijos visetas. Institucijos sprendimas priimtas vertinant išskirtinai tik neinformatyvų padarytą trumpą vaizdo įrašą, kuris niekaip neatspindi esamos situacijos ir kitų svarbių aplinkybių, kurias nurodė.

Institucija priimdama skundžiamą nutarimą neatliko jai įstatyme numatytų pareigų. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą nesiaiškino tiriamo įvykio ir galimo nusižengimo aplinkybių, visiškai netinkamai jas įvertino ir padarė klaidingas bei menamas išvadas, lėmusias neteisingai inkriminuotą nusižengimą.

Institucijos nutarime nurodyta, kad inkriminuojamo nusižengimo metu buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9,117, 125 punktų reikalavimai. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos ir padarytas bent vienas KET pažeidimas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Akcentavo, kad jis vairuodamas automobilį pasirinko saugų važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir esamas aplinkybes, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Ką patirvintina ir vaizdo įrašas esantis AN byloje.

Peržiūrint tyrimo medžiagoje esantį vaizdo įrašą, kurio trukmė – 8 sekundės, matoma, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas važiuojantis ir jo vairuojamas „VW“ automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis lėtai važiuoja kelkraščiu, už ištisinės, horizontaliojo kelio ženklinimo, linijos. Tačiau, kaip matyti iš AN byloje esančio vaizdo įrašo ir šioje, kelio dalyje, priekyje jo yra susidariusi spūstis, t. y. joje stovi (ar lėtai juda) sunkiasvorė transporto priemonė.

2025-08-17 magistraliniu keliu Vilnius–Kaunas–Klaipėda jis, kartu su savo šeima ir šunimi, automobiliu „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo. Apie 12.50 val., vykstant keliu papuolė į spūstį. Be kita ko, stovint spūstyje kartu su šeima automobilyje vežamas šuo pradėjo inkšti norėdamas atlikti gamtinius reikalus. Todėl esant spūsčiai kelyje jis pasuko į šalikelę ir sustojo tam, kad išleistų šunį atlikti gamtinius reikalus. Pradėjus važiuoti jis įsiliejo į kitų automobilių srautą, kurie važiavo kelkraščiu ir ketino persirikiuoti į kelią, tačiau tuo pačiu važiuodamas tiesiai dar apvažiavo kelias transporto priemones, kadangi eismas praktiškai nejudėjo, o persirikiuoti į eismo juostą nebuvo galimybės dėl susidariusios spūsties. Tačiau šių veiksmų neplanavo iš anksto ir tyčia apvažiuoti šių transporto priemonių neketino. Akcentavo, jog matydamas, kad spūstis tęsiasi ir eismas beveik nevyksta, jis laikydamasis visų būtinų atsargumo priemonių, atsižvelgęs į tai kad nekels pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudarys kliūčių jų eismui, priėmė sprendimą pavažiuoti kelkraščiu, kuriuo lėtai judėjo ir kitos transporto priemonės. Važiuodamas šią eismo juostą, jis važiavo lėtai, apie 10 km/h greičiu, ir taip elgėsi tik todėl, jog norėjo įsilieti į pagrindinį kelią. Motyvo savo veiksmais demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, kelti grėsmę eismo saugumui ir sukelti kitų eismo dalyvių pasipiktinimą, jokiu būdu neturėjo ir labai apgailestauja jei taip nutiko. Juolab, kad avarinio kelkraštyje, priekyje jo stovėjo ir sunkiasvorė transporto priemonė, todėl jis niekur toliau šia juosta ir nenuvažiavo nei užfiksuota vaizdo įraše.

Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir akivaizdžių abejonių dėl pareiškėjui inkriminuojamų veiksmų atlikimo ir, jais remdamasi, pažeidė in dubio pro reo principą, o nutarime išdėstė ne tik, kad menamas, bet ir neegzistuojančias išvadas.

Administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Šioje AN byloje yra duomenys, kad apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pranešė fizinis asmuo, kuris savo pranešime policijai nurodė, kad 2025-08-17 12:57 važiuojant autostrada Klaipėda-Kaunas, susidarius transporto spūstims pastebėjo, kad dalis vairuotojų važiavo kelkraščiu (avarine juosta), taip bandydami išvengti kamščio. Prideda nuotrauką, kurioje užfiksuoti automobiliai važiuojantys draudžiama juosta. Pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus važiuoti kelkraščiu draudžiama, išskyrus išimtinius atvejus, todėl mano, kad buvo padarytas pažeidimas. Nurodo, kad turi video trumpa kaip važiuoja jie ta eismo juosta.

Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pirmoje eismo juostoje transporto priemonės juda nedideliu greičiu dėl priekyje susidariusios automobilių spūsties. Tame pačiame vaizdo įraše matoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemonę – automobilį, automagistralėje važiuoja transporto priemonių važiavimui neskirta eismo juosta ir važiuodamas kelkraščiu iš dešinės pusės apvažiuoja ta pačia kryptimi susidariusią transporto priemonių spūstį.

ANK 420 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų.

KET 4 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 117 punkte nurodyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas ir nukreipimo saleles taip pat leidžiama kirsti išskirtiniu atveju, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), jeigu tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams. KET 125 punkte nurodyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

Pažymėjo, kad iš šioje AN byloje esančio vaizdo įrašo ir nuotraukų nesimato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, vairuodamas administracinio nusižengimo protokole nurodytą transporto priemonę – automobilį kitiems eismo dalyviams rodo savo ketinimą grįžti į eismui skirtą eismo juostą, tai yra aukščiau minima transporto priemonė kelkraščiu važiuoja tiesiai, tolygiu važiavimo greičiu, posūkio signalas nėra rodomas. Iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad eismas šioje vietoje, transporto priemonių važiavimui skirtose juostose tuo metu buvo negalimas (ribotas) ne dėl atsiradusios stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje, o dėl susidariusios transporto priemonių spūsties, todėl asmuo turėjo laukti eilėje su kitais vairuotojais, o mėgindamas išvengti spūsties ir transporto priemonių važiavimui neskirta eismo juosta, važiuodamas kelkraščiu bei iš dešinės pusės apvažiuodamas ta pačia kryptimi iš dviejų eismo juostų susidariusią transporto priemonių spūstį, tokiais savo veiksmais rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir demonstravo savo išskirtinumą kitų vairuotojų atžvilgiu laukiančių spūstyje ir besilaikančių KET reikalavimų, taip sukeldamas nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojų, kurie stovėjo eilėje.

A. L. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus ir vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje.

Institucijos nuomone, įvertinus aukščiau aptartus administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas yra nepagrįstas ir turėtų būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities VPK 2025-10-29 nutarimą be pakeitimų. Skundą prašo nagrinėti Klaipėdos apskrities VPK atstovui nedalyvaujant.

Teisme pareiškėjo įgaliotas atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Teisme pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, papildomai parodė, kad vairuotojo stažas 25 metai, už analogiškus pažeidimus nėra baustas. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Priekyje važiavo automobiliai, o už galo irgi važiavo ir mirksėjo šviesomis automobiliai, kad nestovėtų. Važiavo nuo Klaipėdos į Vilnių. Kelkraščiu apvažiavo 3-4 automobilius. Vairavo įmonės automobilį.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą – pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas automagistralėje važiavo kelkraščiu ir lenkė kelyje eismo juostose susidariusią automobilių spūstį iš dešinės, tačiau pareiškėjo tvirtinimu, tokių jo veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip chuliganiškų, nes vykstant keliu papuolė į spūstį, automobilyje buvo šuo, kuris pradėjo inkšti norėdamas atlikti gamtinius reikalus, todėl esant spūsčiai kelyje jis pasuko į šalikelę ir sustojo tam, kad išleistų šunį atlikti gamtinius reikalus, o pradėjus važiuoti jis įsiliejo į kitų automobilių srautą, kurie važiavo kelkraščiu ir ketino persirikiuoti į kelią, tačiau tuo pačiu važiuodamas tiesiai dar apvažiavo kelias transporto priemones, kadangi eismas praktiškai nejudėjo, o persirikiuoti į eismo juostą nebuvo galimybės dėl susidariusios spūsties. Šių veiksmų neplanavo iš anksto ir tyčia apvažiuoti šių transporto priemonių neketino.