Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, byloje teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sandrai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Š. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija išvadai teikti - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau- Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui Š. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija išvadai teikti - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteiktas tinkamai, įteikta jo sesei J. Č. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 123 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo atsakovas nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis), prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, neatvykimo priežastys neaiškios. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad su atsakovu Š. B. susituokė 2017 m. gruodžio 12 d., santuokos pradžioje jie sutarė gerai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo girtauti, niekur nedirbo, nesirūpino dukra. Kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, bet jie susitaikė ir gyveno kartu. Kurį laiką sutarė, bet vėliau situacija kartojosi ir vėl prasidėjo nesutarimai (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, mergaitės gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, kadangi atsakovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, dukra nesirūpina ir išlaikymo neteikia nuo 2020 m. vasario mėnesio. Dukros išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį. Ji pati šiuo metu niekur nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. ir Š. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. B. (b. l. 9); šalys susituokė (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8); 2018 m. lapkričio 5 d. šalys sudarė vedybų sutartį, kuria bendru sutarimu nustatė turtines teises ir pareigas santuokos metu ar po santuokos nutraukimo taikant visiško atskirumo principą (b. l. 10); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau-Tarnyba) pažyma dėl privalomosios mediacijos, iš kurios matyti, kad nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl mediacijos vykdymo, todėl laikoma, kad Š. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija ir K. B. turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (b. l. 13);

Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodo, kad skyrius palaiko ieškovės ieškinį ir prašo jį tenkinti (b. l. 22-24); 2020 m. birželio 16 d. Tarnybos sprendimu ieškovei byloje suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, teisinės pagalbos išlaidas sudaro 224 Eur (b. l. 7, 21).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalys kartu negyvena nuo 2020 m. vasario 1 d., bendro ūkio neveda, santuoka faktiškai iširusi, todėl darytina išvada, kad šalių šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą (šaukimas įteiktas seseriai) į posėdį neatvyko, prašymų iš jo negauta. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprieštaravo dėl savo kaltės ir nenurodė faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismo sprendime nenurodant šeimos iširimo aplinkybių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovė turės Š. pavardę, o atsakovas – B.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad teismas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigas dukros L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Išvadą, jog vaiko gyvenimas su ieškove atitinka vaiko interesus, pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius. Išvadoje nurodoma, kad skyrius nėra gavęs pranešimų apie galimus vaiko pažeidimus šeimoje, su atsakovu Š. B. susisiekti nepavyko, todėl jo nuomonės apie ieškinį neturi. Šalių dukros L. B. nuomonė išklausyta, mergaitė kalbėjo nenoriai, tėvą ji vadino Š., sakė, kad jo nemyli, nepasiilgo, nori gyventi su mama. Kadangi atsakovas šioje byloje savo pozicijos neišreiškė, todėl laikoma, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena kartu su mama, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (vaiko motina) labiausiai atitiks vaiko interesus, todėl nepilnametės L. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina K. B. (Š.) (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dali). Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, apie šalių mažametei dukrai išlaikymui reikalingas lėšas. Šalių dukrai yra 6 metai. Iš Vaiko teisių apsaugos skyrius išvados matyti, kad mergaitė su tėvu nebendrauja, atsakovas savo dukra nesirūpina, nesidomi ir materialinio išlaikymo neteikia. Ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur per mėnesį suma, iš atsakovo prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. vasario 1 d. ir tokio dydžio išlaikymas dukrai iš atsakovo yra pagrįstas. Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau jis yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl galintis ir privalantis teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 3.196 straipsniu, iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas L. B. po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2020 m. vasario 1 d., nes atsakovas nuo šio laiko prie dukros išlaikymo neprisideda, iki dukros pilnametystės. Teismo vertinimu, nurodytas išlaikymas iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukros interesams. (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Tiek kiekvieno iš tėvų teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tiek ir atitinkama vaiko teisė įtvirtintos CK 3.170 straipsnyje. Tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daroma apribojimų bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Ieškovė pritaria, kad mergaitė turi bendrauti su savo tėvu ir, kad niekada to daryti nedraudė. Kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, mergaitė tėvą vadina vardu, neprisimena kada paskutinį kartą jį matė, tačiau abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp ieškovės ir atsakovo nėra, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad atsakovas su dukra turės teisę bendrauti netrukdomai (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Ieškovė nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neįgijo, o kilnojamąjį neregistruotiną turtą (namų apyvokos daiktus, buitinę techniką ir kt.) yra pasidaliję bendru sutarimu. Taip pat byloje yra pateikta šalių sudaryta vedybų sutartis, kuria numatytas turto visiško atskirumo principas, tai reiškia, kad turtas įgytas iki santuokos sudarymo, santuokos metu ar po santuokos nutraukimo (ar separacijos), yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Byloje nepateikta duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 16 punktas), jai suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 224 Eur. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Už reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės turėtų būti mokamas 100 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, puse žyminio mokesčio sumos, t. y. 50 Eur priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis - 54 Eur už išlaikymo priteisimą ir 224 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios didesnės nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo priteistinos valstybei.

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnis, 3.170 straipsnis, 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini). ir K. B. (pavardė iki santuokos sudarymo Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims iki santuokos sudarymo turėtas pavardes: B.ir Š..

Nepilnametės dukros L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. B. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2020 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją kas mėnesį, paskiriant dukrai išlaikyti gaunamų lėšų tvarkytoja motiną K. B. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su dukra L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus tokia tvarka: Š. B. turi teisę netrukdomai bendrauti su dukra L. B. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, taip pat lankytis ugdymo (mokymosi) įstaigose, iš vaiko motinos K. B. (Š.) gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę, pasiekimus ir kitą informaciją. Š. B. turi teisę bendrauti su dukra L. B. tiesiogiai, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš vieną parą suderinęs su vaiko motina K. B. (Š.) būsimą bendravimo laiką, vietą, planuojamą bendravimo apimtį (turinį).

Priteisti iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ir 224 Eur (du šimtus dvidešimt keturis Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 4,15 Eur (keturis Eur 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Žyminis mokestis (104 Eur) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Jūsų pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (224 Eur) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą Jūsų pasirinktame banke, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai Civilinės metrikacijos įstaigai (Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.