Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, ir R. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., O. M., R. G. ir A. G. skundą atsakovams R. G. bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir A. B. dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus RAAD, ir R. G. dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo padavė apeliacinius skundus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareigos solidariai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjai sieja su atsakovų, kaip teigiama, neteisėtais veiksmais, dėl kurių buvo neteisėtai iškirstas miškas. Pareiškėjai teigia, kad jie nebuvo pavedę ar davę sutikimus trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. rengti Miškotvarkos projektą ir gauti leidimus kirsti mišką, todėl dėl R. G., Alytaus RAAD bei Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų neteisėtų veikų, t. y. pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką (nesant jų valios) parengto, suderinto ir patvirtinto Miškotvarkos projekto, taip pat išduotų leidimų kirsti mišką, jie patyrė turtinę žalą, kurią sudaro iškirsto miško vertė ir jo (miško) atkūrimo išlaidos, taip pat neturtinę žalą, kurią prašo priteisti solidariai iš R. G. bei Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus RAAD bei Valstybinės miškų tarnybos. Taigi byloje kilo ginčas dėl žalos, kurios atsiradimas siejamas tiek su viešojo administravimo subjektų, tiek ir su privataus subjekto neteisėtais veiksmais, atlyginimo, dėl ko byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų skunde, pagal kurį byla iškelta ir nagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pirmą kartą, atsakovu buvo patraukta tik valstybė, atstovaujama Alytaus RAAD. Pareiškėjai papildė savo skundo pagrindą ir dalyką, pareikšdami reikalavimus ir privačiam subjektui, tik bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismo vertinimu, netgi įvertinus, kad pareiškėjai, vadovaudamiesi dispozityvumo principu, turi teisę nurodyti asmenis, kuriems reiškia materialinius teisinius reikalavimus, t. y. atsakovus, bet kokiu atveju turės būti sprendžiamas klausimas dėl taikytinos (solidariosios ar dalinės) atsakomybės rūšies, nustatytas priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos pobūdis, dėl ko netgi ginčo pagal pradinį pareiškėjų skundą, kuriame atsakovu nurodyta tik Lietuvos valstybė, teismingumas kelia abejonių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Aptariamu atveju pareiškėjai reiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo fiziniam asmeniui – atsakovui R. G., kuris nėra viešojo administravimo subjektas ir šio fizinio asmens atlikti veiksmai, dėl kurių pareiškėjai sieja jiems padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai. Todėl šio fizinio asmens padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra civilinio teisinio pobūdžio.

Pareiškėjai taip pat reiškia reikalavimus atlyginti žalą, atsiradusią dėl Alytaus RAAD ir Valstybinės miškų tarnybos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių Miškotvarkos projekto suderinimu ir patvirtinimu. Tokia Alytaus RAAD ir Valstybinės miškų tarnybos veikla yra viešasis administravimas, todėl šie pareiškėjų reikalavimai patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra teismingi administraciniams teismams.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius, nes sprendžiant kilusį ginčą ir vertinant Alytaus RAAD ir Valstybinės miškų tarnybos galimą veiksmų neteisėtumą taip pat turės būti vertinama ir kito atsakovo (fizinio asmens) veiksmų įtaka Alytaus RAAD ir Valstybinės miškų tarnybos veiksmams bei žalos dėl pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio miško sklypo iškirtimo, atsiradimui (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartį Nr. T-66/2016). Atsižvelgiant į tai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimas, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir ši byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 8 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, ir R. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K., O. M., R. G. ir A. G. skundą atsakovams R. G. bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės miškų tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir A. B. dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėJanina JanuškienėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasIrmantas JarukaitisLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys