Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dovilės Jazdauskaitės, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Mauricės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėjas M. A. patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2025 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-2400 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 2S-2400 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 10 d. pateikė skundą dėl pareigūnų veiksmų, skųsdamasis, jog 2025 m. kovo 1 d. nebuvo išvestas į susitikimą su savanoriais „Veiklieji žmonės“, nors šie ir buvo atvykę. Teigia, kad jam žinoma, jog į susitikimą buvo išvesti tik keturi nuteistieji, o likusieji neišvesti paaiškinus, kad jie atsisakė užimtumo. Teigė, jog be jokių priežasčių buvo apribota jo valia dalyvauti užsiėmimuose, todėl tokiais veiksmais pareigūnai padarė tarnybinį pažeidimą. Dėl šio įvykio prašė atlikti tyrimą ir išsaugoti su šiuo įvykiu visą susijusią informaciją bei kaltus pareigūnus patraukti drausminėn ir baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 44). Be to, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 24 d. pateikė papildomą prašymą išsaugoti visus turimus Tarnybos Alytaus kalėjime esančių vaizdo kamerų ir pareigūnų vaizdo registratorių įrašus 2025 m. kovo 1 d. nuo 11 val. 00 min. iki 14 val. 00 min. (b. l. 48).

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 2S-2400 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Alytaus kalėjimo veiksmų – neišvedimo į pozityvaus užimtumo priemonę yra nepagrįstas. Tarnyba pažymėjo, kad Tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistė, paskirta atlikti tarnybą uždaro tipo bausmės atlikimo vietos 1 aukšte, išvedė į savanorių vedamą užsiėmimą „Veiklieji žmonės“ tik tuos į sąrašą įtrauktus nuteistuosius, kurie aiškiai išreiškė norą dalyvauti užsiėmimuose. Tarnyba pareiškėjui pasiūlė, siekiant aktyviai dalyvauti organizuojamuose renginiuose, aiškiai ir korektiškai komunikuoti su uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje nuteistųjų išvedimą iš gyvenamųjų patalpų vykdančiais pareigūnais (b. l. 5, 23, 42). Tarnybos Alytaus kalėjimas 2025 m. kovo 25 d. raštu Nr. SN-18-886 „Dėl prašymo išsaugoti vaizdo įrašus“ pareiškėją informavo, jog išsaugojo vaizdo registratorių vaizdo įrašus, užfiksuotus Tarnybos Alytaus kalėjime, uždaro tipo bausmės atlikimo vietos 2025 m. kovo 1 d. dirbusių pareigūnų tarp 11 val. 00 min. ir 14 val. 00 min. Paaiškino, jog dėl techninių vaizdo įrašymo įrangos savybių, stacionarių vaizdo kamerų 2025 m. kovo 1 d. vaizdo įrašų nėra išlikusių ir, kad vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo tvarka nenumato tarnybinių vaizdo registratorių vaizdo įrašų pateikimo nuteistiesiems ar kitiems asmenims, todėl pareiškėjui vaizdo įrašų susipažinti nepateiks (b. l. 7, 21, 50).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu atliko Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime uždaro tipo patalpoje Nr. 2. Nustatyta, kad pareiškėjas yra įrašytas į Nuteistųjų, dalyvaujančių savanorių „Veiklieji žmonės“ organizuojamuose užsiėmimuose, sąrašą, kurį 2025 m. vasario 18 d. patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas (b. l. 57). Sąraše nurodoma, kad susitikimas su savanoriais „Veiklieji žmonės“ vyksta kiekvieną mėnesio šeštadienį nuo 11 val. 00 min. iki 14 val. 00 min. dvejomis grupėmis.

Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą – bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnyje nustatytu atveju – neįsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Taigi, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai veikia teisės aktų nustatyta tvarka.

Bausmių vykdymo kodekso ketvirtajame ir penktajame skirsniuose reglamentuojama laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacija ir užimtumas. Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistųjų resocializaciją organizuoja ir įgyvendina laisvės atėmimo vietų įstaiga, ji taip pat įtraukia į šią veiklą kitas įstaigas ir organizacijas, ir patikimus savanorius. Pagal šio kodekso 52 straipsnio 1 dalį nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (52 straipsnio 2 dalis). Bausmių vykdymo kodekso 53 straipsnio 1 dalis nustato, jog resocializacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų resocializacijos planą. Sudarant šį planą, turi dalyvauti nuteistasis. Sudarant individualų resocializacijos planą, gali būti įtraukiamos šio kodekso 51 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos, ir patikimi savanoriai, kurių dalyvavimas įgyvendinat resocializacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam resocializuotis. Pagal šio kodekso 54 straipsnį nuteistųjų užimtumo tikslas – mažinti neigiamą kalinimo įtaką, suteikti galimybę nuteistiesiems įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, padedančių lengviau integruotis į visuomenę, kai jie bus paleisti iš bausmės atlikimo vietos. Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnis nustato, kad bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla, kurios formos: nuteistųjų darbinė veikla bausmės atlikimo vietoje; nuteistųjų darbas ne bausmės atlikimo vietoje; bendrasis ugdymas, profesinis mokymas, aukštasis mokslas; individuali veikla; dalyvavimas įstaigų ir organizacijų kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto ir kitoje veikloje, padedančioje nuteistiesiems resocializuotis; dalyvavimas nuteistųjų kolektyvo tarybų veikloje. Pagal teisinį reglamentavimą nuteistųjų dalyvavimas organizuojamuose kultūriniuose, švietėjiškuose ir sporto renginiuose yra viena iš nuteistųjų užimtumo veiklos formų, siekiant sėkmingos resocializacijos.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog Lietuvoje už nuteistųjų resocializacijos organizavimą ir įgyvendinimą tiesiogiai atsakinga laisvės atėmimo vietų įstaiga. Resocializacija yra pagrindinis bausmės vykdymo tikslas, todėl valstybė per Lietuvos kalėjimų tarnybą privalo proaktyviai veikti, kad asmuo būtų parengtas gyvenimui laisvėje. Tai reiškia, kad pareigūnai privalo užtikrinti sąlygas ir vykdyti numatytas priemones, o ne palikti tai paties nuteistojo savieigai.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko uždaro tipo patalpoje ir buvo įtrauktas į nuteistųjų sąrašą, kurie dalyvauja savanorių „Veiklieji žmonės“ organizuojamuose užsiėmimuose. Šiuo atveju pareiškėjas nesutikimą su Sprendimu grindžia tuo, kad jam nebuvo pranešta apie 2025 m. kovo 1 d. vyksiančius pozityvios veiklos užsiėmimus su savanoriais, todėl jis negalėjo išreikšti noro juose dalyvauti, o pareigūnams jo neišvedus į vykusį susitikimą su savanoriais buvo pažeistos jo teisės, todėl kaltus pareigūnus prašo nubausti. Šiuo atveju būtina įvertinti, ar įkalinimo įstaigos pareigūnai tinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas ir elgėsi taip, kaip juos įpareigoja elgtis teisės aktai, t. y., užtikrinant nuteistųjų dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėje (apie 2025 m. kovo 21 d. vyksiančius užsiėmimus su savanoriais), informuoti į sąrašą įtrauktus nuteistuosius, tame tarpe ir pareiškėją.

Iš byloje esančio Tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2025 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. SV-18-1290 „Dėl nuteistųjų išvedimo į savanorių vedamus užsiėmimus „Veiklieji žmonės“ matyti, kad pareigūnė 2025 m. kovo 1 d. buvo paskirta atlikti tarnybą uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje 1 aukšte. Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietos gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurie yra įtraukti į dalyvaujančių užsiėmimuose sąrašą, apie 12 val. 00 min. pasiūlė eiti į savanorių vedamą užsiėmimą „Veiklieji žmonės“, bet nuteistieji neišreiškė aiškaus noro dalyvauti užsiėmimuose, todėl jų neišvedė (b. l. 46).

Teisėjų kolegija pažymi, jog neturi pagrindo netikėti įkalinimo įstaigoje dirbusios pareigūnės minėtame tarnybiniame pranešime pateiktais duomenimis, kad nuteistiesiems, atliekantiems bausmę uždaro tipo bausmės atlikimo vietos gyvenamosios patalpos Nr. 2, buvo pasiūlyta eiti į savanorių vedamą užsiėmimą, todėl daroma išvada, kad įkalinimo įstaigos pareigūnė, kuri buvo atsakinga dėl nuteistųjų išvedimo į pozityvaus užimtumo priemonę 2025 m. kovo 1 d., jai pavestą užduotį įvykdė ir nėra pagrindo vertinti, kad pareigūnė būtų pažeidusi nustatytą tvarką. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pareigūnė, kuri buvo atsakinga už pareiškėjo išvedimą į susitikimą su savanoriais, būtų turėjusi neigiamą nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, ar būtų suinteresuota pakenkti pareiškėjui, todėl jos paaiškinimai laikytini objektyviais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021 ir kt.). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą nuteistųjų, kuriems leidžiama dalyvauti užsiėmimuose su savanoriais, ir tokiame užsiėmime nedalyvavo, nesuponuoja automatinės išvados, jog buvo padarytas tarnybinis pažeidimas. Vertintina, jog nors įkalinimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas nuteistojo resocializacijai, tačiau ji negali priversti asmens keisti savo įsitikinimų ar dalyvauti programose, užsiėmimuose, jei nuteistasis atsisako.

Dėl pareiškėjo 2025 m. kovo 24 d. prašymo išsaugoti vaizdo kamerų ir vaizdo registratorių duomenis 2025 m. kovo 1 d. laikotarpiu nuo 11 val. 00 min. iki 14 val. 00 min., akcentuotina, kad Vaizdo kamerų ir vaizdo registratorių naudojimo tarką nustato Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija). Instrukcijos VII skyriuje nustatyta vaizdo stebėjimo priemonių naudojimo tvarka. Instrukcijos 114 punkte nustatyta, jog kalėjimuose yra diegiamos vaizdo stebėjimo sistemos. Įrengtomis stacionariomis vaizdo stebėjimo kameromis siekiama užtikrinti saugią aplinką kalėjime. Stacionarios vaizdo stebėjimo kameros montuojamos bendroje kalėjimo teritorijoje, gyvenamosiose ir gamybinėse lauko teritorijose, kalinamųjų gyvenamosiose, darbo ir bendrojo naudojimo patalpose, apsaugos ir priežiūros postuose, prireikus ir kitose vietose, laikantis norminiuose teisės aktuose nustatytų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Pagal Instrukcijos 115 punktą tarnybiniai vaizdo registratoriai (mobilūs prietaisai, galintys įrašyti vaizdą) kalėjimuose naudojami siekiant užtikrinti saugią aplinką kalinamiesiems ir kitiems asmenims. Instrukcijos 119 punktas nustato, kad kalėjimų Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių darbuotojai vaizdo registratorius privalomai naudoja šiais atvejais: kalinamųjų maitinimo metu, išvedant juos iš gyvenamųjų patalpų ir lydint kalėjimo teritorijos viduje, taip pat palydos ir konvojavimo metu; tikrinant kalinamuosius dėl apsvaigimo, atliekant jų asmens kratas, daiktų patikrinimus ir sveriant asmeninius jų daiktus, taip pat apžiūrint kalėjimo patalpas ir jo prieigas; priimant priklausančius didelės rizikos grupei (linkusius užpulti, pabėgti) ir/ar agresyviai besielgiančius kalinamuosius (išskyrus atvejus, kai informacija konfidenciali); sulaukus grasinimų ar pasireiškus kalinamojo fizinei agresijai arba susidūrus su galimai neblaiviais ir/ar apsvaigusiais bei agresyviai besielgiančiais kalinamaisiais; patruliuojant mobiliuosiuose apsaugos ir priežiūros postuose, atliekant kalinamųjų patikrinimus – skaičiuotes; vykdant kalinamųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, suplanuotas dienotvarkės veiklas; vykdant į kalėjimą įeinančių ir išeinančių iš jo asmenų daiktų patikrinimus, išskyrus atvejus, kai patalpa, kurioje atliekami patikrinimai, stebima stacionariomis vaizdo kameromis; siuntinių ir kitų daiktų priėmimo bei perdavimo metu, įteikiant daiktus kalinamajam ar jam juos priimant; lydint transporto priemones kalėjimo teritorijos viduje; įrašas atliekamas tik asmeniui sutikus tais atvejais, kai rengiant nuteistojo individualų resocializacijos planą yra vykdomas interviu su nuteistuoju ir (ar) kitais informacijos šaltiniais. Pokalbio įraše turi būti užfiksuotas asmens sutikimas atlikti interviu įrašą. Taigi, Instrukcijos 119 punktas nustato, kada Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių darbuotojai vaizdo registratorius naudoja privalomai. Kitais atvejais šių skyrių pareigūnams nėra privalomos pareigos naudoti vaizdo registratorių. Pataisos įstaigai nesant nustatytos pareigos vaizdo registratoriumi fiksuoti vaizdo, kai nuteistiesiems suteikiama tam tikra informacija, Instrukcijos reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad šiuo atveju vaizdo registratoriumi užfiksuoti įrašai sąmoningai slepiami. Iš į bylą Tarnybos pateikto vaizdo registratoriaus įrašo Nr. 170_17020250301130534_0014, kai privalomai 2025 m. kovo 1 d. buvo fiksuojamas maisto dalinimas, matyti, jog pareiškėjas jokių prašymų ar pretenzijų nereiškė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Alytaus kalėjimas 2025 m. kovo 25 d. raštu Nr. SN-18-886 „Dėl prašymo išsaugoti vaizdo įrašus“ atsakė į pareiškėjo 2025 m. kovo 24 d. prašymą, išaiškindamas visas aplinkybes susijusias su stacionarių vaizdo kamerų ir vaizdo registratorių išsaugojimu. Pareiškėjas šio rašto nustatyta tvarka neginčijo, todėl vertintina, kad pareiškėją atsakymas tenkino ir plačiau dėl 2025 m. kovo 24 d. pareiškėjo prašymo teismas nepasisako.

Apibendrinant spręstina, jog Tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. sprendime Nr. 2S-2400 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis ginčijamas sprendimas priimtas, aiškiai nurodyta, kad yra gautas Tarnybos Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2025 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. SV-18-1290 „Dėl nuteistųjų išvedimo į savanorių vedamus užsiėmimus „Veiklieji žmonės“, kuriame paaiškintos aplinkybės, kad nuteistasis neišvestas į susitikimą su savanoriais dėl aiškiai neišreikšto noro, kas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, neperžengė jos turimos direkcijos ribų, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 2S-2400 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo M. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.