- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2K-250/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00046-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Alvydas Pikelis, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- D. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. P. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį (Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi ištaisyta rašybos klaida – vietoje 272 straipsnio užrašyta 227 straipsnis) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistosios D. P. apeliacinis skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuteista pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009 m. vasario 28 d., apie 20.56 val., būdama neblaivi, vairavo automobilį ,,Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą Palangoje, (duomenys neskelbtini), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktų reikalavimus. Palangos miesto policijos komisariato tarnybiniame automobilyje ,,Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) davė valstybės tarnautojams – Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliams G. K. ir A. B., vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, 50 Lt dydžio kyšį, t. y. padėjo į paneles dėklą tarp priekinių sėdynių du po dvidešimt ir vieną dešimties nominalų banknotus, siekdama išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policijos pareigūnams įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą ir nustačius 2,03 promilės girtumą, apie 21.52 val., D. P. policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, sustojusiame aikštelėje Plytų g. prie 9 namo atlikti alkotesterio rodmenų žymas protokole, į paneles dėklą tarp priekinių sėdynių padėjo, t. y. tiesiogiai davė, šiems (duomenys neskelbtini) patruliams 100 JAV dolerių (270 Lt) kyšį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų: 1) tarp policijos pareigūnų G. K. bei A. B. parodymų, jų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotų parodymų; 2) tarp G. K. bei A. B. parodymų ir jiems prieštaraujančių pareigūnų J. K. ir E. N. parodymų bei pastarųjų parodymus patvirtinančių įrašų budėtojų žurnale; 3) tarp G. K. bei A. B. parodymų ir liudytojų J. B., Č. bei R. M. parodymų; 4) tarp G. K. bei A. B. parodymų ir jos, D. P., parodymų, kuriuos patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės.
Šalies argumentai
Kasatorė nurodo, kad apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės grindė vien policijos pareigūnų G. K. ir A. B. tarpusavyje nesutampančiais bei kitai bylos medžiagai prieštaraujančiais parodymais. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje neišanalizuoti visi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tirti duomenys, taip iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai (kasacinė nutartis Nr. 2K-655/2006). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jos kaltė dėl kyšio davimo visiškai įrodyta liudytojų Č. bei R. M. ir J. B. parodymais, tačiau šis teiginys nutartyje nedetalizuotas, nepaminėti šių liudytojų apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai apie tikrąsias jos pristatymo į Palangos m. policijos komisariato (toliau – PK) budėtojų dalį priežastis, pristatymo laiką, kurie prieštaravo pareigūnų G. K. ir A. B. parodymams.
Kasatorė nurodo, kad vienas esminių jos apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kada po neva jos neblaivumo užfiksavimo pareigūnai pristatė ją į Palangos m. PK budėtojų dalį. Remiantis bylos duomenimis, ji į Palangos m. PK budinčiąją dalį buvo pristatyta tik 22.35 val. Apeliacinės instancijos teismas netyrė, kur ir turint kokį tikslą ji daugiau kaip 40 min. buvo laikoma policijos automobilyje prie „Maximos“ parduotuvės Plytų g. esančių bankomatų. Visiškai nesiaiškinta, kodėl ji, praėjus pusvalandžiui po kyšio perdavimo pareigūnams, 22.20 val. skambino J. B. ir prašė prie „Maximos“ parduotuvės atvežti pinigų. Kasatorės manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei teigia G. K. ir A. B., ji nurodytu laiku dar nebuvo pristatyta į Palangos m. PK, o pinigų iš jos reikalaujančių policijos pareigūnų buvo atvežta prie bankomatų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnį kilti yra svarbu, už kokius veiksmus (pageidaujamą veikimą ar neveikimą) yra mokami pinigai (kasacinė nutartis Nr. 2K-462/2009). Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje neaišku, ko ji galėjo siekti papirkdama pareigūnus, nes iš pastarųjų parodymų matyti, neva kyšis jiems buvo perduotas tik po to, kai jau buvo užfiksuotas jos neblaivumas, atspausdinti alkotesterio parodymai, rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kasatorės manymu, užfiksavus alkotesteriu asmens neblaivumą, neįmanoma išvengti administracinės atsakomybės, todėl nelogiška pareigūnų versija, kad kyšį ji padavė tik po to, kai jau buvo atspausdinti alkotesterio parodymai. Teismų sprendimuose išdėstytos aplinkybės neatitinka realių įvykio aplinkybių, nes pareigūnai G. K. ir A. B. patvirtino, kad ji, duodama pinigus, nereiškė jokio konkretaus prašymo. Jos kaltė dėl kyšio davimo negali būti paremta prielaidomis ar tik vidiniu suinteresuotų bylos baigtimi pareigūnų įsitikinimu.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pagal Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką, kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudytojas, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Kasatorės manymu, pareigūnai G. K. ir A. B. šių imperatyvių jų veiklą reglamentuojančių įstatymo reikalavimų nesilaikė ir apie neva jiems duodamą kyšį 1,5 val. niekam nepranešė. Tai sudarė jiems galimybę reikalauti iš jos, D. P., pinigų, o išgirdę, kad pinigų reikalavimo faktas tapo žinomas pašaliniams asmenims (jai paskambinus J. B.), jie nedelsdami apkaltino ją kyšio davimu ir tik tada pristatė į PK budėtojų dalį. Toks pareigūnų „geranoriškumas“ turėtų būti įvardytas kaip padarytos nusikalstamos veikos slėpimas, o atsižvelgiant į nurodytus pareigūnų veiksmus, gali būti paaiškintas tik tuo, kad patys pareigūnai turėjo nusikalstamų kėslų. Apygardos teismas nevertino pareigūnų neteisėtų reikalavimų, kuriuos ji akcentavo apeliaciniame skunde. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 reglamentuotų Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo patikrinimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, nors jos neblaivumas ilgą laiką nebuvo nustatytas dėl objektyvių priežasčių, tačiau pareigūnai ne tik nevežė jos tikrinti į medicinos įstaigą, o vežiojo po miestą, vis reikalaudami pūsti į alkotesterį.
Šalies argumentai
Kasatorė dar nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nuosprendyje nenurodyta 50 Lt kyšio davimo vieta ir laikas. Neaišku, ar teismas rėmėsi jos duotais parodymais apie tai, kad visus kaltinime nurodytus pinigus už automobilio nutempimą ji sumokėjo policijos pareigūnams įvykio vietoje tik įlipusi į automobilį, ar, kaip tvirtina policijos pareigūnai, per du kartus, t. y. 50 Lt – tik įlipus į automobilį, o likusius – prie „Maximos“ parduotuvės, užfiksavus alkotesterio parodymus. Imperatyvių įstatymo normų pažeidimas suvaržė jos teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Kasatorė dar pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino vieno esminių apeliacinio skundo argumentų, paneigiančių pareigūnų parodymus, t. y. kad G. K. užpildė transporto priemonės paėmimo protokolą ir jos automobilį perdavė M. K. 21.55 val., t. y. praėjus 3 min. po alkotesterio parodymų užfiksavimo prie „Maximos“ parduotuvės Plytų g. Darytina išvada, kad arba pareigūnas G. K. į šį protokolą įrašė žinomai neteisingą laiką, arba iš tikro jos neblaivumas alkotesteriu buvo užfiksuotas kur kas vėliau, t. y., kaip ji tvirtino viso proceso metu, – tarp 22.20 ir 22.27 val.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistoji teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė aplinkybes, kurių nebuvo, t. y. kad ji liudytojo Č. N. prašiusi nevežti į komisariatą ir žadėjo susitarti. Byloje apklaustas liudytojas E. N. tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme nenurodė. Be to, neatitinka tikrovės ir apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė, kad ji anksčiau buvo bausta už eismo įvykio sukėlimą esant neblaiviai.
Šalies argumentai
Kasatorė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino jos atsakomybę kvalifikuojančią aplinkybę – kad ji, duodama kyšį, siekė neteisėtos paperkamų pareigūnų veikos, tačiau jos veiką kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad ji siekė neteisėtos paperkamų pareigūnų veikos, neištaisė šio apeliaciniame skunde išdėstyto baudžiamojo įstatymo pažeidimo.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į nuteistosios D. P. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorė savo skunde iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus, į kuriuos buvo išsamiai atsakyta Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, padarytos išvados yra motyvuotos ir teisingos. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą, nėra įpareigotas tikrinti visų byloje esančių įrodymų, o turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos įrodymus, kurie yra prieštaringi. Atsižvelgdamas į apeliantės prašymus, Klaipėdos apygardos teismas ėmėsi šių priemonių, patikrindamas, ar apeliantės nurodyti smulkūs neatitikimai gali būti vertinami kaip rimti prieštaravimai. Apygardos teismas nustatė, kad iš esmės liudytojų pareigūnų parodymai neprieštaravo vienas kitam, esmines aplinkybes jie nurodė išsamiai ir teisingai. Šis teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl pareigūnų veiksmų tikslingumo ir teisėtumo, nurodė, kad byloje konstatuotos faktinės aplinkybės paneigia nuteistosios teiginį, esą pareigūnai be tikslo ją 1,5 val. vežiojo po Palangą. Prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo nuomonei, kad pareigūnai, suprasdami D. P. sutrikimą, sudarė palankias sąlygas jai nurimti, kad būtų galima tinkamai patikrinti blaivumą, tiksliai užpildyti reikiamus dokumentus, net dėjo pastangas, kad netektų be pagrindo apsunkinti jos padėties, jei ši nepasitikrintų alkotesteriu ir tektų registruoti atsisakymą tai padaryti, t. y. pripažinti asmenį neblaiviu.
Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentą, jog pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimą – gavus kyšį nedelsiant pranešti budėtojui apie daromą nusikaltimą – kyšio davimą, formaliai sutiko su juo. Nuteistoji teisi teigdama, kad policijos pareigūnai pasielgė neteisingai, tačiau teismas pareigūnų veiksmus, t. y. nuolatinį raginimą D. P. pasiimti duotus pinigus bei tinkamai pasitikrinti blaivumą, vertina kaip stengimąsi padėti nuteistajai, nors ir nusižengiant pareigūnų veiklą reglamentuojantiems norminiams aktams. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad toks pareigūnų elgesys buvo netinkamas, delsiantis ir taip provokuojantis nuteistąją. Prokuroro manymu, kasacinio skundo argumentai, kuriais plačiai aptariami fakto klausimai, susiję su atvykimo į policijos komisariatą laiku, kyšio davimo tikslu, blaivumo nustatymu ir kitomis skunde išvardytomis aplinkybėmis, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepime nurodoma, kad BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – papirkimo – objektyvieji požymiai gali pasireikšti tokiomis alternatyviomis veikomis: a) pasiūlymu ar b) pažadu duoti kyšį, arba c) kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekiant tų pačių tikslų. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš šių trijų veikų kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas. Papirkimo baigtumo nelemia tai, ar papirktas valstybės tarnautojas, ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus ar dar ne, ar apskritai susilaikė nuo jų atlikimo, ar net nesirengia jų atlikti. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia tai, kad jis nėra oficialiai reglamentuojamų tarnybinių ar darbinių santykių dalis, tačiau siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Papirkimas laikomas kvalifikuotu, jei kyšio davėjas siekė neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos (neveikimo) vykdant įgaliojimus. Pagal teismų praktiką provokavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kaltininkas kyšio nereikalauja atvirai, o tai daro užmaskuota forma ir savo elgesiu sudaro tokią padėtį, kad teisėtiems asmenų interesams kyla realios žalos pavojus, ir asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ar užtikrinti jų įgyvendinimą, yra priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami ir tokie kaltininko veiksmai ir kalbos, kuriomis asmeniui aiškiai leidžiama suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (neveikiama), bet priešingai asmens interesams. Jei valstybės tarnautojas, pvz., policijos pareigūnas pažeidėjui aiškina jo padaryto pažeidimo pobūdį, pareigą laikytis atitinkamų saugumo taisyklių, nurodo galimas nuobaudas ir pan., tai nėra laikoma provokavimu ar reikalavimu duoti kyšį.
Atsiliepimas
Prokuroras teigia, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pareigūnai provokavo nuteistąją duoti kyšį. Teismai pagrįstai konstatavo, kad pareigūno papirkimu buvo siekiama nefiksuoti įvykio (įvažiavimo į namo tvorą) ir alkotesterio parodymų. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad D. P. davė 50 Lt ir 100 JAV dolerių kyšį valstybės tarnautojams norėdama išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviai ir šio įvykio fiksavimo, taip siekdama neteisėtos valstybės tarnautojų, vykdančių įgaliojimus, veikos. Nuteistoji turėjo galimybę duodamus pinigus atsiimti, o pareigūnai ją įspėjo už tokius veiksmus gresiančią baudžiamąją atsakomybę, ir tai leidžia teigti, kad nuteistoji suvokė, jog duoda kyšį pareigūnams, ir veikė tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistosios teiginį, jog ji pinigus davė už tariamą automobilio nuvilkimą, paneigia ne tik pareigūnų, bet ir jos pačios įvykių versiją patvirtinusių Č. M. ir J. B. parodymai, jog jie rūpinosi automobilio ištempimu iš įvykio vietos, surinko visus daiktus, kalbėjosi su asmenimis, kurių turtas buvo apgadintas, tarėsi dėl žalos atlyginimo. Dėl to akivaizdu, kad nuteistoji suprato, jog jos draugai rūpinasi automobiliu ir jai to daryti nėra būtinybės. Be to, visiškai nepaaiškinama D. P. pozicija už automobilio nuvilkimą atsiskaityti policijos pareigūnų automobilyje ir esant tuo įsitikinus (kad šias įmokas renka būtent pareigūnai) nesiimti jokių veiksmų atsiskaityti už tai policijos komisariate. Prokuroro manymu, teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tinkamai kvalifikavo D. P. nusikalstamą veiką, paskyrė jai teisingą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. P. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl D. P. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį
D. P. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad Palangos miesto policijos komisariato tarnybiniame automobilyje ,,Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) davė valstybės tarnautojams – Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliams G. K. ir A. B., vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, 50 Lt dydžio kyšį, t. y. padėjo į dėklą tarp priekinių sėdynių du po dvidešimt ir vieną dešimties nominalų banknotus, siekdama išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policijos pareigūnams įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą ir nustačius 2,03 promilės girtumą, apie 21.52 val. D. P. policijos komisariato tarnybiniame automobilyje, sustojusiame Palangoje, aikštelėje Plytų g. prie 9 namo atlikti alkotesterio rodmenų įrašų protokole, į dėklą tarp priekinių sėdynių padėjo, t. y. tiesiogiai davė (duomenys neskelbtini) patruliams, vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, 100 JAV dolerių nominalo banknotą, tai atitinka 270 Lt, kyšį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarytus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Kasatorės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino jos atsakomybę kvalifikuojančią aplinkybę – kad ji, duodama kyšį, siekė neteisėtos paperkamų pareigūnų veikos, o apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs, kad ji siekė neteisėtos paperkamų pareigūnų veikos, neištaisė šio apeliaciniame skunde išdėstyto baudžiamojo įstatymo pažeidimo, neatitinka tikrovės. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendyje pasakyta, kad „D. P. davė 50 litų ir 100 JAV dolerių kyšį valstybės tarnautojams norėdama išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviai, įvykio fiksavimo, taip siekdama neteisėtos paperkamų valstybės tarnautojų, vykdančių įgaliojimus, veikų. D. P. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalies kvalifikaciją“. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia veikos kvalifikacija, todėl pagrįstai nekeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 227 straipsnį kilti yra svarbu, už kokius veiksmus yra mokami pinigai. Kasatorė teigia, kad nagrinėjamoje byloje neaišku, ko ji galėjo siekti papirkdama pareigūnus, taigi nenustatyta, už ką buvo duoti pinigai. Tačiau apylinkės teismas nustatė ir nuosprendyje aprašė, kad ji davė 50 litų ir 100 JAV dolerių kyšį valstybės tarnautojams siekdama, kad nebūtų fiksuojamas eismo įvykis – įvažiavimas į namo tvorą ir alkotesterio parodymai. Taigi kyšiu valstybės tarnautojams buvo siekiama išvengti neblaivumo patikrinimo ir administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviai. Tokia išvada visiškai atitinka įvykio situaciją.
Kasatorė nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes nuosprendyje nenurodyta 50 Lt kyšio davimo vieta ir laikas. Šis kasatorės motyvas neatitinka tikrovės. Apylinkės teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aiškiai pasakyta, kad kyšį kasatorė davė policijos tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat nuosprendyje įvardytas laikas, kada galėjo būti padarytas nusikaltimas. Nuosprendyje pasakyta, kad policijos pareigūnams įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą ir nustačius 2,03 promilės girtumą, apie 21.52 val. į dėklą tarp priekinių sėdynių padėjo 100 JAV dolerių nominalo banknotą. Kas dėl 50 Lt kyšio davimo, iš tikrųjų tikslus laikas nuosprendyje nenurodytas. Tačiau iš nuosprendžio aišku, kad tai galėjo būti padaryta laikotarpiu po 20.56 val., kai ji, nesuvaldžiusi automobilio, atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą Palangoje, (duomenys neskelbtini), iki 21.52 val., kai ji davė valstybės tarnautojams – Palangos miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patruliams G. K. ir A. B., vykdantiems eismo priežiūros funkcijas, 100 JAV dolerių dydžio kyšį.
Kasatorė ginčija byloje nustatytą jos pristatymo į Palangos m. PK budėtojų dalį laiką. Apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė į šį D. P. apeliacinio skundo motyvą. Be to, pažymėtina, kad kasatorės pristatymo į policijos komisariatą laikas neturi įtakos BK 227 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai. Nusikaltimas yra baigtas davus kyšį. Šioje byloje policijos pareigūnai, pastebėję nusikaltimą, pinigų nelietė ir dar kurį laiką įkalbinėjo kasatorę pasiimti pinigus. Tačiau nusikaltimo baigtumo momentui tokie policijos pareigūnų veiksmai (įkalbinėjimas paimti pinigus) įtakos nedaro. Kasatorė teisi teigdama, kad policijos pareigūnai pažeidė tarnybines instrukcijas. Tačiau ši aplinkybė nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Kasatorė daug dėmesio skiria įrodymų vertinimo klausimams. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimo klausimai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Įrodymų vertinimo klausimus nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal D. P. apeliacinį skundą, ir išsamiai atsakė į apeliacinio skundo teiginius, liečiančius įrodymų vertinimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė baudžiamojo proceso dalyvius, įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl įrodymų vertinimo. Kolegija nesutinka su kasatorės argumentu, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje neišanalizuoti visi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tirti duomenys ir iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies ar 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios D. P. kasacinį skundą atmesti.