- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-21
- Bylos Nr.
- e2A-579-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00495-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regula LT“ ieškinį atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei jų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Regula LT“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtomis ir įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) pakeisti tarptautinio viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygas: Pirkimo sąlygų 4.7 papunktį, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punktą, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelės „Pasiūlymo kainos“ punktus; Pirkimo sąlygų 10.1 ir 10.2 papunkčius, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4 ir 2.5 papunkčius; Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunktį; Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunktį; Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.4 papunktį; Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 10.5.2 papunktį; Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 5 dalies „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“ pateiktos lentelės 2 punkto nuostatas; Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.5 papunktį; Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkto „Paslaugų įkainiai“ pateiktos lentelės 5 punktą „Transporto priemonių (nu)vežimo paslaugos už pirkimo objekto ribų ir kitos transportavimo paslaugos už 1 km“.
2. Ieškovė nurodė, kad perkančioji organizacija turėtų kompleksiškai pakeisti Pirkimo sąlygų 4.7 papunktį, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punktą, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelės „Pasiūlymo kainos“ nuostatas ir nustatyti bendrą pasiūlymo kainą, kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau ne kaip kriterijų, kuriuo remiantis pasiūlymai būtų atmesti dėl per didelės ir atsakovui nepriimtinos kainos. Nors Pirkimo sąlygų 4.7 papunktyje nurodyta, kad bendra pasiūlymo palyginamoji kaina bus naudojama tik nugalėtojui nustatyti, tačiau Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte jau įtvirtinta nuostata, jog atitinkamuose papunkčiuose nurodytą kainą, kurią viršys tiekėjo pasiūlymas, perkančioji organizacija laikys per didele ir nepriimtina, o tai reiškia tiekėjo pasiūlymo atmetimą. Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelėje „Pasiūlymo kainos“ nurodant perkamos paslaugos tik preliminarius, bet ne konkrečius 24 mėn. paslaugų kiekius, Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte nurodytos maksimalios galimos tiekėjų pasiūlymų kainos kiekvienai pirkimo objekto daliai nėra apskaičiuotos objektyviai. Atsakovas, nurodydamas tik preliminarius perkamų paslaugų kiekius, iš esmės neturi pagrindo nustatyti maksimalios galimos tiekėjų pasiūlymų kiekvienai pirkimo objekto daliai kainos.
3. Anot ieškovės, atsakovas taip pat turėtų pašalinti Pirkimo sąlygų 10.1 ir 10.2 papunkčių, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4 ir 2.5 papunkčių tarpusavio prieštaravimus, juos suvienodinti, nes esamas reglamentavimas tiekėjams kelia neapibrėžtumą dėl reikalavimų taikymo (netaikymo). Pirkimo sąlygų 10.1 papunktis numato, kad tiekėjams nustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi, o Pirkimo sąlygų 10.2 papunktis numato, jog aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai neprivalomi, bet taikomi išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4 ir 2.5 papunkčiuose aiškiai įtvirtinti aplinkosauginiai reikalavimai, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, reikalavimai transporto priemonių išmetamam teršalų kiekiui ir pan.
4. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunkčio nuostatos dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo netekimo tuo atveju, kai laimėjęs pirkimą tiekėjas atsisako sudaryti sutartį, keistinos, numatant, kad jos nėra taikomos, jeigu tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia motyvuotą paaiškinimą dėl atsisakymo pasirašyti viešojo pirkimo sutartį ar pasiūlymo atsiėmimo, esant objektyvioms priežastims. Pirkimo eigoje gali susiklostyti situacija, kai tiekėjas neperskaito perkančiosios organizacijos pranešimo CVP IS sistemoje ir dėl to nustatytu terminu nepateikia dokumentų, paaiškinimų arba, tiekėjui nelaimėjus pirkimo I-oje objekto dalyje, tačiau laimėjus jį II-IV objekto dalyse, gali susiklostyti situacija, kai tiekėjui kaštų prasme būtų nuostolinga teikti paslaugas vien tik laimėtose dalyse, dėl to jis pageidauja atsiimti pasiūlymą, arba situacija, kai dėl teisminių ginčų tiekėjo ekonominė situacija radikaliai pasikeičia ir jis nebeturi objektyvių galimybių pasirašyti bei vykdyti sutartį.
5. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunktyje nustatytas standartinis atvykimo pagal iškvietimą į nurodytą vietą nuo užsakymo telefonu gavimo momento terminas Vilniaus miesto teritorijoje – ne vėliau kaip per 30 minučių, tačiau, ieškovės nuomone, šis terminas yra objektyviai neįgyvendinamas ir privalo būti prailgintas, nes per 30 min., ypač piko valandomis, su specialiąja technika, neturint jokios pirmenybės kitų eismo dalyvių atžvilgiu, fiziškai neįmanoma į policijos pareigūnų iškvietimą atvykti, jeigu į objektą tenka vykti iš vienos Vilniaus miesto dalies į kitą.
6. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.7 papunktyje numatyta, kad prireikus tiekėjas turi ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo užsakovo paraiškos ir transporto priemonių sąrašo pateikimo dienos iš ankstesnio paslaugos tiekėjo saugojimo aikštelių pargabenti policijos (valstybės) interesais saugomas ir (ar) konfiskuotas priemones į savo saugojimo aikštelę, tačiau ši nuostata, ieškovės vertinimu, keistina, nurodant, kad perkančioji organizacija iš ankstesnio paslaugos tiekėjo saugojimo aikštelių perima ir perduoda naujam paslaugos tiekėjui visas savininkų ir (ar) valdytojų sutarties galiojimo laiku neatsiimtas, o ne tik policijos (valstybės) interesais saugomas ir (ar) konfiskuotas transporto priemones. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai ankstesnis paslaugos teikėjas būtų priverstas ir toliau saugoti neatsiimtas transporto priemones, pasibaigus viešojo pirkimo sutarčiai, negaunant iš jos pajamų.
7. Dėl tų pačių priežasčių keistinas ir Techninės specifikacijos 10.5.2 papunktis, pagal kurį, pasibaigus viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminui ar ją nutraukus prieš terminą, už transporto priemonių, kurios paliekamos tiekėjui toliau saugoti, nuvežimą ir (ar) saugojimą atlygina transporto priemonės savininkai ir (ar) valdytojai (tiek, kiek nustatytomis sąlygomis jų neatlygino policijos įstaiga). Ieškovės teigimu, būtina nustatyti, kad, pasibaigus sutarčiai, perkančioji organizacija besąlygiškai perima visas sutarties galiojimo metu priverstinai nuvežtas ir neatsiimtas transporto priemones. Priešingu atveju tiekėjas bus priverstas ir toliau saugoti neatsiimtas transporto priemones ir taip neatlygintinai teikti paslaugas.
Šalies argumentai
8. Ieškovės teigimu, po jos pretenzijos dalies patenkinimo atsakovui papildžius Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 5 dalį „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“ formuluote, kad pasiūlymo kokybiniai parametrai neprivalomi, susiduriama su situacija, jog tokie parametrai vertinami papildomais ekonominio naudingumo balais. Taigi, nors parametrai realiai neturi įtakos paslaugos teikimui, tačiau tiekėjui, formaliai tenkinančiam reikalavimus, yra suteikiamas nepagrįstas pranašumas pasiūlymą vertinant papildomais ekonominio naudingumo balais. Tokie parametrai yra pertekliniai, todėl turi būti pašalinti. Transporto priemonės, kurios išmetamas teršalų kiekis atitinka Euro 6 standartą, yra itin brangi specialioji technika, gerokai išbranginanti paslaugos kainą, todėl reikalavimas, kad bet viena tokia būtų, yra perteklinis ir nesusijęs su realiais ekologiniais ar aplinkosauginiais motyvais, neturi jokios įtakos paslaugos teikimo kokybei.
9. Iš Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.5 papunkčio sąlygos ir atsakovo paaiškinimo atsakyme į pretenziją matyti, kad tuo atveju, kai pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, reikalavimai dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų taikomi visiems be išimties ūkio subjektų grupės nariams, kurie teiks paslaugas, tačiau šios sąlygos, ieškovės vertinimu, taisytinos, nustatant, jog Aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimą (T1) turi atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys, tačiau ne visi be išimties.
10. Ieškovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkte „Paslaugų įkainiai“ pateiktos lentelės 5 punkte „Transporto priemonių (nu)vežimo paslaugos už pirkimo objekto ribų ir kitos transportavimo paslaugos už 1 km“ įkainio apskaičiavimas yra neaiškus ir ydingas. Vykdant sutartį gali susiklostyti situacija, kai perkančioji organizacija iškvies tiekėjo tralą iš Vilniaus į Klaipėdą, o tralui nuvykus į Klaipėdą paaiškės, kad transportavimo poreikis yra tik Klaipėdos miesto teritorijoje; tai reikštų, kad tralas pagal iškvietimą maršrutu Vilnius – Klaipėda – Vilnius nuvažiuos daugiau nei 600 km, tačiau perkančioji organizacija tiekėjui sumokės tik už transportavimo paslaugą Klaipėdos miesto teritorijos ribose, nes aptariamo punkto pastaboje nurodyta, jog nuvežimo ir transportavimo atstumas skaičiuojamas nuo krovinio paėmimo vietos iki užsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos; nuvykimo į krovinio paėmimo vietą ir grįžimo iš krovinio pristatymo vietos išlaidos turi būti įskaičiuojamos į šios paslaugos 1 km įkainį; jokie kiti sutartyje nustatyti įkainiai šiuo atveju nebetaikomi. Esant tokiam neapibrėžtumui, tiekėjas, siekdamas išvengti nuostolių, priverstas siūlyti didelį atitinkamos paslaugos įkainį, tačiau tokiu atveju iškraipoma rinkos kaina, kyla rizika, kad tiekėjo pasiūlymas bus atmestas dėl per didelės ir nepriimtinos kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
12. Dėl Pirkimo sąlygų 4.7 papunkčio, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkto, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelės „Pasiūlymo kainos“. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos teisę laimėjusiu pripažinti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusį tiekėją pagal kainos ir kokybės santykį, kai tiekėjas pasiūlyme nurodo kainą, kuri neturi viršyti pirkimui skirtų lėšų, nustatytų perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą; atmesti tiekėjo pasiūlymą, jeigu jo nurodyta kaina viršija pirkimui skirtas lėšas, nustatytas perkančiosios organizacijos prieš pradedant pirkimo procedūrą; apskritai nustatyti, užfiksuoti bei pirkimo dokumentuose nurodyti (išviešinti) maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą bei perkančiajai organizacijai maksimaliai priimtiną kainą, t. y. kainą, kuri bus naudojama vertinant, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina; apskaičiuoti viešojo pirkimo sutarties kainą, taikant fiksuoto įkainio kainodarą, kai perkančioji organizacija iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio, o pasiūlymo vertinimo metu vertinti būtent tiekėjo pasiūlytą įkainio dydį ar įkainių sumą, vertinti įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, sumą; nurodyti maksimalią pirkimui skirtą lėšų sumą, jeigu neįmanoma nurodyti minimalios, įtvirtina, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 1 dalis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 1A-92 patvirtinto Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašo 61 punktas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 15, 16 ir 17.2 punktai. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarauja pirmiau nurodytoms imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, būtų neaiškios ir nesuprantamos bet kokiam tiekėjui, prieštarauja viena kitai ir (ar) įvelia kokį nors nepateisinamą neaiškumą, taigi nėra pagrindo pripažinti jas neteisėtomis ir panaikinti.
13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad yra tikslinga nustatyti bendrą pasiūlymo kainą, kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau ne kaip kriterijų, kuriuo remiantis tiekėjų pasiūlymai bus atmesti dėl per didelės ir atsakovui nepriimtinos pasiūlymo kainos. Teismas nurodė, kad tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina Pirkimo sąlygose ir taip yra nustatyta kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų, pagal kurį galiausiai nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, atitinkamai ir pirkimo laimėtojas; perkančiajai organizacijai nėra tikslinga, protinga ir logiška leisti dalyvauti pirkime ir vertinti tų tiekėjų, kurie pasiūlė maksimalią perkančiosios organizacijos pirkimui (atitinkamai pirkimo objekto daliai) nurodytą planuojamą (skirtą) lėšų sumą viršijančią kainą, pasiūlymus, aiškiai suvokiant ir žinant, kad perkančioji organizacija, turinti pirkimui tik atitinkamą suplanuoto dydžio biudžetą, nebus pajėgi įsigyti ir apmokėti tą biudžetą viršijančią paslaugų (prekių) sumą.
14. Dėl Pirkimo sąlygų 10.1, 10.2 papunkčių, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4, 2.5 papunkčių. Teismo vertinimu, iš nurodytų Pirkimo sąlygų nuostatų loginio, sisteminio ir lingvistinio aiškinimo matyti, kad nei kokie nors kvalifikacijos reikalavimai, nei reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos, nei reikalavimai dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi perkančiosios organizacijos nėra nustatyti kaip būtinoji tiekėjo dalyvavimo pirkime ir pasiūlymo teikimo sąlyga. Atitinkamai, pavyzdžiui, atitiktis (neatitiktis) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų reikalavimams, tokių reikalavimų laikymasis (nesilaikymas) nėra įtvirtinti kaip tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindai. Tą aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinta Pirkimo sąlygų 22.1.3 papunktis, kuriame nurodyta, kad tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra atmetamas, jeigu tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo (jei buvo taikoma) ir (ar), jei taikoma, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto, o nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 10.1 papunktyje aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog nei kvalifikacijos reikalavimai, nei kokybės vadybos sistemos, nei aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai (reikalavimai) šiuo atveju nėra taikomi, nėra nustatomi ir nėra privalomi. Kita vertus, aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų ir standartų laikymasis bei atitiktis jiems perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose numatytas kaip privalumas, kaip didesnę ekonominę naudą perkančiajai organizacijai galintis suteikti, kartu papildomus balus tiekėjui gauti leidžiantis, atitinkamai aukštesnę vietą pasiūlymų eilėje padedantis užimti, pasiūlymų vertinimo kriterijus (kriterijai) T1 ir T2 pagal Pirkimo sąlygų 10.2 papunktį, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4 ir 2.5 papunkčiai.
15. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos teisę pačiai įvertinti savo poreikį ir suformuluoti geriausiai jos interesus galinčias užtikrinti pirkimo sąlygas; įtvirtinti ar neįtvirtinti tiekėjams kaip privalomus aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus; įtvirtinti aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus kaip pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų (kriterijus) suteikia bei numato, be kita ko, VPĮ 48 straipsnio 2 dalis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 18, 22 ir kiti punktai, Aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. D1-401 „Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punktas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarauja šioms imperatyvioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, yra neaiškios ir nesuprantamos bet kokiam tiekėjui, prieštarauja viena kitai ir įvelia kokį nors nepateisinamą neaiškumą, galėtų būti vertinamos kaip perteklinės ir nereikalingos, nesusijusios su pirkimo objektu, taigi nėra jokio pagrindo pripažinti jas neteisėtomis ir panaikinti. Atsakovas tiek 2023 m. balandžio 17 d. atsakyme į ieškovės pretenziją, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pagrindė nustatytų pasiūlymo vertinimo kriterijų, susijusių su aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimais, sąsają su pirkimo objektu ir naudą.
16. Dėl Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunkčio. Teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos teisė pareikalauti, jog pasiūlymo galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais įtvirtinta, be kita ko, VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamos nurodytos Pirkimo sąlygos, įskaitant ir tą dalį, kurioje numatytas įprastinis, logiškai suprantamas ir būtinas pasinaudojimo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemone atvejis (kai pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartį) prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, yra neaiškios ir nesuprantamos, taigi nėra jokio pagrindo pripažinti jas neteisėtomis ir panaikinti.
17. Dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunkčio. Teismas pažymėjo, kad pačiai perkančiajai organizacijai, geriausiai žinančiai savo realius poreikius, paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų; atsakovas tiek 2023 m. balandžio 17 d. atsakyme į tiekėjos pretenziją, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose motyvuotai ar argumentuotai pagrindė tokio reikalavimo nustatymo tikslingumą, objektyvų būtinumą ir pagrįstumą, sąsajumą su pirkimo objektu; iš skelbimo apie ginčo viešąjį pirkimą bei Pirkimo sąlygų matyti, kad ginčo pirkimu policijos įstaiga siekia įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas, kurios, be kita ko, būtų taikomos ir tais atvejais, kai policijos pareigūnai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, priima sprendimus uždrausti toliau naudotis tam tikra transporto priemone ir (ar) priverstinai ją nuvežti atvejais (pvz., kai asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs ar neturėdamas teisės vairuoti); pagal tokiais atvejais taikomą policijos pareigūnams Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtintą Policijos pareigūnų veiksmų, priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) kitam transporto priemonės savininko iškviestam blaiviam ir turinčiam teisę vairuoti asmeniui suteikiama teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau jis turi atvykti iki policijos pareigūnas įformins teisės pažeidimo dokumentus, bet ne vėliau kaip per 30 min. (jei transporto priemonė yra mieste) ar ne vėliau kaip per valandą (jei transporto priemonė yra rajone), priešingu atveju įvyksta priverstinis transporto priemonės išvežimas vilkiku. Taigi teisės aktų leidėjo būtent 30 min. terminas yra apibrėžtas kaip laikas pažeidimui užfiksuoti ir su transporto priemonės tolesniu likimu susijusiems klausimams išspręsti, o ginčo viešuoju pirkimu perkančioji organizacija siekia įsigyti būtent su transporto priemonės likimu (išvežimu) susijusias paslaugas, būtinas policijos pareigūnų veiksmams pagal teisės aktus atlikti. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su galimais objektyviai kilti sunkumais tiekėjui atvykti pagal iškvietimą į įvykio vietą transporto priemonei nuvežti dėl transporto spūsčių, kaip matyti tiek iš kitų Pirkimo sąlygų nuostatų, tiek iš atsakovo 2023 m. balandžio 17 d. atsakymo į pretenziją, tiek iš teismui pateiktų procesinių dokumentų, jau yra perkančiosios organizacijos įvertintos, visiškai suprantamos, t. y. galimas tiekėjo vėlavimas ir nustatyto termino pažeidimas perkančiosios organizacijos yra iš anksto toleruojamas protingumo ribose, o būtent – netaikant už tokio termino pažeidimą jokių sankcijų tiekėjui tam tikrą protingą laiką. Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 22 punkte numatyta, kad, tiekėjui vėluojant atvykti į iškvietime nurodytą vietą, užsakovui pareikalavus raštu tiekėjas moka užsakovui 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną vykdyti uždelstą valandą. Tai reiškia, kad: a) perkančiajai organizacijai numatyta ne pareiga, o tik teisė pareikalauti baudos ir kiekvienu individualiu atveju vertinti termino praleidimo situaciją, priežastis, sąlygas bei spręsti dėl pagrindo taikyti sankciją buvimo (nebuvimo); b) piniginė sankcija tiekėjui (jeigu apskritai būtų taikoma) būtų taikoma tik už ilgesnį nei valanda vėlavimą atvykti į iškvietime nurodytą vietą. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, būtų neaiškios, neadekvačios, neproporcingos, todėl jas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti nėra jokio pagrindo.
18. Dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.4 ir 10.5.2 papunkčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: tiek skelbime apie viešąjį pirkimą, tiek Pirkimo sąlygų 4.1 papunktyje, apibrėžiant pirkimo objektą, pažymėta, jog pirkimas vykdomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes, ir būtent tam tikslui perkamos transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos, todėl visiškai suprantama ir logiškai pagrįsta Pirkimo sąlyga dėl tiekėjo pareigos pargabenti, atvežti, pervežti policijos (valstybės) interesais saugomas ir (ar) konfiskuotas priemones į savo saugojimo aikštelę iš ankstesnio paslaugos teikėjo, su kuriuo pirkimo santykiai jau pasibaigė, saugojimo aikštelių, juolab, kad už šias paslaugas naujajam paslaugos teikėjui sumokama (atlyginama) (tokių transporto priemonių pervežimo kaina, kaip expresis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta Techninės specifikacijos 8.4 papunktyje, nustatoma tiekėjo pasiūlyme); Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui ir (ar) išlaidas patyrusiai institucijai transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai; dėl to visiškai suprantama ir logiškai pagrįsta šias imperatyvias teisės normas pakartojanti Pirkimo sąlyga, jog už transporto priemonių, kurios paliekamos tiekėjui toliau saugoti, nuvežimą ir (ar) saugojimą atlygina transporto priemonės savininkai ir (ar) valdytojai. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, įvertino, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, yra neadekvačios, neproporcingos, todėl jas pripažinti neteisėtomis ir panaikinti nėra jokio pagrindo.
19. Dėl Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.5 papunkčio. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad tuo atveju, kai pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė, reikalavimai dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų taikomi visiems be išimties ūkio subjektų grupės nariams, kurie teiks paslaugas, nors užtektų, kad tokius reikalavimus atitiktų bent vienas ūkio subjektų grupės narys. Teismas nurodė, kad aplinkos apsaugos vadybos reikalavimų laikymasis apskritai nėra privalomas dalyvavimo pirkime reikalavimas (nei kvalifikacinis reikalavimas, nei savarankiškas reikalavimas), o tik papildomą balų skaičių vertinant pasiūlymą galintis suteikti pasiūlymų vertinimo kriterijus; ginčijamoje sąlygoje expresis verbis nurodyta, jog aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimo atitiktis, kaip pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, numatytas ne visiems ūkio subjektų grupės nariams, o tik tam nariui ar nariams, kurs (kurie) tiesiogiai teiks paslaugas; įtvirtindama tokią sąlygą, perkančioji organizacija šiuo atveju nepažeidė Viešųjų pirkimų tarnybos 2022 m. gruodžio 22 d. viešai pateikto ginčo klausimu išaiškinimo, kad pirkimo vykdytojas neturėtų pirkimo dokumentuose nustatyti, jog aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą turi taikyti visi tiekėjų grupės partneriai, išskyrus, jeigu tai yra reikšminga visoms su pirkimo objektu susijusioms prievolėms įvykdyti; jeigu aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto taikymas reikalingas tam tikrai su pirkimo objektu susijusiai prievolei įvykdyti, tuomet tai nurodoma pirkimo dokumentuose, nustatant ir sąlygas, kaip tiekėjas ar jungtinės veiklos partneriai turi atitikti konkrečius reikalavimus dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų arba aplinkosaugos priemonių taikymo pagal prisiimtus įsipareigojimus sutarčiai vykdyti; šiuo atveju atitiktis privaloma, kai prisiimami įsipareigojimai pirkimo sutarčiai vykdyti yra aktyvūs (aktyvus sutarties vykdymas); „paskolinimas tokios atitikties“ dėl aptariamo reikalavimo negalės būti tinkamas, jeigu jungtinės veiklos partnerio prisiimami įsipareigojimai sutarčiai vykdyti yra skirtingi; taigi jungtinės veiklos partneriai turi atitikti keliamus reikalavimus dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto reikalavimų arba aplinkos apsaugos vadybos priemonių taikymo pagal jų prisiimamus įsipareigojimus aktyviai vykdant sutartį; dėl to keliant reikalavimą tiekėjui taikyti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą ir pateikti patvirtinantį sertifikatą, nebūtinai visi jungtinės veiklos partneriai privalėtų būti įsidiegę aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą (galbūt, pvz., jungtinės veiklos partneriu buvo remtasi dėl kitų pirkime keliamų kvalifikacijos reikalavimų, tokių kaip pajamos arba likvidumo koeficientas, atitikties, ir jis aktyviai sutarties nevykdys).
20. Dėl Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkto „Paslaugų įkainiai“ lentelės 5 punkto. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad šios sąlygos yra neaiškios, dviprasmiškos, ydingos ir pan. Teismo vertinimu, aptariamose sąlygose labai aiškiai nurodyta ir apibrėžta tiek pati perkama paslauga, tiek atlyginimo už ją apskaičiavimo tvarka ir principas, tiek expresis verbis nurodyta, kad į siūlomą tokios paslaugos įkainį tiekėjas turi įtraukti visas jo galimas patirti išlaidas bei sąnaudas, įskaitant ir nuvykimo į užsakovo nurodytą krovinio paėmimo vietą bei grįžimo iš užsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos išlaidas, kurios, natūralu, kiekvieno individualaus tiekėjo gali būti skirtingos ir priklauso nuo jo veiklos ypatumų, masto, turimų transporto priemonių, veiklos vietų, žmogiškųjų, organizacinių, techninių išteklių ir daugelio kitų individualių faktorių, todėl yra paliktos individualiam kiekvieno tiekėjo įvertinimui. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad, pvz., tiekėjui vykdant veiklą ir turint resursus išimtinai Vilniaus miesto (rajono) teritorijoje, gali būti finansiškai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga vykti teikti paslaugas į Klaipėdos miestą (rajoną), turi būti įvertintos kiekvieno protingo, atidaus ir rūpestingo tiekėjo dar apsisprendimo dalyvauti (nedalyvauti) konkrečiame pirkime ir teikti (neteikti) pasiūlymą, teikti jį visose (keliose) pirkimo objekto dalyse stadijoje, jas pasveriant ir apsisprendžiant dėl tikslingumo teikti pasiūlymą pirkime (jo dalyje). Tai, kas vienam tiekėjui gali būti nuostolinga, kitam tiekėjui, pvz., turinčiam platų techninių – organizacinių resursų tinklą visoje šalyje, gali būti naudinga, tačiau tokiu būdu yra užtikrinama konkurencija, kiekvienam iš tiekėjų suteikiant laisvę spręsti dėl dalyvavimo konkrečiame pirkime (pirkimo objekto dalyse) tikslingumo bei laisvę pasiūlyti vienokias ar kitokias atitinkamų paslaugų kainas, pvz., pasiūlyti didesnį įkainį, kuris leistų išvengti tokiose situacijose nuostolių ar juos minimizuoti arba pasiūlyti mažesnį įkainį, siekiant galbūt dėl šios paslaugos dalies patirti ir prisiimti nuostolį, tačiau, pateikus konkurencingą pasiūlymą, laimėti pirkimą ir kitoje dalyje (kitose dalyse) gauti pajamas, kurios padengtų nuostolį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Atsakovo numatytos maksimalios planuotos lėšos (460 000 Eur su PVM 1-oje pirkimo objekto dalyje Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribose, 24 000 Eur su PVM 2-oje pirkimo objekto dalyje Švenčionių rajono ribose, 23 000 Eur su PVM 3-oje pirkimo objekto dalyje Trakų rajono ribose bei 23 000 Eur su PVM 4-oje pirkimo objekto dalyje Elektrėnų savivaldybės ribose) neatitinka tikrovės ir faktinės situacijos, dėl to nepagrįstai nukenčia tiekėjas, ketinantis dalyvauti konkurse.
21.2. Pirkimo sąlygų 4 priede „Pasiūlymo forma“ pateiktoje lentelėje „Pasiūlymo kainos“ nurodyti preliminarūs kiekiai reiškia, kad atitinkamų paslaugų faktiškai gali būti nuperkamas tiek didesnis, tiek ir mažesnis kiekis. Atitinkamai, atsakovas faktiniam atsiskaitymui už paslaugas gali išleisti arba daugiau, arba mažiau lėšų, tačiau pirkime siekiantis dalyvauti tiekėjas, esant Pirkimo sąlygų 4.7 papunkčio, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkto, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelės „Pasiūlymo kainos“ nuostatoms su atsakovo įvardintais preliminariais paslaugų kiekiais, įstumiamas į padėtį, kai jo siūloma kaina tiesiogiai siejama tik su preliminariais paslaugų kiekiais, kurie realybėje gali neatitikti tikrovės (t. y. būti gerokai mažesni ir atsakovas niekaip neviršys atitinkamai pirkimo objekto daliai suplanuotų lėšų).
21.3. Nuo 2022 m. sausio 1 d. policijos įstaigoms panaikinta prievolė mokėti paslaugos teikėjams už priverstinai nuvežamų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai sulaikomi neblaivūs jas vairavę asmenys (kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), mokėjimo prievolę perkeliant transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui. Tai reiškia, kad policijos įstaigoms beveik 80 proc. sumažėjo atvejų, kai mokėti paslaugos teikėjui už paslaugas pareiga kildavo policijos įstaigai. Taigi akivaizdu, kad atsakovas numatytų maksimalių planuotų lėšų 460 000 Eur su PVM 1-oje pirkimo objekto dalyje Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribose niekaip nepanaudos viso viešojo pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Policijos įstaiga realiai paslaugos teikėjui nemoka net 30 proc. atsakovo numatytų maksimalių planuotų lėšų 460 000 Eur su PVM I-oje pirkimo objekto dalyje Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribose, nors nurodytus preliminarius kiekius įtraukia į skaičiavimus, taip pirkime ketinantį dalyvauti tiekėją priversdama dirbtinai mažinti atitinkamos paslaugos įkainį.
Atsiliepimas
21.4. Atsakovas, Pirkimo sąlygose nurodydamas tik preliminarius (bet ne konkrečius) perkamų paslaugų kiekius, iš esmės neturi pagrindo nustatyti maksimaliai galimos tiekėjų pasiūlymų kiekvienai pirkimo objekto daliai kainos. Šiuo atveju objektyviai tikslinga numatyti bendrą pasiūlymo kainą, kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau ne kaip kriterijų, kuriuo remiantis tiekėjų pasiūlymai bus atmesti dėl per didelės ir atsakovui nepriimtinos pasiūlymo kainos.
21.5. Pirkimo sąlygų 10.1 papunktis numato, kad „Tiekėjams nenustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi“. Pirkimo sąlygų 10.2 papunktis nustato, kad „aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai neprivalomi, bet taikomi išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, detalus aprašymas 21 skyriuje „Pasiūlymo vertinimas“. Nepaisant to, Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4 bei 2.5 papunkčiuose yra aiškiai įtvirtinti aplinkosauginiai reikalavimai, aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai, reikalavimai transporto priemonių išmetamam teršalų kiekiui atitikti Euro 6 standartą ir pan. Be to, pasiūlymų vertinimo kriterijuose tiekėjams netgi yra skiriami papildomi balai dėl atitikties šiems kriterijams, o Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.5 papunktyje aiškiai nurodyta, kad „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimą (T1) turi atitikti tiekėjas, subtiekėjas (kai yra pasitelkiamas paslaugų teikimui) ir ūkio subjektų grupės narys(-iai), kuris(-ie) teiks paslaugas (kai pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė) atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus pirkimo sutarčiai vykdyti“.
21.6. Tuo atveju, jeigu atsakovas reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi Konkurso sąlygų nuostatose numatė kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų papildomo balo prasme, tai Konkurso sąlygose atsakovas privalėjo aiškiai nurodyti, kaip konkrečiai šie standartai bus naudingi pačiai perkamai paslaugai.
21.7. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1 papunkčio lentelėje bei 2.4 papunkčio lentelėje nurodomi aplinkosauginiai kriterijai T1 (aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų taikymas pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“) bei T2 (bent vienos tiekėjo nurodytos ir techninės specifikacijos reikalavimus 8.1.1–8.1.3 papunkčiuose atitinkančios specialiosios transporto priemonės išmetamas teršalų kiekis turi atitikti Euro 6 standartą) Konkursu perkamos paslaugos kokybei neturi ir negali turėti jokios įtakos.
21.8. Teismas neįvertino, kad Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunkčio nuostata dėl tiekėjo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra itin abstrakti ir formali, joje nedetalizuotos atsisakymo priežastys ir pagrindai, kurie objektyviai gali nepriklausyti nuo tiekėjo valios, kaip, pvz., tiekėjo valdymo organų mirtis, bankroto bylos iškėlimas tiekėjui, neteisėta trečiųjų asmenų nusikalstama veika (pvz., tyčinis tiekėjo vilkiko padegimas), trečiųjų asmenų veiksmai (pvz., transporto priemonių saugojimo aikštelės savininko atsisakymas išnuomoti tiekėjui aikštelę) ir pan. Esamu atveju Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunkčio nuostatose yra tik formaliai įtvirtinta sąlyga dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo netekimo, jeigu tiekėjas atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartį (arba jos nesudaro iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino), tačiau tokia nuostata neapima Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimo dalies dėl perkančiosios organizacijos prievolės pirkimo sąlygose nurodyti visą būtiną informaciją, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimu, bei aiškiai įvardinti atvejus, kuriais perkančioji organizacija gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu.
21.9. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunkčio sąlygos objektyviai neįgyvendinamos, todėl terminas turi būti prailgintas. Sprendime deklaratyviai teigiama, kad piniginė sankcija tiekėjui (jeigu apskritai būtų taikoma) būtų taikoma tik už ilgesnį nei valanda vėlavimą atvykti į iškvietime nurodytą vietą, tačiau akivaizdu, jog Pirkimo sąlygų I priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunkčio reglamentavimas yra ir bus neatsiejamas nuo konfliktinių situacijų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bei neabejotinų sankcijų taikymo tiekėjo atžvilgiu.
21.10. Nors atsakovas Pirkimo sąlygų I priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunkčio nuostatų kontekste nurodo besiremiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų, priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti, tvarkos aprašo nuostatomis, tačiau šis aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų (t. y. ne tiekėjo) veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama.
21.11. Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkte „Paslaugą įkainiai“ pateiktos lentelės 5 punkte numatyto įkainio apskaičiavimas yra neaiškus ir net ydingas. Krovinio paėmimo vieta kiekvienu atveju gali būti skirtinga geografiniu atžvilgiu (pvz., Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir t. t.). Tai reiškia, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, objektyviai neturi galimybės skirtingiems atstumams nuvykimo į krovinio paėmimo vietą ir grįžimo iš krovinio pristatymo vietos išlaidų vienodai įskaičiuoti į šios paslaugos 1 km įkainį (kadangi krovinio paėmimo vieta gali kisti).
22. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes, atskleidė ginčo esmę, aprašė ginčui aktualias Pirkimo sąlygų ir VPĮ nuostatas, išsamiai įvertino byloje surinktus ir šalių pateiktus įrodymus. Taigi teismo sprendimas yra motyvuotas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus.
22.2. 2022 m. pabaigoje Policijos sistemos centrinės perkančiosios organizacijos vykdytame viešajame pirkime Nr. 622312 „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajone ir Šiaulių miesto teritorijos“, kuriame dalyvavo ir kurio laimėtoja tapo ieškovė, nagrinėjamoje byloje ginčijamų kai kurių analogiškų Konkurso sąlygų ieškovė neskundė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
23. Apeliantė (ieškovė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad galėtų teismui išsamiai paaiškinti konkursu perkamų paslaugų ypatumus bei praktinius priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų aspektus, taip pat atsakyti į teismui galbūt iškilsiančius klausimus. Apeliantė pažymi, kad atsakovas – policijos sistemos centrinė perkančioji organizacija – tik organizuoja ir atlieka pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo, rengia ir teikia atlikto pirkimo procedūrų ataskaitą ir skelbimą apie sudarytą sutartį. Tuo tarpu subjektas, pasirašantis pirkimo sutartį, t. y. perkančioji organizacija, yra Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – VPK). Atsakovas, atliekantis pirkimo procedūras iki sutarties sudarymo, rengdamas konkurso sąlygas neįvertino praktinių aspektų, teikiant paslaugas realiomis sąlygomis, dėl to yra būtina atskleisti bylos esmę.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.
27. Šiuo atveju, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė turėjo galimybę tiek ieškinyje, tiek ir pateikdama teismui rašytinius paaiškinimus išdėstyti visus konkursu perkamų paslaugų ypatumus bei praktinius priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų aspektus. Byloje nėra duomenų, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo suvaržyta ieškovės galimybė raštu paaiškinti ginčo faktines aplinkybes, išdėstyti argumentus dėl visų byloje kilusių klausimų ar įrodinėti savo ieškinio pagrindą. Pažymėtina tai, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepateikė į bylą dubliko ir nepasinaudojo galimybe jame išdėstyti papildomus argumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Apeliantė (ieškovė), reikšdama prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių konkrečių konkursu perkamų paslaugų ypatumų bei praktinių priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugų aspektų, kurie nėra įvardyti jos ieškinyje bei apeliaciniame skunde ir kuriuos reikėtų papildomai paaiškinti žodinio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė (ieškovė) savo poziciją dėl byloje sprendžiamo ginčo yra išsamiai išdėsčiusi savo procesiniuose dokumentuose.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši apeliacinė byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės (ieškovės) prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
31. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovui dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis bei jų pakeitimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
32. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK, kaip perkančioji organizacija, yra suplanavęs įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone, Švenčionių rajone, Trakų rajone ir Elektrėnų savivaldybėje.
33. Atsakovas Policijos departamentas, kaip įgaliota institucija, paskelbė tarptautinio viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimas“ atviro konkurso sąlygas ir vykdo šį viešąjį pirkimą.
34. Ieškovė, ketindama dalyvauti atsakovo paskelbtame Pirkime ir teikti pasiūlymą, susipažinusi su Pirkimo sąlygomis, 2023 m. balandžio 7 d. pateikė pretenziją dėl tam tikrų sąlygų.
35. Atsakovas 2023 m. balandžio 14 d. išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir ją patenkino iš dalies, t. y. patikslino Pirkimo sąlygų 1 priedą „Techninė specifikacija“, 4 priedą „Pasiūlymo forma“, 6 priedą „Sutarties projektas“.
36. Ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis ir įpareigoti atsakovą pakeisti tarptautinio viešojo pirkimo „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų pirkimas“ šias sąlygas: Pirkimo sąlygų 4.7 papunktį, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punktą, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelės „Pasiūlymo kainos“ punktus; Pirkimo sąlygų 10.1 ir 10.2 papunkčius, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4 ir 2.5 papunkčius; Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunktį; Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunktį; Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 8.4 papunktį; Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 10.5.2 papunktį; Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 5 dalies „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“ pateiktos lentelės 2 punkto nuostatas; Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.5 papunktį; Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkte „Paslaugų įkainiai“ pateiktos lentelės 5 punktą „Transporto priemonių (nu)vežimo paslaugos už pirkimo objekto ribų ir kitos transportavimo paslaugos už 1 km“.
37. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį atmetė, nenustatęs, kad Pirkimo sąlygos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, būtų neaiškios ir nesuprantamos bet kokiam tiekėjui, prieštarautų viena kitai ir (ar) įveltų kokį nors nepateisinamą neaiškumą.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Pirkimo sąlygų 4.7 papunkčio, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkto, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelės „Pasiūlymo kainos“
38. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad Pirkimo sąlygų 4 priede „Pasiūlymo forma“ pateiktoje lentelėje „Pasiūlymo kainos“ nurodyti preliminarūs kiekiai reiškia, jog atitinkamų paslaugų faktiška gali būti nuperkamas tiek didesnis, tiek ir mažesnis kiekis. Atitinkamai, atsakovas atsiskaitymui už paslaugas faktiškai gali išleisti arba daugiau, arba mažiau lėšų, tačiau pirkime siekiantis dalyvauti tiekėjas, esant Pirkimo sąlygų 4.7 papunktyje, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punkte, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelės „Pasiūlymo kainos“ nuostatoms su atsakovo įvardintais preliminariais paslaugų kiekiais, įstumiamas į padėtį, kai jo siūloma kaina tiesiogiai siejama tik su preliminariais paslaugų kiekiais, kurie realybėje gali neatitikti tikrovės (t. y. būti gerokai mažesni ir atsakovas niekaip neviršys atitinkamai pirkimo objekto daliai suplanuotų lėšų). Pasak apeliantės, atsakovas, nurodydamas tikrovės neatitinkančius preliminarius kiekius, pirkime ketinantį dalyvauti tiekėją taip verčia dirbtinai mažinti atitinkamos paslaugos įkainį. Apeliantės vertinimu, atsakovas Pirkimo sąlygose nurodydamas tik preliminarius (bet ne konkrečius) perkamų paslaugų kiekius, iš esmės neturi pagrindo nustatyti maksimalios galimos tiekėjų pasiūlymų kiekvienai pirkimo objekto daliai kainos, šiuo atveju tikslinga numatyti bendrą pasiūlymo kainą, kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau ne kaip kriterijų, kuriuo remiantis tiekėjų pasiūlymai bus atmesti dėl per didelės ir atsakovui nepriimtinos pasiūlymo kainos.
39. Pirkimo sąlygų 4.7 papunktyje nustatyta, kad bendra pasiūlymo palyginamoji kaina bus naudojama tik nugalėtojui nustatyti. Pirkėjas neįsipareigoja nupirkti visų Pirkimo sąlygų 5 priede nurodytų preliminarių paslaugų kiekių. Sutarties galiojimo laikotarpiu paslaugos bus užsakomos ir perkamos pagal faktinį poreikį, neviršijant numatytų maksimalių planuotų lėšų: 460 000 Eur su PVM 1-oje pirkimo objekto dalyje Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribose, 24 000 Eur su PVM 2-oje pirkimo objekto dalyje Švenčionių rajono ribose, 23 000 Eur su PVM 3-ioje pirkimo objekto dalyje Trakų rajono ribose, 23 000 Eur su PVM 4-oje pirkimo objekto dalyje Elektrėnų savivaldybės ribose, pagal fiksuotus įkainius (taikant fiksuoto įkainio kainodarą, vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (aktualia redakcija), 15 ir 16 punktais), nurodytus tiekėjo pasiūlyme.
40. Pirkimo sąlygų 21.3.5 papunktyje nustatyta, kad perkančioji organizacija įvertina, ar tiekėjo pasiūlyta kaina ir (ar) sąnaudos nėra per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pagal Pirkimo sąlygų 22.1.6 papunktį tiekėjo pateiktas pasiūlymas yra atmetamas, jeigu pasiūlyme nurodyta kaina perkančiajai organizacijai yra per didelė ir nepriimtina.
41. Pažymėtina tai, kad maksimali planuojamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties vertė arba, kitaip tariant, pirkimui skirtų lėšų suma, kasacinio teismo praktikoje apibrėžiama kaip perkančiosios organizacijos poreikius ir galimybes atspindinti kategorija. Ji nustatoma pradinėje viešųjų pirkimų proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018, 52 punktas). Perkančioji organizacija nuspręsti dėl pirkimui skirtų lėšų sumos nustatymo ir jos dydžio turi planuodama pirkimą, o jos valia turi būti aiškiai išreikšta perkančiosios organizacijos dokumentuose, parengtuose iki viešojo pirkimo procedūrų vykdymo stadijos, t. y. iki perkančiajai organizacijai paskelbiant apie pirkimą. Vėliau, viešojo pirkimo procedūrų vykdymo stadijoje, perkančioji organizacija negali keisti savo sprendimo dėl pirkimui skirtų lėšų sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018, 29.1 papunktis).
42. Teisės aktuose nėra nustatytos pirkimui skirtų lėšų sumos apskaičiavimo tvarkos. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad perkančioji organizacija gali apskaičiuoti ją remdamasi pirkimo vertės apskaičiavimo tvarka pagal VPĮ 5 straipsnio 1 dalį, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 patvirtinta Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika, taip pat kitais objektyviais duomenimis, pvz., turimais ištekliais, finansavimo šaltiniais, ankstesne perkamų paslaugų kaina, perkamų paslaugų poreikio prognozėmis ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018, 29.3, 39 punktai).
43. Nagrinėjamu atveju atsakovas Pirkimo sąlygose numatytas maksimalias pirkimui planuojamas skirti lėšas apskaičiavo atsižvelgdamas, be kita ko, į preliminarius 24 mėnesių paslaugų kiekius, taigi atsakovo Pirkimo sąlygose nurodyti preliminarūs 24 mėnesių ketinamų įsigyti paslaugų kiekiai yra tiesiogiai susiję su Pirkimui planuojamomis skirti maksimaliomis lėšomis. Preliminarūs 24 mėnesių ketinamų įsigyti paslaugų kiekiai yra tiesiogiai susiję su tiekėjų pirkime siūlytina (siūloma) paslaugų kaina, nes ši, atsižvelgiant į preliminarius ketinamų įsigyti paslaugų kiekius, negali viršyti maksimalios Pirkimui planuojamų skirti lėšų sumos (priešingu atveju tiekėjo pateiktas pasiūlymas bus atmestas).
44. Apeliantė (ieškovė), ginčydama Pirkimo sąlygų 4.7 papunktį, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 3 punktą, 4 priedo „Pasiūlymo forma“ 4.3 papunkčio lentelę „Pasiūlymo kainos“, argumentuoja tuo, kad Pirkimo sąlygose atsakovo nurodyti preliminarūs 24 mėnesių paslaugų kiekiai neatitinka tikrovės (realiai jie yra gerokai mažesni), nes nuo 2022 m. sausio 1 d. policijos įstaigoms panaikinta prievolė mokėti paslaugos teikėjams už priverstinai nuvežamų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą tais atvejais, kai sulaikomi neblaivūs jas vairavę asmenys (kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas arba asmuo vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas), mokėjimo prievolę perkeliant transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui, be to, Vilniaus mieste transporto priemonių priverstinio nuvežimo paslaugų dalį organizuoja Vilniaus miesto savivaldybė pagal 2022 m. vasario 25 d. Paslaugų pirkimo sutartį Nr. A62-170/22.
Žemesnės instancijos teismas
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (ieškovė) nepateikė į bylą (neteikė teismui prašymo išreikalauti) jokių objektyvių įrodymų jos įvardytoms aplinkybėms pagrįsti, t. y. kad atsakovo nurodyti preliminarūs paslaugų kiekiai realiai yra gerokai mažesni (pvz., duomenų apie ankstesniais metais atsakovui faktiškai suteiktų paslaugų kiekius ir pan.) (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad Pirkimo sąlygose nurodomas tik prognozuojamas 24 mėnesių paslaugų kiekis, kuris dėl pirkimo objekto specifikos negali būti tiksliai apskaičiuotas ir nebūtinai sutaps su faktiškai suteiktu paslaugų kiekiu (jis gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis ir tiekėjas, teikiantis savo pasiūlymą, turi tai įvertinti).
46. Be to, apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigdama, kad atsakovo nurodyti tikrovės neatitinkantys preliminarūs paslaugų kiekiai pirkime ketinantį dalyvauti tiekėją verčia mažinti atitinkamos paslaugos įkainį, teismo proceso metu neįrodinėjo, jog, remiantis preliminariais 24 mėnesių paslaugų kiekiais ir maksimalia pirkimui planuojamų skirti lėšų suma apskaičiuota tiekėjo galima pasiūlyti kaina yra mažesnė nei tokių ginčo paslaugų kaina, vyraujanti rinkoje, ar lygi (artima) tokių paslaugų teikimo sąnaudoms ir pan., dėl ko tokių paslaugų teikimas tiekėjui būtų nepelningas (ar netgi nuostolingas) (pvz., nepateikė duomenų apie kitas sudarytas sutartis ir jų vertes, paslaugų įkainius ir pan.). Kitaip tariant, apeliantė (ieškovė) byloje neįrodinėjo, kad pagal nurodytus preliminarius 24 mėnesių paslaugų kiekius maksimali pirkimui planuojamų skirti lėšų suma yra nepagrįstai maža (CPK 12, 178 straipsniai).
47. Jau nurodyta, kad būtent perkančiosioms organizacijoms tenka atsakomybė nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumą, kuri laikoma pagrįsta, kol neįrodoma kitaip. Vadinasi, tiekėjams tenka įrodinėjimo pareiga patikimai ir įtikinamai parodyti, kad konkrečiu atveju buvo akivaizdžiai nesilaikyta imperatyviųjų viešųjų pirkimų principų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo 2.5, 6.1 papunkčius). Tam, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimui skirtų lėšų sumos nepagrįstumo, nepakanka pateikti abstrakčių, prielaidomis paremtų duomenų. Priešingai, tokiu atveju būtina pateikti (arba teikti teismui prašymą išreikalauti įrodymus) konkrečius skaičiavimus, sąmatas, iš kurių būtų galima nuspręsti dėl atitinkamu metu rinkoje egzistuojančių tokio pobūdžio paslaugų teikimo sąnaudų, duomenis dėl konkrečių perkamų paslaugų (darbų) apimties, konkrečiais argumentais bei įrodymais pagrįsti aktualumą retrospektyvinių kitų sutarčių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022).
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi teisę nustatyti, užfiksuoti bei pirkimo dokumentuose nurodyti (išviešinti) maksimalią pirkimui skirtų lėšų sumą bei perkančiajai organizacijai maksimaliai priimtiną kainą, t. y. kainą, kuri bus naudojama vertinant, ar tiekėjo pasiūlyme įvardyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina; taip pat turi teisę apskaičiuoti viešojo pirkimo sutarties kainą, taikant fiksuoto įkainio kainodarą, kai perkančioji organizacija iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau, rengdamas pasiūlymą, tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio, o pasiūlymo vertinimo metu vertinti būtent tiekėjo pasiūlytą įkainio dydį ar įkainių sumą, vertinti įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, sumą. Šiuo atveju apeliantė (ieškovė) atsakovo nurodytų preliminarių ketinamų įsigyti paslaugų kiekių ir maksimalios pirkimui planuojamų skirti lėšų sumos pagrįstumo jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantės (ieškovės) skundo argumentais, kad pirmiau nurodytos ginčijamos Pirkimo sąlygos prieštarauja viena kitai, yra neaiškios ir nesuprantamos. Nenustatyta, kad aptariamos Pirkimo sąlygos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šių sąlygų nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis ir jas panaikinti ar pakeisti.
49. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nėra tikslinga, kaip siūlo ieškovė, nustatyti bendrą pasiūlymo kainą, kaip tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, bet ne kaip kriterijų, kuriuo remiantis tiekėjų pasiūlymai bus atmesti dėl per didelės ir atsakovui nepriimtinos pasiūlymo kainos, nes tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina Pirkimo sąlygose yra nustatyta kaip vienas iš pasiūlymų vertinimo kriterijų, pagal kurį galiausiai nustatomas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, atitinkamai – ir pirkimo laimėtojas, kita vertus, nėra protinga ir logiška nustatyti, jog perkančioji organizacija leistų dalyvauti pirkime ir vertintų pasiūlymus tų tiekėjų, kurie pasiūlė maksimalią perkančiosios organizacijos pirkimui (atitinkamai pirkimo objekto daliai) nurodytą planuojamą (skirtą) lėšų sumą viršijančią kainą, kai aiškiai žinoma, kad perkančioji organizacija, turinti pirkimui tik atitinkamą suplanuoto dydžio biudžetą, nebus pajėgi įsigyti ir sumokėti tą biudžetą viršijančios paslaugų (prekių) sumos.
Dėl Pirkimo sąlygų 10.1, 10.2 papunkčių, 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1, 2.4, 2.5 papunkčių
50. Pirkimo sąlygų 10.1 papunktyje nustatyta, kad tiekėjams nenustatomi kvalifikacijos reikalavimai ir (arba) reikalavimai dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi, o 10.2 papunktyje nurodyta, jog aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai neprivalomi, bet taikomi išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, išsamus aprašymas 21 skyriuje „Pasiūlymų vertinimas“.
51. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1 papunktyje įtvirtinti tokie ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: pirmasis kriterijus – pasiūlymo kaina (C kriterijus); antrasis kriterijus – aplinkosauginis reikalavimas (T1 kriterijus) (taip pat žiūrėti Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pasiūlymo forma“ „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“); trečiasis kriterijus – aplinkosauginis reikalavimas (T2 kriterijus) (taip pat žiūrėti Pirkimo sąlygų 4 priedo „Pasiūlymo forma“ „Pasiūlymo kokybiniai parametrai“).
52. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.4 punkte nurodyta, kad aplinkosauginis kriterijus T1: „Tiekėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (toliau – LST EN ISO 14001) arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (toliau – EMAS) ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtais standartais“, o aplinkosauginis kriterijus T2: „Bent vienos Tiekėjo nurodytos ir techninės specifikacijos reikalavimus 8.1.1–8.1.3 papunkčiuose atitinkančios specialiosios transporto priemonės išmetamas teršalų kiekis turi atitikti Euro 6 standartą“.
53. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.5 papunktyje numatyta, kad „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimą (T1) turi atitikti tiekėjas, subtiekėjas (kai yra pasitelkiamas paslaugoms teikti) ir ūkio subjektų grupės narys(-iai), kuris(-ie) teiks paslaugas (kai pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė), atsižvelgiant į jų prisiimamus įsipareigojimus pirkimo sutarčiai vykdyti“.
Žemesnės instancijos teismas
54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apskųstame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iš pirmiau aptartų Pirkimo sąlygų nuostatų matyti, jog atsakovas reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai nenustatė, taip pat nurodė, kad nėra nustatomi reikalavimai ir dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi (VPĮ 48 straipsnio prasme); aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai yra keliami ir taikomi kaip pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie nėra privalomi, tačiau juos atitinkantis tiekėjas gauna papildomų balų. Pažymėtina tai, kad perkančioji organizacija, kiekvieno konkretaus viešojo pirkimo atveju įsivertinusi reikalavimų, susijusių su aplinkos apsaugos vadybos sistema, būtinumą, reikalingumą, sąsają su viešojo pirkimo objektu bei proporcingumą viešojo pirkimo objektui, gali nustatyti tokius reikalavimus tiek kaip kvalifikacijos reikalavimą, tiek kaip atskirą reikalavimą pagal VPĮ 48 straipsnio nuostatas, tiek ir kaip pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Tai patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, pateikta byloje.
55. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad tuo atveju, jeigu atsakovas reikalavimus dėl kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymosi Pirkimo sąlygų nuostatose numatė kaip pasiūlymų vertinimo kriterijų papildomo balo prasme, tai Konkurso sąlygose privalėjo aiškiai nurodyti, kaip konkrečiai šie standartai bus naudingi pačiai perkamai paslaugai. Anot apeliantės (ieškovės), Pirkimo sąlygų 5 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 2.1 papunkčio lentelėje bei 2.4 papunkčio lentelėje nurodyti aplinkosauginiai kriterijai T1 (aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų taikymas pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“) bei T2 (bent vienos tiekėjo nurodytos ir techninės specifikacijos reikalavimus 8.1.1–8.1.3 papunkčiuose atitinkančios specialiosios transporto priemonės išmetamas teršalų kiekis turi atitikti Euro 6 standartą) konkursu perkamos paslaugos kokybei neturi ir negali turėti jokios įtakos.
56. Pažymėtina tai, kad CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje neįrodinėjo, kad atsakovo nustatyti kriterijai T1 (aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų taikymas pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“) ir T2 (bent vienos tiekėjo nurodytos ir techninės specifikacijos reikalavimus 8.1.1–8.1.3 papunkčiuose atitinkančios specialiosios transporto priemonės išmetamas teršalų kiekis turi atitikti Euro 6 standartą), kuriais siekiama įvertinti aplinkos apsaugos vadybos sistemų taikymą, prisidėti prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo, nėra susiję su pirkimų objektu ir neturi reikšmingos įtakos perkamos paslaugos kokybei. Šios aplinkybės nurodytos tik ieškovės apeliaciniame skunde.
57. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad nei VPĮ, nei teismų praktikoje ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai netapatinami išimtinai su pirkimo objekto vidinėmis charakteristikomis, pakanka, jog šie yra susiję su pirkimo objektu plačiąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018).
58. Nagrinėjamu atveju atsakovas nustatė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus T1 (aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų taikymas pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“) ir T2 (bent vienos tiekėjo nurodytos ir techninės specifikacijos reikalavimus 8.1.1–8.1.3 papunkčiuose atitinkančios specialiosios transporto priemonės išmetamas teršalų kiekis turi atitikti Euro 6 standartą) ir šiems pagrįsti pareikalavo iš tiekėjų pateikti sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba tarptautinius sertifikavimo standartus, patvirtintus dokumentus, kad tiekėjas taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais; taip pat pateikti transporto priemonių registracijos pažymėjimą (ar kitą dokumentą), kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad transporto priemonė atitinka Euro 6 standartą.
59. Techninės specifikacijos 1 punkte apibrėžtas pirkimo objektas – transporto priemonių nuvežimas, pervežimas, perkėlimas (transporto priemonių iškėlimas, užkėlimas, nukėlimas ir kt.) ir jų saugojimas. Taigi tiekėjo, dalyvaujančio pirkime, vykdoma veikla ir siūlomos paslaugos (transporto sektoriuje) neabejotinai yra susijusios su išmetamų į aplinką teršalų kiekiu, todėl tokių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, kaip aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimų taikymas ir bent vienos tiekėjo nurodytos ir techninės specifikacijos reikalavimus 8.1.1–8.1.3 papunkčiuose atitinkančios specialiosios transporto priemonės, kurios išmetamų teršalų kiekis atitinka Euro 6 standartą, naudojimas, nustatymas yra susijęs su pirkimo objektu (transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo (transporto priemonių iškėlimo, užkėlimo, nukėlimo ir kt.) ir jų saugojimo paslaugomis (jų teikimu)) bei padeda siekti aplinkosaugos tikslų viešuosiuose pirkimuose. Apeliantė (ieškovė) jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais) nepaneigė atsakovo nustatytų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir T2 sąsajos su viešojo pirkimo objektu, remiasi tik deklaratyviais teiginiais, kad aplinkosauginiai kriterijai konkursu perkamos paslaugos kokybei neturi ir negali turėti jokios įtakos (pvz., tiekėjo pasitelkiama specialioji transporto priemonė, kurios išmetamas teršalų kiekis atitinka Euro 5 standartą, gali turėti inovatyvesnę ir techniniu atžvilgiu kokybiškesnę hidraulinę įrangą bei galingumą, leidžiantį greičiau, kokybiškiau ir saugiau suteikti priverstinio nuvežimo paslaugą) (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
60. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestini apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo teiginiai, kad Pirkimų sąlygose atsakovo nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai T1 ir T2 nesusieti su pirkimų objektu.
Dėl Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunkčio
61. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunkčio nuostata dėl tiekėjo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį yra itin abstrakti ir formali, joje nedetalizuotos atsisakymo priežastys ir pagrindai, kurie objektyviai gali nepriklausyti nuo tiekėjo valios, pvz., tiekėjo valdymo organų mirtis, bankroto bylos iškėlimas tiekėjui, neteisėta trečiųjų asmenų nusikalstama veika (pvz., tyčinis tiekėjo vilkiko padegimas), trečiųjų asmenų veiksmai (pvz., transporto priemonių saugojimo aikštelės savininko atsisakymas išnuomoti tiekėjui aikštelę) ir pan. Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunkčio nuostatose yra tik formaliai įtvirtinta sąlyga dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo netekimo, jeigu tiekėjas atsisako sudaryti viešojo pirkimo sutartį (arba jos nesudaro iki perkančiosios organizacijos nurodyto termino), tačiau ši nuostata neapima Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimo dalies dėl perkančiosios organizacijos prievolės pirkimo sąlygose nurodyti visą būtiną informaciją, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimu, bei aiškiai įvardinti atvejus, kai perkančioji organizacija gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu.
62. VPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK 6.70 straipsnyje nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
63. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimas – tai priemonės, kurių imasi (tam tikrais atvejais turi teisę imtis) perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti pirkimo dalyvių pasiūlymo galiojimą ir kompensuoti galimus perkančiosios organizacijos nuostolius, jeigu laimėjęs pirkimą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turėtų būti suprantamas ir kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-236/2018). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas leidžia užtikrinti perkančiosios organizacijos teisėtus lūkesčius, kad tiekėjas, kuris bus pripažintas laimėjusiu viešąjį pirkimą, laikysis pasiūlyme prisiimtų įsipareigojimų ir su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo pardavimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1033-157/2015). Pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslas iš esmės yra apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų, kurie dalyvauja konkurse neturėdami tikslo jo laimėti arba atsiradus nepalankioms aplinkybėms siekia, kad jų pasiūlymas perkančiosios organizacijos būtų atmestas iki laimėtojo paskelbimo momento (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-524-236/2018, 29 punktas).
64. VPĮ 42 straipsnyje neįtvirtinti atvejai, kada perkančioji organizacija gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nurodyti, kada tiekėjai netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Tačiau bet kuriuo atveju perkančioji organizacija privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Dažniausiai pirkimo sąlygose nustatomi tokie galimi atvejai, kai perkančiosios organizacijos turi teisę pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu: (i) tiekėjas atsiėmė savo pasiūlymą pasiūlymo galiojimo laikotarpiu; (ii) laimėjęs tiekėjas atsisako arba nustatytu laiku neatvyksta sudaryti viešojo pirkimo sutarties arba jos nepasirašo per perkančiosios organizacijos nustatytą laiką; (iii) laimėjęs tiekėjas atsisako pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir pan.
65. Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 17.1 papunktyje numatyta, kad tiekėjas privalo užtikrinti savo pasiūlymo galiojimą ne mažesne kaip 5 000 Eur bauda 1-oje pirkimo objekto dalyje, 1 000 Eur bauda 2-oje pirkimo objekto dalyje, 1 000 Eur bauda 3-oje pirkimo objekto dalyje, 1 000 Eur bauda 4-oje pirkimo objekto dalyje, ir, pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas įsipareigoja baudą sumokėti esant bent vienai iš 17.4 papunktyje nurodytų sąlygų per 10 (dešimt) darbo dienų nuo atitinkamos sąlygos atsiradimo.
66. Pirkimo sąlygų 17.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja per 10 (dešimt) darbo dienų sumokėti perkančiajai organizacijai užtikrinime nurodytą pinigų sumą, gavęs perkančiosios organizacijos pirmą rašytinį reikalavimą, nereikalaudamas, jog perkančioji organizacija savo reikalavimą pagrįstų, su sąlyga, kad perkančioji organizacija pažymės, jog egzistuoja viena iš 17.4 papunktyje nurodytų sąlygų, įvardydama atitinkamą sąlygą.
67. Pagal Pirkimo sąlygų 17.4.6 papunktį tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, kai laimėjęs pirkimą tiekėjas atsisako sudaryti sutartį pagal šiuose pirkimo dokumentuose pateiktas sutarties sąlygas ir (ar) sutarties projektą. Jei iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo sutarties, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti sutartį.
68. Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad perkančioji organizacija, nusprendusi reikalauti iš tiekėjų pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, viešojo pirkimo sąlygose turi nurodyti visą būtiną informaciją, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimu, pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdą, dydį, galiojimo terminą, atvejus, kada perkančioji organizacija gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo grąžinimo tvarką.
69. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemonių neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, nėra neaiškios ir nesuprantamos, todėl nėra pagrindo jų pripažinimui neteisėtomis ir panaikinti ar pakeisti. Atsakovas pirkimo sąlygose aiškiai nurodė, kokio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo jis reikalauja, reikalaujamo užtikrinimo dydį, atvejus, kada tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Tuo tarpu apeliantė (ieškovė) byloje neįrodė, kad ginčijamomis Pirkimo sąlygomis nepagrįstai būtų suvaržytos tiekėjų, galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, nustatant pasiūlymo galiojimo užtikrinimo priemones, galėtų nulemti situacijas, kurios būtų akivaizdžiai nesąžiningos ir neatitinkančios šalių interesų pusiausvyros.
70. Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje taip pat patvirtino, kad, įvertinus teisinį reglamentavimą ir atsakovo Pirkimo dokumentų nuostatas, atsakovas pagrįstai nustatė reikalavimą dėl pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, Pirkimo sąlygose aiškiai įvardijo, kokio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo jis reikalauja, įvardijo reikalaujamo užtikrinimo dydį kiekvienai Pirkimo objekto daliai, atvejus, kada tiekėjas netenka pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Tarnybos vertinimu, ieškovės ieškinyje pateikti argumentai, kad „<...> gali susiklostyti situacija, kai tiekėjas dalyvauja pirkime ir teikia pasiūlymą Konkurso visose keturiose pirkimo objekto dalyse tikėdamasis ne tik laimėti pirkimą, tačiau laimėti jį būtinai ir I-oje pirkimo objekto dalyje. Tiekėjui nelaimėjus pirkimo I-oje pirkimo objekto dalyje, tačiau laimėjus jį likusiose II-IV pirkimo objekto dalyse, gali susiklostyti situacija, kai tiekėjui kaštų prasme būtų nuostolinga teikti paslaugas vien tik laimėtose pirkimo dalyse, dėl ko tiekėjas pageidautų atsiimti pasiūlymą <...>“ vertintini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys ne tik pasiūlymų galiojimo užtikrinimo instituto, bet ir viešųjų pirkimų vykdymo tikslų.
71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galimo tiekėjo neatidumo, laiku neperskaičius gautų pranešimų informacinėje sistemoje, dėl viešojo pirkimo procedūrų metu galinčių kilti teisminių ginčų ir užsitęsusios pirkimo procedūros, dėl to, kad, tiekėjui nelaimėjus pirkimo visose pirkimo objektų dalyse, o tik laimėjus vienoje ar keliose dalyse, jam gali būti neekonomiška ir netikslinga sudaryti viešojo pirkimo sutartį, turi būti tiekėjo numatytos ir įvertintos dar apsisprendimo dalyvauti (nedalyvauti) konkrečiame pirkime ir teikti (neteikti) pasiūlymą, teikti jį visose ar keliose pirkimo objekto dalyse stadijoje, jas pasveriant ir apsisprendžiant dėl tikslingumo teikti pasiūlymą pirkime (jo dalyje). Be to, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip netikėtos ir neprognozuojamos viešų pirkimų praktikoje (galimas ekonominės situacijos pasikeitimas, kol vyksta pirkimo procedūros, galimi teisminiai ginčai tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos pirkimo procedūrų metu ir pan.). Kita vertus, šios aplinkybės gali būti individualiai vertinamos tiek perkančiosios organizacijos, tiek ir teismo, sprendžiančio konkretų tarp šalių kilusį ginčą, pvz., dėl perkančiosios organizacijos teisės pasinaudoti užtikrinimo priemone buvimo (nebuvimo), tiekėjo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį pagrįstumo (nepagrįstumo) bei sąžiningumo (nesąžiningumo) ikisutartiniuose santykiuose ir pan. Analogiškai vertintinos ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl tiekėjo valdymo organų mirties, bankroto bylos iškėlimo tiekėjui, neteisėtos trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, trečiųjų asmenų veiksmų ir kt.
Dėl Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunkčio
72. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunkčio sąlygos objektyviai neįgyvendinamos, todėl terminas turi būti ilgesnis. Apeliantės vertinimu, teismas sprendime tik deklaratyviai nurodė, kad piniginė sankcija tiekėjui (jeigu ji apskritai būtų taikoma) būtų taikoma tik už ilgesnį nei valanda vėlavimą atvykti į iškvietime nurodytą vietą, tačiau, akivaizdu, jog Pirkimo sąlygų 6.4.1 papunkčio reglamentavimas yra ir bus neatsiejamas nuo konfliktinių situacijų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bei neabejotinų sankcijų taikymo tiekėjui. Be to, anot apeliantės, nors atsakovas Pirkimo sąlygų 6.4.1 papunkčio nuostatų kontekste nurodo besiremiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinti Policijos pareigūnų veiksmų, priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti, tvarkos aprašo nuostatomis, tačiau šis aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų (t. y. ne tiekėjo) veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama.
73. Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunktyje numatyta, kad standartiniai atvykimo pagal iškvietimą į nurodytą vietą nuo užsakymo telefonu gavimo momento terminai: 6.4.1. miesto teritorijoje – ne vėliau kaip per 30 min.; 6.4.2. likusioje teritorijoje – ne vėliau kaip per 60 min.
74. Atsakovas, pagrįsdamas Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunktyje numatytas nuostatas, nurodo, kad per transporto priemonės savininkui (valdytojui) suteiktą laiką iškviesti kitą asmenį dėl transporto priemonės pasiėmimo ir per tiekėjo atvykimo į vietą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo policijos ekipažas yra užimtas. Dėl šios priežasties Konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje tiekėjui privalomai turi būti nustatytas atvykimo laikas. Šis reagavimo laikas yra nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų, priimant sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti ja toliau važiuoti, tvarkos aprašo (kartu su vėlesniais pakeitimais) 6.1 papunktį, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs arba neturėdamas teisės vairuoti, ir yra sąlygų, kurioms esant transporto priemonė gali būti nenuvežama, policijos pareigūnas atlieka šiuos veiksmus (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi vietoje, kurioje leidžiama transporto priemonėms stovėti): 6.1. pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) leisti vairuoti transporto priemonę kartu važiuojančiam blaiviam (neapsvaigusiam) ir turinčiam teisę vairuoti asmeniui; 6.2. kai kartu su transporto priemonės savininku (valdytoju) blaivus (neapsvaigęs) ir turintis teisę vairuoti asmuo nevažiuoja arba jis atsisako vairuoti, pasiūlo transporto priemonės savininkui (valdytojui) iškviesti į pažeidimo padarymo vietą kitą blaivų (neapsvaigusį) ir turintį teisę vairuoti transporto priemonę asmenį bei leisti jam vairuoti transporto priemonę. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) įspėjamas, kad sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo bus priimtas nedelsiant įforminus teisės pažeidimo dokumentus ir kad kitas asmuo į pažeidimo padarymo vietą turi atvykti iki policijos pareigūnas įformins teisės pažeidimo dokumentus, bet ne vėliau kaip per 30 minučių (kai transporto priemonė yra mieste) arba ne vėliau kaip per valandą (kai transporto priemonė yra rajone) nuo neblaivumo nustatymo akto ar siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros surašymo momento arba fakto, kad asmuo neturi teisės vairuoti nustatymo. Be to, transporto priemonės savininkas (valdytojas) informuojamas, kad, jeigu kitas asmuo į pažeidimo padarymo vietą atvyks jau atvažiavus vilkikui arba jam esant pakeliui, išlaidas, susijusias su vilkiko vykimu, turės atlyginti transporto priemonės savininkas (valdytojas).
75. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad būtent perkančiajai organizacijai, kuri geriausiai žino savo realius poreikius, paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų. Antra, atsakovas procesiniuose dokumentuose pagrindė reikalavimo atvykti pagal iškvietimą į nurodytą vietą termino nustatymo tikslingumą, būtinumą, pagrįstumą, taip pat sąsajumą su pirkimo objektu. Trečia, ieškovė ieškinyje Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 6.4.1 papunktyje nustatytų terminų tikslingumo, būtinumo ir pagrįstumo nepaneigė jokiais objektyviais duomenimis, be to, neįvardijo jokių kitų atvykimo pagal iškvietimą į nurodytą vietą terminų, taigi neaišku, koks reagavimo terminas, anot ieškovės, būtų pakankamas atvykti pagal iškvietimą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
76. Apeliantė (ieškovė) skunde pagrįstai nurodo, kad šios nutarties 73 punkte aptartas Aprašas reglamentuoja policijos pareigūnų, o ne tiekėjo veiksmus, kai transporto priemonė priverstinai nuvežama, todėl tiekėjams teikiant transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas nurodyto aprašo nuostatos tiesiogiai netaikytinos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartomis Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis policijos pareigūnų veiksmus, kai asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus ar apsvaigęs arba neturėdamas teisės vairuoti, ir yra sąlygų, kurioms esant transporto priemonė gali būti nenuvežama, nustatyti terminai, per kuriuos kitas blaivus (neapsvaigęs) ir turintis teisę vairuoti transporto priemonę asmuo turi atvykti į pažeidimo padarymo vietą, gali būti vertinami kaip orientaciniai, perkančiajai organizacijai nustatant terminus, per kuriuos tiekėjas privalo atvykti pagal iškvietimą į nurodytą vietą. Juolab kad ir pats atsakovas nurodo, jog reagavimo laikas yra nustatytas tik atsižvelgus į Aprašo nuostatas, o ne vadovaujantis jomis (Pirkimo dokumentuose, nustatant atvykimo pagal iškvietimą terminus, nėra jokių nuorodų į Aprašo nuostatas).
77. Be to, pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad galimas tiekėjo vėlavimas ir nustatyto termino pažeidimas perkančiosios organizacijos yra iš anksto toleruojamas protingumo ribose, netaikant už tokio termino pažeidimą jokių sankcijų tiekėjui tam tikrą protingą laiką, nes Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 22 punkte numatyta, jog, tiekėjui vėluojant atvykti į iškvietime nurodytą vietą, užsakovui pareikalavus raštu, tiekėjas moka užsakovui 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną vykdyti uždelstą valandą, o tai savo ruožtu reiškia, kad: a) perkančiajai organizacijai numatyta ne pareiga, o tik teisė pareikalauti baudos ir kiekvienu individualiu atveju vertinti termino praleidimo situaciją, priežastis, sąlygas bei spręsti dėl pagrindo taikyti sankciją buvimo (nebuvimo); b) piniginė sankcija tiekėjui (jeigu tokia apskritai taikoma) būtų taikoma tik už ilgesnį nei valanda vėlavimą atvykti į iškvietime nurodytą vietą. Taigi Sutarties projekto 22 punkte nustatyta bauda ne už kelių minučių vėlavimą, suėjus 30 minučių terminui, o už visos vienos valandos vėlavimą.
78. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos dėl atvykimo pagal iškvietimą į nurodytą vietą terminų nustatymo neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir (ar) viešųjų pirkimų principams, nėra neaiškios ir nesuprantamos, todėl nėra pagrindo pripažinti jas neteisėtomis ir panaikinti ar pakeisti.
Dėl Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkto „Paslaugų įkainiai“ lentelės 5 punkto (paslaugos pavadinimas: „Transporto priemonių (nu)vežimo paslaugos už pirkimo objekto ribų ir kitos transportavimo paslaugos už 1 km“)
79. Apeliantės (ieškovės) teigimu, Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkte „Paslaugų įkainiai“ pateiktos lentelės 5 punkte numatyto įkainio apskaičiavimas yra neaiškus ir net ydingas. Krovinio paėmimo vieta kiekvienu atveju gali būti skirtinga vieta geografiniu atžvilgiu (pvz., Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir t. t.), tai reiškia, kad tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, objektyviai neturi galimybės skirtingiems nuvykimo į krovinio paėmimo vietą ir grįžimo iš krovinio pristatymo vietos atstumams vienodai įskaičiuoti išlaidų į šios paslaugos 1 km įkainį (kadangi krovinio paėmimo vieta gali kisti). Juolab kad teikiant bet kokias krovinio pervežimo paslaugas atstumas visais atvejais skaičiuojamas nuo transporto priemonės faktinio išvykimo vietos (pvz., paslaugos teikėjo aikštelės konkrečiu adresu) iki krovinio pristatymo konkrečiu adresu bei paslaugos teikėjo transporto priemonės grįžimo atgal į paslaugos teikėjo aikštelę, tad akivaizdu, jog ginčijamų Konkurso sąlygų kontekste tiekėjas iš anksto niekaip negali numatyti nei perkančiosios organizacijos (nu)vežimo paslaugos už pirkimo objekto ribų ir kitos transportavimo paslaugos poreikio, nei, atitinkamai, įsivertinti tokios paslaugos 1 km įkainio.
80. Pirkimo sąlygų 6 priedo „Sutarties projektas“ 4 punkte „Paslaugą įkainiai“ pateiktos lentelės 5 punkte nurodytos paslaugos pavadinimas – „Transporto priemonių (nu)vežimo paslaugos už pirkimo objekto ribų ir kitos transportavimo paslaugos už 1 km“, prie kurio bus įrašomas Pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlytas įkainis už 1 km, taip pat prie šios lentelės pateikiama „Pastaba Nr. 2“, kurioje paaiškinta, kad „Lentelės 5 punkte nurodyto (nu)vežimo ir transportavimo atstumas skaičiuojamas nuo krovinio paėmimo vietos iki Užsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos (km). Nuvykimo į krovinio paėmimo vietą ir grįžimo iš krovinio pristatymo vietos išlaidos turi būti įskaičiuotos į šios paslaugos 1 km įkainį. Jokie kiti Sutartyje nustatyti įkainiai šiuo atveju nebetaikomi“.
81. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal veiklos pobūdį perkančiajai organizacijai kartais tenka parsivežti transporto priemones į savo saugojimo vietas iš kito savo apskrities rajono arba pervežti iš vieno savo apskrities rajono į kitą, taip pat parsivežti transporto priemones iš kitos apskrities; tokiems ir panašiems atvejams yra nustatomas 1 km įkainis, o apskaičiavimas yra paprastas – nuvažiuoti kilometrai dauginami iš vieno kilometro įkainio.
82. Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad atsakovas, kaip vieną iš pirkimu įsigyjamų paslaugų, yra nurodęs – transporto priemonių (nu)vežimo paslaugas už pirkimo objekto ribų ir kitas transportavimo paslaugas. Tiekėjai tiems atvejams, kai atsakovui bus poreikis parsivežti transporto priemones į savo saugojimo vietas iš kito savo apskrities rajono arba pervežti iš vieno savo apskrities rajono į kitą, taip pat parsivežti transporto priemones iš kitos apskrities, turi pasiūlyti 1 km įkainį. Už tokios paslaugos suteikimą tiekėjui bus sumokama padauginant 1 km įkainį iš transporto nuvežimo ir transportavimo atstumo, kuris skaičiuojamas „nuo krovinio paėmimo vietos iki Užsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos (km)“. Atsakovas pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad tiekėjai, teikdami pasiūlymus, į 1 km įkainį turi įskaičiuoti ir „nuvykimo į krovinio paėmimo vietą ir grįžimo iš krovinio pristatymo vietos išlaidas“. Atsižvelgusi į tai, tarnyba nurodė neturinti pagrindo išvadai, kad ieškovės ginčijama pirkimo sąlygų nuostata yra neaiški.
83. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nepritarti Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kad ieškovės kvestionuojamose Pirkimo sąlygų nuostatose yra aiškiai nurodyta ir apibrėžta tiek pati perkama paslauga, tiek atlyginimo už ją apskaičiavimo tvarka ir principas, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog į siūlomą tokios paslaugos įkainį tiekėjas turi įskaičiuoti visas jo galimas patirti išlaidas bei sąnaudas, įskaitant ir nuvykimo į užsakovo nurodytą krovinio paėmimo vietą bei grįžimo iš užsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos išlaidas, kurios, akivaizdu, kiekvieno individualaus tiekėjo gali būti skirtingos ir priklauso nuo jo veiklos ypatumų, masto, turimų transporto priemonių, veiklos vietų, žmogiškųjų, organizacinių, techninių išteklių ir daugelio kitų individualių faktorių, todėl yra paliktos individualiam kiekvieno tiekėjo įvertinimui. Apeliantės (ieškovės) nurodomos aplinkybės, kad, pvz., tiekėjui vykdant veiklą ir turint resursus išimtinai Vilniaus miesto (rajono) teritorijoje, gali būti finansiškai nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga vykti teikti paslaugas į Klaipėdos miestą (rajoną), turi būti įvertintos kiekvieno protingo, atidaus ir rūpestingo tiekėjo dar apsisprendimo dalyvauti (nedalyvauti) konkrečiame pirkime ir teikti (neteikti) pasiūlymą, teikti jį visose ar keliose pirkimo objekto dalyse stadijoje, jas pasveriant ir apsisprendžiant dėl tikslingumo teikti pasiūlymą pirkime (jo dalyje).
84. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė (ieškovė) skunde neteigia, jog apskritai neturi galimybės apskaičiuoti ir pasiūlyti 1 km įkainį tiems atvejams, kai atsakovui bus poreikis parsivežti transporto priemones į savo saugojimo vietas iš kito savo apskrities rajono arba pervežti iš vieno savo apskrities rajono į kitą, taip pat parsivežti transporto priemones iš kitos apskrities, tačiau išreiškia nuogąstavimus, jog, siekdama išvengti nuostolių, ji iš esmės yra priversta siūlyti perkančiajai organizacijai santykinai didelį paslaugos įkainį, dėl to kyla rizika, kad pasiūlymas bus atmestas dėl per didelės ir perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.
85. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos jau buvo nurodžiusi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau nenustatyta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai taikęs įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padaręs bylos faktais bei galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Apeliantė (ieškovė), apeliaciniame skunde kvestionuodama pirmiau aptartas Pirkimo sąlygas, nepateikė objektyvių duomenų (įrodymų), kaip konkrečiai tokių Pirkimo sąlygų nustatymu yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
86. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami viešųjų pirkimų teisiniai santykiai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
87. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
88. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
89. Atsakovas į bylą nėra pateikęs bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.