- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-579-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03926-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Atsakovas
- A. H.
- Ieškovas
- I. H.
- Kategorijos
- 3.1.18.1Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. H. (A. H.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. H. ieškinį atsakovui A. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu A. H. (A. H.) (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) kaimo tarybos vykdomajame komitete, (duomenys neskelbtini) (įrašas Nr. l) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų I. H. (I. H.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir sūnaus D. H. (D. H.), gimusio (duomenys neskelbtini)., nustatyti su mama ieškove I. H.; 3) priteisti iš atsakovo A. H. nepilnamečiams vaikams sūnui I. H., gimusiam (duomenys neskelbtini)., ir sūnui D. H., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 320 Eur, kiekvienam vaikui, indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo A. H. nepilnamečiams vaikams sūnui I. H. ir sūnui D. H., išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. birželio 17 d. (iki ieškinio teismui pateikimo dienos) – po 990 Eur kiekvienam vaikui; 5) nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais sūnumis I. H. ir D. H. pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką. Išvežti vaikus iš Lietuvos į kitą šalį atsakovas gali tik gavęs raštišką ieškovės sutikimą; 6) po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A. H. automobilį VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei automobilį FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendros vertės 600 Eur; 7) palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę – H..
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo priėmimo iš atsakovo A. H. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams I. H. (I. H.), gim. (duomenys neskelbtini)., ir D. H. (D. H.), gimusiam (duomenys neskelbtini)., mokamas periodinėmis išmokomis po 280 Eur kas mėnesį. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1441-945/2024 atsakovo A. H. atskirasis skundas netenkintas.
3. Atsakovo atstovė 2024 m. gruodžio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu prašė teismo pakeisti 2024 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti taikomų atsakovui A. H. laikinųjų apsaugos priemonių mąstą ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. H. ir D. H. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 20 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovas prašymą grindė šiais argumentais:
3.1. taikant laikinąsias apsaugos priemones nebuvo vertinta atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti;
3.2. teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis yra per didelė finansinė našta atsakovui, kadangi jis neturi tokių pajamų. Atsakovas gauna apie 900 Eur (po mokesčių) darbo užmokestį kas mėnesį, iš šios sumos sumoka nuomos mokestį, už komunalines paslaugas bei 200 Eur perveda ieškovei vaikų išlaikymui. Tuo tarpu atsakovo būtinųjų poreikių tenkinimui lieka tik apie 200 Eur suma, todėl jam nelieka lėšų savo būtiniausių poreikių patenkinimui. Atsakovo teigimu, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokį atsakovas realiai gali teikti išlaikymą vaikams;
3.3. atsakovas turi sveikatos problemų, dėl kurių jis turi papildomų išlaidų medicininei priežiūrai ir vaistams. Nurodė, kad yra užsienietis, nemoka valstybinės kalbos, gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą, kuris yra mažai apmokamas. Tuo tarpu ieškovė gauna įvairias lengvatas ir/ar kompensacijas iš Lietuvos Respublikos, o atsakovas negauna jokių lengvatų ir/ar kompensacijų.
Šalies argumentai
4. Ieškovės atstovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto pakeitimo nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo vaikus, todėl turi dėti pastangas uždirbti didesnes pajamas. Atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovės gaunamų išmokų iš valstybės yra nepagrįsti, nes didžiąją dalį išmokų sudaro išmokos ieškovės globojamam vaikui, o ne ieškovės ir atsakovo vaikams. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas naudojasi advokato padėjėjos paslaugomis, vietoje to, kad šias lėšas skirtų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su atsakovo prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo nurodytos priežastys dėl mažesnio laikino išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimo yra nepateisinama priežastis sumažinti priteistą laikiną išlaikymo dydį, o atsakovo nurodoma 100 Eur suma vieno vaiko išlaikymui nepatenkintų net minimalių vaiko poreikių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
8. Teismas, įvertinęs atsakovo argumentus dėl turtinės padėties bei pablogėjusios sveikatos būklės, nurodė, jog atsakovas į bylą naujų įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, nepateikė. Pažymėjo, kad šių duomenų objektyviai negali įvertinti ir laikyti, jog ieškovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, o ieškovė gali skirti vaikų išlaikymui didesnę dalį gaunamų pajamų negu atsakovas (CPK 178 straipsnis).
9. Teismas pažymėjo, kad tiek spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl jų pakeitimo, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, o šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovės ir ieškovo galimybės teikti atitinkamo dydžio išlaikymą.
10. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo sunkią turtinę padėtį, ieškovės turtinės padėties pasikeitimą ar vaikų poreikių pasikeitimą, nėra pagrindo išvadai, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia atsakovo bei nepilnamečių vaikų teisėtus interesus. Teismo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo mažinti iš jo priteistą laikino išlaikymo sumą, juolab kad atsakovo prašomas priteisti 100 Eur laikino išlaikymo dydis yra per mažas, vaiko būtiniausių poreikių neatitinkantis išlaikymas, kuris pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus.
11. Teismo vertinimu, 2024 m. birželio 20 d. nutartimi iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pakankama šioje nagrinėjamoje bylos stadijoje, toks dydis užtikrina bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikams vystytis sąlygas, proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir priteisti kiekvienam iš vaikų po 100 Eur laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. ieškovė nutylėjo, kad gauna įvairias lengvatas ir/ar kompensacijas iš Lietuvos Respublikos, kai tuo tarpu atsakovas negauna jokių lengvatų ir/ar kompensacijų. Todėl spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas turi atsižvelgti į ieškovės elgesį procese, gaunamą valstybės paramą vaikams. Ieškovė tik po teismo pastabos posėdyje pateikė duomenis apie savo gaunamas pajamas ir valstybės paramą vaikams, iš kurių matyti, jog ieškovės gaunamos pajamas vidutiniškai per mėnesį sudaro 1800 Eur, susideda iš 1400 Eur ieškovės gaunamų pajamų per mėnesį ir 400 Eur gaunamo išlaikymo per antstolį. Finansinė situacija nėra tolygi, pažeidžia atsakovo ekonominį ir teisinį lygiateisiškumą;
12.2. atsakovas neturi finansinių galimybių mokėti priteisto dydžio laikiną išlaikymą vaikams, todėl pagal finansines galimybes gali mokėti tik po 100 Eur laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atsakovas iš gaunamo atlyginimo sumoka už buto nuomą, komunalinius mokesčius, po 400 Eur nuskaičiuoja antstolis, todėl atsakovui lieka tik nedidelė dalis pragyvenimui. Be to, atsakovas negauna nemokamos teisinės pagalbos, nors pagal turtinę padėtį tokią turėtų gauti;
12.3. teismas turėtų atsižvelgti ir įvertinti, jog atsakovas yra atsakingas ir pareigingas asmuo, savo vaikams išlaikymą teikia pagal realias galimybes savanoriškai be teismo sprendimo. Atsižvelgti teismas turėtų ir į tai, kad atsakovas yra užsienietis, nemoka lietuvių kalbos, todėl gali dirbti tik nekvalifikuotą darbą, kuris yra mažai apmokamas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:
13.1. šioje proceso stadijoje sprendžiamas tik laikino išlaikymo priteisimo klausimas, todėl pakanka konstatuoti tikėtiną ieškinio pagrįstumą bei realiai egzistuojančią būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiama į vaikų amžių ir kitas aplinkybes. Šioje stadijoje nenagrinėjama ir byla iš esmės, nevertinami detaliai vaikų poreikiai, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, jog kriterijumi, priteisiant vaiko būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nutarties priėmimo metu buvo 708,40 Eur. Iš pastarosios sumos išminusuota valstybės mokama išmoka vaikui, ir likusi suma padalina per pusę, kas sudaro 306,00 Eur;
13.2. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas iš atsakovo mažesnis nei pusė 2024 m. nustatytos minimalios mėnesinės algos, t. y. po 280,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui;
13.3. atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovė melagingų duomenų pateikimu bei pajamų slėpimu. Ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 565,00 Eur (darbo užmokestis apie 400,00 Eur ir materialinė parama šeimai globojančiai vaiką 165,00 Eur). Ieškovė, kaip ir visi Lietuvos gyventojai, kiekvieną mėnesį gauna išmokas vaikams, o kitos ieškovei mokamos socialinės išmokos (globos išmoka, globos tikslinis priedas - 577,50 Eur) yra skirtos jos globojamam vaikui. Ieškovė nuo 2024 m. liepos mėn. negauna jokios būsto nuomos kompensacijos, o tuo tarpu iki liepos mėnesio ji gaudavo tik nedidelę jos dalį;
13.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne vieną kartą pasakęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai sūnūs gyvena su ieškove, ieškovė rūpinasi sūnų priežiūra, jų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka didesnė našta dėl sūnų poreikių tenkinimo. Atsakovo nurodoma 100,00 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui, kurią jis sutinka mokėti, nėra pakankama net maistui, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovei be kasdieninio rūpinimosi vaikais tenka dar didesnė negu atsakovui našta dėl vaikų materialinio išlaikymo bei jų būtinųjų poreikių patenkinimo;
13.5. atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo mažinti iš jo priteistą laikino išlaikymo sumą, juolab kad atsakovo prašomas priteisti 100,00 Eur laikino išlaikymo dydis yra per mažas, vaiko būtiniausių poreikių neatitinkantis išlaikymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas sumažinti laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų
17. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu teikia naujus rašytinius įrodymus – paskolos raštelių su vertimu kopijas.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė, jog teikiamus su atskiruoju skundu įrodymus iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, nors ir sprendžiamas klausimas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams, jog ginčas yra kilęs šeimos byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismui teikiami rašytiniai įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kadangi šalių turtinė padėtis iš esmės šiame etape nevertinama. Šie rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės nagrinėjant ginčą iš esmės, todėl jie turėtų būti teikiami pirmosios instancijos teismui, kuris sprendžia tarp šalių kilusį ginčą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo teikiami nauji įrodymai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl juos atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visiems žinomos aplinkybės, jog augantiems vaikams reikalinga visavertė mityba, apranga, avalynė, higienos reikmenys, medikamentai, lavinimosi priemonės, jiems tenka dalis išlaidų, paskirstytų komunaliniams mokesčiams apmokėti, sveikatos, transporto išlaidoms padengti ir kt. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio laikinas išlaikymas turi būti priteistas, bet jis turi užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius iki to, kol bus išnagrinėta byla. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priteisiant laikiną išlaikymą turi būti vadovaujamasi tomis pačiomis nuostatomis, kaip ir priteisiant pastovų išlaikymą, t. y., turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1795-661/2020).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.
23. Atsakovas, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones (sumažinti vaikams laikino išlaikymo dydį), nurodė, kad šiuo metu objektyviai neturi finansinių galimybių skirti vaikams Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, t. y. kiekvienam iš vaikų mokėtiną 280,00 Eur per mėnesį išlaikymą periodinėmis išmokomis, nurodydamas, jog gali kiekvienam iš vaikų skirti po 100,00 Eur išlaikymą, todėl prašė teismo priteistą išlaikymo sumą sumažinti. Tiek pirmosios instancijos teisme teikdamas prašymą, tiek ir atskirajame skunde apeliacinės instancijos teisme nurodo, kad jo gaunamas atlyginimas už darbą nėra pakankamas teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi moka būsto nuomą, komunalinius mokesčius, o antstoliui atskaičiavus iš gaunamo atlyginimo po 400 Eur pragyvenimui lieka nedidelė suma. Atskirajame skunde nurodo ir atitinkamus paskaičiavimus, kuriais remiasi nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi.
24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs esminių aplinkybių, nepagrįstai nesumažino apelianto teiktino išlaikymo periodinėmis išmokomis iki apelianto pageidaujamo 100,00 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui. Visų pirma, analogiškais argumentais apeliantas rėmėsi ginčydamas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį, kuria ir priteistas periodinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, o pastaroji Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi palikta nepakeista. Apeliantas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, esmingai keičiančių jo finansinę situaciją, kuri jau buvo įvertinta sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Antra, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio (jo pakeitimo) klausimas, kuris nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės ir įvertinus visus byloje pateiktus faktinius įrodymus, susijusius su finansine padėtimi (gaunamomis pajamomis, išlaidomis būstui, komunalinėms, pragyvenimui ir pan.) Dėl to teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (o tai pat ir pakeitimo, nesant esmingai pasikeitusių aplinkybių), teismas negali išsamiai pasisakyti dėl argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog byloje esantys duomenys vertinami tik preliminariai, o atsakovo finansinės galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą bus vertinamos išnagrinėjus civilinę bylą ir priimant sprendimą.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma 100,00 Eur suma kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, kurią siekia mokėti (o ir nurodo galintis mokėti) apeliantas, neužtikrintų nepilnamečių vaikų interesų. Visų pirma, apeliantas vertina tik savo finansines galimybes teikti išlaikymą, tačiau neatsižvelgia į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove, kuriai neabejotinai tenka didesnė našta ne tik prižiūrėti, rūpintis nepilnamečiais vaikais, bet ir užtikrinti jų poreikius. Šiuo atveju pritartina ieškovei, jog apelianto nurodoma suma nepatenkintų net minimalių būtinųjų poreikių, ypatingai įvertinus nepilnamečių vaikų amžių. Antra, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo jau išspręsto teiktino laikino išlaikymo dydžio klausimo, laikino išlaikymo suma apskaičiuota vadovaujantis teismų praktikoje ne kartą akcentuotu minimalaus atlyginimo sumos kriterijumi. Iš nutarties priėmimo dieną buvusio minimalaus atlyginimo išskaičiuota ir vaikams mokama valstybės parama – mokama išmokų suma. Taigi, laikino išlaikymo dydis apskaičiuotas pagal teismų praktikoje ne kartą minimus kriterijus, jų neviršija. Pastebėtina ir tai, kad orientacinis minimalaus atlyginimo kriterijus pripažintinas kaip užtikrinantis būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius. Tuo tarpu apeliantas ir prašydamas pakeisti jau nustatytą sumą, ją sumažinant, nepagrindė, kaip jo ketinamas mokėti išlaikymas užtikrins būtinuosius nepilnamečių vaikų poreikius (CPK 178 straipsnis).
26. Nepagrįstai apeliantas, siekdamas sumažinti išlaikymo dydį, remiasi ir argumentu, jog teismas, nesumažindamas laikino išlaikymo dydžio, neįvertino valstybės teikiamos paramos ieškovei. Visų pirma, kaip jau minėta, laikino išlaikymo dydis nustatytas jau išminusavus valstybės teikiamą paramą kiekvienam nepilnamečiam vaikui – mokamą išmoką. Iš atskirojo skundo argumentų nėra aišku, kokias išmokas (valstybės teikiamą paramą vaikams) apeliantas mini, teigdamas, kad teismas į jas neatsižvelgė. Kita vertus, jei ir gauna ieškovė atitinkamą paramą, šios aplinkybės yra nustatomos ir vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės. Antra, taip pat minėta, šiuo atveju sprendžiamas tik laikino išlaikymo klausimas (laikinas išlaikymas priteistas iki teismo sprendimo priėmimo), kai tuo tarpu priimant galutinį sprendimą bus sprendžiamas išlaikymo bei jo dydžio nepilnamečiams vaikams klausimas, vertinant byloje esančius įrodymus, tarp jų ir atsakovo minimas ieškovės gaunamas įvairias lengvatas ir/ar kompensacijas iš valstybės, taip pat ir realius vaikų poreikius. Taigi nesant byloje esmingai pasikeitusių aplinkybių, nei kad jos jau buvo įvertintos taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo keisti laikino išlaikymo dydžio, t. y. sumažinti jau nustatytą laikiną išlaikymą iki atsakovo prašomos 100,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis sumos.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismo, nutartis, kuria nesumažintas teikiamo išlaikymo dydis iki ieškovo siekiamo, nesuvaržo atsakovo teisių ir teisėtų interesų, taip pat nepažeidžia atsakovo lygiateisiškumo ir nėra neproporcinga. Nepriklausomai nuo atsakovo subjektyvios nuomonės, atsakovas turi pareigą teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, užtikrinantį būtinuosius poreikius. Šios apelianto pareigos negali paneigti atsakovo argumentai dėl sunkios finansinės padėties, juolab kad pagal byloje esančius duomenis apie atsakovo darbą galima teigti, jog atsakovas dirba gana paklausų rinkoje darbą, nors ir kaip nurodo apeliantas, nekvalifikuotą. Byloje taip pat nėra duomenų, o apeliantas tokių ir nepateikė, jog dėl sveikatos negali dirbti ar gauti didesnių pajamų. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį klausimas jau yra išspręstas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirojo skundo tenkinti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apelianto (atsakovo) atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.