Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjai advokatei Irinai Kizinai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. G. gynėjos advokatės Irinos Kizinos ir nukentėjusiosios R. M. apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties, kuria pripažinta, kad J. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį padarė būdamas nepakaltinamas ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose už tai, kad jis 2015 m. birželio 7 d. apie 10.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su savo seserimi R. M. metu, smurtaudamas sugriebė jai už rankų bei drabužių ir pastūmęs pargriovė ant žemės. R. M. bandant keltis, J. G. tyčia du kartus rankomis ir du kartus koja sudavė nukentėjusiajai į kojas. Tokiais veiksmais R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl kairiajame dilbyje padarytos kraujosruvos nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. G. gynėja advokatė Irina Kizina prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir J. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros psichikos įstaigose.

Pažymi, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo vieneri metai, per tą laiką J. G. kitų teisės pažeidimų nepadarė ir, anot jo artimųjų – dviejų seserų – alkoholio visiškai nevartojo. Teisme apklausta nukentėjusioji R. M. aiškino, jog J. G. labai jai padeda kasdieniniame gyvenime, jai dėl dalinio kūno paralyžiaus šiuo metu reikalinga netoli nuo jos gyvenančio brolio parama.

Nukentėjusiosios teigimu, šiuo metu J. G. nuolat vartoja vaistus, nevartoja alkoholio ir savo elgesiu nekelia pavojaus jai arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, gyvena vienas savo bute Vilniuje, pats tvarko savo ūkį. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. G. gali būti gydomas ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros psichikos įstaigose ir gyventi įprastoje socialinėje aplinkoje.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. M. prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį ir J. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros psichikos įstaigose.

Teismas nepagrįstai patikėjo psichiatrijos eksperte, kuri nemotyvuotai prašė J. G. skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Pažymi, jog dar ikiteisminio tyrimo metu rašė prokurorui, jog su broliu J. G. susitaikė ir jokių pretenzijų jam neturi, tą patį nurodė ir bylą nagrinėjusiam teismui. Brolis vienerius metus nevartoja alkoholio, visą gyvenimą dirbo atsakingus darbus, kuriems reikėjo medicininio sveikatos patikrinimo.

Ji gyvena viena, yra po dviejų operacijų ir iš dalies paralyžiuota, todėl jai labai reikalinga brolio pagalba.

Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. G. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros psichikos įstaigose

Prokurorė, prašė apeliacinius skundus atmesti ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti neprakeistą.

Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. G. gynėjos advokatės Irinos Kizinos ir nukentėjusiosios R. M. apeliaciniai skundai atmestini.

BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Būtent tokia rekomendacija ir pateikta Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-26/2016, kuriame motyvuotai nurodyta, kad J. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. G. taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis turi lėtinių psichikos sutrikimų – nediferencijuotą šizofreniją, F20.3, psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, žalingą vartojimą, F10.1. J. G. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones - psichiatrinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (b.l. 64-66).

Kolegija atmeta apeliacinių skundų prašymą J. G. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros psichikos įstaigose dėl neva pasikeitusios jo būklės, nes psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas ir visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams, kas jau ir buvo padaryta minėtu ekspertizės aktu Nr. 88TPK-26/2016. Medicininių duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie pateiktos išvados nepagrįstumą ar akivaizdžiai paskeitusią situaciją, nėra.

Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi J. G. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laikas nenustatytas. Šios priemonės taikymo vietos apylinkės teismas ne vėliau kaip po 6 mėnesių privalo, o jei tam yra pagrindas, turi teisę ir anksčiau spręsti klausimą dėl pirmiau pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, J. G. gynėjos advokatės Irinos Kizinos ir nukentėjusiosios R. M. apeliacinius skundus atmesti.