- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2-49-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00541-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- D. A., R. A.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės UAB „Davilara“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims D. A., R. A. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė bankrutavusi UAB „Davilara“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. S., prašydama pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį, įformintą 2009-02-12 PVM sąskaita-faktūra ALS Nr. 199, negaliojančia ir taikyti restituciją.
Ieškinyje nurodė, kad 2009-09-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Davilara“ iškelta bankroto byla, todėl įmonės bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Davilara“ buhalterinius-finansinius dokumentus, taip pat sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nustatė, kad 2009-02-12 UAB „Davilara“, atstovaujama direktorės D. A., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su V. S., kurią įformino 2009-02-12 PVM sąskaita faktūra ALS Nr. 199, šia pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Davilara“ pardavė, o atsakovas už 7497,00 Lt su PVM nusipirko siuvimo mašinas ir lyginimo presą. Teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, bankroto administratorius nurodė, kad UAB „Davilara“ nebuvo pareigos sudaryti su atsakovu pirkimo-pardavimo sutarties, įformintos 2009-02-12 Sąskaita, o UAB „Davilara“ su atsakovu sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis turėjo įtakos bendrovės nemokumui, dėl šio sandorio bendrovės turtas ženkliai sumažėjo, o už parduotą turtą UAB „Davilara“ negavo adekvataus atlyginimo. Kad pirkimo-pardavimo sutartimi buvo sumažintas bendrovės turtas ir dar ženkliai pabloginta bendrovės turtinė padėtis įrodo tai, jog UAB „Davilara“ pardavė atsakovui turto už 7497,00 Lt su PVM, kai pagal įmonės buhalterinius apskaitos dokumentus parduoto turto vien likutinė vertė prieš pardavimą sudarė 134742,94 Lt. Taip pat teigė, kad UAB „Davilara“ jau ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nemoki, nes jau 2007 m. bendrovės valdomas turtas sudarė 419627 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 340910 Lt, t. y. įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertę. Išpardavus beveik visą bendrovės veikloje naudotą turtą, valdomas turtas sudarė tik 22298 Lt, o mokėtini įsipareigojimai – 539310 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 99310 Lt, po turto išpardavimo bendrovė patyrė 527012 Lt nuostolį. Ieškovės teigimu, UAB „Davilara“ pardavus turtą, be kurio bendrovė nebegalėjo toliau vystyti veiklos, ženkliai mažesne verte, buvo pažeistos UAB „Davilara“ kreditorių teisės ir interesai, kadangi buvo žymiai sumažintas turtas iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Nurodė, kad ieškinio pateikimo metu patvirtinti UAB „Davilara“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudarė 165999,06 Lt, iš kurių 90521,64 Lt buvo pirmos eilės kreditorių – darbuotojų – finansiniai reikalavimai. Ieškovės teigimu, UAB „Davilara“ vadovei buvo žinoma, kad pirkimo-pardavimo sutartimi bus pažeidžiamos kreditorių teisės ir interesai, bendrovė neteks turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Be to, UAB „Davilara“ pardavė turtą už kainą, kuri buvo 17,97 karto mažesnė už likutinę turto vertę, todėl remiantis CK 6.67 str. 4 d. nuostatomis, tiek turto pardavėjas, tiek turto įgijėjas (atsakovas) laikytini nesąžiningais. Vertinant turto įgijėjo (atsakovo) sąžiningumą, pažymėjo, kad bankroto administratorius nenustatė aplinkybių, jog sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas veikė aktyviai, jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo apie pardavėją UAB „Davilara“, jos turtinę / finansinę padėtį, kreditorius, ar pardavėja yra patikima, sudarydama sutartis elgiasi sąžiningai, todėl atsakovas nesielgė apdariai. Be to, atsakovui turėjo būti žinoma, jog UAB „Davilara“ parduodama turtą už žymiai mažesnę kainą sudaro nuostolingą sandorį, kuris blogina bendrovės finansinę padėtį bei apriboja galimybes atsiskaityti su kreditoriais, taigi atsakovui buvo žinoma, kad toks sandoris sukels ir sustiprins UAB „Davilara“ nemokumą. Ieškovės vertinimu, atsakovui turėjo būti žinoma, jog bendrovė išpardavinėja turtą, kuris buvo naudojamas pagrindinėje jos veikloje ir be kurių ji negalės toliau vystyti savo veiklos, todėl atsakovas turėjo įvertinti, jog tokiu sandoriu bus pažeisti Bendrovės ir jos kreditorių interesai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ieškovė mano, kad atsakovas pripažintinas nesąžiningu turto įgijėju. Tenkinus ieškinį ieškovė prašė taikyti restituciją ir grąžinti turtą į bendrą ieškovės turto masę.
Procesiniame dokumente dublike ieškovė bankrutavusi UAB „Davilara“ nurodė, kad jei Šiaulių apygardos teismas nustatytų, kad sandoris pagal PVM sąskaitą faktūrą 199 nebuvo sudarytas, tokiu atveju ieškovė prašo pripažinti, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 199 ir kasos pajamų orderis ALS Nr. 3 yra niekiniai ir negaliojantys, sudaryti tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), kadangi sandorio sudarymas yra simuliuotas (atlikti veiksmai, formaliai atitinkantys sandorio formą, realiai nesiekiant sandorio prigimtimi atitinkančio tikslo, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008-06-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-337/2008). Kadangi ginčijamas sandoris yra niekinis ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją, įžvelgiant į atsakovo atsiliepime pateiktas aplinkybes, jeigu sandoris bus pripažintas nesudarytu ar bus pripažintas niekiniu remiantis CK 1.86 str., tai reikš, kad turtas atsakovui perduotas nebuvo ir yra BUAB „Davilara“ nuosavybė, o remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str.1 d. 1 p., turtą, nurodytą 2009-02-12 PVM sąskaitoje faktūroje ALS Nr. 199, buvusi UAB „Davilara“ direktorė D. A. privalės perduoti BUAB „Davilara“ bankroto administratoriui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. S. atsiliepime į pareikštą ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nieko bendro su šiuo ieškiniu neturi, nes jokių siuvimo mašinų ir kitų įrengimų iš UAB „Davilara“ pagal 2009-02-12 PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 199 nėra pirkęs. Paaiškino, kad 2009 m. pradžioje ketino pirkti nedidelę siuvimo mašiną žmonai, apie tai kalbėjo su R. A., kuris pasiūlė nebrangiai pirkti naudotą mašiną už 200 Lt, pinigų neėmė, pasakė, kad paims kai atveš mašiną, tačiau nurodė, kad dėl tvarkos reikia pasirašyti sąskaitose faktūrose, įrašė atsakovo duomenis ir paaiškino, kad sąskaitą faktūrą užpildys grįžęs į įmonę, t. y. įrašys parduodamos siuvimo mašinos markę ir kainą, o 200 Lt už prekę paims kai atveš siuvimo mašiną, tačiau pasiėmęs iš dalies užpildytą sąskaitą faktūrą jis išvažiavo ir daugiau atsakovas jo nematė.
Šalies argumentai
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsakovas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo procesinis sprendimas
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2009-09-25 Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „Davilara“ iškelta bankroto byla (bankroto bylos Nr. B2-22-267/2015), 2010-02-26 įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, ta pačia nutartimi patvirtinti 90521,64 Lt BUAB „Davilara“ kreditorių reikalavimai.
2010-08-20 Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas ieškinys atsakovui V. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
2010-12-03 nutartimi teismas civilinę bylą sustabdė iki bus baigti ikiteisminiai tyrimai Nr. 86-2-00067-10 ir Nr. 86-1-00588-10 Telšių apskrities VPK, atliekami dėl buvusios UAB „Davilara“ direktorės D. A. nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d. Vėliau, 2012-12-21 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės nuosprendis Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.1-43-135/2012.
Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-307/2015 2015-02-23 priėmė nuosprendį, kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeitė. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad 2009 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, buvusi UAB „Davilara“ direktorė D. A., siekdama nuslėpti iššvaistytą, jos žinioje buvusį bendrovės turtą, bendrovės patalpose adresu (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentus, o būtent: R. A. įkalbėtam V. S. pasirašius tuščiuose PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio blankuose, užpildė juos savo ranka, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad 2009 m. vasario 12 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ALS Nr. 199 V. S. pardavė overloką KXI 100,00 Lt vertės, 3 vnt. siuvimo mašinų 8900D-3, kurių vienos vertė 300,00 Lt, viso 900,00 Lt, overloką IK765-4-5144M-24 200,00 Lt vertės, 3 vnt. siuvimo mašinų Fletlook-K29, kurių vienos vertė 1200,00 Lt, viso 3600,00 Lt, siuvimo mašiną YAMATO, kurios vertė 420,00 Lt, 2 vnt. siuvimo mašinų YNKI, kurių vienos vertė 280,00 Lt, viso 580,00 Lt, lyginimo presą 500,00 Lt vertės, bendroje sumoje (PVM) už 7497,00 Lt bei 2009 m. vasario 12 d. kasos pajamų orderio kvitą ALS Nr. 3, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad V. S. sumokėjo 7497,00 Lt už prekes pagal sąskaitą faktūrą ALS Nr. 199, suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu ir perdavė buhalterei I. M. įtraukimui į buhalterinę apskaitą, nors minėtą įrangą buvo pardavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kainą.
Nuteistoji buvusi BUAB „Davilara“ direktorė D. A. baudžiamojoje byloje patvirtino, kad iki bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra pardavinėjo UAB „Davilara“ turtą, įrenginius pardavė galbūt apie dešimčiai žmonių, su jais nebuvo forminami ir pildomi jokie dokumentai, neišrašomos jokios sąskaitos, nes nei vienas nepageidavo, o siekdama šį turto pardavimą pateisinti, išrašė fiktyvias sąskaitas faktūras ir KPO, be kita ko, V. S., vardu.
Be to, baudžiamojoje byloje tenkinant bankroto administratoriaus civilinį ieškinį BUAB „Davilara“ iš D. A. priteista nusikalstamais veiksmais padarytos 551856,99 Lt turtinės žalos atlyginimo suma, lygi pasisavinto turto vertei, į kurią įskaityta ir pagal suklastotus dokumentus įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota iš atsakovo šioje byloje V. S. už tariamai parduotą įmonės turtą tariamai gauta pinigų suma.
Pagal CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo, jog bankroto administratoriaus ginčijami sandoriai apskritai nebuvo sudaryti, nėra, tiek baudžiamosios bylos duomenys, tiek atsakovo V. S. atsiliepimo argumentai, tiek bankroto administratoriaus dublike pateikta pozicija patvirtina, kad atsakovas V. S. jokių sandorių su BUAB „Davilara“ nesudarė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad baudžiamosios bylos Nr. 1A-22-307/2015 leidžia teigti, jog šioje byloje ginčijami sandoriai yra niekiniai, nes jie apskritai nebuvo sudaryti kaip tokie. Baudžiamojoje byloje be kita buvo pripažinta, kad D. A. suklastojo PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio duomenis, įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl to teismas priteisė iš buvusios vadovės šioje byloje ginčijamų sandorių vertę, t. y. išsprendė žalos, patirtos iššvaistant įmonės turtą, atlyginimo klausimą. Akivaizdu, kad ginčo sandoris (sąskaita faktūra ir pagal ją įformintas pirkimas–pardavimas) yra savaime negaliojantis, o jo pripažinimas negaliojančiu nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi administratoriaus ginčijamu sandoriu tarp bylos šalių nebuvo sukurtos jokios teisės ir pareigos, šioje byloje taip pat negalima ir restitucija. Kadangi ginčo sandorių pripažinimui absoliučiai negaliojančiais (niekiniais) nėra būtinas teismo sprendimas, juo labiau kad nagrinėjamu atveju įformintą 2009-02-12 PVM sąskaita faktūra ALS Nr. 199 baudžiamojoje byloje pripažinta fiktyvia, t. y. pripažinta, kad pirkimo–pardavimo sandoris tarp šalių nebuvo sudarytas, administratoriaus pareikštas ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu pagal byloje išaiškėjusias aplinkybes nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinė byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 293 str. 1 p., teismas
nutaria:
Civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės UAB „Davilara“ ieškinį atsakovui V. S., tretiesiems asmenims D. A., R. A. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nutraukti.