- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- 1-463-961/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52182-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- V. B.
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, turintis dukrą, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir V. B. pasiųstas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu jam skirtą bausmę;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 5 mėnesiams;
3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu iš dalies sudedant, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, – subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kartu įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per 9 mėnesius nuo bausmės pradžios atlyginti bent pusę padarytos turtinės žalos;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2018 m. spalio 30 d. apie 21.20 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 88, pažeisdamas Kelių taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 10845/2018(01) nurodyta, kad V. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,28 promilės etilo alkoholio.
Taip pat V. B. 2018 m. spalio 30 d. apie 21.26 val. Vilniuje, Kalvarijų g. 88, siekdamas, kad jo vairuojamo automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privestinai nenuvežtų į automobilių saugojimo aikštelę, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnį, būnant gatvėje prie Kalvarijų g. namo Nr. 88, savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mobilios kuopos ketvirto būrio vyriausiajam patruliui R. A. ir vyriausiajam patruliui E. M. pasiūlė duoti 1 000 eurų kyšį, siekdamas neteisėto policijos pareigūnų neveikimo, t. y. už tai, kad automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų privestinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o paliktas sustabdymo vietoje.
Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas ir savo kaltę pripažįsta dėl abiejų kaltinimų. Išgėrė truputį ir patraukė ant tos mašinos. Iš kvailumo pasiūlė tą kyšį, nors tikrai neturėjo tų pinigų. Spalio 30 d. važiavo Kalvarijų g. Automobilis nepriklauso jam. Gėrė tą pačią dieną, išgėrė nemažai. Nuo pareigūnų nebėgo, įjungė avarinį signalą. Jo paprašė dokumentų, jis teisių neturėjo, o draudimas ir transporto priemonės dokumentai atrodo buvo. Pūtė į alkotesterį. Iš kvailumo norėjo pamėginti pasiūlyti kyšį. Policijos pareigūnas įspėjo, kas už tai gresia. Atrodo, kad siūlė vis tiek, bet gerai nepamena. Supranta, kad vien tik kyšio siūlymas yra nusikaltimas. Kyšį siūlė dėl to, kad mašinos nepaimtų. Pinigų neturėjo. Pripažįsta savo kaltę visiškai dėl abiejų veikų. Savo elgesį vertina blogai. Gyvena iš atsitiktinių darbų, giminės padeda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. parodė, kad 2018 m. spalio 30 d. apie 20.00 val. buvo savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir išgėrė degtinės apie 250 g bei butelį alaus. Kiek tiksliai išgėrė alaus, neprisimena. Jo brolis N. D. gyvena kartu su juo. Jis prieš kelias savaites išsinuomojo automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo rakteliai buvo palikti namuose. Maždaug 21.00 val. jis paėmė minėto automobilio raktus neatsiklausęs ir nutarė pasivažinėti. Teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo. Būdamas neblaivus nusprendė tiesiog pasivažinėti. Jam važiuojant ir vairuojant „Peugeot“ Vilniuje, Kalvarijų g. jį sustabdė policijos pareigūnai. Alkotesterio pagalba buvo nustatytas sunkus girtumas. Jis su viskuo sutiko, buvo nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. Pareigūnų prašė kelis kartus, kad jie nenuvežtų automobilio į aikštelę, nes automobilis buvo ne jo, o išnuomotas, nenorėjo, jog brolis turėtų nemalonumų. Ar siūlė pareigūnams kyšį 1 000 eurų, neprisimena. Dėl to savo kaltę pripažįsta iš dalies. Tuo metu pinigų jis iš viso neturėjo nei prie savęs, nei namuose. Buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Greičiausiai būdamas neblaivus tiesiog išsigalvojo, nes 1 000 eurų jis neturėjo ir realiai nieko negalėjo pasiūlyti ir duoti pareigūnams pinigų. Atsimena, kad pareigūnai jam sakė, jog už papirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, jie jį įspėjo. Tačiau pats jiems jokio kyšio nedavė, nesiruošė jiems duoti kyšio, papirkti jų neketino, net ir neturėjo pinigų. Vėliau buvo pristatytas į antrąjį policijos komisariatą ir vėliau laikinai sulaikytas policijos areštinėje. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, galvos traumų neturėjo (b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas V. B. parodė, kad prašo vadovautis jo 2018 m. spalio 31 d. duotais parodymais. Nori patikslinti, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes neprisimena, kad pareigūnams siūlytų kyšį 1 000 eurų. Nori dar kartą patvirtinti, kad buvo neblaivus ir, greičiausiai, tiesiog išsigalvojo, nes 1 000 eurų neturėjo ir nieko negalėjo pasiūlyti ir duoti pareigūnams pinigų. Neketino pareigūnų papirkti. Tuo metu pinigų iš viso neturėjo nei prie savęs, nei namuose. Atsimena, kad pareigūnai jam sakė, jog už papirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, jį įspėjo. Tačiau jiems jokio kyšio nedavė, nesiruošė duoti kyšio, papirkti jų neketino, net ir neturėjo pinigų. Labai gailisi (b. l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. A. parodė, kad dirbant kartu su vyr. patruliu E. M. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, jog iš degalinės „Circle K“ Geležinio Vilko g. 39 link Kalvarijų g. nuvažiavo automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. Reaguojant į minėtą pranešimą Žalgirio g. buvo pastebėtas panašus automobilis, pilkos spalvos „Peugeot 607“, valstybinis numeris irgi buvo panašus, kaip nurodyta pranešime – (duomenys neskelbtini) Automobilis važiavo įtartinai lėtai, langai buvo aprasoję. Įtarė, kad tai gali būti tas pats automobilis, jį sustabdė patikrinimui naudojat tarnybinio automobilio šviesos ir garso signalus. Automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val. buvo sustabdytas Kalvarijų g. 88. Priėjus prie vairuotojo ir jam atidarius vairuotojo durų langą, pasijuto sklindantis alkoholio kvapas. Pareikalavus pateikti dokumentus, vairuotojas atsakė, kad neturi nei savo asmenybę patvirtinančių dokumentų, nei automobilio dokumentų ir neturi vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę. Vairuotojas prisistatė V. B.. Patikrinus VRM „Polis“ duomenų bazėse nustatyta, kad minėtas pilietis tikrai neturi teisės vairuoti transporto priemonę. V. B. įvykio vietoje 21.26 val. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,22 promilės girtumas, taip pat paaiškinta, kad jo vairuotas automobilis bus išgabentas į saugojimo aikštelę, kadangi jis nušalinamas nuo vairavimo, „Peugeot“ automobilis trukdo eismui ir jis neturi jokių automobilio dokumentų. Taip pat jam paaiškino, kad už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje rasta virš 1,5 promilės etilo alkoholio, jam gresia baudžiamoji atsakomybė, jis bus pristatytas į priklausomybės ligų centrą bei iš jo bus paimtas kraujo mėginys ir perduotas tyrėjui. Tada V. B. labai susinervino, būnant lauke jam ir kolegai E. M. stovint bei kalbant su V. B. prie tarnybinio automobilio dešiniojo priekinio sparno, jis pasakė, kad duoda „štuką“ eurų, jog grąžintų jam automobilį ir jo neuždarytų. Paklausus, ką jis turi mintyse tai sakydamas, V. B. dar du – tris kartus pakartojo, kad duoda „štuką“ eurų už tai, jog neuždarytų automobilio ir kad pinigus jis turi namuose bei jie netrukus bus atvežti. V. B. buvo perspėtas apie atsakomybę dėl siūlymo papirkti policijos pareigūnus, tačiau į perspėjimą nereagavo ir dar kelis kartus įkyriai siūlė susitarti, siūlydamas piniginį atlygį – 1 000 eurų, kad neuždarytų tik automobilio, nes šis jam nepriklauso. Dėl minėtų faktų, t. y. vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 2,22 promilių girtumas ir siūlymo papirkti jį ir vyr. patrulį E. B., V. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys, vėliau į 2 PK bei perduotas NVRS tyrėjui (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad 2018 m. spalio 30 d. apie 21.20 val. dirbant kartu su vyr. patruliu R. A. iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, jog iš degalinės „Circle K“ Geležinio Vilko g. 39 link Kalvarijų g. nuvažiavo automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. Reaguodami į minėtą pranešimą Žalgirio g. pastebėjo link Kalvarijų g. važiuojantį minėtą „Peugeot“ automobilį, tik valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini) Automobilis važiavo įtartinai lėtai, langai buvo aprasoję, už vairo sėdėjo vyras. Šalia vairuotojo sėdėjo keleivis. Kadangi kilo įtarimų, minėtą automobilį sustabdė patikrinimui Kalvarijų g. 88 maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje. R. A. prašė priėjęs prie vairuotojo pateikti dokumentus. Liudytojas priėjo prie priekinių keleivio durelių. Ten sėdėjo vyras, išlipęs jis atrodė neblaivus. Vairuotojas prisistatė V. B.. Patikrinus VRM „Polis“ duomenų bazėse nustatyta, kad minėtas pilietis neturi teisės vairuoti transporto priemonę, o jokių dokumentų jis su savimi neturėjo ir nepateikė. Tuo metu atvyko patruliai iš rinktinės „Vytis“. V. B. įvykio vietoje 21.26 val. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas, taip pat paaiškinta, kad jo vairuotas automobilis bus išgabentas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. Automobilį nuvežti buvo pasitelktas patrulių ekipažas iš rinktinės „Vytis“. Jam ir R. A. stovint prie „Peugeot“ automobilio, Robertas paaiškino V. B., kad už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje rasta virš 1,5 promilės etilo alkoholio, jam gresia baudžiamoji atsakomybė, jis bus pristatytas į priklausomybės ligų centrą ir iš jo bus paimtas kraujo mėginys bei perduotas tyrėjui. Automobilis bus nuvežtas į saugojimo aikštelę. Tada V. B. labai prašė jų nenuvežti jo automobilio ir stovint lauke prie „Peugeot“ automobilio, jam ir R. A. pasakė, kad duoda „štuką“ eurų, jog grąžintų jam automobilį ir jo neuždarytų. Paklausus, ką jis turi mintyse tai sakydamas, V. B. dar du – tris kartus pakartojo, kad duoda „štuką“ eurų už tai, jog neuždarytų automobilio. Sakė, kad turi pinigus namuose ir atveš. Tuo metu prie jų stovėjo ir rinktinės „Vytis“ du pareigūnai, kurie taip pat girdėjo V. B. siūlymą papirkti juos, siekiant neteisėto neveikimo. Robertas žodžiu V. B. perspėjo, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl siūlymo papirkti policijos pareigūnus, tačiau į perspėjimą V. B. nereagavo. Atsisėdęs į tarnybinį automobilį paprašė V. B. prieiti ir pasakyti savo asmens duomenis. V. B., priėjęs prie priekinių tarnybinio automobilio dešinės pusės durų, prašė susitarti, kad tik neuždarytų jo automobilio. Pats V. B. dar kartą įspėjo ir jis nustojo. V. B. sakė, kad automobilis yra išnuomotas. Dėl minėtų faktų, t. y. vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 2,22 promilių girtumas, ir siūlymo papirkti jį ir vyr. patrulį R. A., V. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur iš jo paimtas kraujo mėginys, vėliau į 2 PK, bei perduotas NVRS tyrėjui (b. l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. L. parodė, kad 2018 m. spalio 30 d. dirbant kartu su vyr. patrule V. A. iš VPK OVS apie 21.16 val. radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, jog Geležinio Vilko g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu buvo prie Kalvarijų g. – Žalgirio g. sankryžos. Važiuojant Kalvarijų g. pastebėjo, kad ties Kalvarijų g. 88 minėtą automobilį jau sustabdė mobilios kuopos patrulis, šaukinys V-1940. Sustojo prie jų taip pat ir atėjus į įvykio vietą apie 21.30 val. pamatė, kad mobilios kuopos pareigūnas stovėjo prie „Peugeot“ automobilio dešiniojo šono, šalia jo stovėjo neblaivus vyras. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo „Peugeot“ vairuotojas V. B., kuris svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli. Jis tuo metu stovėjo šalia apie 1 m atstumu nuo pareigūno ir V. B. bei girdėjo, kad pareigūnas pasakė, jog automobilis „Peugeot“ bus priverstinai nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę. V. B. kelis kartus prašė pareigūno nenuvežti jo automobilio „Peugeot“, nes šis priklauso ne jam. Po to girdėjo, kaip V. B. nerišliai vieną kartą pasakė rusų kalba, kad priveš štuką – „privezut štuku“. Mobilios kuopos pareigūnas jam į tai nieko neatsakė. Tuo metu įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už pareigūno papirkimą V. B. nebuvo. Jis pats nepriėmė tokį akivaizdžiai neblaivaus vairuotojo V. B. pasisakymą kaip rimtą ketinimą papirkti pareigūną. Suprato iš V. B. žodžių, kad šis apgailestavo ir nenorėjo, jog jo vairuotas „Peugeot“ būtų uždarytas į aikštelę ir nuvežtas, nes turėtų dar daugiau problemų. V. B. keliskart tai sakė jį sustabdžiusiems pareigūnams. Vėliau V-1940 V. B. išvežė į PLC, o jis su V. A. sulaukė vežimo, surašė nuvežimo aktą. Automobilis „Peugeot“ buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. A. parodė, kad 2018 m. spalio 30 d. dirbant kartu su vyr. patruliu G. L. iš VPK OVS apie 21.16 val. radijo ryšiu buvo gautas pranešimas, jog Geležinio Vilko g. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, automobilis „Peugeot“, pilkos spalvos, valstybiniai numeriai netikslūs. Važiuojant Kalvarijų g. pastebėjo, kad ties Kalvarijų g. 88 maršrutinio transporto sustojimo aikštelėje minėtą „Peugeot“ jau sustabdė mobilios kuopos patrulis, šaukinys V-1940. Sustojo prie jų ir atėjus į įvykio vietą pamatė, kad „Peugeot“ automobilio vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. B., stovėjo prie savo automobilio. Mobilios kuopos du patruliai apžiūrėjo „Peugeot“ automobilį, vėliau alkotesterio pagalba V. B. nustatė sunkų girtumo laipsnį. Jie taip pat buvo įvykio vietoje, nes mobilios kuopos pareigūnai sprendė, ar nuvežti automobilį „Peugeot“ į automobilių saugojimo aikštelę. V. B. atrodė neblaivus, jis svirduliavo, kalba jo buvo nerišli. Jai stovint ant šaligatvio, tarp mobilios kuopos automobilio ir „Peugeot“ automobilio apie 1,5 m atstumu nuo jos važiuojamojoje dalyje stovėjo V. B. ir prie jo mobilios kuopos pareigūnai. Šalia taip pat stovėjo ir jos porininkas G. L.. Girdėjo, kad pareigūnas pasakė V. B., jog automobilis „Peugeot“ bus priverstinai nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę. V. B. prašė pareigūno nenuvežti jo automobilio „Peugeot“, nes automobilis priklauso ne jam, o po to vieną kartą pasakė siūlydamas kyšį: „kiek jums reikia, štuką galiu privežti“. Mobilios kuopos pareigūnas pasižiūrėjo į G. L. ir pasakė jam: „na supratau“. Tada prie V. B. priėjo neblaivus jo draugas keleivis, jo vardo ir pavardės ji nežino, ir pasakė jam, kad liautųsi kalbėti nesąmones. Suprato iš V. B. žodžių, kad šis apgailestavo ir nenorėjo, jog jo vairuotas „Peugeot“ būtų uždarytas į aikštelę ir nuvežtas. Jis kelis kartus tai sakė jį sustabdžiusiems pareigūnams. Vėliau V-1940 V. B. išvežė į Priklausomybės ligų centrą, o ji su G. L. sulaukė vežimo, surašė aktą. Automobilis „Peugeot“ buvo priverstinai nuvežtas į aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 46).
Iš 2018 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti trys vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio šaukinys V-1940 vaizdo kamerų:
1. V1940 (MK) (duomenys neskelbtini)ch1_20181030222032_20181030224020.mp4;
2. V1940 (MK) (duomenys neskelbtini)ch2_20181030223424_20181030232024.mp4;
3. V1940 (MK) (duomenys neskelbtini)ch6_20181030222129_20181030224051.mp4.
Vaizdo įraše „V1940 (MK) (duomenys neskelbtini)ch1_20181030222032_20181030224020.mp4“ be kita ko matyti, kaip automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas šalia Žalgirio g. – Kalvarijų g. sankryžos esančioje maršrutinio transporto stotelėje. Prie automobilio vairuotojo durų priėjus pareigūnams ir pabeldus ranka į vairuotojo stiklą, o R. A. – atsidarius vairuotojo duris ir pasilenkus į salono vidų iš automobilio išlipo jo vairuotojas V. B.. Taip pat užfiksuota, kaip R. A. apžiūrinėja automobilį, prie jo bando prieiti V. B., bet pareigūnas jį ranka nustumia ir kartu su kitu priėjusiu pareigūnu apžiūrinėja automobilį, o trečias pareigūnas stovi prie tarnybinio automobilio. Užfiksuota ir tai kaip R. A., kiti pareigūnai, V. B. ir „Peugeot“ keleivis kalbasi. 22:33:47 val. girdisi pranešimas radijo ryšiu: „Venta, 1940, Kalvarijų 88 sustabdytas „Peugeot“, (duomenys neskelbtini) pagal cirkuliarą, vairuotojas pripūtė 2.22, vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilio dokumentų nėra. Kvieskit tralą, mes važiuojame į narkologinį su vairuotoju, jis pasiūlė tūkstantį eurų ir bus viršvalandžius“.
Vaizdo įraše „V1940 (MK) (duomenys neskelbtini)ch6_20181030222129_20181030224051“ be kita ko užfiksuotas pokalbis, kurio metu girdisi, jog pareigūnai alkotesteriu nustatė V. B. girtumą – 2,22 promiles.
Vaizdo įraše „V1940 (MK) (duomenys neskelbtini)ch2_20181030223424_20181030232024.mp4“ be kita ko užfiksuota kaip R. A. V. B. tarnybiniame automobilyje paaiškina, kad V. B. siūlė, o ne davė kyšį ir kad siūlymas papirkti pareigūną taip pat yra baudžiamas (b. l. 28-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10845/2018(01) nustatyta, kad 2018 m. spalio 30 d. 21.55 val. paimtame V. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,28 promilės etilo alkoholio (b. l. 10).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0107 duomenimis, V. B. 2018 m. spalio 30 d. 21.26 val. nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 11).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso T. A. (b. l. 13).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Peugeot 607“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2018 m. spalio mėnesį buvo 1 880 eurų (b. l. 14).
Iš automobilio priėmimo – perdavimo akto matyti, kad automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 11 d. buvo išnuomotas N. D. (b. l. 18-19).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Jo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai. Visų pirma, pats kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Faktą, jog automobilį vairavo būtent V. B., taip pat patvirtina liudytojų R. A. ir E. M. parodymai, vaizdo įrašų medžiaga. Iš liudytojų G. L., V. A. parodymų turinio matyti, kad V. B. svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus asmenį alkotesteriu jam nustatytas 2,22 promilės girtumas, o vėliau tą patį vakarą paėmus kraujo mėginį, V. B. kraujyje rasta mažiausia koncentracija 3,28 promilės etilo alkoholio. Todėl akivaizdu, kad V. B. vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, ir todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Bylos duomenys taip pat patvirtina tai, jog kaltinamasis padarė ir kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – papirkimą. Kaltinamasis iš esmės pripažino padaręs ir šią nusikalstamą veiką. Jis nurodė siūlęs kyšį už tai, kad būtų nepaimtas jo vairuotas automobilis, taip pat nurodė, jog pareigūnas jį įspėjo dėl gresiančios atsakomybės. Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina liudytojų R. A., E. M., G. L., V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog kaltinamasis siūlė 1 000 eurų kyšį už tai, kad nebūtų nuvežtas automobilis, kurį jis prieš tai vairavo, ir kad buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose nesigirdi, kaip kaltinamasis policijos pareigūnams siūlo kyšį, tačiau matyti, kad kaltinamasis kalbino pareigūnus tiek prie jo vairuoto automobilio, tiek prie pareigūnų tarnybinio automobilio. Be to, viename iš įrašų girdėti, kaip po sulaikymo tarnybiniu automobiliu vežamam kaltinamajam yra aiškinama, jog kyšio siūlymas taip pat yra nusikaltimas, o kaltinamasis neišsako jokių argumentų, kad jis nieko nesiūlė ir pan.; taigi, vaizdo įrašų medžiaga, nors ir netiesiogiai, tačiau sugretinus su liudytojų parodymais, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis siūlė policijos pareigūnams kyšį. Teismas pažymi, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Aplinkybė, ar siūlydamas kyšį asmuo turi jo nurodomą sumą pinigų, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taip pat teismas pažymi, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 5-V-200 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-1124 redakcija) patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo 7.4 punktu policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, jog vairuodamas neblaivus, V. B. tokią grėsmę sukėlė, todėl policijos pareigūnai, siekdami priverstinai nuvežti jo vairuotą transporto priemonę, veikė teisėtai, o mėgindamas juos papirkti V. B. siekė atvirkštinio rezultato, t. y. neteisėto policijos pareigūnų neveikimo. Todėl nustačius, kad V. B. policijos pareigūnams siūlė 1 000 eurų kyšį būtent už tai, kad jie neteisėtai neveiktų, laikytina, kad jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
V. B. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad kyšį valstybės tarnautojui jis pasiūlė apie 21.20 val., o transporto priemonę neblaivus vairavo apie 21.26 val. Tačiau iš bylos medžiagos (policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, Bendrojo pagalbos centro informacijos, kaltinamojo bei liudytojų parodymų) matyti, jog V. B. kyšį policijos pareigūnams siūlė jau po to, kai buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę ir nustatytas jo neblaivumo faktas. Todėl laikytina, jog suklysta kaltinime nurodant nusikalstamų veikų padarymo laiką, tad nusikalstamų veikų padarymo laikas patikslintas, nurodant, jog V. B. transporto priemonę neblaivus vairavo apie 21.20 val., o kyšį valstybės tarnautojui jis pasiūlė apie 21.26 val.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia. Motyvas padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką byloje nenustatytas, tuo tarpu motyvas padaryti BK 227 straipsnio 2 dalį buvo siekis išvengti priverstinio jo vairuoto automobilio nuvežimo. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis anksčiau yra teistas (b. l. 75-77), administracine tvarka baustas, tame tarpe už vairavimą transporto priemonės neturint tam teisės, ne vieną kitų teisės pažeidimų padarė būdamas neblaivus (b. l. 78-84), nedirba (b. l. 65). Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę dėl abiejų padarytų nusikalstamų veikų sunkina tai, kad kaltinamasis yra recidyvistas, nes naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis).
Pasisakydamas dėl konkrečios skiriamos bausmės teismas pažymi, jog tiek BK 281 straipsnio 7 dalies, tiek BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos tos pačios bausmių rūšys, t. y. už minėtų nusikaltimų padarymą teismas gali skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą. Spręsdamas, kurią bausmės rūšį paskirti kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra nustatyta 1 sunkinanti aplinkybė, o dėl BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nustatytos net 2 sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis šiuo metu neturi pastovaus pajamų šaltinio, kadangi nurodo, jog nedirba, jis nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, verčiasi atsitiktiniais darbais, jam padeda giminės. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, kaltinamasis nemoka baudų, skirtų už administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų padarymą. Įvertinęs šias aptartas aplinkybes, taip pat BK 47 straipsnio nuostatas, pagal kurias minimali už nesunkų nusikaltimą skirtina bauda yra 50 MGL, o už apysunkį – 100 MGL dydžio, teismas daro išvadą, jog baudos bausmės skyrimas tiek už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, tiek bendrinant paskirtas bausmes neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, nes kaltinamasis turi kitų neįvykdytų piniginių prievolių, neturi nuolatinio pajamų šaltinio, tad jam nemokant teismo paskirtos baudos būtų sudaromos prielaidos jam realiai išvengti neigiamo bausmės poveikio, be to, tai būtų per švelni bausmė atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Spręsdamas, kurią iš likusių dviejų bausmės rūšių parinkti, teismas atsižvelgia iš esmės į tas pačias aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei turimas pinigines prievoles, į tai, kad yra dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į ankstesniu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą atlyginti bent dalį padarytos turtinės žalos. Todėl teismas daro išvadą, kad paskyrus arešto bausmę bus apsunkinta galimybė kaltinamajam vykdyti piniginius įpareigojimus, o būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijose numatytas vidurkis, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie parinktini įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamų veikų pobūdį, – geriausiai įgyvendins BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d.) paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, kaip švelnesnė bausmė, keistina griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė prilygintina penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmei.
Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, V. B. nustatytą girtumo laipsnį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BPK 67 straipsnis), užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Teisinga ir protinga laikytina tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, įtariamojo asmenybę, nėra per griežta. Nors kaltinamasis nei įvykio metu, nei kada nors anksčiau nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką tokia aplinkybė nėra pagrindas netaikyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip matyti iš specialisto išvados, įvykio metu kaltinamajam buvo nustatytas net 3,28 promilės girtumas, todėl vairuodamas automobilį tokios būsenos, mieste, o juo labiau neturėdamas tokių vairavimo įgūdžių, kokius paprastai turi teisę vairuoti įgiję asmenys, kaltinamasis rizikavo savo ir kitų asmenų gyvybe bei sveikata. Be to jis nebe pirmą kartą vairavo automobilį (už ką buvo baustas administracine tvarka), nors nėra įgijęs teisės vairuoti. Todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VF39D3FZB92086952, yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priemonė, todėl yra konfiskuotinas turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad šis automobilis nepriklauso kaltinamajam, o iš automobilio priėmimo – perdavimo akto matyti, kad jį išsinuomojęs buvo kitas asmuo (b. l. 18-19). Byloje nėra nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos aplinkybės, kurios leistų teismui konfiskuoti ne kaltinamajam, o kitam asmeniui priklausantį turtą. Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 880 eurų.
Prie bylos viršelio prisegtas DVD diskas su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. B. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 30 d. 21.30 val. iki 2018 m. spalio 31 d. 13.07 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį:
- pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje,
- per 9 (devynis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti bent ½ padarytos turtinės žalos, paskirtos mokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu,
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti jam trejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš V. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1880,00 Eur.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus nuosprendžio vykdymą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.