Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo M. N., nukentejusiojo ir civilinio ieškovo T. V., civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinius skundus del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Iš UADB „Industrijos garantas“ priteista 19029,43 Lt turtines ir 1746,40 Lt neturtines žalos, viso 20775,83 Lt ir motociklo KAWASAKI saugojimo išlaidos nukentejusiajam T. V. . Iš M. N. priteista 30602,88 Lt neturtines žalos ir 2224 Lt išlaidu advokato darbo apmokejimui, viso 32826,88 Lt nukentejusiajam T. V. . Motociklas KAWASAKI v/n (duomenys neskelbtini) gražintas T. V. .

M. N. nuteistas už tai, kad jis, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide KET 146 punkto reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis ir buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o butent: 2005-10-07 apie 9.30 val., vairuodamas jam priklausanti automobili AUDI A4, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Žalgirio gatve iš šalia esancios teritorijos adresu Žalgirio g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedave kelio Žalgirio gatve link Geležinio Vilko gatves važiavusiam motociklui KAWASAKI v/n (duomenys neskelbtini), kuri vairavo T. V. , ir su juo susidure, del ko motociklo vairuotojui T. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis M. N. apeliaciniu skundu prašo nuosprendi panaikinti ir priimti nauja- ištiesinamaji nuosprendi. Apeliantas nurodo, kad nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, nes teismas neteisingai išsprende baudžiamosios atsakomybes, kaltes klausimus, nepagristai pripažino ji kaltu. Nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu, del ko netinkamai pritaikytas baudžiamasis istatymas, todel nuosprendis naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai supranta KET 146 p. keliama ipareigojima vairuotojui ,,duoti kelia“. Jis niekada neneige aplinkybes, jog ketindamas sukti i kaire i Žalgirio gatve iš šalia esancias parduotuves „Maxima“ teritorijos jis išvažiavo i Žalgirio gatve, kirsdamas tiek pirma, tiek antra eismo juostas, judejimo kryptimi nuo Kalvariju - Žalgirio g. sankryžos link Geležinio Vilko gatves. Ta patvirtina ir eismo ivykio vietos planas, kuriame užfiksuota jo automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padetis po susidurimo su motociklu. Taciau Keliu eismo taisykliu 146 punktas, kurio reikalavimu nepaisymas, tai yra pažeidimas, buvo jam inkriminuotas, nustato, kad ivažiuodamas i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, vairuotojas privalo duoti kelia juo važiuojancioms transporto priemonems. Tu paciu taisykliu 8 punktas paaiškina, kad duoti kelia (nekliudyti) eismo dalyviui reiškia sustoti ar nepradeti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstu kitus eismo dalyvius keisti judejimo krypti arba greiti. Taigi Keliu eismo taisykliu 146 punktas gali buti taikomas tik tada, kai vairuotojas, matydamas ar galedamas ir turedamas matyti keliu važiuojancias transporto priemones, išvažiuoja iš šalia kelio esancios teritorijos, tuo sudarydamas keliu važiuojancioms transporto priemonems netiketa ir neišvengiama kliuti. Todel svarbiausia aplinkybe, kuria privalejo nustatyti pirmos instancijos teismas, pripažindamas ji kaltu pažeidus Keliu eismo taisykliu 146 punkta, yra tai, ar tuo metu, kai išvažiavo iš šalia Žalgirio gatves esancios teritorijos i Žalgirio gatve buvo šia gatve nuo Kalvariju - Žalgirio g. sankryžos link Geležinio Vilko gatves pirma ir antra eismo juostomis važiuojanciu transporto priemoniu, kurias jis privalejo praleisti. Kaip žinia, mineta kryptimi pirma eismo juosta važiaves autobusiukas ties ivažiavimu i teritorija, iš kurios apeliantas išvažinejo, sustojo ji praleisti, todel šios transporto priemones jis praleidineti neturejo. Taigi šiuo atveju svarbiausia buvo išsiaiškinti ar tuo metu, kai jis iš už pirmoje eismo juostoje stovejusio autobusiuko priekio pradejo išvažineti i antra eismo juosta, ja buvo atvažiuojanciu transporto priemoniu, kurias jis turejo ir galejo matyti ir privalejo praleisti. Tiek jis, tiek kartu važiavusi R. N. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad tuo metu, kai pamate nuo Kalvariju - Žalgirio gatves atvažiuojanti motocikla, jo vairuojamas automobilis AUDI A4 jau buvo kirtes antra eismo juosta ir sustojes ties punktyrine linija, skiriancia priešingu krypciu transporto srautus. Kaip pamineta nuosprendyje, ta pati patvirtino ir liudytoju V. K., L. K., O. K. parodymai, kad tuo metu, kai jie pastebejo nuo Kalvariju - Žalgirio gatviu sankryžos atvažiuojant motocikla, automobilis AUDI A4 jau buvo ivažiaves i antra eismo juosta. Taigi šie liudytojai irgi patvirtino aplinkybe, kad tuo metu, kai ju vairuojamas automobilis ivažiavo i antra eismo juosta, ja važiuojanciu transporto priemoniu nebuvo, todel išvažiuodamas iš šalia esancios teritorijos i kelia jis jokiu juo važiuojanciu transporto priemoniu praleisti neprivalejo, nes ju apskritai tuo metu važiuojanciu nuo Kalvariju - Žalgirio g. sankryžos nebuvo (išskyrus pirma juosta važiavusio autobusiuko, kuris pats sustojo ju praleisti).

Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad vertinant Lietuvos teismo ekspertizes centro eismo ivykiu tyrimo skyriaus specialisto Vytauto Šakeno išvada ir specialisto Dr. V. Mituneviciaus išvada matyti, kad abu ekspertai priejo vieningos nuomones, jog techniniu požiuriu automobilio vairuotojo M. N. veiksmai šioje situacijoje, kai jis išvažiavo iš kiemo i gatves važiuojamaja dali, kuria tuo metu važiavo kitos transporto priemones, kurioms buvo sudaryta kliutis, vertinami kaip buve priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu, nes jis sudare kliuti motociklui. Atkreiptinas demesys, kad abu specialistai atlikdami tyrimus nežinojo aplinkybes, jog kai jo vairuojamas automobilis išvažiavo i antra eismo juosta, tuo metu ja važiuojancio motociklo dar nebuvo. Taip pat specialistams tuo metu nebuvo žinomas ir itin svarbus laiko faktorius, tai yra, kiek laiko praejo nuo to momento, kai jo vairuojamas automobilis AUDI A4 ivažiavo i antra eismo juosta, tai yra, tapo matomas iš už pirmoje juostoje stovejusio autobusiuko priekio iki susidurimo su motociklu momento. Liudytojas V. K. teismo posedžio metu parode, kad tuo metu, kai automobilis pradejo ivažineti i antra eismo juosta, ja važiuojanciu transporto priemoniu nebuvo, o jo automobilio judejimas su sustojimais antra eismo juosta, tai yra nuo to momento, kai tapo matomas iš už pirmoje juostoje stovejusio autobusiuko, truko apie 5-10 sekundžiu. Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistas Vytautas Šakenas savo duotoje specialisto išvadoje Nr. 11-23-(06) nurode, kad eismo ivykio eiga tiketina buvo tokia: motociklo KAWASAKI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas Žalgirio gatve antra eismo juosta ir budamas apie 19 m atstumu nuo stabdymo pedsaku pradžios sureagavo i kliuti ir efektyviai užstabde apie 53 km/h greiciu važiuojanti motocikla; motociklas, palikes 13,8 m ilgio stabdymo pedsaka, galimai stabdymo pedsako pabaigoje trenkesi i automobilio kairi šona priekiniu dureliu srityje ir pasiliko guleti padetyje, užfiksuotoje po eismo ivykio. Eismo ivykio vietoje užfiksuotas motociklo KAWASAKI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pedsakas igalina teigti, kad betarpiškai prieš stabdyma motociklo KAWASAKI vairuotojas T. V. važiavo apie 53 km/h greiciu. Motociklo KAWASAKI vairuotojas T. V., iš Kalvariju gatves ivažiaves i Žalgirio gatve, iki stabdymo pradžios momento pravažiavo apie 60 metra atstuma, tiketina, per 4,8 sekundes (atstumas nuo minetos sankryžos iki išvažiavimo iš teritorijos ties Žalgirio g. 15 namu yra 93 metrai). Šis specialistas teismo posedžio metu paaiškino, kad jeigu automobilis AUDI A4 motociklo KAWASAKI matymo zonoje judejo ar stovejo, tai yra buvo matomas, ilgiau kaip ši nustatytu laika - 4,8 sekundes, tai automobilis motociklui neišvengiamos kliuties nesudare ir del eismo ivykio kaltas pats motociklo vairuotojas, kuris nestebejo kelio situacijos, del ko nesavalaikiai stabdydamas neteko technines galimybes išvengti atsitrenkimo i automobili.

2003-11-13 technikos mokslu daktaras Valentinas Mitunevicius savo atliktoje specialisto išvadoje MV 2006-14 nurode, kad motociklas KAWASAKI, vairuojamas T. V. , betarpiškai prieš eismo ivyki važiavo Žalgirio gatve, antra eismo juosta kryptimi link Giedraiciu gatves ne mažesniu kaip 60,3-67,2 km/h greiciu; tuo momentu, kai motociklo KAWASAKI vairuotojas sureagavo i pavoju, motociklas buvo ne mažesniu kaip 30,6-32,5 m atstumu iki jo stabdymo pedsako pabaigos (laiko atžvilgiu - ne mažiau kaip 2,0 s iki susidurimo su automobiliu momento). Techniniu požiuriu neimanoma nustatyti kada motociklo vairuotojas galejo pastebeti kliuti - i važiuojamaja dali ivažiavusi automobili AUDI. Jei pastebeti kliuti motociklo vairuotojas turejo galimybe bunant atstumu, didesniu nei 30,6-32,5 atstumas iki užfiksuoto stabdymo pedsako pabaigos, tai butu traktuojama, kad motociklo vairuotojas nestebejo kelio situacijos ir nesieme atitinkamu veiksmu, nustojus stabdyti iki susidurimo su automobiliu, motociklo greitis buvo ne mažesnis kaip 35 km/h; labiausia tiketina, kad motociklo atsitrenkimas ivyko i stovinti automobili AUDI. Motociklui važiuojant leistinu greiciu ir sureagavus i pavoju toje pacioje vietoje kaip ir eismo ivykio salygomis ir efektyviai stabdant motociklas sustotu iki susidurimo su automobiliu vietos, tai yra buves eismo ivykis nebutu kiles. Motociklininko veiksmai - leistino greicio viršijimas, leme tai, kad ši jam sudaryta kliutis tapo neišvengiama.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurode, kad teismas, vertindamas abi specialistu išvadas, atsižvelgia i tai, kad teismo ekspertas V. Šakenas teismui paaiškino, kad atliekant technine ekspertize, motociklo KAWASAKI greitis iki susidurimo buvo apskaiciuotas remiantis duomenimis, esanciais byloje - transporto priemoniu apžiuros po autoivykio protokoluose esanciais duomenimis, ivykio vietos apžiuros protokole užfiksuotu motociklo stabdymo pedsako ilgiu, i tai, kad daroma prielaida, kad tik isukes i Žalgirio gatve, motociklas negalejo judeti 53 km/h greiciu. Teismas neturi pagrindo abejoti eksperto išvadomis, nes ekspertizes atlikimui jam buvo pateikta visa bylos medžiaga, kurios pakako pagristoms išvadoms padaryti. Toks pirmos instancijos teismo specialisto V. Šakeno atlikto tyrimo (neaišku kokiu pagrindu teismas ši tyrima ivardina kaip ekspertize) ir jo teismo posedžio metu duotu paaiškinimu vertinimas visiškai nesuprantamas. Teismo posedžio metu specialistas V. Šakenas negalejo paaiškintu kokia metodika remiantis apskaiciuojant motociklo KAWASAKI greiti iki stabdymo pradžios jis nustate, kad priimamas greitis ekvivalentinis kinetines energijos sanaudoms išoriniams sugadinimams padaryti yra 20 km/h. Atvirkšciai, jis nurode, kad toki greiti jis naudojes remiantis ne kokia nors konkrecia metodika, o savo patirtimi ir šis jo priimtas 20 km/h yra minimalus, bet galejo buti ir didesnis, tai yra, 25 km/h ar net 30 km/h. Taigi, specialisto V. Šakeno išvada, kad prieš stabdyma motociklo KAWASAKI vairuotojas T. V. važiavo apie 53 km/h greiciu yra paremta subjektyviais duomenimis, tai yra, specialisto patirtimi ir isitikinimu, o ne konkrecia patvirtinta metodika, todel šia šio specialisto išvada pirmos instancijos teismas remtis negalejo, o privalejo ja vertinti kritiškai. Tokiu budu specialisto V. Mituneviciaus pateikta išvada, kad motociklo greitis buvo ne mažesnis kaip 60,3-67,2 km/h nebuvo paneigta. Specialistas V. ŠAKENAS teismo posedžio metu taip pat negalejo pasakyti ar smugio metu automobilis AUDI stovejo, ar judejo, tuo tarpu specialistas V. Mitunevicius dave išvada, jog labiausia tiketina, kad motociklo atsitrenkimas ivyko i stovinti automobili AUDI. Siekiant panaikinti tokius abieju specialistu išvadu prieštaravimus, ypatingai del motociklo KAWASAKl greicio, teismo posedžio metu gyneja papraše pirmos instancijos teismo paskirti komisijine eismo ivykio ekspertize, kuria atliktu keli ekspertai, taciau pirmos instancijos teismas tai padaryti atsisake. Mano, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti prašyma paskirti komisijine eismo ivykio ekspertize, grubiai pažeide LR Baudžiamojo proceso kodekso 1 str. itvirtinta išsamaus nusikalstamu veiku atskleidimo reikalavima, kad nusikalstama veika padares asmuo butu teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebutu nuteistas. Taciau, pažymetina, kad net esant skirtingoms dvieju specialistu išvadoms del motociklo KAWASAKI greicio akivaizdu, jog abiem atvejais jis, išvažiuodamas iš šalia kelio esancios teritorijos, negalejo ir neturejo matyti motociklo KAWASAKI, taigi, ir duoti jam kelio. Jeigu motociklo vairuotojas T. V. , važiuodamas specialisto Vytauto Šakeno nustatytu 53 km/h greiciu 60 metru atstuma, nuo Kalvariju - Žalgirio g. sankryžos iki stabdymo pradžios, tai yra, reagavimo i kliuti momento nuvažiavo per 4,8 sekundes, tai akivaizdu, jog važiuodamas specialisto V. Mituneviciaus nustatytu 60.3-67.2 km/h greiciu ši atstuma jis iveike dar greiciau. Kaip mineta, liudytojas V. K. teismo posedžio metu parode, kad tuo metu, kai jo vairuojamas automobilis pradejo ivažineti i antra eismo juosta, ja važiuojanciu transporto priemoniu nebuvo, o jo automobilio judejimas su sustojimais antra eismo juosta, tai yra, nuo to momento, kai tapo matomas iš už pirmoje juostoje stovejusio autobusiuko, truko apie 5-10 sekundžiu. Kai automobilis AUDI A4 išvažiavo iš parduotuves teritorijos ir pravažiaves pirma eismo juosta išvažiavo i antra eismo juosta, tai yra, tapo matomas iš už pirmoje eismo juostoje stovejusio autobusiuko, motociklas KAWASAKI dar stovejo ties Kalvariju - Žalgirio sankryža, kur jis jo neturejo ir negalejo matyti. Pasukes iš Kalvariju gatves i Žalgirio gatve, motociklo vairuotojas T. V. iš karto, tai yra, kur kas ankšciau nei sureagavo i kliuti, pradedamas stabdyti galejo šia kliuti – jam kelia užtverusi jo vairuojama automobili AUDI A4 pastebeti bei, budamas atidus, savalaikiai stabdyti taip išvengiant susidurimo.

Taigi, apibendrinant viska, kas aukšciau išdestyta, matyti, kad pirmos instancijos teismas neteisingai pripažino ji kaltu pažeidus Keliu eismo taisykliu 146 punkta ir nustate, kad butent del šio pažeidimo ivyko eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta T. V. sveikata. Kadangi minimame eismo ivykyje dalyvavo du eismo dalyviai su dvejomis transporto priemonemis, pirmos instancijos teismas turejo itin dideli demesi sutelkti kiekvieno eismo dalyvio padarytu veiksmu teisiniam vertinimui keliu eismo saugumo taisykliu pažeidimo požiuriu, tai yra, nustatyti, kokias eismo saugumo taisykles pažeide kiekvienas eismo dalyvis ir detaliai išnagrineti priežastinio ryšio tarp kiekvieno pažeidimo ir atsiradusiu padariniu buvimo klausima. Kaip akivaizdžiai matyti iš bylos aplinkybiu, tuo metu, kai jis išvažinejo iš šalia kelio esancios teritorijos i Žalgirio gatve ja nuo Kalvariju - Žalgirio sankryžos važiuojanciu transporto priemoniu, kurioms jis butu privalejes duoti kelia, nebuvo, motociklas KAWASAKI tuo metu dar nebuvo pasukes iš Kalvariju gatves, todel jis neturejo ir negalejo motociklo KAWASAKI matyti, o juo labiau praleisti, todel išvažiavimas i Žalgirio gatve, kuomet ja važiuojanciu transporto priemoniu nebuvo ir jis niekam neprivalejo duoti kelio, niekam tuo metu nesudare neišvengiamos ir netiketos kliuties, negali buti traktuojamas kaip Keliu eismo taisykliu 146 punkto pažeidimas, o, juo labiau, kaip pagrindine salyga minetam eismo ivykiui kilti. Iš bylos aplinkybiu akivaizdu, kad jeigu motociklo KAWASAKI vairuotojas T. V. , pasukes iš Kalvariju i Žalgirio gatve minetoje situacijoje butu atidus, stebejes kelia, iš karto pasukes, tai yra, iš 93 metru atstumo, butu pastebejes apelianto vairuojama automobili, išvažiavusi iš parduotuves „Maxima“ teritorijos ir sukanti i kaire, tai yra, užtverusi jam kelia bei sudariusi kliuti, todel savalaikiai stabdydamas, kaip ipareigoja Keliu eismo taisykliu 173 punktas, jis butu išvenges susidurimo. Taigi šio ivykio kilima salygojo paties nukentejusiojo motociklo vairuotojo T. V. veiksmai, kad jis nepasirinko saugaus greicio, nestebejo kelio situacijos, laiku nepastebejo skersai jo važiavimo krypciai esancios kliuties – jo vairuojamo automobilio AUDI A4, kuria objektyviai, galejo matyti iš 93 metru atstumo, del ko savalaikiai nestabde savo vairuojamo motociklo ir prarado galimybe išvengti susidurimo, kurio metu pats buvo sužalotas.

Nukentejusysis ir civilinis ieškovas T. V. apeliaciniu skundu prašo nuosprendi pakeisti. Teismo nuosprendžio del paskirtos bausmes negincija, taciau nesutinka del priteistos žalos atlyginimo dydžio, mano, kad jos dydis sumažintas nepagristai. Prašo panaikinti neturtines žalos sumažinima 7650,72 Lt ir nepagristai atmesta reikalavima del 4656,38 Lt, išleistu už iki ivykio vykdyta odantologini gydyma. Nesutinka su teismo išvada, kad nukentejusiojo T. V. padarytas KET 174 str. pažeidimas gali buti ivertintas dideliu neatsargumu, padejusiu žalai atsirasti, kuri teismas ivertino 20%. Konstatuojant T. V. padaryta pažeidima, teismas nurode, kad nukentejusysis važiavo ne mažesniu kaip 53 km/h greiciu. Gyvenvietese nustatyto greicio viršijimas 3 km/val., apelianto nuomone, negali buti vertinamas dideliu neatsargumu, sudaranciu pagrinda 20 procentu žalos atsiradimui. Tokia greicio paklaida gali buti sunkiai pastebima transporto priemones spidometre.

Vertinant byloje surinktus irodymus reikia atsižvelgti i tai, kad automobilis „Audi“, kuri vairavo nuteistasis, iki išvažiavo i antra judejimo juosta, buvo dengiamas didesnes už ji transporto priemones. Tai apribojo T. V. laika sureaguoti i atsiradusia kliuti laiku, reikalingu automobiliui „Audi“ ivažiuoti i antra juosta.

Teismas apibendrino liudytojos L. K. parodymus, iš kuriu seka, kad motociklui „Kawasaki“ iš Kalvariju gatves isukus i Žalgirio gatve ir važiuojant link Geležinio Vilko gatves iš parduotuves automobiliu stovejimo aikšteles išvažiavo automobilis „Audi“.

Lyginant laika, reikalinga motociklui ir automobiliui pravažiuoti iki susidurimo vietos, atsižvelgiant i ju greicio skirtumus, reikia pripažinti, kad jis yra panašios trukmes. Tai reiškia, kad automobiliui „Audi“ atsiradus antrojoje judejimo juostoje motociklo vairuotojas jau neturejo jokiu galimybiu išvengti autoivykio ir jo kaltes del kilusiu žalingu pasekmiu, pasireiškiancios dideliu neatsargumu, nera.

Isitikines, kad sprendžiant del civilinio ieškinio ir konstatuojant buvus nukentejusiojo dideli neatsarguma, reikejo vadovautis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2000 m. birželio men. 16 d. nutarimo Nr. 27 20 punktu, kuriame nurodyta, kad nukentejusiojo dideli neatsarguma turi irodyti atsakingas už žala asmuo. Bylon pateikta specialisto Mituneviciaus išvada teismas nesivadovavo, vadinasi nukentejusiojo ir didelis neatsargumas niekuo nepagristas.

Nurodytame nutarime yra apibrežta, kad didelis nukentejusiojo neatsargumas yra tuomet kai nukentejusysis numate ar privalejo numatyti žalingas pasekmes ir leido šioms pasekmems atsirasti.

Apeliantas T. V. teigia, kad jis neprivalejo numatyti, kad i jo judejimo juosta neleistinai ivažiuos kita transporto priemone. Nustatyta, kad nukentejusysis emesi priemoniu (stabde) ivykiui išvengti. Aukšciausiojo teismo suformuotos nuostatos turejo buti taikomos. Šioje byloje ir konstatuota, kad nukentejusiojo didelio neatsargumo nera.

Civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ atstovas apeliaciniu skundu prašo nuosprendi iš dalies pakeisti – už dantu protezavimo darbus priteista 4190 Lt suma sumažinti iki 2500 Lt, už motociklininko šalma priteista 600 Lt. suma sumažinti iki 150 Lt., už mini diska priteista 1300 Lt suma sumažinti iki 600 Lt ir už vaistus priteista 72,03 Lt. suma sumažinti iki 29,33 Lt.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad draudiko atsakomybe yra sutartine, todel atsiranda tik tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje, eismo ivykio metu galiojusiame 2004 m. kovo 5d. Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatyme Nr. K-2041 (toliau - Istatymas) bei 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisyklese (toliau - Taisykles).

Istatymo 3 str. 1 d. numato, kad išmoka šio Istatymo nustatyta tvarka mokama del nukentejusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žala atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemone, atsiranda civiline atsakomybe.

Taisykliu 35 punktas numato, jog moketinos išmokos dydi nustato atsakingas draudikas, atsižvelgdamas i eismo ivykio metu nukentejusiam treciajam asmeniui padarytos žalos dydi.

Pagal Istatymo 12 str. 2 d., pretenzija del padarytos per eismo ivyki žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo ivykio bei žalos irodymus, padeti jiems išsiaiškinti ivykio aplinkybes ir žalos dydi.

Vadovaujantis Istatymo 19 str. 6 d. bei Taisykliu 37 punktu, draudikas moka per eismo ivyki nukentejusiam treciajam asmeniui tik irodymais pagristos per eismo ivyki padarytos žalos dydžio išmoka, neviršijancia Istatymo 11 str. nustatyta draudimo sumu, ir turi teise atmesti nepagristus reikalavimus del žalos, padarytos per eismo ivyki, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas už dantu protezavimo darbus iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ nukentejusiojo T. V. naudai priteise 4190 Lt vadovaudamasis tik nukentejusiojo gauta ir teismui pateikta UAB „Denticija“ pažyma, kurioje nurodomos gydymo ir protezavimo kainos, taciau nera detalizuota, del kokiu konkreciu priežasciu pasiulytas toks gydymo budas, kokios medžiagos ir del kokiu priežasciu rekomenduojamos gydymui. Teismas neatsižvelge i civilinio atsakovo pateikta UAB „Stomatologines implantacijos centras“ pažyma, kurioje nurodomos kainos mažesnes nei UAB „Denticija“ ir del jos nepasisake nuosprendyje. UADB „Industrijos garantas“ manymu, dantu protezavimo (implanto ir protezavimo kartu su gydymu) išlaidu suma mažintina iki 2500 Lt. Taip pat pažymetina, jog su dantu protezavimo darbais susijusias išlaidas civilinis atsakovas galetu atlyginti tik tada, kai butu pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad šie darbai buvo atlikti.

Civilinis atsakovas UADB „Industrijos garantas“ mano, jog teismas nepagristai priteise nukentejusiajam 600 Lt už motociklininko šalma. Nei civiliniam atsakovui, nei teismui nebuvo pateikti jokie irodymai, patvirtinantys šio turto isigijima, t.y., kad jis buvo pirktas naujas, parduotuveje, kiek už ji buvo sumoketa. Todel ivertinus civilinio atsakovo teismui pateiktus irodymus apie nauju ir naudotu šalmu vidutine rinkos kaina, bei atsižvelgiant i tai, kad nukentejusiajam priklausantis šalmas eismo ivykio metu nebuvo naujas, UADB „Industrijos garantas“ manymu, reikalavimas del motociklininko šalmo turetu buti sumažintas iki 150 Lt, sugadinta šalma paliekant draudimo bendrovei.

Civilinis atsakovas UADB „Industrijos garantas“ mano, jog teismas nepagristai priteise nukentejusiajam 1300 Lt už mini diska. Liudytoju apklaustas nukentejusiojo brolis A. V. teisme parode, jog mini diska jis isigijo 2005 metu vasara Jungtinese Amerikos Valstijose (toliau - JAV) ir už ji sumokejo 269,90 JAV doleriu. Nukentejusysis civiliniam atsakovui pateike banko saskaitos išraša (pavedimo data - 2005-07-27), kuris patvirtina, jog A. V. mini diska isigijo už 269,90 JAV doleriu, t.y. 773,72 Lt (isigijimo diena Lietuvos banko nustatytas lito ir užsienio valiutos santykis: 1 JAV doleris = 2,8667 Lt). Civilinio atsakovo manymu, nukentejusiojo T. V. brolio A. V. , kuris teisme buvo apklaustas kaip liudytojas, parodymai apie tai, jog už 773,72 Lt isigyta mini diska broliui pardave už 1300 Lt, turejo buti vertinami kaip subjektyvus, juolab, kad daugiau jokiu irodymu, patvirtinanciu ši sandori, byloje nera. Todel civilinis atsakovas mano, jog atsižvelgiant i tai, jog nukentejusysis nepateike po eismo ivykio paties mini disko, kad butu galima ivertinti jo sugadinimus, byloje nesant jokiu irodymu apie tai, ar buvo galima mini diska remontuoti, ivertinus nauju mini disku vidutine rinkos kaina, bei atsižvelgiant i tai, kad nukentejusiajam priklausantis mini diskas eismo ivykio metu nebuvo naujas, reikalavimo už mini diska suma mažintina iki 600 Lt, mini diska paliekant draudimo bendrovei.

Pirmosios instancijos teismas už vaistus pagal pateiktus receptus iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ nukentejusiojo T. V. naudai, nepagristai ir netinkamai ivertines byloje esancius irodymus, priteise 72,03 Lt. Pažymetina, jog civilinis atsakovas nepasisake, kad sutinka su 72,03 Lt reikalavimo suma, o teismo posedžio metu nurode, jog pagal pateiktus medicininius išrašus, juose nurodytas rekomendacijas, pagal jas išrašytus receptus bei pagal receptus, pateiktus vaistu isigijimo išlaidas patvirtinancius kasos cekius atlygintina suma sudaro tik 29,33 Lt. Teismas neatsižvelge i tai, jog tiek teismui pateiktame 2006-10-25 civilinio atsakovo ir nukentejusiojo pasirašytame pareiškime, tiek teismo posedyje civilinis atsakovas nurode, jog už vaistus draudimo kompanija atlygins pagal jai pateiktus receptus ir cekius. Del šiu priežasciu UADB „Industrijos garantas“ manymu, vaistu isigijimo išlaidu suma mažintina iki 29,33 Lt.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusysis ir civilinis ieškovas T. V. palaike savo apeliacini skunda ir praše ji tenkinti, nukentejusiojo atstovas advokatas Jonas Butkus praše T. V. apeliacini skunda tenkinti, o nuteistojo ir draudimo imones skundus atmesti ir nurode, kad ekspertizes aktu vadovautis negalima, nes jame viskas yra kalbama prielaidomis, kad vairuotojas turejo laikytis dviem rankomis, motociklas turejo stabdyti dviem ratais, labai skiriasi ekspertu nustatyti greiciai, mano, kad teismo nurodytas 53 km/h važiavimo greitis buvo teisingas ir nemano, kad 3 km/h viršytas greitis turi buti vertinamas kaip didelis neatsargumo laipsnis, todel darytina išvada, kad T. V. nepadare jokiu pažeidimu. Draudimo imone yra suinteresuota mažinti kaina. Taciau žala buvo padaryta didele, odontologo paslaugos kainuoja.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis M. N. savo apeliacini skunda palaike iš dalies, jo gynejas advokatas Sigitas Židonis apelianto skunda palaike iš dalies, ju nuomone, tiek automobilio vairuotojas, tiek motociklo vairuotojas kalti del ivykusio auto ivykio, civilinis ieškinys tikrai nera pagristas, o del draudimo imones pareikšto skundo praše spresti teismo nuožiura ir nurode, kad nera jokio pagrindo teigti, kad ekspertu išvada yra neteisinga. Mano, kad šios ekspertu išvados yra kokybiškesnes, nei tos ekspertu išvados, kurios prieštarauja viena kitai. Ekspertai nustate, kad T. V. važiavo 67 km/h greiciu ir nera visiškai jokio pagrindo tuo abejoti. Ekspertizes akte gali buti vartojamas žodis tiketina. Bet kokiu atveju aišku, kad motociklo vairuotojas viršijo leistina greiti.

Apeliacines instancijos teismo posedyje civilinio atsakovo UADB “Industrijos garantas” atstove A. B. pilnai palaike savo apeliacini skunda ir praše Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2006-12-15 nuosprendi iš dalies pakeisti ir nurode, kad teismas nepagristai priteise tokio dydžio sumas tiek už dantu protezavima, tiek už šalma bei mini diskus ir sumos turi buti mažinamos.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokuroras praše nukentejusiojo ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti, o draudimo imones UAB „Industrijos garantas“ apeliacini skunda tenkinti iš dalies, sumažinti žalos atlyginimo dydi iki 40 procentu.

Nuteistojo M. N. ir UADB „Industrijos garantas“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo T. V. skundas netenkintinas.

Apylinkes teismas išsamiai ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimu, iš esmes teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo M. N. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d..

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik del tu asmenu, kurie padave apeliacinius skundus ar del kuriu tokie skundai buvo paduoti. BPK 320 str. 4 d. nustatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padeti teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentejusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo ar išteisintojo padetis negali buti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Jei (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-19/2007) keliu eismo taisykliu reikalavimus pažeide abu keliu eismo ivykyje dalyvave vairuotojai, išvadai apie priežastinio ryšio buvima tarp padarytu keliu eismo taisykliu pažeidimu ir kilusiu padariniu, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti keliu eismo taisykliu reikalavimu pažeidimai buvo butinoji baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo salyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos keliu eismo taisykles, butinaja baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo salyga pripažistama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimu, keliu eismo ivykis neivyktu. Baudžiamasis istatymas nenumato baudžiamosios atsakomybes asmeniui už keliu eismo taisykliu pažeidima, sukelusi sveikatos sutrikdyma paciam pažeidejui. BK 281 straipsnis numato baudžiamaja atsakomybe tik už KET pažeidima, sukelusi eismo ivyki, del kurio sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamojoje teiseje itvirtintas kaltes, eliminuojancios objektyvu pakaltinima, principas (BK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–448/2007), baudžiamoji atsakomybe negali kilti objektyvaus pakaltinimo pagrindu.

Kolegijos nuomone, Lietuvos teismo ekspertizes centro Eismo ivykio tyrimu skyriaus vyriausiojo eksperto Vido Leipaus ir vyriausiojo specialisto Zenono Paskacimo 2007-11-29 ekspertizes akto Nr. 11-712 (07) ir 2006-11-13 specialisto išvadoje MV 2006-14 (t.2, b.l. 44-54) pateiktos išvados iš esmes sutampa. Jos iš dalies sutampa ir su Lietuvos teismo ekspertizes centro 2006-02-21 specialisto išvadoje Nr. 11-23-(06) pateiktomis išvadomis.

Eksperto akte ir specialistu išvadose motociklo KAWASAKI v/n (duomenys neskelbtini) greitis iki stabdymo pradžios visais atvejais nustatytas didesnis už leistina, t.y. 50 km/h, o ženkliausius nustatytu greiciu skirtumus itakojo skaiciavimuose naudoti arba nustatyti skirtingi greicio, ekvivalentinio kinetines energijos, sunaudotos matomoms deformacijoms susidaryti, dydžiai (VEES). Lietuvos teismo ekspertizes centro 2006-02-21 specialisto išvadoje Nr. 11-23-(06) (t.1, b.l. 61) priimamas greitis ekvivalentinis kinetines energijos sanaudoms išoriniams sugadinimams padaryti (VEES) dydis – 20 km/h. Taciau šioje išvadoje nera detaliau paaiškinta kaip šis dydis gautas ir ka jis reiškia, apskaiciuojant motociklo greiti iki stabdymo pradžios i formule, kuria naudotasi ir 2006-11-13 specialisto išvadoje MV 2006-14 (t.2, b.l. 49), istatomas minetas dydis, kai tuo tarpu i ja reikia istatyti motociklo greiti jo susidurimo metu. 2006-11-13 specialisto išvadoje MV 2006-14 greitis, ekvivalentinis kinetines energijos, sunaudotos išoriniams sugadinimams padaryti, dydžiui, ivertinamas (t.2, b.l. 46-48) atsižvelgiant i automobilio sugadinimus, kurie padaryti 15 km/h VEES ekvivalentu ir iš to apskaiciuojamas minetas motociklo greitis, lygus 35 km/h. Lietuvos teismo ekspertizes centro Eismo ivykio tyrimu skyriaus 2007-11-29 ekspertizes akte Nr. 11-712 (07) greicio, ekvivalentinio kinetines energijos, sunaudotos matomoms deformacijoms susidaryti, dydžiai buvo nustatyti ivertinant tiek automobilio, tiek motociklo išoriniu sugadinimu apimti, atitinkamai 15 km/h ir 33 km/h, pateiktos analogiškomis automobilio Audi A4 ir motociklo Kawasaki ZX-6R deformacijoms padaryti nustatytu greiciu fotografijos iš EES katalogo. Galutiniai mineti dydžiai buvo ivertinti kompiuterine programa PC Crash 8.0, atkuriant tiketina motociklo Kawasaki ZX-6R susidurimo su automobiliu Audi A4 eiga. Optimizacijos metu sunaudoti kinetines energijos kiekiai gauti 13,5 ir 28,7 km/h, o motociklo greitis – 48 km/h. Šis greitis ir panaudotas tolimesniems skaiciavimams, todel šis ekspertizes aktas laikytinas patikimiausiu, nes jame išsamiausiai aprašyta naudoti tyrimo metodai, jis iš esmes sutampa su specialisto išvada MV 2006-14 ir jai neprieštarauja.

Apeliacines instancijos teismo posedyje ekspertas V.Leipus pilnai patvirtino 2007-11-29 ekspertizes akta Nr. 11-712(07) ir nurode, kad šioje išvadoje yra duotos teisingos išvados. Jie bande modeliuoti daug ivykio situaciju, taciau pasirinkta geriausiai ir realiausiai atspindi šita situacija. Situacija pavyko atkurti tiksliai. Nustatyti ar motociklo vairuotojas galejo išvengti susidurimo ir ar laiku pastebejo kliuti buvo neimanoma, kadangi nebuvo nustatytas tikslus laikas kiek motociklo vairuotojas mate automobili Audi A4 iki susidurimo bei kiek laiko praejo po automobilio sustojimo ir motociklo atsitrenkimo. Greicio reikšme nera labai kategoriška. Nuo tikslaus greicio jie galejo nukrypti del pateiktu duomenu stokos. Apskaiciuotas motociklo greitis, remiantis visomis formulemis ir taisyklemis. Jie vadovaudamiesi keliu eismo taisyklemis priejo išvada, jog motociklas stabde abiem ratais. Efektyviausias stabdymas pasiekiamas stabdant dviem ratais, todel ir imami tokie skaiciavimai. Atlikdami ekspertize jie privalo vadovautis statistiniais duomenimis. Ir tik atlikus skaiciavimus jie dave išvada, kad motociklas važiuodamas 67 km/h greiciu neturejo galimybes sustoti, taciau važiuojant 50 km/h greiciu jis butu turejes technine galimybe sustabdyti vairuojama motocikla. Šiuo atveju abu keliu eismo dalyviai techniniu požiuriu pasielge nepriimtinai.

Lietuvos teismo ekspertizes centro 2007-11-29 ekspertizes akto Nr. 11-712 (07) ir 2006-11-13 specialisto išvados MV 2006-14 išvadose nustatyta, kad motociklo vairuotojas viršijo leistina tame gatves ruože greiti – 50 km/h ir jam sureagavus i pavoju tokioje pacioje vietoje ir tokiomis paciomis salygomis, jam važiuojant leistinu greiciu, stabdant, motociklas sustotu iki susidurimo su automobiliu vietos. Pažymetina, kad skiriasi minetuose ekspertizes akte ir išvadoje pateikiami atstumai, kuriuose motociklo vairuotojas sureagavo i pavoju (atitinkamai 43,4 m ir 30.6-32,5 m), minimalus atstumas, kuris reikalingas saugiai sustabdyti, važiuojant 50 km/h greiciu (atitinkamai 34 m. ir 24,5-28,5 m.). Ši skirtuma itakojo skaiciavimuose naudota skirtinga minimali vairuotojo reakcijos trukme, kuri buvo atitinkamai 1 ir 0,6 s., taciau naudojant vienos reikšmes minimalia vairuotojo reakcijos trukme vienu metu buvo itakojami abu atstumai ir šio dydžio skirtumas neitakojo išvadu pobudžio esmes. Pažymetina, kad Lietuvos teismo ekspertizes centro 2006-02-21 specialisto išvadoje Nr. 11-23-(06) minimali vairuotojo reakcijos trukme buvo vertinama 1 s.

Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizes centro Eismo ivykio tyrimu skyriaus 2007-11-29 ekspertizes akto Nr. 11-712 (07) išvados Nr. 6, eismo ivykio kilima techniniu požiuriu salygojo Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. N. ir motociklo Kawasaki ZX-6R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo T. V. veiksmai.

Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizes centro 2007-11-29 ekspertizes akto Nr. 11-712 (07) 1, 10 išvadu, motociklo Kawasaki ZX-6R, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. V. , važiuodamas Žalgirio g. antra eismo juosta nuo sankryžos su Kalvariju g. Giedraiciu g. kryptimi ir esant jo vairuojamam motociklui apie 43.4 m atstumu nuo eismo ivykio vietos bei motociklo greiciui apie 67 km/h, reagavo i iškilusia gresme eismo saugumui ar esancia jo eismo juostoje kliuti (automobili Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir užstabde motocikla. Jis, važiuodamas apie 67 km/h greiciu, neturejo technines galimybes sustabdyti vairuojama motocikla iki susidurimo su šiuo automobiliu vietos, o važiuodamas leistinu šiame gatves ruože maksimaliu greiciu 50 km/h, jis turejo technine galimybe sustabdyti vairuojama motocikla iki susidurimo vietos ir išvengti susidurimo su automobiliu. T. V. galejo matyti, kad leistina greiti viršija apie 17 km/h, todel jis kaltais veiksmais pažeide tuo metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu 172, 174 punktu reikalavimus. T. V. ikiteisminio tyrimo metu (t.1., b.l. 42), parode, kad jis pamate iš stovejimo aikšteles išvažiuojanti automobili, kuris užkirto jam kelia. Pamates, kad automobilis išvažiavo i jo važiuojamaja eismo juosta, jis pradejo stabdyti motocikla ir jam buvo nedaug like sustoti, kai jis trenkesi i automobili. Pirmosios instancijos teismo posedžio metu jis parode (t.2, b.l. 78), kad kai pamate automobili, kai jis išlindo, tada ir stabde. Nuteistasis M. N. pirmosios instancijos teismo posedžio metu paaiškino (t.2., b.l. 77), kad antrojoje eismo juostoje jo automobilis stovejo 20 – 30 s. Autobusiukas nekliude. Ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 68, 79) jis taip pat paaiškino, kad sustojes buvo iki 30 s. Liudytoja R. N. parode, kad ivykio metu sedejo šalia N. N.; jie išvažiavo labai letai iš aikšteles ir sustojo, stovejo gal 15-20 s., liudytojas V. K. parode (t.2, b.l. 82), kad jis važiavo Žalgirio gatve link Kalvariju, stovejo kamštyje, ketino daryti kairiji posuki, pamate, kad iš „Maximos“ aikšteles nori išsukti Audi a/m, jis sustojo ja praleisti, ir autobusiukas sustojo, Audi po truputi, letai pradejo judeti, susidurimo momentu ji stovejo. Audi po truputi važiavo, nes vairuotojas negalejo del autobusiuko matyti kas vyksta už autobusiuko. Motociklas važiavo greitai. Teisme buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1., b.l. 44), kad motociklo greitis buvo labai didelis, ne mažiau kaip 100 km/h. Smugio metu šalmas nukrito nuo motociklininko galvos, nes greiciausiai buvo neprisegtas, jis išlipo iš automobilio ir ištrauke motocikla ir vairuotoja iš po automobilio. Iš šiu parodymu ir Lietuvos teismo ekspertizes centro 2007-11-29 ekspertizes akto Nr. 11-712 (07), o taip pat iš 2006-11-13 specialisto išvados MV 2006-14, kurios 1, 2 p. buvo konstatuota, kad Motociklo KAWASAKI v/n (duomenys neskelbtini) greitis iki stabdymo pradžios buvo ne mažesnis kaip 60,3-67,2 km/h ir tuo atveju, jei motociklo vairuotojas važiuotu leistinu greiciu – 50 km/h, ir sureaguotu i pavoju toje pacioje vietoje, kaip ir eismo ivykio salygomis, tai efektyviai stabdant motociklas sustotu iki susidurimo su automobiliu vietos, t.y. buves eismo ivykis nebutu buves, darytina išvada, kad T. V. matydamas automobili Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradejo stabdyti ir motociklo iki mineto automobilio nesustabde del to, kad viršijo leistina greiti, t.y. Keliu eismo taisykliu 172, 174 punktu reikalavimu pažeidimas buvo butinoji baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo salyga.

Nuteistasis M. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posedžio metu paaiškino (t.1, b.l. 68, 79, t.2., b.l. 77), kad antrojoje eismo juostoje jo automobilis stovejo 20 – 30 s. Ikiteisminio tyrimo metu jis paaiškino (t.1, b.l. 79), kad pravažiaves ramiai pirma juosta jis žiurejo i kaire puse, i antra eismo juosta, ar antra eismo juosta nera nuo Žalgirio-Kalvariju g. sankryžos atvažiuojanciu automobiliu. Antra eismo juosta buvo laisva. Jis po truputi judejo i prieki. Pavažiaves iki punktyrines linijos, kur leidžiama sukti, jis sustojo, žiuredamas, kaip netrukdant eismui ivažiuoti i antra eismo juosta ta kryptimi, kuria automobiliai važiavo nuo Geležinio vilko gatves iki Žalgirio-Kalvariju g. sankryžos. Jis apie 30 sekundžiu stovejo rodydamas kairio posukio signala, žiuredamas, kas galetu ji praleisti ivažiuoti i antra eismo juosta, važiuojant link minetos sankryžos. Nuo Geležinio vilko gatves iki link Žalgirio-Kalvariju g. sankryžos abiejose eismo juostose stovejo automobiliai, nes buvo kamšciai. Liudytoja R. N. , tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 51), tiek teismo posedžio pirmosios instancijos metu dave parodymus, analogiškus M. N. paaiškinimams, patvirtino, kad buvo stoveta 15-20 s., liudytojas V. K. šiu parodymu nepaneige ir parode, kad Audi po truputi, letai judejo, susidurimo momentu ji stovejo. Nukentejusysis T. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.1., b.l. 42), tiek pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode, kad pamate iš stovejimo aikšteles išvažiuojanti automobili, kuris užkirto jam kelia. Pamates, kad automobilis išvažiavo i jo važiuojamaja eismo juosta, jis pradejo stabdyti motocikla. Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizes centro 2007-11-29 ekspertizes akto Nr. 11-712 (07) 2 išvados, techniniu požiuriu tiketina, jog susidurimo momentu automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne važiavo, o stovejo, o jei važiavo - tai mažu greiciu. Ivertinus aplinkybiu visuma ir atsižvelgdama i tai, kad nukentejusysis T. V. , kaip ir pats parode teismo posedžio metu, neturejo motyvo tycia isirežti i AUDI, kadangi suvoke, kad eismo ivykio atveju ženkliai nukentetu jo sveikata, kas ir nutiko (jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), kolegija neturi pagrindo netiketi T. V. ivykio versija ta apimtimi, kad jis stabdyti motocikla pradejo tada, kai pamate savo važiuojamojoje eismo juostoje Automobili Audi A4 ir nuteistojo M. N. ivykio versija, kuria patvirtina eiles liudytoju parodymai. Minetos ekspertizes 8 p. ir 7, 11 išvadoje konstatuota, kad Automobilio Audi A4 vairuotojo M. N. ivažiavimas iš automobiliu stovejimo aikšteles i Žalgirio gatve ir jo sustojimas antroje eismo juostoje, skersai jos, užtveriant eisma Žalgirio gatve Giedraiciu gatves kryptimi, techniniu požiuriu buvo nepriimtinas ir prieštaravo saugaus eismo reikalavimams, nurodytiems Keliu eismo taisyklese, kadangi Automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. N., išvažiuodamas iš automobiliu stovejimo aikšteles i Žalgirio gatve, ir joje noredamas pasukti kairen link sankryžos su Kalvariju gatve, privalejo, prieš ivažiuodamas i Žalgirio gatve ir joje noredamas pasukti kairen link Kalvariju gatves, duoti kelia (nesukliudyti) gatve važiuojancioms transporto priemonems, t.y. nesukliudyti ne tik jam iš kaires link Giedraiciu g. važiuojancioms transporto priemonems, bet ir važiuojancioms nuo Giedraiciu g. link Kalvariju g., isitikinti, kad važiuojamosios dalies puses, skirtos važiuoti Kalvariju g. kryptimi, antroje eismo juostoje yra pakankamas tarpas tarp jam davusio ženkla vairuotojo, kad ji praleis ivažiuoti i šia eismo juosta sustojusio ir priekyje šio automobilio sustojusiu prieš sankryža su Kalvariju g. automobiliu vairuotojai, kad butu galima saugiai ivažiuoti i ši tarpa ir neužtverti eismo Žalgirio gatves antra eismo juosta, skirta važiuoti Giedraiciu g. kryptimi, sustojant joje, o nesant pakankamo tarpo ivažiuoti tarp stovinciu prieš sankryža su Kalvarijos gatve automobiliu, nepradeti važiuoti i gatve. Kolegijos nuomone, ivertinus visuma aplinkybiu, nustatyta, kad M. N., išvažiuodamas iš esanciu šalia kelio teritoriju (automobiliu stovejimo aikšteles) vykdydamas išvažiavimo i kelia kairiosios puses kryptimi (Žalgirio gatves antra eismo juosta, skirta važiuoti Giedraiciu g. kryptimi) manevra, ivažiavo i antraja dešiniosios kelio puses juosta, ir ilga laiko tarpa (20-30 s.) stovejo statmenai antrajai kelio juostai, t.y. dare manevra, kuris priverte kitus eismo dalyvius, važiavusius šia juosta tokio manevro metu, keisti judejimo krypti arba greiti ir taip nedave kelio (trukde) (tuo metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu 8 p.) šia juosta (keliu) važiuojancioms transporto priemonems ir taip pažeide tuo metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu 146 p. reikalavimus. Jo veiksmai buvo kalti (Lietuvos Respublikos BK 16 str.), kadangi jis esant apibudintoms aplinkybems numate arba galejo ir turejo galimybe suvokti, kad nuo Geležinio vilko gatves link Žalgirio-Kalvariju g. sankryžos abiejose eismo juostose esant kamšciams ir stovint automobiliams nebus galima greitai pabaigti išvažiavimo i kelia kairiosios puses kryptimi manevra ir bus užkirstas eismas Žalgirio gatves Geležinio vilko gatves kryptimi antrosios eismo juostos, kuria per gana ilga laiko tarpa važiuos transporto priemones, kurias jis turi pareiga praleisti arba numate, kad del jo manevro gali buti užkirstas eismas Žalgirio gatves Geležinio vilko gatves kryptimi antrojoje gatveje, taciau lengvabudiškai tikejosi, kad neteks ilgai laukti galimybes persirikiuoti i antraja dešiniosios kelio puses juosta arba tuo momentu, kol jis lauks, kelio dalimi, kuria jis užkerta, nevažiuos transporto priemones. Ivertinus aplinkybiu visuma, darytina išvada, kad nesant tuo metu galiojusiu Keliu eismo taisykliu 146 p. reikalavimu pažeidimo, t.y. nesudarius kliuties T. V. vairuojamam motociklui, keliu eismo ivykis nebutu ivykes, t.y. kliuties sudarymas buvo butinaja baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimo salyga.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. N. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bausme siekiamu tikslu bei bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, i M. N. asmenybe, jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu ir sunkinanciu aplinkybiu nebuvima, kitas bylos aplinkybes.

Nuteistasis M. N. padare neatsargu nusikaltima (BK 11 str. 2 d., 281 str. 3 d.). M. N. asmenybe charakterizuojama teigiamai: jis dirba, anksciau neteistas (t.1, b.l. 71), i narkologine iskaita neirašytas (t.1, b.l. 75). Ivertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai paskyre bauda, ženkliai mažesne, nei istatyme numatytas tos bausmes rušies vidurkis (BK 47 str. 2 d., 3 d. 5 p., 281 str. 3 d.).

Iš M. N. skundo matyti, kad prašoma ji išteisinti, t.y., kiek galima pagerinti jo padeti, o, tuo paciu, pabloginti T. V. padeti, kiek tai susije su M. N. padeties pagerinimu, todel sprestinas ir klausimas del iš M. N. priteistos 30602,88 litu neturtines žalos.

Teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K–9/2007). Kiekvienas keliu eismo dalyvis privalo laikytis Keliu eismo taisyklese nustatytu reikalavimu. Šiuo atveju keliu eismo taisykles pažeide ir nukentejusysis, todel paties nukentejusiojo asmens didelis neatsargumas padejo žalai atsirasti ir, atsižvelgiant i padarytu Keliu eismo taisykliu pažeidimu priežastini ryši su kilusiais padariniais ir jo kaltes dydi, žalos atlyginimas gali buti sumažintas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgtina ir i tai, kad tiek T. V., tiek M. N. veiksmuose nebuvo tycios eismo ivykio pasekmiu, sukelusiu neturtine žala, atžvilgiu, kad mineta atsakomybe atlyginti žala atsiranda esant kaltei. Teiseju kolegija mano, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, nustatyta keliu eismo taisykliu pažeidimo pobudi ir masta, tai, kad T. V. leistina tame gatves ruože maksimalu greiti viršijo apie 17 km/h, jis privalejo ir galejo numatyti, kad važiuojant didesniu greiciu dideja ir minimalus atstumas, kuris reikalingas transporto priemonei sustabdyti, del eismo ivykio yra didele ir nukentejusiojo kalte.

Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-132/2007), kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas, neturtines žalos dydis sudaro apie 30 000 Lt. Teiseju kolegija, atsižvelgdama i apeliaciniu skundu argumentus ir tai, kad ne viename ju negincijamas nustatytas priteistos žalos dydis, nors yra gincijama nukentejusiojo T. V. ir nuteistojo M. N. kalte, CK 6.250 str. 1 d. išvardintus kriterijus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas faktines aplinkybes ir motyvus, taip pat i jauna T. V. amžiu, sužalojimu pobudi, tame tarpe ir lemusi, jo nuomone, jam anksciau taikyto ortodontinio gydymo rezultato pablogejima, mano, kad pirmosios instancijos teismas nustate tinkama T. V. patirtos neturtines žalos dydi sumoje 40000 Lt.

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas i nagrinejimo teisme metu turima ekspertu išvada, kad nukentejusysis T. V. viršydamas leistina greiti 3 km, konstatavo nukentejusiojo dideli neatsarguma ir atlygintinos žalos dydi sumažino 20 procentu. Apeliacines instancijos teismo posedyje nustatyta, kad motociklo vairuotojas viršijo leistina 50 km/h greiti ne 3, o apie 17 km/h, nustato dideli nukentejusiojo neatsarguma ir atlygintinos žalos dydi mažina 40%. Ekspertai nurode, kad T. V. neviršijus leistino greicio, nebutu autoivykio. Taciau pagrindine autoivykio priežastimi kolegija laiko automobilio vairuotojo M. N. KET pažeidimus. 1740 Lt neturtines žalos teismas priteise iš draudimo kompanijos.

Likusi 38253,60 Lt suma mažintina 40%, t.y. 15301,44 Lt ir iš nuteistojo M. N. priteistina 22952,16 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Nuteistasis privalo atlyginti nukentejusiajam turetas išlaidas advokato paslaugoms apeliacines instancijos teisme apmoketi. Šios išlaidos sumoje 1000 Lt patvirtintos mokejimo 2008-01-15 nurodymu Nr. 795 (t.2, b.l. 152). Už advokatui apmoketas paslaugas priteista 2224 Lt suma didinama iki 3224 Lt (paslaugos apeliacines instancijos teisme).

T. V. apeliaciniame skunde prašoma priteisti 4656,38 Lt. už iki eismo ivykio vykdyta odontologini gydyma, byloje yra duomenu, kad toks gydymas galejo buti vykdomas, taciau joje taip pat yra duomenu, kad tolimesnis odontologinis gydymas jam yra nerekomenduojamas (t.1, b.l. 135-138). Apeliantas savo skunde pagristai nurode, kad eismo ivykio metu pabloginant jo sveikiems dantims taikyto gydymo rezultata buvo pažeista jo teise i kuno nelieciamuma. Pažymetina, kad tokios vertybes, kaip sveikata, kuno nelieciamybe ir kitos, priskiriamos prie asmeniniu neturtiniu teisiu ir vertybiu (Lietuvos Respublikos CK 1.114 str.), todel pirmosios instancijos teismas pagristai, nustatydamas atlygintina patirtos neturtines žalos dydi, nurode, kad neturtine žala apima ir T. V. iki eismo ivykio taikyto odontologinio dantu gydymo rezultato pablogejima.

UADB „Industrijos garantas“ apeliacinis skundas dalyje del iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ nukentejusiojo T. V. naudai priteistos 4190 Lt dydžio žalos už dantu protezavimo darbus, netenkintinas, kadangi nukentejusiojo gautoje ir teismui pateiktoje UAB „Denticija“ pažymoje (t.2, b.l. 43) yra pateiktas po specialistu konsultacijos sudarytas jam rekomenduojamo protezavimo ir gydymo planas ir jo sanaudos, o tuo tarpu UADB „Industrijos garantas“ pateiktame dokumente (t.2, b.l. 22) nurodytos tik minimalios implanto ir 2 metalo keramikiniu vainikeliu kainos, taciau nenurodomos nei vidutines, nei maksimalios kainos, nepažymetos kitu medžiagu ir darbu kainos, nenurodyta, kad pateiktos kainos apima medžiagas ir darbus, o, be to, minetame dokumente yra išlyga, numatanti, kad klinika pasilieka sau teise keisti ikainius, todel minetas dokumentas vertintinas kaip nepakankamai informatyvus, kad juo remiantis butu galima nustatyti patirta turtine žala. Pažymetina, kad nors civilinio atsakovo teigimu, jis su dantu protezavimo darbais susijusias išlaidas galetu atlyginti tik tada, kai butu pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad šie darbai buvo atlikti, taciau Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisykliu 5 p. nustatyta, kad kai teismas yra priemes sprendima del žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant i isiteisejusi teismo sprendima, 37. p. nustatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka eismo ivykio metu nukentejusiam treciajam asmeniui tik irodymais pagristos eismo ivykio metu padarytos žalos dydžio išmoka, o Lietuvos Respublikos CPK 177 str. nurodyta, kad irodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas istatymu nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybiu, pagrindžianciu šaliu reikalavimus bei atsikirtimus.

UADB „Industrijos garantas“ apeliacinis skundas dalyje del iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ nukentejusiojo T. V. naudai priteisto žalos atlyginimo už šalma UVAX BOSS 3000 netenkintinas. Byloje yra pažyma (t.2, b.l. 13), kad šalmas UVAX BOSS 3000 Lietuvos rinkoje kainuoja 780 lt. 00 ct (t.2, b.l. 13), šalmo modeli patvirtinanti fotolentele (t.2, b.l. 10), tuo tarpu iš UADB „Industrijos garantas“ pateiktu duomenu (t.2, b.l. 8) negalima spresti, kokiu modeliu šalmu kainos juose atvaizduotos, iš ju matyti, kad pateiktas tik vienas iš triju pardavime esanciu šalmu puslapiu, todel pirmosios instancijos teismas pagristai nesireme šiais duomenimis.

UADB „Industrijos garantas“ apeliacinis skundas dalyje del iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ nukentejusiojo T. V. naudai priteistos 1300 Lt žalos už mini diska tenkintinas iš dalies ir priteistina suma mažintina iki 756 Lt, atsižvelgiant, kad jis už tokia kaina buvo igytas vasara (t.2, b.l. 84), o sužalotas praejus neženkliam laiko tarpui, i UADB „Industrijos garantas“ pateiktus duomenis (t.2, b.l. 25) apie šio irenginio galima isigijimo ir pristatymo kaina, perkant ji internetu.

UADB „Industrijos garantas“ apeliacinis skundas dalyje del vaistu isigijimo išlaidu sumos (72,03 Lt.) priteisimo tenkintinas ir už vaistus priteista 72,03 Lt. suma mažintina iki 29,33 Lt, kadangi civilinis atsakovas nepasisake, kad sutinka su 72,03 Lt reikalavimo suma, o teismo posedžio metu nurode, jog pagal pateiktus medicininius išrašus, juose nurodytas rekomendacijas, pagal jas išrašytus receptus bei pagal receptus, pateiktus vaistu isigijimo išlaidas patvirtinancius kasos cekius atlygintina suma sudaro tik 29,33 Lt. Atsižvelgus i tai, kad UADB „Industrijos garantas“ ir T. V. buvo susitare, (t.2, b.l. 40) kad už vaistus draudimo kompanija atlygins pagal jai pateiktus receptus ir cekius, už vaistus priteista 72,03 Lt. suma mažintina iki 29,33 Lt.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nukentejusiojo ir civilinio ieškovo T. V. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendi pakeisti.

Priteista iš M. N. 30602,88 Lt T. V. naudai neturtines žalos atlyginimo suma sumažinti iki 22952,16 Lt, priteistas 2224 Lt išlaidas advokato apmokejimui padidinti iki 3224 Lt, viso priteisti 26176,16 Lt.

Priteista iš UADB „Industrijos garantas“ 19029,43 Lt T. V. naudai turtines žalos atlyginimo suma sumažinti iki 18442,73 Lt. Nekeiciant priteistos 1746,40 Lt neturtines žalos, viso priteista suma sumažinti iki 20189,13 Lt.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.