Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 1481 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, ir jam paskirtos bausmės laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusios R. U., jos gyvenamosios ir darbo vietos arčiau nei 500 metrų atstumu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 245 straipsnį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. balandžio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant G. U. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. U. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose jo nurodytu adresu nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 70 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2024 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 2 mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 20 d.; konfiskuotino turto – transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 420 Eur išieškojimas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. U. 2025 m. balandžio 12 d. apie 08.47 val., ties (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Astra“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, kurio patikros sertifikato Nr. 2199217, nustatytas 2,30 promilės neblaivumas, bei tyčia vengė atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. gruodžio 28 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones,

Šiais veiksmais G. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai G. U. 2025 m. balandžio 12 d. vairavus automobilį neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, t. y. nustatytas mažiausias 2,30 promilių neblaivumas, bei žinant apie jam 2024 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vengus atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašais, įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino taip pat ir tai, kad 2025 m. balandžio 12 d. vairavo automobilį žinodamas, kad 2024 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, kurios pabaiga – 2025 m. gruodžio 20 d. Tai, kad kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones ir ji nagrinėjamo įvykio metu dar nebuvo pasibaigusi, patvirtina ir 2025 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 28 d.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, anksčiau jau teistas už vairavimą neblaiviam, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, kad gali kilti administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, suvartojęs nemažą kiekį alkoholio, sėdo už vairo. Tai rodo, kad sėsdamas už vairo suvokė, jog yra stipriai neblaivus ir vis tiek vairavo transporto priemonę, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, kaltinamasis, žinodamas, jog jam uždrausta naudotis specialia teise ir tokio draudimo nepaisydamas, neabejotinai suprato, jog sąmoningai nevykdo jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, to siekė ir norėjo, t. y. taip pat veikė tiesiogine tyčia.

Nors kaltinamojo gynėja teigia, jog kaltinamasis nepasižymėjo piktybiškumu ir dėl šios priežasties jo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip BK 243 straipsnio pažeidimas, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-72-976/2022) ir net vienkartinio tokio pažeidimo fakto užtenka vertinti tokią veiką kaip pavojingą, užtraukiančią baudžiamąją atsakomybę.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, bei vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos baudos arba arešto bausmės.

Kadangi G. U. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. vairavimą esant neblaiviam, šią naują analogišką veiką, o taip pat ir baudžiamąjį nusižengimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, veikos tokio pačio pobūdžio, kartojasi, asmuo nepasimoko, darytina išvada, jog yra pagrindas G. U. pripažinti recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

G. U. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnyje numatyta veika). Nusikalstamos veikos baigtos. Viena iš jų kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o kita – į teisingumo vykdymo tvarką. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu.

G. U. anksčiau 3 kartus teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 88-124). Lankėsi LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139), dėl priklausomybės ligų į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (1 t., b. l. 143). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-541/2025 nurodyta, kad G. U. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 147). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti kaltinamojo pakaltinamumu.

Vertinant kaltinamojo asmenybę taip pat atsižvelgiama į tai, kad G. U. jau anksčiau teistas už vairavimą esant neblaiviam, šiuo atveju nusikalto neatlikęs paskirtos bausmės, neišnykus teistumui. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų, linkusį daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl G. U. skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys, už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką paskiriant 45 paras arešto, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mėnesius laisvės atėmimo.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme – 6 mėnesiais laisvės atėmimo, apimant švelnesnę – 45 paras arešto, ir skirtina subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrintina iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 1 metais 3 mėnesiais laisvės atėmimo, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį – 3 mėnesius, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis teisiamas jau ketvirtą kartą, du kartus jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis akivaizdžiai įtakos asmens elgesiui neturėjo, asmuo toliau pažeidinėja teisės normas, šiuo atveju nusikalto praėjus vos keturiems mėnesiams nuo paskutinio jo atžvilgiu priimto nuosprendžio. Atsižvelgus į šias aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), todėl BK 75 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad G. U., naudodamasis šia specialiąja teise, padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,30 promilių neblaivumas), vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, tokiu būdu keldamas realią grėsmę kitų asmenų saugumui, be to, analogišką pažeidimą kaltinamasis padaro ne pirmą kartą, todėl, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui – 5 metams, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai informuojant AB „Regitra“.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Teismų praktikoje pasisakyta, jog aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad G. U. vairavo ne jam, o kitam asmeniui – L. B., priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi kaltinamasis nėra automobilio savininkas, byloje nėra duomenų, kad L. B. būtų žinojusi apie tai, kad kaltinamasis panaudos šią transporto priemonę nusikalstamai veikai daryti, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, nesant galimybės konfiskuoti šio turto, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 600 Eur, kuri nustatyta pagal įsigijimo vertę, ir ją patvirtinančius duomenis (1 t., b. l. 50).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius (toliau – VGTPT) teismui pateikė patikslintą pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už G. U. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 79,17 Eur.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat tai, kad kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, dėl ko jo galimybės dirbti ir gauti pajamas bus apribotos, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo G. U. neišieškotinos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, 2025 n, balandžio 18 d. prokurorės nutarimu paskirtą L. B. turtui - automobiliui „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD diskus, su kūno kamerų vaizdo įrašais ir BPC skambučio įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos; automobilis „Opel Astra“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas savininkei L. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirti subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, neatlikta dalimi, prie griežtesnės, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį – 3 mėnesius, šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

G. U. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti G. U. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai informuojant AB „Regitra“.

- konfiskuoti automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 600 (šešis šimtus) eurų.

Išaiškinti G. U., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (600 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, 2025 m. balandžio 18 d. prokurorės nutarimu paskirtą L. B. turtui - automobiliui „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD diskus, su kūno kamerų vaizdo įrašais ir BPC skambučio įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos;

- Automobilį „Opel Astra“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei L. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.