Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovei S. A., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, nedalyvaujant atsakovui I. A., trečiajam asmeniui BUAB „Snoras“ viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovui I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktini kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. Antonova teismo posėdžio metu pilnai palaikė patikslintą ieškinį ir paaiškino, kad ieškovė su atsakovu I. A. iš pat pradžių gyveno normaliai, susilaukė dviejų dukrų ir sūnaus. A. I. Antonovas kurį laiką nedirbo, nusprendė važiuoti į užsienį užsidirbti pinigų. Kai atsakovas išvažiavo į užsienį, kurį laiką su ieškove ryšius palaikė, tačiau paskui pradėjo skambučiai iš atsakovo pusės retėti, ieškovei kilo įtarimas, kad atsakovas turi kitą moterį. 2011 m. ieškovė sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį, nori skirtis. Tiek ieškovė tiek jų vaikai šią žinią priėmė skausmingai, išgyveno. Atsakovas nei ieškovės nei jų vaikų neremia nuo 2012 m. Paskutinį kartą buvo atsiuntęs ieškovei ir vaikams pinigų 2012 m. rugpjūčio pradžioje. Ieškovės ir atsakovo vaikai nori bendrauti su tėvu, tačiau atsakovas to nenori. Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovas buvo neištikimas, nesirūpino nei ieškove nei jų vaikais, gavęs iš teismo dokumentus su teismu nesusisiekė, nesidomėjo bylos eiga. Prieš 6-7 metus ieškovė ir atsakovas paėmė paskolą iš AB „Snoras“, už kurią įsigijo automobilį, kuris buvo priduotas į metalo laužą. Ieškovė prašo paskolą priteisti atsakovui, kadangi jis dirba užsienyje, daugiau uždirba ir gali mokėti paskolą, kai tuo tarpu atsakovė uždirba nedaug ir išlaiko tris vaikus. Šiuo metu ieškovės pajamos sudaro apie 1000,00 Lt. Šiuo metu ieškovė gyvena su vaikais pas mamą, jos bute. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai nori bendrauti su tėčiu, tačiau atsakovas to nenori.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-08-20 (b. l. 105) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išvadą pateiks teismo posėdžio metu. Vykusio teismo posėdžio metu 2014-02-04 išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad tikrinant sąlygas namuose, kur gyvena ieškovė ir jos vaikai nustatyta, kad sąlygos yra normalios, vienas iš vaikų, berniukas teigė, kad kai buvo išvykęs į užsienį pas tėtį, tėtis su juo elgėsi blogai, naudojo smurtą, todėl vaikas norėjo grįžti pas mamą.

Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovę pažįsta jau seniai, kartu mokėsi. Liudytojos teigimu, kol ieškovė gyveno su atsakovu kartu, atrodė, viskas gerai. Pirmą kartą apie atsakovo I. A. neištikimybę pranešė Skirmantė, žiūrėjome nuotraukas internetiniame portale Facebook. Liudytojai ieškovė S. A. pasakojo, kad atsakovas nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia. Dėl ieškovės ir atsakovo šeimos iširimo, liudytojos teigimu, yra kaltas yra atsakovas, kadangi paliko šeimą, ja nesirūpina, liko trys vaikai.

Liudytoja J. M., ieškovės motina, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas I. A. išvyko į užsienį užsidirbti. Kai atsakovas išvyko į užsienį, ieškovė nedirbo, augino dukterį. Išvykus atsakovui į užsienio valstybę, ieškovė ir atsakovas kurį laiką ryšius palaikė. Paskui ieškovė S. A. buvo nuvykusi pas atsakovą, kai jauniausiai mergaitei buvo 2 metukai, sakė, kad kažkas yra negerai, atsakovas vaikais nesirūpina, nesidomi, jiems išlaikymo neteikia.

A. I. Antonovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti bei jis informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą LR CPK 123 str. 1d. įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 107,109), todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą teisme žinoma, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nepilnamečių vaikų interesais byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2002-06-13 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto Nr. 779 ( b.l.10). Šalys turi tris vaikus R. A. gimusį (duomenys neskelbtini) (b.l.7), S. A. gimusią (duomenys neskelbtini), S. A., gimusią (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalys jokio registruotino turto neįgijo ( b.l.11-13).

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinio pareigos yra reglamentuotos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu kito sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas; tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje. CK 3.60 str. 3 d. yra įtvirtinti keturi kaltės prezumpcijos atvejai ir vienas iš jų yra, kai sutuoktinis palieka šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Bylos duomenys rodo, jog atsakovas yra 2010-05-29 išvykęs į Jungtinę Karalystę, ten gyvena ir dirba, t.y. daugiau nei vienerius metus yra palikęs šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, todėl atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Bylos duomenys rodo, jog šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniai taikytis nenori ir jos išsaugoti jau nėra jokių galimybių, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (CK 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl pavardžių.

Santuoką nutraukus šalims paliktinos pavardės – ieškovei jos iki santuokos sudarymo turėta pavardė Mažeikaitė, atsakovui - Antonovas (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovė nurodė, kad vaikai nuo gimimo auga su ja, yra labiau prie jos emociškai prisirišę, ji visą laiką vaikus prižiūrėjo ir rūpinosi jais, vaikai bendrauti su atsakovu nori, tačiau atsakovas to nenori. Netikėti ieškovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Atsakovo abejingumą savo vaikams patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas, gavęs iš teismo dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip išreikšdamas abejingumą savo vaikams. Esant šioms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę išsakytą teismo posėdžio metu, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą nuo vaikų gimimo, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių ieškovės ir atsakovo vaikų R. A., gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A., gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A., gim. m. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. A. (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo, iš atsakovo I. A. priteisti išlaikymą vaikams R. A., gim. m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), S. A., gim. m. (duomenys neskelbtini), ir S. A., gim. m. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-08-01 iki jų pilnametystės ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 2400,00 Lt dydžio už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.

CK 3.137 str. 3 d. numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Taip pat pažymėtina, kad vaikų poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Šalių sūnui R. A. yra 13 metų, dukrai S. A. yra 11 metų, dukrai S. A. yra 5 metai. Vaikus, palikus atsakovui I. A. šeimą, praktiškai augino viena ieškovė, atsakovas prie vaikų išlaikymo nuo 2012 m., neprisidėjo. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.), numatyti, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. A. I. Antonovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 str. 1 d.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Ieškovė savo kaip motinos pareigą vykdo tinkamai, nors jos turtinė padėtis pakankamai sudėtinga. Ieškovė, neturi jokio turto, nors ir ieškosi geriau apmokamo darbo, jos pajamos šiuo metu yra tik 1000,00 Lt per mėnesį. Tuo tarpu atsakovui yra 38 metai, jis yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), atsakovas taip pat teismui nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Iš ieškovės paaiškinimų bei liudytojų parodymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad apie ketverius metus atsakovas gyvena užsienyje, turi pajamas, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams R. A., S. A. ir S. A. ir atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo vaikams, kadangi negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaikų motinai.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretų vaikų poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaikų vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinomis vaikų vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė teismui pateikė K. M. Mažvydo pagrindinės mokyklos, kur mokinasi ieškovės ir atsakovo vaikai R. A. ir S. A. (b. l. 17,18), Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“, kurį lanko ieškovės ir atsakovo dukra S. A. pažymas (b. l. 14), kuriose atsispindi išlaidos ieškovės ir atsakovo vaikų ugdymui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo I. A. priteistinas vaikams R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas kiekvienam po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-08-01 iki jų pilnametystės (CK 3.196 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečių R. A., S. A. ir S. A. atstovė S. A. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaikų kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiems gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaikų gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turi atsižvelgti į vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Pažymėtina, jog ieškovė, o taip pat ir atsakovas, nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kokias pajamas gavo atsakovas I. A. laikotarpiu, už kurį prašomas priteisti įsiskolinimo dydis nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01. Todėl, pirmiau aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad I. A. turtinė padėtis ir minėtu laikotarpiu buvo panaši į dabartinę (buvo išvykęs į užsienio valstybę gyventi, dirbo). Nustatyta, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma po 2400,00 Lt kiekvienam vaikui (viso -7200 Lt) yra protingo dydžio, neišdidinta, todėl nesant įrodymų, kad atsakovas materialiai rėmė vaikus nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, į vaikų amžių, poreikius ir kitas svarbias aplinkybes, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą išsakytą teismo posėdžio metu, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams R. A., S. A. ir S. A., laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01, kiekvienam vaikui po 2400,00 Lt (už 6 mėnesius po 400,00 Lt) viso-7200,00 Lt.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl santuokoje įgytų prievolių padalijimo

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendra, pastaruoju atveju - solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 str. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė teismui nurodė, kad savo vardu buvo paėmusi paskolas iš AB „Snoras“, UAB „Snoro lizingas“ pagal kurias buvo priimti teismo įsakymai civilinėse bylose, Nr. L2-26600-456/2009 ir Nr. L2-26126-375/2009 pagal kuriuos antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje buvo užvestos vykdomosios bylos Nr. 0036/10/02236 ir Nr. 0036/10/03304 (b. l. 71). Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad prašo teismo įpareigoti sutuoktinį I. A. padengti skolą, pagal užvestą vykdomąją bylą, Nr. 0036/10/02236, kurioje įsiskolinimas sudaro 8528,15 Lt. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tai yra solidarus susitarimas, kadangi pinigai buvo naudojami bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nustatyta, kad teismo įsakymas civilinėje byloje, Nr. L2-26600-456/2009, priimtas 2009-12-29, o teismo įsakymas, civilinėje byloje, Nr. L2-26126-375/2009, priimtas 2010-05-24, ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu. Ieškovė prašydama teismo įpareigoti atsakovą I. A., padengti įsiskolinimą, pagal civilinę bylą Nr. L2-26126-375/2009, (vykdomosios bylos Nr. 0036/10/02236), nurodė, kad ieškovė sumokėjo įsiskolinimą UAB „Ūkio banko lizingas“ per antstolę Rimą Gražienę, kurio suma sudarė - 8091,24 Lt, tačiau ieškovė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad paėmus paskolą iš AB „Snoras“ ir sudarius vartojimo kredito sutartį ieškovė ir atsakovas nusipirko automobilį, kurio šiai dienai natūroje nėra, kadangi automobilis parduotas į metalo laužą. Su AB „Snoras“ vartojimo kredito paskolą buvo sudariusi ieškovė, tačiau sutartis sudaryta santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį ir akivaizdu, kad įsigyti daiktai (šiuo atveju automobilis) šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės pripažintinos solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, kadangi ieškovė įrodė, kad šie sandoriai sudaryti šeimos interesais, priešingų įrodymų byloje nepateikta (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Ieškovė ir atsakovas yra abu darbingi ir nereikalauja vienas iš kito išlaikymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovės valstybei priteistinas 58,00 Lt žyminis mokestis.

Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis 230,00 Lt (CPK 79 str., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

N. S. Antonovos, a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2002 m. birželio mėn. 13 d., įregistruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 779) dėl atsakovo I. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – M., atsakovui A..

Nustatyti R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-08-01 iki jų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01 7200,00 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Išlaikymą uzufrukto teisėmis skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. m. (duomenys neskelbtini), atstovę S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovė S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. v. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas I. A. a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. v. (duomenys neskelbtini) lieka solidariai atsakingi pagal prievolę AB „Snoras“, kurios pagrindu priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje, Nr. L2-26126-375/2009.

Nustatyti, kad ieškovė S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. v. Geležinio (duomenys neskelbtini) ir atsakovas I. A. a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyv. v. (duomenys neskelbtini), lieka solidariai atsakingi pagal prievolę UAB „Snoro lizingas“, kurios pagrindu priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje, Nr. L2-26600-456/2009.

Priteisti iš ieškovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. v. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 58,00 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 13,00Lt (trylika litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 71,00 Lt (septyniasdešimt vienas litas). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyv. v. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 230,00 Lt (du šimtus trisdešimt litų) žyminio mokesčio ir 13,00Lt (trylika litų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso - 246,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt šešis litus). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimą per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.