- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- eI3-2342-566/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09546-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ skundą atsakovei viešajai įstaigai „Inovacijų agentūra“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti viešosios įstaigos „Inovacijų agentūra“ (toliau- ir VšĮ „Inovacijų agentūra“, Agentūra) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 projekte Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0033 (toliau – ir Sprendimas), o nepanaikinus VšĮ „Inovacijų agentūra“ sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, sumažinti nustatytą netinkamų finansuoti išlaidų sumą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (toliau – ir UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, Perkantysis subjektas) įgyvendina projektą Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0033 dėl Elektrėnų miesto magistralinių šilumos tiekimo tinklų modernizavimo (toliau – Projektas) finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Projektui įgyvendinti Pareiškėja vykdė viešąjį pirkimą „2020-14 Elektrėnų miesto magistralinių šilumos tiekimo tinklų modernizavimas“ (pirkimo Nr. 513379) (toliau – ir Pirkimas). Pirkime pasiūlymus pateikė 15 tiekėjų, o laimėtoju pripažintas UAB „A“ pateiktas pasiūlymas. Pretenzijų ir ieškinių Pirkime pateikta nebuvo.
3. Nurodo, kad Agentūra, atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė ginčo Sprendimą, kuriame konstatavo pažeidimą ir pripažino netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 49 321,31 Eur. Sprendime pripažinta, kad Pirkimo dokumentų 35 punktas neatitinka Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 29 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimų pažeidimą, t. y., vykdant Pirkimą neužtikrinta, kad būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų bei apribota pirkimu konkurencija, pirkimu sudarant palankesnes ar nepalankesnes sąlygas tam tikriems tiekėjams. Pirkimo dokumentų 35 punkte nurodyta, kad tiekėjas negali būti nurodytas kaip subtiekėjas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą tam pačiam konkursui. Tame pačiame konkurse bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali būti nurodyti kaip subtiekėjai kitoje susivienijusių asmenų grupėje.
4. Pareiškėja pažymi, kad darbams įsigyti Pirkimas buvo skelbtas 3 kartus. Paskelbus pirkimą pirmą ir antrą kartą buvo pateikti Tiekėjų klausimai, o trečią kartą klausimų nebuvo gauta. Vykdant pirkimo procedūras viso buvo gauta 30 klausimų, tarp kurių nei vienas nebuvo susijęs su Pirkimo dokumentų 35 punktu ar ūkio subjektų pasitelkimu. Pirkime nebuvo gauta pretenzijų ar ieškinių bei pateikta 15 pasiūlymų. Pareiškėja pažymi, kad nuo projekto įgyvendinimo pradžios bendradarbiavo su atsakove bei teikė pirkimo dokumentus peržiūroms, tačiau atsakovė jokių pastabų dėl Pirkimo dokumentų 35 punkto nenurodė. Pareiškėja įgyvendinant projektą veikė sąžiningai bei viešojo pirkimo metu siekė įgyvendinti projekto tikslus.
5. Pareiškėja pažymi, kad Pirkimas buvo supaprastintas ir neperžengė tarptautinio pirkimo vertės, o objektas pats savaime nekėlė tarptautinio susidomėjimo, projekto įgyvendinimas lokalus ir vietinis, nebuvo dėl objekto pobūdžio galimybės projekto įgyvendinti nuotoliniu būdu. Nurodo, jog konkurencija pirkime nebuvo apribota. Vadovaujantis Pirkimo dokumentų 35 punktu nebuvo atmestas nei vienas pasiūlymas. Pareiškėjos nuomone, perkantysis subjektas negali ir neturi būti baudžiamas už įprastą pirkimų vykdymo praktiką, kuri eilę metų buvo laikoma teisėta, toleruojama kontroliuojančiųjų institucijų ir netgi rekomenduojama. Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju nustatytas pažeidimas yra formalus, jokio realaus finansinio poveikio neturėjo bei nėra pagrindo taikyti finansines pataisas pareiškėjai ir jos vykdomam projektui.
Atsiliepimas
6. Atsakovė Agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2022 m. spalio 27 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento (toliau – Audito institucija) preliminarų valstybinio atitikties (finansinio) audito pastebėjimą dėl administruojamame pareiškėjos Projekte įvykdyto viešojo Pirkimo deklaruotų išlaidų bei, vadovaudamasi su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – Gairės) 13 punktu pasiūlė taikyti 5 proc. Pirkimo sutarties vertės (986 426,00 Eur be PVM) finansinę korekciją, dėl kurios netinkamos finansuoti išlaidos projekte būtų 49 321,30 Eur be PVM.
7. Atsakovė įvertinusi iš Audito institucijos gautą informaciją, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – PAFT) 296 punktu, pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą. Atlikusi tyrimą nustatė Pirkimo taisyklių pažeidimą ir su Pirkimu susijusias projekto išlaidas (49 321,31 Eur) pripažino netinkamomis finansuoti. Atsakovė nurodo, kad įvertinusi pareiškėjos Pirkimo dokumentus nustatė, jog Pirkimo dokumentų 35 punktas, neatitinka Pirkimų įstatymo 29 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad Viešųjų pirkimų tarnybos parengtuose standartiniuose pirkimo sąlygose yra numatyta galimybė nustatyti ribojimą, tačiau reikalaujant pirkimo sąlygose nurodyti objektyvias priežastis lėmusias, tokio draudimo nustatymą, t. y. savaime tokio reikalavimo, be pagrįstos priežasties, nustatyti negalima, o tokio pasirinkimo priežastys privalo būti nurodytos konkretaus pirkimo sąlygose. Agentūra pažymi, kad pirkimo sąlygose reikalavimas nustatytas aiškiai siekiant riboti tiekėjų tarpusavio galimybes kooperuotis, būnant kito tiekėjo subtiekėju.
Atsiliepimas
8. Atsakovės nuomone, pareiškėjos paaiškinimas, kad Pirkimo dokumentų 35 punkte įtvirtintas reikalavimas užkerta kelią karteliniams susitarimams, nesant konkrečių aplinkybių Pirkime, iš anksto lemia bet kokios kooperacijos draudimą, tiekėjų bandymus kooperuotis ir remtis vienas kito pajėgumais. Toks Projekto vykdytojo pateikiamas subrangos ribojimo reikalavimo pateisinimas yra nepagrįstas ir neatitinkantis nustatyto reglamentavimo. Atsakovė pažymi, kad Pirkimo dokumentų 35 punkte įtvirtintas reikalavimas apribojo platesniam dalyvių ratui galimybes dalyvauti pirkime ir padarė neįmanomu tiekėjams dalyvauti pirkime bendrai, be apribojimų, įvairiomis bendros veiklos formomis. Todėl nebuvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime visiems tiekėjams.
9. Atsakovė pažymi, kad pareiga nustatyti pagrįstus ir teisės aktų įpareigojimus atitinkančius reikalavimus yra perkančiosios organizacijos/perkančiojo subjekto, o ne tiekėjų. Pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, pati savaime netampa teisėta. Atsakovė pažymi, kad Agentūrai nenumatyta funkcija tvirtinti pareiškėjos priimamus sprendimus. Atsakovės nuomone, pareiškėja, Pirkimo dokumentų 35 punkte nurodžiusi subrangą ribojančias nuostatas, pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas, todėl pateikus Pirkimo, kuris įvykdytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, sutarties vykdymo išlaidas apmokėti Projektui skirtomis ES struktūrinių fondų lėšomis, būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui. Nurodo, jog Agentūra, spręsdama dėl taikytinos finansinės pataisos dydžio vadovavosi proporcingumo principu ir atsižvelgė į kitas svarbias aplinkybes. Atsakovė pažymi, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas, įvertinus visas faktines aplinkybės, yra motyvuotas išsamus ir aiškus, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
10. Byloje ginčas kilo dėl VšĮ „Inovacijų agentūra“ priimto 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr.IT01 projekte Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0033, teisėtumo ir pagrįstumo teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Byloje nustatyta, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ įgyvendina projektą Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0033 dėl Elektrėnų miesto magistralinių šilumos tiekimo tinklų modernizavimo finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis. Projektui įgyvendinti Pareiškėja vykdė viešąjį pirkimą „2020-14 Elektrėnų miesto magistralinių šilumos tiekimo tinklų modernizavimas“. Pirkime pasiūlymus pateikė 15 tiekėjų, o laimėtoju pripažintas UAB „A“ pateiktas pasiūlymas. Pretenzijų ir ieškinių Pirkime pateikta nebuvo.
12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. Agentūra gavo Audito institucijos preliminarų valstybinio atitikties (finansinio) audito pastebėjimą Nr. EX.36 (toliau – (V) EX.36) dėl pareiškėjos Projekte 2020 m. spalio 2 d. CVP IS įvykdyto viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu Nr. 513379 deklaruotų išlaidų bei, vadovaudamasi Gairių 13 punktu, pasiūlė taikyti 5 proc. Pirkimo sutarties vertės (986 426,00 Eur be PVM) finansinę korekciją, dėl kurios netinkamos finansuoti išlaidos projekte būtų 49 321,30 Eur be PVM.
13. Agentūra įvertinusi iš Audito institucijos gautą informaciją, vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 296 punktu, pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjos vykdyto Projekto Pirkimo. Agentūra 2022 m. lapkričio 10d. per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (toliau – DMS), informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą bei siekdama išsiaiškinti Pirkimo vykdymo aplinkybes, prašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus ar argumentus dėl Pirkimo dokumentų 35 punkto turinio. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. S-22-1106 pateikė paaiškinimą. Agentūra įvertinusi pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Pareiškėja Pirkimo dokumentų 35 punkte nurodžiusi subrangą ribojančias nuostatas, pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį įvykdė Pirkimo pažeidimą ir su juo susijusias projekto išlaidas (49 321,31 Eur) pripažino netinkamomis finansuoti.
14. Pirkimo dokumentų 35 punkte nurodyta, kad tiekėjas negali būti nurodytas kaip subtiekėjas kito tiekėjo, teikiančio pasiūlymą tam pačiam konkursui. Tame pačiame konkurse bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupės partneriai negali būti nurodyti kaip subtiekėjai kitoje susivienijusių asmenų grupėje.
15. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo tikslas yra užtikrinti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų ir projekto konkursų efektyvumą ir skaidrumą. PĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad perkantysis subjektas užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (PĮ 29 straipsnio 3 dalis).
16. Vadovaujantis Reglamentu Nr. 1303/2013, Europos Komisija atlieka finansines pataisas, panaikindama visą Sąjungos įnašą programai arba jo dalį ir susigrąžindama lėšas iš valstybės narės, kad Sąjungos lėšomis nebūtų finansuojamos išlaidos, kuriomis pažeidžiama taikytina teisė (85 straipsnis), Valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas (122 straipsnio 2 dalis), atsakomybė už pažeidimų tyrimą, reikiamas finansines pataisas ir lėšų susigrąžinimą visų pirma tenka valstybėms narėms (143 straipsnio 1 dalis), atliekant finansines pataisas panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis (143 straipsnio 2 dalis).
17. Reikalavimus projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, nustato PAFT. Kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus, privalo atitikti visus PAFT VI skyriuje nustatytus projektų išlaidų reikalavimus (bendruosius ir specialiuosius). PAFT 407 punkte nuryta, kad apmokant išlaidas negali būti pažeisti šiose Taisyklėse nurodytų ES teisės aktų reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos reglamentų, schemų ar ad hoc sprendimų, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir taikytinų horizontaliųjų principų reikalavimai. PAFT 464 punkte numatyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ar perkantysis subjektas pagal Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.
18. Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui”.
19. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 18 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Perkančiosios organizacijos ekonominės veiklos vykdytojus vertina vienodai ir jų nediskriminuoja, jos veikia skaidriai ir vadovaujasi proporcingumo principu“, o 63 straipsnio 1 dalyje nurodomos tokios sąlygos, kad Pagal 58 straipsnio 3 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, ir pagal 58 straipsnio 4 dalį nustatytų kriterijų, susijusių su techniniu ir profesiniu pajėgumu, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojas atitinkamais atvejais dėl konkrečios sutarties gali remtis kitų subjektų pajėgumu, nepriklausomai nuo ryšių su jais teisinio pobūdžio. Tačiau kriterijų, susijusių su išsilavinimu ir profesinėmis kvalifikacijomis, kaip nustatyta XII priedo II dalies f punkte, arba su atitinkama profesine patirtimi, atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai gali remtis kitų subjektų pajėgumu tik tuo atveju, kai pastarieji atliks tuos darbus ar teiks tas paslaugas, kuriems reikalaujama šių pajėgumų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas pageidauja remtis kitų subjektų pajėgumu, jis perkančiajai organizacijai turi įrodyti, pavyzdžiui, pateikdamas šių subjektų tuo tikslu patvirtintą įsipareigojimą, kad jis turės reikiamus išteklius. Perkančioji organizacija pagal 59, 60 ir 61 straipsnius patikrina, ar subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis ekonominės veiklos vykdytojas, tenkina atitinkamus atrankos kriterijus ir ar nėra pašalinimo pagrindų pagal 57 straipsnį. Perkančioji organizacija reikalauja, kad ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kuris netenkina atitinkamo atrankos kriterijaus arba kurio atžvilgiu yra privalomų pašalinimo pagrindų. Perkančioji organizacija gali reikalauti arba valstybė narė gali reikalauti, kad ji reikalautų, jog ekonominės veiklos vykdytojas pakeistų subjektą, kurio atžvilgiu yra neprivalomų pašalinimo pagrindų. Kai ekonominės veiklos vykdytojas remiasi kitų subjektų pajėgumu kriterijų, susijusių su ekonomine ir finansine būkle, atžvilgiu, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojas ir tie subjektai būtų bendrai atsakingi už sutarties įvykdymą. Tomis pačiomis sąlygomis 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta ekonominės veiklos vykdytojų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų subjektų pajėgumu, t. y. numatytos galimybės pirkimo dokumentuose kelti tam tikrus reikalavimus dėl subrangovų atitikties kriterijams, susijusiems su ekonomine ir finansine būkle, ar techniniu bei profesiniu pajėgumu, neturėti pašalinimo pagrindų ir būti prieinamais visu sutarties vykdymo laikotarpiu.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad perkančiosioms organizacijoms draudžiama riboti tiek jungtinę veiklą, tiek subrangą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2013 m. rugpjūčio 1d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013). Negalima riboti jungtinės veiklos ar subrangos nei apimties atžvilgiu (pvz., kiek daugiausia darbų gali būti pavesta atlikti subrangovams), nei subjektų skaičiumi (pvz., kiek daugiausia partnerių gali kartu pateikti pasiūlymą). Perkančiosios organizacijos/perkančiojo subjekto diskrecijos teisė nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas nepateisina tokio ribojimo (subrangos/subtiekimo), net ir siekiant didesnių viešojo pirkimo sutarties įvykdymo garantijų. Realus tiekėjo gebėjimas įvykdyti skelbime apie pirkimą bei pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas vertinamas vėlesniame procedūros etape, taikant pozityviuosius ir negatyviuosius kokybinės atrankos kriterijus, o ne išankstiniu draudimu dalyvauti pirkimo procedūrose (ESTT 2013-10-10 sprendimas byloje Nr. C-94/12; ESTT 2017-04-05 sprendimas byloje Nr. C-298/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose negali nustatyti sąlygų, ribojančių subrangą, o gali tik iš tiekėjų reikalauti, tinkamai informuoti perkantįjį subjektą apie rėmimąsi kito ūkio subjekto pajėgumais ir tinkamai pagrįsti perkančiajam subjektui, kad jo nurodomi pajėgumai tiekėjui bus prieinami per visą sutarties vykdymo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
21. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) konstatuota, kad pagal viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas nedraudžiama, kad esant išimtinėms aplinkybėms naudojimasis viešųjų pirkimų direktyvoje įtvirtinta teise būtų ribojamas; negalima atmesti tikimybės, kad ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus bei atitinkamus darbus, trečiasis subjektas negalės perduoti dalyviui savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai įvykdyti, todėl šis galės remtis tokiais pajėgumais tik tuo atveju, jei trečiasis subjektas tiesiogiai ir asmeniškai dalyvaus vykdant atitinkamą pirkimo sutartį; tokiomis aplinkybėmis siekdamas, kad atitinkama sutartis būtų tinkamai įvykdyta, perkantysis subjektas pirkimo dokumentuose gali nurodyti išsamias taisykles, pagal kurias ūkio subjektui leidžiama remtis kitų subjektų pajėgumais, jeigu šios taisyklės susijusios su tos sutarties objektu ir tikslais ir yra jiems proporcingos (ESTT 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Nr. C‑324/14). Apibendrinant kito subjekto pasitelkimo reikalavimo nustatymo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nustatytini reikalavimai kito subjekto pasitelkimui leidžia neribotai tiekėjams kooperuotis, išskyrus esant ypatingoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirkimo pobūdį ir tikslus, dalyvavimo vykdant sutartį lygį, ir ribojimų proporcingumą.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
23. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (ESTT 2005 m. kovo 5 d. Sprendimas byloje Fabricom C-21/03). ESTT ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas taip pat reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrinti pakankamą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuoto tiekėjo patekimui į ją bei įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą (ESTT byla Parking Brixen GmbH Nr. C-458/03).
24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja Pirkimo dokumentų 35 punkte nustatė Tiekėjams ribojimą pasitelkti subtiekėjus. Pareiškėja nurodo, kad šis ribojamas nustatytas siekiant užkirsti kelią karteliniams susitarimams ir mažinant riziką dėl draudžiamų susitarimų sudarymo. Kaip minėta, kito subjekto pasitelkimas yra neribojamas ir rinkos subjektai yra neribojami kooperuotis išskyrus išskirtines aplinkybes, kurios turi būti aiškios, tikslios, proporcingos ir paremtos konkrečiomis taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog Pirkimo sąlygų 35 punkte numatytas ribojimas buvo būtinas. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai, kad minėta sąlyga siekta riboti kartelinius susitarimus nesudaro pagrindo pripažinti ją teisėta ir atitinkančią minėtą teisinį reglamentavimą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių ypatingų aplinkybių patvirtinančių šios sąlygos būtinumą. Be to, ši sąlyga apribojo galimybę tiekėjams dalyvauti pirkime bendrai, be apribojimų, įvairiomis bendros veiklos formomis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visiems tiekėjams nebuvo nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime, nes tiekėjams, kurie potencialiai būtų siekę dalyvauti savarankiškai ar būdami kito tiekėjo subrangovais, tokia galimybė nebuvo suteikta. Pažymėtina ir tai, kad būtent perkančiajai organizacijai yra numatyta pareiga nustatyti pagrįstus ir teisės aktų įpareigojimus atitinkančius reikalavimus. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pareiškėja Pirkimo dokumentų 35 punkte nustatytą ribojimą Tiekėjams pasitelkti subtiekėjus, pažeidė Pirkimo įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus bei apribojo pirkimu konkurenciją. Todėl pareiškėjos argumentai, kad jos pažeidimas laikytinas formalus atmestini. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šioje dalyje naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjos nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
25. Pareiškėja prašo teismo įvertinti pažeidimo sunkumą lengvinančias aplinkybes bei, vadovaujantis proporcingumo principu, sumažinti finansinę korekciją.
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 311 punktu ir Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu, nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines fordeter mining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union fornon ¬ compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau - Gairės). Gairių priedo 2.1 punkte lentelės 13-oje eilutėje nurodyta, jeigu yra nustatomas nepagrįstas subrangos apribojimas, neatitinkantis Direktyvos 2014/24/ES ir (ar) Direktyva 2014/25/ES nuostatų už šį pažeidimą taikoma pataisos norma - 25 proc. nenustačius rimtų pažeidimų pataisos norma gali būti mažinama iki 10 ar 5 proc.
27. Pažymėtina, jog visi viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai privalo atitikti Viešojo administravimo įstatymo 26 str. nurodytus principus, įskaitant proporcingumo principą, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Taip pat pažymėtina, kad proporcingumo principu reikalaujama, kad „institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis tarp kelių tinkamų priemonių reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams “ (Bendrojo Teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. T 384/10, 2007 m. gruodžio 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Italija prieš Komisiją, Nr. T 308/05).
28. Be to, Gairių 1.4 p. nurodyta, kad jei dėl pažeidimo pobūdžio finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma, bet tokio pobūdžio pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą, atsižvelgdama į tris kriterijus: pažeidimo pobūdį, jo sunkumą ir susijusius finansinius fondų nuostolius. Tai reiškia, kad remiantis šių Gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeidimas susijęs su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, todėl finansinis poveikis Europos Sąjungos biudžetui turi būti vertinamas atsižvelgus į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą, vienodą požiūrį. Agentūra taikė pareiškėjai 5 procentų dydžio finansinę pataisą.
29. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėja konstatuotus pažeidimus būtų padariusi tyčia. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar, kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė, Pasiūlymus pateikė 15 tiekėjų, dėl Pirkimo dokumentų 35 punkto, skundų ar pretenzijų negauta. Nenustatyta kitų pažeidimo sunkumą identifikuojančių aplinkybių. Pirkimo sutartimi siekiama visuomenei reikšmingų tikslų – miesto magistralinių šilumos tiekimo tinklų modernizavimo, išrenkant labiausiai sutarties tikslus atitinkantį investicinį projektą, pasiūlymą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Agentūros pritaikyta 5 procentų finansinė korekcija yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti būtų pakankama pareiškėjos atžvilgiu taikyti 3 procentų finansinę pataisą. Teismas, vertindamas visas nustatytas aplinkybes, proceso šalių paaiškinimus, pateiktus byloje rašytinius įrodymus, vadovaudamasis aktualiais galiojančiais teisės aktų reikalavimais ir teismų praktika, sprendžia, kad Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas ir teisėtas, tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau nurodytus argumentus dėl taikytinos finansinės pataisos, mano, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti Agentūros taikytą 5 procentų finansinę pataisą iki 3 procentų dydžio finansinės pataisos nuo sutarties vertės.
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita to), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnyje (ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnis) detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
31. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Agentūra iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl Agentūros Sprendimas dėl pažeidimo nustatymo yra pagrįstas, tačiau Sprendimu nustatyta Pareiškėjai 5 procentų finansinė pataisa nagrinėjamu atveju nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 3 procentų finansinės pataisos. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, sumažinant Sprendimu nustatytą finansinę pataisą.
32. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlandsjudgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje normoje vartojama formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 20, 2010 m., 500–503 p., 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).
34. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta atsakovės neteisėtų, todėl tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami iš dalies, tačiau atsakovės veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jos veiksmai, o kitos aplinkybės tokia atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėtos atsakovės negali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo atveju atsakovės neteisėti veiksmai nėra konstatuoti, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti viešosios įstaigos „Inovacijų agentūra“ 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 projekte Nr. 04.3.2-LVPA-K-102-06-0033 uždarajai akcinei bendrovei „Elektrėnų komunalinis ūkis“ taikytą finansinę pataisą nuo 5 procentų iki 3 procentų finansinės pataisos.
Likusioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.