Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1452-240/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-11-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-10-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-10
Bylos Nr.
1-1452-240/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67611-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Kaltinamasis
D. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1452-240/2016proceso Nr. 1-01-1-67611-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei,kaltinamajam D. D., jo gynėjai advokatei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ pardavimų vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. D. kaltinamas tuo, kad 2015 m. gruodžio 5 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje, naktiniame klube ,,Taboo“, Pilies g. 12, Kaune, stumdydamasis ir garsiai rėkdamas užkabinėjo klubo lankytojus bei nepadoriai elgdamasis aplinkinių atžvilgiu, čiupinėjo merginų kojas, o klubo apsaugos darbuotojams E. R. ir R. J. vedant jį iš klubo patalpų, bandė ranka suduoti apsaugos darbuotojui E. R. į veido sritį, po to, pakvietus į pagalbą klubo apsaugos darbuotojus V. K., G. S., P. L. ir nešamas iš klubo patalpų, spardėsi, plūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į įvykio vietą atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliui Š. J. ir vyr. patrulei M. V. bei paprašius parodyti savo asmens dokumentą ar pasakyti savo duomenis, necenzūriniais žodžiais išplūdo patrulę M. V., tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis D. D. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis D. D. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad vakare kartu su draugu R. Č. nuėjo į klubą. Klube išgėrė alkoholio, susitiko pažįstamų asmenų, pašoko su merginomis, kurios šoko rateliu. Bešokant pajuto, kad jam kažkas sugriebė už rankos. Atsisukęs pamatė apsaugos darbuotoją, prie jo priėjo dar vienas apsaugos darbuotojas ir pradėjo sukti kaltinamojo ranką. Jie abu laužė rankas, o D. D. ėmė rėkti, klausė, kas vyksta. Rolandas irgi ėmė rėkti. Kaltinamasis buvo vedamas prie klubo galinių tarnybinių durų, pajuto smūgius į galvą, per kelius. Jį mušė apsaugos darbuotojai. Po to jie jį išvedė į lauką, parklupdė ant kelių. Kaltinamasis skambino broliui, kalbėjosi su juo, kažką pasakė aplinkui esantiems asmenims. Pajuto, kad jam į veidą spyrė policijos pareigūnė. Pagriuvęs jautė smūgius, suduodamus lazda, todėl rėkė. Rolandą taip pat išvedė iš klubo. Kaltinamasis, bandydamas išvengti sulaikymo, muistėsi, tą patį darė ir Rolandas. Nežino, kodėl apsaugos darbuotojai juos išvedė iš klubo. Klube jie nieko neužkabinėjo. Kaltinamasis merginų už kojų negraibė. Iš klubo jis buvo vedamas užlaužtomis rankomis, niekas jo nenešė, spardytis jis neturėjo galimybės. Gali būti, kad lauke pasakė ką nors negražaus tada, kai kalbėjo telefonu su broliu, nes dėl sumušimo buvo labai išsigandęs, jam buvo šokas. Klube jį nuolat fotografavo kažkoks fotografas. Kodėl pastarasis tai darė – kaltinamasis nežino. Buvo mušamas ir lauke. Jį nuvežė į policijos komisariatą, važiuojant girdėjo, kaip skambėjo į jo kišenę pareigūnų įdėtas jo mobilusis telefonas. Į policijos komisariatą atvežė ir Rolandą. Kaltinamajam policijos komisariate pasidarė bloga. Pareigūnai jo nieko neklausinėjo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Grįžęs iš ligoninės bandė išsiaiškinti, kas įvyko. Kitą dieną nuvyko į klubą ieškoti vaizdo kamerų įrašų. Ten buvusi mergina žadėjo dėl to paskambinti, tačiau taip ir nepaskambino. Kitą dieną į namus atvyko policijos pareigūnas. Kaltinamasis jam pasakė, kad tie žmonės turi atsakyti už savo veiksmus. Klube nematė jokių profesionalių šokėjų ir prie jų nesikabinėjo. Ten šoko tik klubo lankytojos. Tyčia jis prie merginų nesikabinėjo, galėjo jas kliudyti nebent netyčia, praeidamas. Rolandas irgi nieko blogo nedarė. Klube garsiai grojo muzika, todėl ir jis turėjo garsiai kalbėti. Gali būti, kad apsaugos darbuotojai jį supainiojo su kitu asmeniu.

Kaltinamojo D. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojas M. D. parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji turėtų būti policijos pareigūnai, tačiau yra kitaip. Vėlai vakare, būdamas namuose, apie 01.00 val. nakties, sulaukė brolio D. D. skambučio. Iš jo balso suprato, kad jis yra susijaudinęs ar išsigandęs. Brolis sakė: „Minde, gelbėk, mane užmuš“, negalėjo pasakyti, kur jis yra. Moters balsas iš kažkur toliau pasakė adresą - Pilies g. 12. Girdėjo, kaip broliui iš rankų iškrito telefonas, taip pat girdėjo spardymo garsus, smūgius, brolio riksmą. Po to viskas nutilo, matyt kažkas išjungė telefoną. Liudytojas nuvažiavo moters nurodytu adresu. Važiuodamas skambino broliui, jis nebeatsiliepė. Paskambino numeriu 112, nurodė adresą, jam pasakė, kad ten jau nuvyko policijos pareigūnai. Automobilį paliko aikštelėje prie Pilies. Pėsčiomis nuėjo iki 12-uoju numeriu pažymėto namo. Pamatė policijos pareigūnus, kurie paaiškino, kad ką tik kažką iš tos vietos išvežė į Dainavos PK. Jis jiems neprisistatė, tačiau jie jo nieko ir neklausė. Jis paskambino į Dainavos PK, bet ten dar nieko nebuvo atvežę. Jis nesuprato, kas vyksta. Nuėjo iki netoliese buvusio klubo ir matė, kaip kažką iš klubo tempė apsaugos darbuotojai. Aplink nematė jokių pasipiktinusių žmonių. Liudytojas važiavo namo, važiuodamas dar kartą skambino broliui ir į Dainavos PK. Nuvažiavo į minėtą policijos komisariatą, domėjosi, ar atvežė jo brolį, budėtojas nenorėjo jo įleisti, prisistačius - įleido. Įėjęs per langelį pamatė baisų vaizdą. Brolis atrodė taip baisiai, kad turėjo būti vežamas į ligoninę, o ne į policiją. Pareigūnai atrodė labai išsigandę, lyg kažką blogo padarę. Paprašė iškviesti broliui greitąją pagalbą. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir brolis buvo išvežtas į klinikas. Klausė, kas nutiko broliui, jam atsakė, kad brolis nukrito klube nuo laiptų. Brolis buvo šoko būsenos. Liudytojas važiavo į klinikas paskui greitosios automobilį. Brolis buvo nuvežtas į klinikas. Jis vis kartojo, kad jį mušė kažkokie kareiviai. Apie laiptus nesakė nieko. Netrukus į klinikas atvažiavo ir brolio draugas R. Č., kuris buvo sulaikytas kartu su broliu. Brolis visko gerai neprisiminė kas nutiko, nes jam buvo stipriai sumušta galva. Rolandas irgi neprisiminė, kaip išėjo iš to klubo. Jie abu nesuprato, kodėl juos mušė. Sakė, kad mušė mergina - policininkė, kai jie sėdėjo surakintomis už nugaros rankomis. Rolandas matė, kaip kaltinamasis buvo spardomas. Jam klūpant į veidą spyrė policijos pareigūnė. Po apžiūros liudytojas parvežė brolį ir Rolandą namo. Tą vakarą brolis elgėsi neadekvačiai. Tiek brolis, tiek Rolandas galimai dėl suduotų smūgių neprisiminė, kaip išėjo iš klubo. Liudytojas kitą dieną su brolio sutuoktine nuvažiavo į tą klubą klausti, kas nutiko. Klubo savininko sesuo iš pradžių žadėjo viską sužinoti, ar yra vaizdo kamerų įrašai, tačiau vėliau paskambinusi pasakė, kad jokių įrašų nėra. Girdėjo, kaip spardomas brolis kažkam pasakė „dusk, žiurke“. Rolandas pasakė, kad jis matė, kaip liudytojo brolis buvo spardomas. Po kelių dienų kažkas skambino broliui, siūlė taikytis, bet jis apie tai brolio daugiau nieko neklausinėjo.

Liudytojas R. Č. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Jie abu buvo naktiniame klube, vartojo alkoholį. Liudytojas nuėjo prie rateliu šokančių merginų. Kaltinamasis liko sėdėti prie baro vienas, todėl ir jį pasikvietė prie šokančių merginų. Staiga dingo atmintis. Atsigavo jau prispaustas prie laiptų. Jį laikė apsaugos darbuotojas. D. nematė. Šaukė, kad nori pasiimti savo striukę. Striukę padavė rūbininkas. Jį tada išvedė į lauką. Išėjęs pamatė terasoje daug žmonių, buvo ir policijos pareigūnai. Apsaugos darbuotojas jiems pasakė „imkite šitą, išvežkite“. Jį nusivedė du pareigūnai. Pamatė lauke ant kelių klūpantį D. Jis buvo maždaug 5 metrų atstumu. Liudytojas pasakė „ ką darote“. Tada pamatė, kaip klūpančiam D. į veidą spyrė policijos pareigūnė. Iš viso buvo penki pareigūnai – du iš jų vedė liudytoją, kiti buvo prie D. Liudytojas ėmė rėkti, ką jie daro. Tada pareigūnai jam už nugaros užlaužė rankas ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Į klubą jie atėjo blaivūs, negali pasakyti, kas įvyko. Klube visus klientus fotografavo reklamai. D. fotografavo daug kartų. Jie tikrai nieko blogo nedarė. Liudytojas po kiek laiko pamatė, kad jo ausis mėlyna, ištinusi. Mano, kad kažkas jam sudavė į ausį, gali būti, kad apsaugos darbuotojas. Policijos pareigūnai jį nuvedė į policijos automobilį. Po to atvežė sumuštą D., atvažiavo ir D. brolis. D. atrodė baisiai. Policijos komisariato patalpose D. apalpo, jam buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri nuvežė Darių į klinikas. Liudytojas taip pat nuvyko į klinikas. Klinikose juos apžiūrėjo. Kitą dieną nuvyko į klubą prašyti vaizdo kamerų įrašų. Jie abu su Dariumi niekaip negalėjo atsiminti, kas įvyko, vaizdo įrašų jiems niekas nedavė, o po to pasakė, kad viskas dingę, įrašų nėra. D. sakė, kad jį mušė su bananais. Liudytojas matė, kad kaltinamojo veidas buvo kruvinas. Klube jie nieko blogo nedarė, tik šoko. Keturiese buvo išgėrę vieną butelį alkoholio. Mano, jog atmintis dingo nuo gauto smūgio per ausį, nes atsigavo jau prispaustas apsaugos darbuotojo. Jie visi gėrė alkoholį iš to paties butelio, niekas negalėjo ko nors į jį įpilti.

Liudytojų M. D. ir R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, jų parodymuose nėra jokių kaltinamojo D. D. kaltės įrodymų.

Liudytojas V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu dirbo naktiniame klube „Taboo“ adresu Pilies g. 12, Kaune, apsaugos darbuotoju. Dirbo prie klubo įėjimo. Iš kolegos per raciją gavo pranešimą, kad klubo viduje reikalinga pagalba. Gavęs pranešimą nubėgo prie restorano laiptų, esančių pirmame aukšte prie klubo įėjimo. Pamatė, kaip jo kolegos G. S. ir P. L. laikė prie turėklų prispaudę vieną vyriškį. Girdėjo, kaip pastarasis plūdo kolegas ir grasino juos atleisti iš darbo. Kitą vyriškį kolegos E. R. ir R. J. buvo prispaudę prie grindų. Jis muistėsi ir rėkė. Abu vyriškiai buvo neblaivūs. Liudytojas padėjo kolegoms E. ir R. išvesti jų laikomą vyriškį iš klubo patalpų. Jiems bevedant, beveik nešant tą vyriškį, laiptų aikštelėje pribėgo antrasis vyriškis ir norėdamas išlaisvinti draugą, trukdė išvesti jį iš klubo patalpų. Jų vedamas vyriškis išsprūdo iš rankų ir nukrito nuo laiptų į apačią. G. ir P. pribėgę pačiupo draugą gelbėjusį vyriškį ir išvedė jį į lauką, kad šis netrukdytų išvesti nuo laiptų nukritusį vyriškį. Išėję į lauką pamatė, kad vyriškiui kraujuoja veidas. Pro šalį važiavo patrulių automobilis, todėl jį sustabdė. G., P. ir R., atvykus policijos pareigūnams, grįžo į klubą, o liudytojas ir E. liko paaiškinti pareigūnams visą situaciją. Pareigūnė paklausė sulaikyto vyriškio, ar reikia medikų pagalbos, tačiau šis kelis kartus jos atsisakė. Kadangi vyriškis elgėsi agresyviai ir su pareigūnais, jam buvo uždėti antrankiai. Pareigūnai išsikvietė į pagalbą kitą ekipažą. Atvykę į pagalbą pareigūnai į vieną automobilį įsodino vieną vyriškį, o į kitą automobilį – kitą. Kadangi vyriškis priešinosi, nenorėjo sėsti į tarnybinį policijos automobilį, liudytojas padėjo policijos pareigūnams vyriškį įsodinti. Matant liudytojui policijos pareigūnai nenaudojo jokio fizinio smurto sulaikytų vyriškių atžvilgiu. Klubo apsaugos darbuotojai, norėdami išvesti agresyvius vyriškius, juos tik tramdė, užlauždami rankas, prispausdami juos, tačiau jokio smurto nenaudojo. Tai buvo standartinė dažnai klube pasitaikanti situacija. Būna, kad klientai stumdosi, kabinėjasi prie kitų klientų, tada įvyksta konfliktai. Tą vakarą klubas veikė toliau. Lankytojų pasilinksminimas nebuvo net trumpam nutrūkęs. Liudytojo manymu vyriškiai sutrikdė viešąją tvarką, nes kabinėjosi ir trukdė kitiems. Nepamena, ką būtent darė kaltinamasis. Šokėjos skundėsi, kad prie jų kabinėjosi, bet taip būna dažnai, beveik kas vakarą. Negirdėjo labai pasipiktinusių klienčių kalbų, kad daugiau klube nesilankys dėl tokių klientų. Už vaizdo kamerų filmuotą medžiagą apsaugos darbuotojai neatsako.

Liudytojas P. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2015-12-05 dirbo naktiniame klube „Taboo“ apsaugos darbuotoju, klubo vidaus salėje. Po vidurnakčio, būnant naktinio klubo salėje, išgirdo per raciją, jog reikalinga pagalba. Einant link laiptų sutiko kolegą G. S.. Jie abu ieškojo, kur reikia jų pagalbos, nes klube tuo metu grojo garsi muzika, buvo triukšmas. Einant laiptais pamatė tris jų klubo apsaugos darbuotus - E. R., V. K. ir R. J. bei du vyriškius. Vienas iš vyriškių buvo agresyvesnis - ginčijosi su kolegomis, garsiai rėkavo, laikėsi įsikibęs už turėklų, plūdosi, gąsdino, jog visus atleis iš darbo. Kolegos paprašė, jog jie išvestų agresyvaus vyriškio draugą, kad jis netrukdytų ir nemaišytų jų darbuotojams. Jis su kolega Gintaru lydėjo agresyvaus vyriškio draugą laiptais į viršų link išėjimo. Būnant viršuje matė, kad kolegos nešė agresyvų pilietį, paėmę jį už rankų, o šis muistėsi, stengėsi ištrūkti, nenorėjo išeiti iš klubo patalpų. Tuo metu jo draugas pasakė, kad jis pats išeis iš klubo patalpų ir priėjęs prie draugo bandė jį išlaisvinti. Nešamas vyriškis išsprūdo kolegoms iš rankų ir nusirito laiptais žemyn. Jis su kolega Gintaru pribėgę pačiupo vyriškį, kuris trukdė išvesti iš klubo patalpų draugą, ir nuvedė jį link klubo išėjimo durų. Jiems būnant lauke, pamatė pro šalį važiuojantį policijos automobilį, jį sustabdė ir perdavė vyriškį policijos pareigūnams. Grįžęs atgal į klubą toliau tęsė savo darbą. Nematė, kad kažkas būtų mušamas. Klube nebuvo jokių užrašų, kad negalima liesti šokėjų. Tą kartą buvo standartinė konfliktinė situacija. Negali atsakyti, ką filmuoja vaizdo kameros. Klubas samdo tuos, kas prižiūri kameras.

Liudytojas R. J. parodė, kad įvykio metu dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube, salėje, prie didžėjaus. Salėje buvo daug žmonių. Klube įvyko kažkoks susistumdymas, stumdėsi du vyrukai. Jis priėjo prie jų, kad juos išskirti. Vieną iš jų paėmė vesti į koridorių. Vyrukas iš karto nurimo. Tada jis jį paleido, o vyriškis išėjo į lauką. Niekas jam jokių pretenzijų neturėjo, todėl jį ir paleido. Liudytojas nieko nenešė, nieko nuo laiptų krentančio nematė, daugiau nieko nežino. Girdėjo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau jis negalėjo išeiti iš klubo salės ir palikti darbo vietos. Klube negirdėjo jokių pasipiktinusių kalbų, kad toks triukšmas būtų kažkam sutrukdęs linksmintis. Išvestas vyras lindo prie šokėjų, lipo ant šokių pakylos, todėl ir teko jį raminti. Šokėjų liesti negalima, nes jei kažkas jas liečia - juos įspėja, kad taip nedarytų. Tada paprastai visi nurimsta. Tas vyriškis niekam nieko blogo nepadarė. Apsaugos darbuotojas už vaizdo kameras neatsako.

Liudytojas E. R. parodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju klubo apatinėje aikštelėje. Kaltinamasis buvo neblaivus, vaikščiodamas kliudė kitiems, įspėjimų nurimti neklausė. Kelios merginos paprašė jį išvesti į lauką, nes jis trukdė kitiems ilsėtis ir priekabiavo. Apsaugos darbuotojai prašė jo išeiti, prašė jo blaivesnio draugo išvesti kaltinamąjį į lauką. Tas draugas bandė jį išvesti, tačiau nesisekė, nes kaltinamasis priešinosi. Apsaugos darbuotojams vedant kaltinamąjį į lauką šis priešinosi, tada netyčia krito. Lauke teko „užsilaužti“ abu vyrus. Kaltinamasis grasino, kad visi liks be darbo, visus plūdo. Apsaugos darbuotoju dirba jau 11 metų, todėl pastebėjo, kad visi iš klubo išvesti klientai taip elgiasi. Atėjus pareigūnams kaltinamasis plūdosi, negražiai vadino pareigūnę, todėl teko jam uždėti antrankius. Prieš tai kaltinamasis su kažkuo kalbėjosi telefonu. Pareigūnai siūlė jam medikų pagalbą, tačiau jis atsisakė. Dvi panelės, kurios skundėsi kaltinamojo elgesiu, vėliau išėjo iš klubo, tačiau kokia buvo jų išėjimo priežastis – liudytojas nežino.

Liudytojas G. S. parodė, kad dirbo klubo vidaus salėje, prie didžėjaus pulto. Kaltinamasis klube buvo su draugu. Nematė, kad kaltinamasis būtų ką nors padaręs. Liudytojas per raciją išgirdo kvietimą padėti kolegoms. Nuėjęs pamatė tris apsaugos darbuotojus, kurie bandė išvesti iš klubo du vyrus. Vyrai buvo neblaivūs, išeiti nenorėjo. Kolegos sakė, kad jie salėje kabinėjosi prie kitų žmonių, lindo prie šokėjos. Liudytojas su kolega P. išvedė kaltinamojo draugą, kolegos R., E. ir V. - kaltinamąjį. Lauke liudytojas neužtruko, greitai grįžo į salę, nes ten nebuvo apsaugos darbuotojų.

Liudytojas Š. J. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs. Įvykio dieną miesto centre patruliavo kartu su M. V.. Nakties metu savo maršrutu važiuodami pro naktinį klubą pamatė, kad juos stabdo apsaugos darbuotojai. Šie prašė padėti, nes yra agresyvus klientas. Viskas vyko jau prie klubo galinių durų. Vyriškis kažkodėl buvo parklupdytas ant kelių, prie jo buvo keletas apsaugos darbuotojų. Apsaugos darbuotojai prašė sulaikyti vyriškį, teigė, jog rašys policijai pareiškimą, nes tas vyriškis klube buvo labai agresyvus, buvo kilęs konfliktas. Nors lauke buvo tamsu, matė ant to vyro veido kraują, didesnių sumušimų nepastebėjo. Dar buvo ir to vyro draugas, todėl buvo iškviestas ir kitas policijos ekipažas. Jie išvežė į policijos komisariatą vieną vyrą, o kolegos - kitą. Tas vyro draugas jiems niekuo netrukdė. Kaltinamasis su policijos pareigūnais nekalbėjo, jis skambino savo broliui, kalbėjo su juo telefonu. Kaltinamajam atsisakius greitosios pagalbos, jį nuvežė į Dainavos PK. Jam ten būnant pasidarė bloga, todėl jam iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojas nieko nemušė, Mantė buvo šalia jo. Niekas jokios fizinės jėgos sulaikomų asmenų atžvilgiu nenaudojo. Į Dainavos PK atvyko ir kaltinamojo brolis, kuris elgėsi normaliai. Kas vyko klube – liudytojas nematė. Apsaugos darbuotojai nurodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, su kažkuo bandė klube muštis. Liudytojo nuomone nieko tokio klube nenutiko, nes klientai neišbėgiojo.

Liudytoja M. V. parodė, kad kaltinamąjį yra mačiusi, anksčiau jo nepažinojo. Įvykio metu budėjo su kolega Š. J.. Važiuojant nustatytu maršrutu prie klubo juos sustabdė apsaugos darbuotojai, prašė išvežti agresyvų klientą. Į lauką buvo išvesti du vyrai. Vienas jų klūpėjo prie vienų klubo durų, kitas buvo prie kitų klubo durų. Vieną iš vyrų jie nuvedė į savo automobilį ir pasodino. Atėjusi prie kaltinamojo jį kalbino, bet jis nesileido į kalbas, nesakė, kas nutiko, nesakė savo duomenų, tik klūpėjo ir rėkavo, skambino broliui ir kalbėjo su juo telefonu. Kaltinamasis rėkė, kad jį spardo, muša, tačiau nieko tokio tada nevyko. Iš rankų jam niekas telefono neišmušė. Kaltinamasis ėmė įžeidinėti liudytoją. Paprašius atsistoti jis priešinosi, todėl jį pakėlė ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, tačiau nesimušė. Apsaugos darbuotojai sakė, kad kaltinamasis klube kėlė konfliktą, kabinėjosi prie kitų klientų, konfliktavo ir su savo draugu, todėl norėjo juos išvesti iš klubo. Liudytoja aplink nematė jokių pasipiktinusių žmonių, niekas iš pašalinių priekaištų dėl kaltinamojo ir jo draugo elgesio nereiškė. Kaltinamojo veidas buvo kruvinas, todėl pasiūlė jam medikų pagalbą. Šis nesutiko. Abu vyrai buvo nuvežti į policijos komisariatą, kur vėliau atvyko ir kaltinamojo brolis. Kaltinamasis iš karto ėmė prieš brolį vaidinti, kad jį visi čia muša. Kaltinamojo tikrai niekas nemušė. Buvo iškviesti medikai. Kas vyko klube – liudytoja pasakyti negali. Kaltinamasis ją vadino „žiurke“, galbūt panašiai elgėsi ir klube.

Liudytojų V. K., P. L., R. J., E. R., G. S., Š. J. ir M. V., parodymai tiesiogiai neprieštarauja nuosekliems ir argumentuotiems kaltinamojo D. D. bei liudytojų M. D. ir R. Č. parodymams, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinimas D. D., be to, grindžiamas šiais duomenimis: E. R. pareiškimu (b. l. 11); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl muštynių (b. l. 15, 18); kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis D. D. kaltinamas tuo, kad stumdydamasis ir garsiai rėkdamas užkabinėjo klubo lankytojus bei nepadoriai elgdamasis aplinkinių atžvilgiu, čiupinėjo merginų kojas, o klubo apsaugos darbuotojams vedant jį iš klubo patalpų, bandė ranka suduoti apsaugos darbuotojui į veido sritį, nešamas iš klubo patalpų spardėsi, plūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, necenzūriniais žodžiais išplūdo į įvykio vietą atvykusią policijos pareigūnę, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia bent vienu iš šių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Pagal teismų praktiką viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, o įžūlus elgesys, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių nori.

Visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių ar ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Išnagrinėtoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinime nurodoma, kad kaltinamasis stumdydamasis ir garsiai rėkdamas užkabinėjo klubo lankytojus, čiupinėjo merginų kojas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, jog kaltinamojo elgesiu skundėsi klubo šokėjos, tačiau jos dažnai skundžiasi klubo lankytojų elgesiu. Liudytojas P. L. parodė, kad situacija buvo standartinė, t. y. dažnai pasitaikanti klube. Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamasis stumdėsi su draugu, lindo prie šokėjų. Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamojo elgesiu skundėsi dvi merginos, kurios vėliau išėjo iš klubo, pats kaltinamasis neigė kabinėjęsis prie lankytojų, nebent praeidamas kurį nors galėjo netyčia užkliudyti. Išanalizavus liudytojų parodymus darytina išvada, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis užkabinėjo klubo lankytojus ar čiupinėjo merginų kojas, nes nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas nei vienas dėl kaltinamojo veiksmų galimai nukentėjęs klubo lankytojas ar klubo šokėja. Kaltinamajam taip pat inkriminuojama, jog jis bandė suduoti ranka liudytojui E. R. į veido sritį, vedamas iš klubo priešinosi, plūdo apsaugos darbuotojus ir pan. Kaltinamojo teigimu jis nesuprato, kodėl jį norima išvesti iš klubo, todėl, nesutikdamas su tokiu apsaugos darbuotojų elgesiu, priešinosi jiems. Nei vienas iš apsaugos darbuotojų dėl tokių kaltinamojo veiksmų nenukentėjo. Kaltinamojo veiksmai prieš apsaugos darbuotojus (priešinimasis, necenzūrinių žodžių vartojimas) buvo nukreipti ne tikslu pažeisti viešąją tvarką, o paprieštarauti tam, kad jis būtų išvestas iš klubo.

Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog dėl kaltinamojo veiksmų būtų buvusi sutrikdyta įprasta klubo veikla, atsiradę nepatenkintų klubo klientų ir pan. Vienintelio liudytojo E. R. teigimu kaltinamojo elgesiu skundėsi dvi klubo lankytojos, tačiau šie parodymai nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje. Net ir vėliau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodė, kad nematė jokių kaltinamojo elgesiu nepatenkintų klubo lankytojų.

Vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti kaltinamajam BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atsižvelgtina į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014, 2K-116-895/2015). Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis D. D. veikė tiesiogine tyčia ir jo veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Tiriamu atveju kaltinamojo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis veikė uždaroje patalpoje, kaltinamojo elgesiu klube nepatenkintų asmenų nėra, o jo pasipriešinimas apsaugos darbuotojams išvedant iš klubo nėra pagrindas vertinti, kad tokiu būdu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ar pademonstruota nepagarba visuomenei, kadangi nėra konstatuota, ar teisėti buvo apsaugos darbuotojų veiksmai. Jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamojo pasiryžimą pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Kaltinamasis neneigia galėjęs vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau vien necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje pats savaime nesukelia BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o gali būti vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje.

Pažymėtina, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamojo D. D. veiksmuose nėra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Ryšium su išdėstytu kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

D. D. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas