- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-137-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67611-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- D. D.
- Advokatai
- Valda Grigonytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. išteisintas dėl kaltinimo, jog įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kad 2015 m. gruodžio 5 d., apie 00.30 val., viešoje vietoje, naktiniame klube (duomenys neskelbtini), stumdydamasis ir garsiai rėkdamas užkabinėjo klubo lankytojus bei nepadoriai elgdamasis aplinkinių atžvilgiu, čiupinėjo merginų kojas, o klubo apsaugos darbuotojams E. R. ir R. J. vedant jį iš klubo patalpų, bandė ranka suduoti apsaugos darbuotojui E. R. į veido sritį, po to, pakvietus į pagalbą klubo apsaugos darbuotojus V. K., G. S., P. L. ir nešamas iš klubo patalpų, spardėsi, plūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, į įvykio vietą atvykus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliui Š. J. ir vyr. patrulei M. V. bei paprašius parodyti savo asmens dokumentą ar pasakyti savo duomenis, necenzūriniais žodžiais išplūdo patrulę M. V..Kauno apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo D. D. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Mockienė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kuriuo D. D. išteisintas, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti D. D. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo tiek bendrosios, tiek specialiosios dalies nuostatas. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi akivaizdžiai nepagrįstais kaltinamojo ir kitų liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas netyrė kaltinamąjį kaltinančių įrodymų, o rėmėsi tik jį teisinančiais įrodymais.
3.2. Prokurorei nesuprantama teismo motyvacija ir argumentų prieštaringumas priimant išteisinamąjį nuosprendį. V. K. apklaustas liudytoju parodė, jog kaltinamojo elgesiu skundėsi klubo šokėjos. Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamasis stumdėsi su draugu, lindo prie šokėjų. Liudytojas E. R. parodė, kad kaltinamojo elgesiu skundėsi dvi merginos, kurios vėliau išėjo iš klubo. Vėliau kaltinamasis bandė suduoti ranka liudytojui E. R. į veido sritį, vedamas prie klubo priešinosi, plūdo apsaugos darbuotojus. Išvardintos liudytojų nurodytos įvykio aplinkybės realiai atitinka kaltinimą D. D. ir veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas, motyvuodamas tuo, kad šokėjos dažnai skundžiasi klubo lankytojų elgesiu, apskritai vertino kaltinamojo veiksmus kaip standartinę situaciją, kuri dažnai pasitaiko klube. Tuo pačiu padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis užkabinėjo klubo lankytojus ar čiupinėjo merginų kojas, nes nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas ne vienas dėl kaltinamojo veiksmų galimai nukentėjęs klubo lankytojas ar klubo šokėja. Faktas, kad nebuvo nustatytas nei vienas klubo lankytojas ar šokėja, kurie būtų pripažinti nukentėjusiuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1dalyje padarymo, nepaneigiančios nusikalstamos veikos buvimo fakto ir negali būti laikomi pakankamu argumentu konstatuoti, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika.
3.3. Prokurorė nesutinka su teismo teiginiu, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matosi, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, t.y. jis veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Pasak prokurorės, teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo vietą – „veikė uždaroje patalpoje“. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, kad konfliktas įvyko naktiniame klube, t.y. konflikto vieta yra viešai prieinama bet kuriam asmeniui, neuždara teritorija, pilnai atitinka įstatymų leidėjo nustatytą viešos vietos sampratą. Teismas neteisingai konstatavo ir konflikto dalyvius – kaltinamasis ir apsaugos darbuotojai, kuriems priešinosi D. D.. Tačiau ši byla yra dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurio metu įžūliais D. D. veiksmais buvo sutrikdytas naktinio klubo lankytojų poilsis, o konfliktas su apsaugos darbuotojais kilo D. D. nepaklusus teisėtiems jų reikalavimams ir nenutraukus savo nusikalstamų veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (konfliktą matė daugiau asmenų, ką nurodo liudytojai apklausų metu) ir vieta (nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – naktiniame klube) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
3.4. Skunde teigiama, kad kaltinamasis, nepaisydamas to, kad dėl jo buvo iškviesta policija, apsaugos darbuotojų ir kitų liudytojų akivaizdoje elgėsi agresyviai, siūlė apsaugos darbuotojus atleisti iš darbo, toliau necenzūriniais žodžiais plūdo tiek juos, tiek atvykusius policijos pareigūnus. Kiekvienam elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui tokia situacija klube neatrodytų normali, priimtina ir nekelianti neigiamų emocijų. Kaltinamojo viešosios tvarkos pažeidimo veiksmai buvo padaryti toje pačioje vietoje, aplinkinių akivaizdoje, nukreipti prieš savo darbines pareigas vykdančius ir už tvarką klube atsakingus asmenis, dėl tų pačių paskatų – prieš pastatant save aplinkiniams bei pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Dėl nurodytų priežasčių, prokurorė išreiškė nuomonę, jog teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos ir pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimą paskirtąja bausme užtikrinti, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas bei būtų įgyvendintas teisingumo principas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintasis D. D. prašė atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
7. Baudžiamojo proceso paskirtimi yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
8. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą bei atlikusi papilomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
9. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas D. D. kaltės (nekaltumo) klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai D. D. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
10.Pasak prokurorės, liudytojo R. J. parodymai, kad kaltinamasis stumdėsi su draugu, lindo prie šokėjų; liudytojo E. R. parodymai, kad kaltinamojo elgesiu skundėsi dvi merginos, kurios vėliau išėjo iš klubo, bei to paties liudytojo parodymai, kad vėliau kaltinamasis bandė suduoti ranka liudytojui E. R. į veido sritį, vedamas iš klubo priešinosi, plūdo apsaugos darbuotojus, realiai atitinka kaltinimą D. D. ir veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia prokurorės pozicija nesutinka.
10.1. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141/2015).
10.2. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. R. parodė, kad D. D. kabinėjosi prie klientų, buvo perspėtas keletą kartų, lindo prie šokėjų, matė, kaip atsiklaupęs už kojų lietė praeinančias moteris, eidamas per salę aplinkinius kliudė su taurele alkoholio, laistėsi ir kitos kompanijos su juo apsikivirčijo. Buvo paprašytas išeiti, tačiau D. D. bandė jam suduoti, tačiau smūgio išvengė, gąsdino visokiais dalykais. D. D. bandė su koja pataikyti, tačiau pats paslydo ir griuvo, liudytojas per raciją pakvietė pagalbą. D. D. mosikavos, laidėsi visokiais žodžiais, žadėjo iš darbo atleisti, vėliau liudytojas D. D. užlaužė rankas ir išsivedė į lauką. Moterys lankytojos pasiskundė ir po to įvykio išėjo, tačiau klubas tęsė savo darbą (2 t., b.l 46-47). Liudytojas G. S. parodė, jog per raciją apsaugos darbuotojai paprašė jo pagalbos, pas juos nuėjus, pamatė, jog kolegos norėjo išvesti du neblaivius vyriškius, kurių vienas nenorėjo išeiti iš klubo ir priešinosi. Jie buvo stipriai neblaivūs, iššaukiančiai elgėsi salėje, kalbino žmones, nors su jais niekas nenorėjo kalbėtis, buvo konfliktiški. Jo manymu pagrindinė priežastis, kodėl D. D. išvedė iš klubo – jis buvo labai girtas. Neatsimena, ar klientas norėjo merginoms kojas glostyti, bet taip būna. Klube alkoholis pardavinėjamas (2 t., b.l. 45-46). Liudytojas R. J. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotus parodymus (2 t., b.l. 64) kur nurodė, jog negirdėjo klube jokių pasipiktinusių kalbų, kad toks triukšmas būtų kažkam sutrukdęs linksmintis, klube niekas nebuvo išvartyta. D. D. lindo prie šokėjų, lipo ant šokių pakylos, teko jį raminti, tačiau niekam blogo nepadarė, aprangos šokėjoms nenuplėšė (1 t., b.l. 156-157). Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. K. išreiškė nuomonę, jog tai buvo standartinė situacija, kai pergėrę vyrai kabinėjasi prie šokėjų. Tą vakarą darbas klube nenutrūko, klubas veikė toliau. Negirdėjo nei karto labai pasipiktinusių merginų kalbų, kad daugiau klube nesilankys dėl tokių klientų (1 t., b.l. 151). Liudytojas P. L. taip pat patvirtino, jog tai buvo standartinė konfliktinė situacija. Kiekvieną klientą įspėja, kad merginų negalima liesti, įkalba juos nurimti, išeiti, kartais tenka ką nors iš klubo išnešti (1 t., b.l. 151-152). Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas Š. J. parodė, kad, kas vyko klube, nematė, apsaugos darbuotojai pasakė, kad D. D. buvo agresyvus, su kažkuo bandė klube muštis, bet nieko tokio nenutiko, kad klientai būtų išsibėgioję (1 t., b.l. 171-172). Liudytoja M. V. (1 t., b.l. 172) parodė, kad D. D. nesileido į kalbas, nesakė, kas nutiko, nesakė savo duomenų, D. D. klūpėjo ir broliui skambino, sakė, kad jį spardo, muša, nors nieko tokio nevyko. Apsaugininkai sakė, kad jis klube kabinėjosi prie klientų, konfliktavo su savo draugu, apsauginiai norėjo juos pašalinti iš klubo. Nepamena, kad būtų girdėjusi pasipiktinusių žmonių žodžius, praeivių ten nebuvo (1 t.,b l. 172).
10.3.Nors išteisintasis D. D. neigia, tačiau išanalizavus liudytojų parodymus, teismui nekelia abejonių tai, jog D. D., būdamas neblaivus (šią aplinkybę patvirtino ir pats išteisintasis), elgėsi įžūliai – čiupinėjo merginų kojas, nepaisydamas klubo apsaugos darbuotojų pastabų taip nesielgti, užkabinėjo klubo lankytojus, bandė suduoti apsaugos darbuotojams, plūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais ir pan. Išteisintojo teigimu, jis nesuprato, kodėl jį nori išvesti iš klubo, todėl nesutikdamas su tokiu apsaugos darbuotojų elgesiu, priešinosi jam. Pažymėtina, kad įžūliu elgesiu, grasinimais, necenzūriniais žodžiais arba kitokio pobūdžio neetiškais veiksmais visada demonstruojama nepagarba aplinkiniams, tačiau nebūtinai tuo sukeliami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje tik iš tiesų intensyvūs, agresyvūs ir aplinkinius trikdantys veiksmai yra laikomi tiek pavojingais, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2015, 2K-198/2015, 2K-492/2015). Todėl vien tik D. D. įžūlus elgesys šiuo atveju nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, t. y. atsirado BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, kurių nustatymas yra būtina sąlyga tam, kad asmens veiksmuose būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos sudėtį.
10.4.Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl D. D. veiksmų naktiniame klube „duomenys neskelbtini“, t.y. dėl to, kad jis stumdydamasis ir garsiai rėkdamas užkabinėjo klubo lankytojus bei nepadoriai elgdamasis aplinkinių atžvilgiu, čiupinėjo merginų kojas, o klubo apsaugos darbuotojams vedant jį iš klubo patalpų, bandė ranka suduoti apsaugos darbuotojui į veido sritį, nešamas iš klubo patalpų spardėsi, plūdo apsaugos darbuotojus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nebuvo surinkta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pašaliniai asmenys dėl D. D. įžūlaus elgesio būtų išgąsdinti, šokiruoti, sutrikdytas jų poilsis ir būtų sutrikdytas naktinio klubo darbas. Nei vienas liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas nei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nepatvirtino, jog būtų nutrūkęs naktinio klubo darbas. Beje, liudytojai V. K., G. S. ir P. L. patvirtino, jog tai buvo standartinė situacija. Nors liudytojo E. R. parodymais kaltinamojo elgesiu skundėsi dvi merginos, kurios vėliau išėjo iš klubo, tačiau objektyvių duomenų, jog jos iš klubo išėjo neapsikentusios būtent D. D. elgesio, baudžiamojoje byloje nėra. Sutiktina su prokurorės argumentu, kad klubo lankytojai nėra registruojami privaloma tvarka, todėl nebuvo galimybės nustatyti konkrečių dėl nusikalstamų D. D. veiksmų pasipiktinusių asmenų, tačiau sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą teismas negali savo išvadų grįsti hipotetinėmis prielaidomis. Dėl nurodytų priežasčių prokurorės argumentas, jog nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (konfliktą matė daugiau asmenų, ką nurodo liudytojai apklausų metu) ir vieta (nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje – naktiniame klube) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, atmestinas.
10.5.Kaltinimas dėl viešosios tvarkos sutrikdymo buvo grindžiamas ir ta aplinkybe, kad D. D. necenzūriniais žodžiais išplūdo patrulę M. V.. Nors liudytoja M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme patvirtino D. D. vartojus jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kurie gali būti vertinami kaip įžeidžiantys juos girdinčius asmenis, tačiau bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžiai neblaivaus D. D. žodžiai negali būti vertinami kaip policijos pareigūno įžeidimas, žeminimas, kuris trukdo pareigūnui nepriekaištingai atlikti pavestą tarnybą, nes jie buvo ištarti abstrakčiai, akivaizdžiai siekiant išreikšti nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija dėl to, jog iš jo buvo reikalaujama atlikti veiksmus, kurių jis atlikti nenorėjo. Be to, policijos pareigūnės M. V. parodymų turinys nerodo, kad minėtoje situacijoje D. D. išsakyti žodžiai ją būtų paveikę tiek, kad nebegalėtų vykdyti savo pareigų ar taptų bejėgia visuomenės akyse, ką patvirtino ir pati liudytoja, paaiškindama, jog į jo elgesį reagavo labai ramiai (1 t., b.l. 172). Taip pat šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad policijos pareigūnų, ypač dirbančių viešosios tvarkos saugojimo ir užtikrinimo srityje, profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu viešosios tvarkos pažeidėjų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistojo padaryta veika pagal jos pasireiškimą nesiekia baudžiamosios atsakomybės ribų, kadangi ji netruko ilgą laiką, nebuvo ir ypatingai intensyvi ar pasižyminti ypatingu įžūlumu, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.
11.Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neteisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo vietą – „veikė uždaroje patalpoje“. Teismų praktikoje patalpa laikoma uždara erdve, paprastai turinčia sienas, stogą ir specialų įėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-824/2006). Iš pareikšto kaltinimo matyti, jog D. D. įžūliai elgėsi naktiniame klube „duomenys neskelbtini“ bei išneštas iš klubo patalpų, t.y. ir uždaroje patalpoje ir išneštas iš uždarų patalpų. Tačiau BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra viešoji vieta. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl viešosios vietos požymio ir šio požymio nekvestionavo.
12. Prokurorė nesutinka su teismo teiginiu, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir išreiškė nuomonę, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia. Pastebėtina, jog nors formaliai D. D. veiksmai turi būti vertinami subjektyviuoju aspektu, tačiau net ir nustačius nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, to nepakanka asmenį pripažinti kaltu ir jį nuteisti. Kaip minėta, asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik jo veikoje nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo jis kaltinamas, požymius ir jų buvimą pagrindus patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Šiuo gi atveju nėra nustatytas ir pats visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo faktas, kuris yra būtinas kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį.
13.Kolegija, atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl D. D. nekaltumo, todėl jis pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokurorė nesutikimą su išteisinimo motyvais iš esmės grindžia savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, tačiau vien tai, kad prokurorė byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, negu teismas, nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenustatė, todėl prokurorei nenurodžius jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir nebuvo teismo įvertintos, tenkinti jos skundą ir skundžiamą nuosprendį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.