Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-390-92/2013

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00984-2012-0

2013 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Kvedaraitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 4 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 3 str. 2 d., 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 ir 10 p., 92 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir mokslą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti, disponavo narkotinėmis medžiagomis, o būtent:

2012 m. gegužės 22 d., apie 16-17 val., Vilniuje, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, netoli romų taboro, neturėdamas tikslo platinti, iš teismo nagrinėjimo metu nenustatyto asmens, nusipirkdamas už 100 Lt neteisėtai, įgijo narkotinės medžiagos – 18,319 g kanapių ir jų dalių, supakuotų į 20 vnt. polietileninių maišelių, šią narkotinę medžiagą, gabeno Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone važinėdamas automobiliu BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės 23 d. šią medžiagą minėtu automobiliu neteisėtai atgabeno į Vilniaus r., Riešės sen., D. Riešės k., Molėtų g. automobilių stovėjimo aikštelę ir laikė šiame automobilyje iki tol, kol 2012 m. gegužės 23 d., apie 14.45 val., narkotinė medžiaga – 18,319 g kanapių ir jų dalių, buvo paimta policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 1 d., tačiau apylinkės teismas, konstatavęs, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tikslą platinti, A. K. nuteisė pagal BK 259 str. 1 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilyje BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta A. K. priklausančios narkotinės medžiagos – 18,319 g kanapių ir jų dalių, šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Apeliaciniu skundu, motyvuojant netinkamu įrodymų vertinimu, yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis neturėjo tikslo disponuoti narkotine medžiaga – kanapėmis ir jų dalimis.

Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaromos nešališkos išvados. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismų praktikoje tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-618/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. K. pagal BK 259 str. 1 d. nuteistas nepagrįstai, apylinkės teismui netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ir padarius faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Skundžiamame nuosprendyje teismas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog A. K. galėjo turėti tikslą platinti turimas narkotines medžiagas, tačiau įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos ir kategoriškos išvados. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas pripažino nuteistojo parodymus patikimais ir jais vadovavosi, nurodydamas, kad kiti byloje esantys įrodymai jų nepaneigia. Įvertinus A. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, konstatuotina, kad jie yra prieštaringi, todėl besąlygiškai jais vadovautis nėra pagrindo. Pažymėtina, kad 2012-06-26 ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu A. K. parodė, jog į 200 vnt. tuščių maišelių, kurie buvo rasti jo automobilyje sulaikymo metu, būtų padalinęs nusipirktą narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, tam, kad susimažintų narkotinės medžiagos dozę. Tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. 2012-10-09 parodė, kad renka įvairius lipdukus ir maišeliai reikalingi jo kolekcijoms sudėti, o 2013-01-23 paaiškino, jog renka monetas ir maišeliai reikalingi jiems sudėti. Taigi, A. K., norėdamas pateisinti tuščių maišelių turėjimą, pateikė net tris skirtingas versijas, tačiau tiek A. K. motina J. K., tiek kaimynė G. P. parodė, jog nėra mačiusios, kad A. K. ką nors kolekcionuotų. Taip pat prieštaringi A. K. parodymai ir dėl tos aplinkybės, jog įsigijus 20 paketėlių narkotinės medžiagos, jie visą laiką buvo automobilyje, nors jis tuo pačiu teigia, kad vakare namuose susisuko vieną cigaretę ir ją surūkė. Be to, kolegija atsižvelgia į tai, kad sulaikymo metu pas A. K. buvo surasta 20 paketėlių narkotinės medžiagos, kurios kiekis visuose maišeliuose buvo beveik vienodas. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo parodymai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės už sunkesnį nusikaltimą.

Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo nesiremtina policijos pareigūnų parodymais bei tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie narkotines medžiagas platinantį jaunuolį. D. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gauta anoniminė informacija apie narkotikus platinantį jaunuolį, tuo tarpu R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gauta operatyvinė informacija. Negalint patikrinti pirminės informacijos šaltinio, jos patikimumo ir teisėtumo, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino šių duomenų įrodymu.

Atmetus nuteistojo parodymus kaip nepatikimus ir įvertinus tai, jog pas A. K. buvo rasta nemažas kiekis – 18,319 g, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kuri buvo supakuota į 20 užspaudžiamų maišelių apytiksliai vienodais kiekiais, taip pat buvo rasta 200 vnt. tuščių užspaudžiamų maišelių, darytina neabejotina išvada, jog A. K. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Tai, jog A. K. Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d. dėl psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą jas platinti ir platinimo, visumoje su kitomis nustatytomis aplinkybėmis patvirtina A. K. tikslą platinti narkotines medžiagas. Be to, A. K. sulaikę pareigūnai parodė, jog paprastai tokiais kiekiais ir tokiu būdu narkotines medžiagas laiko narkotikų platintojai. Pažymėtina, kad A. K. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kreipėsi ir jam priklausomybės sindromas nustatytas jau po pradėto ikiteisminio tyrimo šioje baudžiamojoje byloje, be to, priklausomybės nuo narkotinių medžiagų buvimas savaime nereiškia, jog asmuo negali platinti narkotinių medžiagų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimo fakto, užtenka nustatyti, jog asmuo turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, todėl pardavimo fakto nenustatymas dar nereiškia, jog asmuo neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinių medžiagų.

Nustačius privalomąjį BK 260 straipsnio 1 dalies požymį – tikslą platinti narkotines medžiagas, nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo pagal BK 259 str. 1 d. keistina ir A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 260 str. 1 d. (BPK 328 str. 1 p., 3 p.).

Pripažinus A. K. kaltu pagal BK 260 str. 1 d., keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės nuteistajam paskyrimo, paskirtos bausmės subendrinimo su anksčiau paskirta ir neatlikta bausme bei dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas sunkus nusikaltimas, A. K. veikė tiesiogine tyčia, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas nuteistas už analogišką nusikaltimą, taip pat būdamas baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, A. K. dirba, charakterizuojamas teigiamai, po nusikaltimo padarymo įtrauktas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, jam diagnozuotas priklausomybės sindromas, dėl ko jis lankėsi pas psichologą. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi A. K. neigė turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, davė nenuoseklius parodymus, todėl negalima konstatuoti, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. BK 54 str. 3 d. ir 62 str. nustatytų pagrindų skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę nėra. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir atsižvelgus į BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus, A. K. skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmė, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme.

Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo A. K., pažymėtina, kad jis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė jau būdamas pilnametis, todėl jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Be to, naują analogišką nusikalstamą veiką A. K. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl akivaizdu, jog anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nepadėjo pasiekti bausmei keliamų tikslų, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors nustatyta, kad A. K. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nebuvo užfiksuotas narkotinių medžiagų pardavimo atvejų, negalima pripažinti, jog pas A. K. rasti pinigai, buvo gauti iš nusikalstamos veikos, todėl pagrindo juos konfiskuoti nėra (BK 72 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir apylinkės teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, perkvalifikuojant A. K. veiką pagal BK 260 str. 1 d. bei paskiriant jam bausmę pagal BK 260 str. 1 d. (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti:

A. K., pripažinto kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.