- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-652-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11098-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- T. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti 2019 m. birželio 13 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 81/04-461 taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 15 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 81/04-461 nutarta taikyti nuteistajam T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymu ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau teistas, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendė, kad paleidus nuteistąjį nebus pasiekti laisvės atėmimo bausmės tikslai.
4. Nuteistasis T. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta neatsižvelgiant į visas jo asmens byloje nustatytas aplinkybes. Nuteistasis pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu jis elgėsi nepriekaištingai, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jo atžvilgiu bus taikytas lygtinio paleidimo institutas. Institucija privalėjo gerbti jo teisėtus lūkesčius, atsižvelgti į visas nuteistojo pastangas bausmės atlikimo vietoje taisytis ir elgtis tinkamai. Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai sureikšmino buvusius teistumus, kadangi veikos, už kurias jis buvo nuteistas, priskiriamos prie neatsargių nusikalstamų veikų, be to, viena veika buvo dekriminalizuota. Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas į praeityje buvusius teistumus, neįsigilino į nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir priežastis.
4.2. Nuteistasis nurodo, kad pripažįstą kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kritiškai vertina savo elgesį, ir mano, kad yra atviras, teisingas ir sąžiningas. Nors šiuo metu jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji per du mėnesius sumažėjo. Nuteistasis sutinka, kad pataisos namuose nedirba, tačiau pažymėjo, kad teisė laisvai pasirinkti darbą yra konstitucinė žmogaus teisė ir kiekvienas žmogus gali spręsti kokią veiklą jam pasirinkti. Kartu nuteistasis nurodė, kad iki laisvės atėmimo bausmės jis dirbo MB „V.“ vadybininku, šiuo metu UAB „M.“ yra pasiruošusi jį įdarbinti. Be to, nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki šiol mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje. Pataisos namuose nedirba, nes jam nustatyti medicininiai stuburo pakitimai, dėl ko jis dažnai kenčia skausmus nugaros srityje, negali lankstytis ir dirbti fizinio darbo. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadas, kad nuteistasis pataisos namuose vengia dirbti ar mokytis. Iki nuteistojo sulaikymo T. V., dirbo, gyveno šeimoje, mokėjo įsiskolinimus. Nuteistasis skunde mini ir stiprius socialinius ryšius, nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju grįš gyventi su savo sugyventine, su kuria augina dukrą. Be to, nuteistajam nevykdant lygtinio paleidimo sąlygų, jis gali būti grąžintas į įkalinimo įstaigą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. atsiliepimu į nuteistojo T. V. skundą prašo jį atmesti, kadangi skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime prokurorė pažymėjo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad T. V. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog lygtinis paleidimas nuteistajam T. V. netaikytinas, yra teisinga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
7.1. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad T. V. priskirtinas prie vidutinės rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 76 balais, iš kurių net 56 balus sudaro dinaminiai veiksniai, kurie yra kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lyginant su pirmuoju vertinimu, kuris buvo atliktas nuteistajam atvykus į pataisos namus (2018 m. lapkričio 3 d.), sumažėjo vos vienu balu (buvo 77 balai). Kaip jau minėta, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).
2. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, šiuo atveju abejonių pakankama T. V. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam ir po didesnės bausmės dalies atlikimo nustatytų kriminogeninių veiksnių kiekis – ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo stilius ir draugai (būdamas nestruktūruotoje aplinkoje pasirenka situacijas, kurio padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką); darbinių įgūdžių stoka; psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, T. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, padarymą. Nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartą, buvo teistas ir užsienio valstybėje. Visus nusikaltimus T. V. darė ne pagal modelį – vykdė nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms, darė viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat, šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šis teisės pažeidimas yra sunkesnis už ankstesnius. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino ankstesnius jo teistumus, kadangi neatsižvelgė į ankstesnių nusikaltimų padarymo aplinkybes (padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o dar viena nusikalstama veika nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo dekriminalizuota), tačiau su šiais T. V. teiginiais sutikti nėra pagrindo. Nors ankstesnė kriminalinė nuteistojo patirtis ir negali būti laikoma absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek ankstesni teistumai atskleidžia T. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam anksčiau taikytų kriminalių poveikio priemonių. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia. Teismas konstatuoja, kad anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau pažeidinėja nustatytas elgesio taisykles, jo padaryti nusikaltimai sunkėja, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir jo elgesio pokyčius šiam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kartu įvertinus tai, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikalauja vertinti itin atidžiai.
3. Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – gyvenimo stilių ir draugus, svarbu yra tai, jog greta anksčiau padarytų nusikalstamų veiksmų, nuteistajam būdinga tai, kad jis linkęs save pateikti iš gerosios pusės, taip pat, esant nuteistajam nepalankioms aplinkybėms, nuteistasis gali lengvai prarasti savitvardą ir pasielgti impulsyviai, neapgalvodamas galimų savo veiksmų pasekmių. Nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis yra vartojęs smurtą, siekdamas, kad kiti jam paklustų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad T. V., susidurdamas su problemomis, kartoja tas pačias klaidas ir yra linkęs savo nusikalstamą elgesį pateisinti, minimizuoti, racionalizuoti, atsakomybę perkeliant aplinkai ir aplinkiniams.
4. Šiame kontekste pažymėtina, kad galimas nuteistojo finansinis nestabilumas, įvertinus tai, kad nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra duomenų apie jo nusikalstamą veiką, susijusią su lėšų tvarkymo problemomis, kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis buvo įgijęs tik 8 klasių išsilavinimą, specialybės neturėjo, o jo darbo patirtis laisvėje taip pat yra nedidelė. Šiuo metu nuteistasis mokosi (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu. Nors nuteistasis nurodo, kad turi sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Visgi, nuteistasis pataisos namuose neišreiškė noro dirbti. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad ir pataisos namuose pagal sveikatos būklę, jis turi galimybę būti įdarbintas. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, būtų įdarbintas UAB „M.“, kadangi įvertinus jo menką darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimą, pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus T. V. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.
5. Pritariama nuteistojo teiginiams, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės. Tačiau pažymima tai, kad paleidžiant asmenį lygtinai tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, naujų nusikaltimų nedarys. Be to, pats lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nuteistajam nustatymu. Pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis, kaip minėta, yra iš viso teistas 6 kartus. Tačiau nei skirtos bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas, teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis skunde teigia, kad yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, jis nei karto nėra pažeidęs nustatytos tvarkos, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog akivaizdžių T. V. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, neskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog T. V., atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis T. V., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo išvadoje išdėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims, neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 13 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.