Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-271-485/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
1S-271-485/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11098-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
T. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-271-485/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11098-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. V. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 81/04-95 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. V. nuteistas 2018 m. spalio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. spalio 29 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 15 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dieną – 2019 m. vasario 7 d. – 10 mėnesių 8 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 81/04-95 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam T. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 81/04-95 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patenkinti prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas formaliai pakartojo komisijos išdėstytus teiginius, lakoniškai pasisakė, kad nuteistojo šeiminė padėtis, santykiai su artimaisiais nėra veiksnys, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama.

5.2. Pasak nuteistojo, teismas visiškai neanalizavo, už kokių nusikalstamų veikų padarymą jis yra nuteistas, ir ar šios veikos vis dar laikomos nusikalstamomis, kokios tų veikų padarymo priežastys ir aplinkybės. Nurodydamas ankstesnius teistumus bei inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų pobūdį bei kaltės formą, nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismas tik įvardijo jų skaičių. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis skundžiamą nutartį priėmusiam teismui pateikė bankų išrašus, kurie patvirtina, jog jis sąžiningai vykdo finansinius įsipareigojimus ir tai liudija apie pasikeitusį jo požiūrį į bausmių vykdymą bei pareigą atlyginti žalą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu atlieka bausmę, pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Būdamas laisvėje, iki pradedant atlikti paskirtą bausmę, pateisino teismo parodytą pasitikėjimą juo, laikėsi nustatytų apribojimų, dirbo, vykdė finansinius įsipareigojimus, gyveno su šeima ir nepadarė jokių teisės pažeidimų. Teismas neįvertino jo bei dukters emocinio prieraišumo, žalos, daromos vaikui, kai nuteistojo nėra šalia.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nuteistasis T. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (76 balai pagal OASys), nuo pirmojo vertinimo sumažėjo tik vienu balu ir ją sudaro net 56 dinaminiai balai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. T. V. yra teistas šešis kartus. Paskutiniu nuosprendžiu jis nuteistas už sunkaus nusikaltimo kito asmens sveikatai padarymą. Kaip pažymima byloje esančioje 2019 m. vasario 4 d. socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumas didėja, anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės, amnestija ir probacija (lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos) nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo. Priešingai nei nurodoma nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su ankstesniais jo teistumais. Tai, kad jis buvo du kartus teistas pagal BK 243 straipsnį dėl ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nevykdymo, sudaro pagrindą spręsti, jog jis priežiūrą yra linkęs vertinti su išlygomis. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, šie duomenys svarbūs tik tiek, kiek leidžia įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas. Šiuo atveju T. V. paskutiniojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo didėjimas vertinant jį ryšium su ankstesniais teistumais sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, šių nusikaltimų padarymo tikslai ir motyvai iš naujo neanalizuojami, kadangi jie įvertinti nuteistajam skiriant bausmes.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės daro teigiamą įtaką – psichologų pateikiamos įžvalgos apie su nuteistojo mąstymu ir elgesiu susijusius pasikeitimus – jis gali išskirti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, turi realistinius ilgalaikius tikslus ir imasi priemonių jiems įgyvendinti, palaiko socialinius ryšius su šeima bei artimaisiais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo siekį pasitaisyti. Tačiau, kaip pagrįstai pažymima skundžiamoje nutartyje, vien jų nepakanka sprendžiant, ar nuteistojo pažanga pataisos proceso metu buvo akivaizdi ir jau šiuo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, jog dar iki bausmės atlikimo jis susitarė su antstoliais ir vykdo turimus įsipareigojimus, nuteistojo pažangos būtent pataisos proceso metu, kuri vertinama sprendžiant dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neįtakoja.

11. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje matyti, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas Marijampolės pataisos namuose, nebuvo nei baustas drausmine tvarka, nei skatinamas, aktyviai nedalyvavo būrio ir pataisos įstaigos pozityvaus užimtumo skatinimo veikloje. T. V. vis dar nustatomi keturi kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, pasirinkti iki bausmės atlikimo, yra statiniai veiksniai, kurių nuteistasis neturi galimybės pakeisti. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pastangos gerinant darbinius įgūdžius bei eliminuojant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo riziką nėra pakankamos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. V., anksčiau pasirinkęs situacijas, kurios padidino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, iki šiol, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, esant nepalankioms aplinkybėms gali lengvai prarasti savitvardą ir pasielgti impulsyviai, neapgalvodamas galimų savo veiksmų pasekmių. Jis iki šiol likęs perkelti atsakomybę už problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, aplinkai ir aplinkiniams, susidurdamas su problemomis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas atrasti alternatyvų, jo mąstymas kategoriškas ir remiasi tiesioginiu patyrimu, savęs vertinimas neadekvačiai aukštas, nuteistasis linkęs save pateikti tik iš gerosios pusės. Įvertinus tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, anksčiau būdamas penkis kartus teistas, be kita ko, ir pakartotinai už analogiško pobūdžio BK 243 straipsnyje numatytus baudžiamuosius nusižengimus, išlieka abejonių dėl pakankamos nuteistojo pažangos koreguojant mąstymą bei elgesį.

12. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2018 m. spalio 29 d., ankstesnių teistumų istorijoje esant duomenų apie jo nusikalstamą veiką, susijusią su lėšų tvarkymo problemomis, pataisos įstaigoje neišreiškė pageidavimo būti įdarbintu, nedirbo. Be to, laisvėje, jo teigimu, įgijęs 8 klasių išsilavinimą, nuteistasis pataisos įstaigoje nesimokė, nesiekė įgyti profesijos, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis savo kryptingu elgesiu siekia sumažinti su darbinių įgūdžių stoka susijusių kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotiniam nusikalstamumui. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Įvertinus aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu šiuo metu dar nėra pakankama. Jo siekio pasitaisyti nepatvirtina ir pataisos įstaigai pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie nuteistojo įdarbinimą galimos probacijos metu, kadangi tokios pažymos vertintinos kaip informacinio pobūdžio ir nepatvirtina aplinkybės, jog nuteistasis, taikant jam lygtinį paleidimą, iš tikrųjų įsidarbins minėtoje bendrovėje.

13. Atsižvelgiant į visumą aptartų T. V. asmenybę apibūdinančių duomenų, dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės, o jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo skunde dėstomi argumentai, susiję su jo mažamečio vaiko interesais, nėra esminiai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi jie nėra susiję su nuteistojo pažanga pataisos proceso metu, juolab, kad šios aplinkybės, egzistavusios ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nesulaikė nuteistojo nuo priešingo teisei elgesio.

14. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas T. V. skundą dėl Komisijos 2019 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 81/04-95 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėDarius KantaravičiusAlgirdas Remeika