- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-522-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14822-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Juris LT“ ieškinį atsakovui V. I. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 67,59 EUR skolą, 2,43 EUR delspinigius, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. ieškovas ir UAB „Gelsva“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Juris LT“, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai UAB „Gelsva“ perleido reikalavimo teisę į ūkininką V. I.. Naujasis kreditorius UAB „Juris LT“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatomis, išsiuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pradinis kreditorius UAB „Gelsva“ sudarė su atsakovu 2018 m. rugsėjo 6 d. sutartį Nr. VK18/188, pagal kurią pristatė atsakovui prekes, nurodytas PVM sąskaitoje-faktūroje. Atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi nėra atsiskaitęs iki šiol. Atsakovas yra skolingas ieškovui 67,59 EUR pagrindinės skolos bei 40 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui UAB „Juris LT“ 67,59 EUR skolą, 2,43 EUR delspinigius, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (110,02 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250 EUR bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo V. I..
4. Atsakovas V. I. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo.
5. Nurodė, kad nėra būtina teisminiu keliu išieškoti skolą, nes nėra jokios grėsmės, jog atsakovas neatsiskaitys su ieškovu. Atsakovas deda visas pastangas, kad kaip įmanoma per trumpiausią laiką padengtų įsiskolinimą atsakovui. Pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. ilgalaikė didmeninio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VK18/188/2018 sudaryta ir įsigaliojo vėliau nei buvo išrašyta 2018 m. rugsėjo 5 d. PVM sąskaitos faktūros serija VAA Nr. 861473, Sutarties nuostatos ieškovo reikalavimui apmokėti pagal sąskaitą negali būti taikomos. Kadangi tarp šalių nėra susitarimo dėl netesybų, tai ieškovas neturi reikalavimo teisės į netesybas ir ieškovo reikalavimas į netesybas turi būti atmestas. Atsakovo nuomone ieškovo reikalaujamos priteisti 40 EUR skolos išieškojimo išlaidos gali būti priskiriamos išlaidoms, susijusiomis su bylos nagrinėjimu tik tada, kai jos pripažintos būtinomis ir pagrįstomis. Atsakovo nuomone, šios išlaidos nebuvo būtinos ir nebuvo realiai patirtos, jos nepagrįstos jokiais argumentais ar skaičiavimais, nedetalizuotos, todėl ieškovo reikalavimas dėl 40 EUR dydžio skolos išieškojimo išlaidų yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimu, žyminis mokestis gali būti priteistas tik nuo pagrįstos ieškinio sumos. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo patirtomis išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti, kadangi jos nepagrįstai ir neproporcingai didelės.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo V. I., 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pareigos mokėti už pradinio kreditoriaus pateiktas prekes tinkamai neįvykdė, sprendė, kad iš atsakovo ieškovo naudai pagrįstai preliminariu sprendimu 2019 m. gegužės 20 d. priteista 67,59 EUR skola (CK 6.38, 6.200 straipsniai, 6.314 straipsnio 1, 5 dalys, 6.371 straipsnis). Nepagrįstais laikė atsakovo argumentus, jog ieškovui nebuvo pagrindo kreiptis į teismą bei argumentus, jog ieškovas neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti prašomus priteisti delspinigius. Pažymėjo, jog kreditoriaus teisė reikalauti mokėti tam tikro dydžio palūkanas už piniginės prievolės termino praleidimą, buvo numatyta pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarytos sutarties 7.1 punkte. Teismo vertinimu, tai kad ilgalaikė didmeninio prekių pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas ir pradinis kreditorius pasirašė sekančią dieną po to, kai pradinis kreditorius išrašė sąskaitą faktūrą, neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti delspinigius, pažeidus nustatytus atsiskaitymo terminus (Sutarties 7.1 punktas). Atkreipė dėmesį, jog atsakovas minėtos sutarties ar jose nustatyto palūkanų dydžio neginčijo.
8. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo nesutikimo su 40 EUR skolos išieškojimo išlaidomis pažymėjo, jog ieškovo teisę reikalauti šių išlaidų numato Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis. Pažymėjo, jog atsakovas šiuo atveju nepagrįstai sutapatina su pavėluotu mokėjimu susijusias skolos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidas, reglamentuojamas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir bylinėjimosi išlaidas, numatytas CPK 88 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ūkininkas, kuris sutartį su pradiniu kreditoriumi sudarė ne asmeniniams, o savo ūkinės veiklos (verslo) poreikiams, ieškovo reikalavimas pagrįstai tenkintas ir iš atsakovo priteista 40 EUR skolos išieškojimo išlaidų kompensacija. Pasisakydamas dėl atsakovo nesutikimo su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teismas pažymėjo, jog tenkinus ieškinį pilna apimti ieškovas turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovo patirtos išlaidos neproporcingai didelės. Pažymėjo, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra gerokai mažesnės nei Rekomendacijose įtvirtinti dydžiai. Nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingo dydžio, kadangi nepriklausomai nuo ieškinio sumos, ieškovo atstovas turėjo parengti įstatymo reikalavimams atitinkantį ieškinį, atlikti dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultuoti klientą, surinkti tinkamus dokumentus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. I. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – sumažinti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų 242 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis, nepaisant to, kad jis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra nepagrįstai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų. Pažymėjo, jog ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės nei kitų specialių žinių, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai. Ginčijama pinigų suma ypač maža ir priteista bylinėjimosi išlaidų suma beveik 4 kartus viršija skolos sumą. Bylos apimtis nedidelė, procesinių dokumentų apimtis nėra didelė, šių procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas. Ieškinys nesudėtingas, o bylos nagrinėjimo metu ieškovas jokių papildomų sudėtingų procesinių dokumentų neteikė. Be to ieškovas teikdamas prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepateikė šių išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo. Atsakovo nuomone, teismas spręsdamas dėl šių išlaidų priteisimo nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Juris LT“ prašė jį atmesti.
12. Nurodė, kad ginčijamu sprendimu teismas tinkamai aiškino Rekomendacijas ir rėmėsi susiformavusia teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, jog ginčo atveju ieškovo atstovas atliko dokumentų analizę, teisinių galimybių dėl skolos prisiteisimo įvertinimą, konsultavo klientą ir parengė ieškinį, kas savaime suponuoja, jog buvo sugaištas laikas ne tik kreipiantis į teismą, t.y. rengiant ieškinį, tačiau pirmiausia atliekant kompleksinę dokumentų ir pateiktų duomenų analizę ir kitus, susijusius, veiksmus, dėl ko ieškovo patirtos 242 EUR bylinėjimosi išlaidos visiškai pagrįstos. Be to, ieškovas ir ikiteismine tvarka bandė išspręsti ginčą, o tik nepavykus kreipėsi į teismą, šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas taip pat turi įvertinti. Taigi, vien dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas teismo sprendimas turi būti paliktas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Gelsva“ ir atsakovas 2018 m. rugsėjo 6 d. sudarė Ilgalaikę didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VK18/188/2018. 2018 m. rugsėjo 5 d. pradinis kreditorius išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūra Serija VAA Nr. 861473 67,59 EUR sumai. Pradinis kreditorius ir ieškovas UAB „Juris LT“ 2019 m. balandžio 9 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises ieškovui į atsakovo skolą. Ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 67,59 EUR skolą, 2,43 EUR delspinigius, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 250 EUR bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Skundžiamu galutiniu 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
16. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo suma yra ypač maža, byla nebuvo sudėtinga, nedidelės apimties, todėl priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neproporcingas.
17. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Pirma, proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Antra, proceso teisės normoje reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečia, proceso teisės normoje įtvirtinta, kad nurodytos nuostatos taikomos priteisiant advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas teisingai nurodo, jog šiuo atveju byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties, tačiau pažymėtina, jog būtent dėl šių priežasčių kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovo reikalaujama priteisti suma už ieškinio parengimą yra 10 kartų mažesnė nei rekomendacijose nurodyti dydžiai. Nors apeliantas remiasi aplinkybe, jog skolos suma yra mažesnė nei priteista bylinėjimosi išlaidų suma, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė negali lemti priteistino išlaidų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, jog kreipdamasis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo patyrė 242 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo bei pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nors ginčas kilo ir nedidėlės ieškinio sumos, tačiau tinkamam ieškovo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui ieškovo atstovui vis tiek buvo būtina atlikti kliento pateiktų dokumentų analizę, parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį bei pateikti jį teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą 2019 m. balandžio 4 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perėmimą ir nustatė terminą atsakovui apmokėti skolą, t.y. siekė išspręsti ginčą ne teismine tvarka. Tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog iš esmės ieškovo prašomos priteisti išlaidos susidarė atsakovui neapmokant sąlyginai nedidelės ieškinio sumos.
19. Esant nurodytų argumentų visumai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kokio dydžio išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės, į visus reikšmingus kriterijus atsižvelgė, taip pat pagrįstai įvertino ir atsakovo elgesį, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.