Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 11 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, tą pačią dieną, apie 13.35 val., važiavo 6 maršruto autobusu (tarp stotelių Gerosios Vilties – Savanorių) be bilieto, taip pažeisdama Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967, (toliau – ir Taisyklės) 33.1 punkto reikalavimus.

II.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog V. B. pagrįstai pripažinta kalta, padariusi ATPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y., kad ji 2009 m. gegužės 11 d. 13 val. 3 min. važiavo 6 maršruto troleibusu, Nr. 654, tarp stotelių Gerosios Vilties – Savanorių ir nepateikė jokio bilieto, tuo pažeisdama Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.1 p. reikalavimus.

III.

Jei institucija nebūtų pažeidusi ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatų ir sudariusi galimybę nuo protokolo surašymo dienos iki nutarimo priėmimo dienos pateikti įrodymus, V. B. būtų pateikusi bilietą. Vėliau V. B. visuomeninio transporto bilieto neteko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

V. B. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl ATPK 142 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi 2009 m. gegužės 11 d., apie 13.35 val., važiavo 6 maršruto autobusu (tarp stotelių Gerosios Vilties – Savanorių) be bilieto, taip pažeisdama Taisyklių 33.1 punkto reikalavimus.

V. B. su padarytu pažeidimu nesutinka, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, kuria V. B. paskirta nuobauda palikta nepakeista ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliacinį skundą V. B. iš esmės grindžia tuo, kad teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino įrodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. B. pagrįstai buvo pripažinta kalta padarius ATPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas V. B. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė, kuriuos įrodymus atmeta, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

V. B., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji turėjo galiojantį elektroninį važiavimo bilietą, tačiau atsisakė pateikti kontrolieriui, kadangi jis buvo be skiriamojo ženklo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantės iškelta versija, kad ji turėjo galiojantį elektroninį važiavimo bilietą, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija V. B. keliamą versiją vertintina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių faktą, kad V. B. kontrolės metu turėjo galiojantį bilietą, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas Taisyklių pažeidimo faktas nebuvo paneigtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucijos internetiniame puslapyje skelbiama, kad kiekviena elektorinio bilieto kortelė turi savo identifikacijos numerį, kurį privalu įrašyti į kartu su įgyjama kortele gaunamą instrukciją, kad praradus kortelę, būtų galima identifikuoti šios kortelės naudotoją. Apeliantė, teigdama, kad jos elektroninio bilieto kortelė buvo pavogta, nepateikė įrodymų, kad tokią kortelę turėjo. Pagal Institucijos internetiniame puslapyje pateikiamą informaciją, pagal elektroninio bilieto kortelės identifikacinį numerį taip pat galima nustatyti, ar atitinkamą dieną šis bilietas buvo papildytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas įrodymų nurodymas ir jų rinkimas administraciniame procese didžiąja dalimi priklauso ir nuo asmenų, paduodančių skundą, ir tai yra atliekama inicijuojant bylos nagrinėjimą teisme (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju V. B. nepateikė įrodymų, kad ginčo dieną ji autobusu važiavo turėdama galiojantį bilietą.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad nutarimas negalėjo būti priimtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės. Šių teisių realizavimas turi būti realus, o ne tariamas. Asmuo turi turėti pakankamai laiko suvokti, kokios teisei priešingos veikos padarymu jis yra kaltinamas, apsispręsti, ar savo interesus gins pats, ar naudosis kvalifikuota teisininko pagalba. Organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo suteikti asmeniui, kurio atžvilgiu pradėtas administracinis persekiojimas, nedeklaratyvią galimybę pasinaudoti įstatymų leidėjo apibrėžtomis priemonėmis ir būdais ginti savo interesus. Tuo tarpu tą pačią dieną pareiškus kaltinimą (surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą) ir priėmus nutarimą tokių teisių, o kartu ir administracinės atsakomybės teisėtumo principo, reikalaujančio tikslaus materialinių ir procesinių teisės normų laikymosi, tikslaus jų reikalavimų vykdymo, nepaisoma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03. Bylų kategorija 34, 41).

V. B. turėjo galimybę pasinaudoti teise pateikti savo versiją, tačiau pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole atsisakė. V. B. buvo tinkamai pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau į teismo posėdį V. B. neatvyko. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvavo V. B. atstovas advokatas Eimantas Šriupša, todėl darytina išvada, kad V. B. turėjo galimybę pasinaudoti ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teisėmis: ją atstovavo advokatas, kuris turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir įrodymus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad galimai Institucijos padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.