Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

dalyvaujant ieškovei E. K.

trečiajam asmeniui L. B.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei T. B. dėl uzufrukto panaikinimo, tretysis asmuo L. B., išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašė panaikinti T. B. naudai nustatytą uzufruktą 2019 m. gegužės 29 d. uzufrukto sutartimi (registro Nr. 7085) - teisę T. B. iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis turtu - žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančiais statiniais, gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); pirtimi, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 29 d. tarp E. K., L. B. ir T. B. buvo sudaryta uzufrukto sutartis, pagal kurią E. K. suteikė teisę L. B. ir T. B. iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis E. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančiais statiniais, gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po uzufrukto sutarties pasirašymo, ieškovė E. K. su savo šeima (sutuoktiniu, nepilnamečiais vaikais) ir tėvais - T. B., L. B. gyveno šiame objekte visi kartu ((duomenys neskelbtini)). E. K. 2022 m. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu dėl savo motinos T. B. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, kuriuo prašė ją paskirti motinos globėja. D. B. su pateiktu pareiškimu nesutiko, teigdamas, kad motinai globa nereikalinga, nors tuo pačiu nurodė, kad globėju reikėtų skirti L. B.. Pastarajam asmeniui nepareiškus noro būti T. B. globėju dėl nuolat blogėjančios sveikatos būklės (T. B. elgesys kuo toliau, tuo labiau reikalavo nuolatinio buvimo su ja ir sulaikymo nuo jos neadekvačių veiksmų), buvo pateiktas D. B. pareiškimas, kuriuo pastarasis asmuo siekė tapti savo motinos globėju ir turto administratoriumi. Su keliamais D. B. reikalavimais E. K. sutiko. 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-7772-1141/2022 T. B. buvo pripažinta neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas susijęs su lizingu, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimąsi individualia veikla ir kt.); ir asmeninių neturtinių santykių srityse - savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.). Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta T. B. globa, o globėju ir turto administratoriumi paskirtas D. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimu konstatavo, kad D. B. kaip globėjas turi pareigą užtikrinti nuolatinę, nepertraukiamą T. B. priežiūrą, įskaitant, bet neapsiribojant jos interesus užtikrinančia tinkama mityba, higiena (pagalba nusiprausiant, tualete ir kt.), paskirtų vaistų vartojimu nurodytu periodiškumu. T. B. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio nesinaudoja ir negyvena ieškovei priklausančioje nuosavybėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadangi dėl sveikatos būklės buvo pradėtas taikyti stacionarus gydymas sveikatos priežiūros įstaigose, ko pasekoje 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje T. B. buvo pradėtos teikti sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) slaugos namuose pagal pasirašytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį. Sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikimo savo iniciatyva yra sudaręs D. B., kuris vėliau tapo neveiksnios T. B. globėju ir turto administratoriumi. Šiuo metu yra žinoma, kad T. B. yra slaugoma (duomenys neskelbtini) (slaugos paslaugas teikianti įstaiga buvo pakeista D. B. iniciatyva). T. B. globėjas apie pasikeitusią T. B. globos/slaugos įstaigą neinformavo nei savo sesers E. K., nei savo tėvo L. B.. T. B. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio negyvena E. K. priklausančioje nuosavybėje, nesinaudoja jokiais statiniais, įskaitant ir žemės sklypą. Pagal CK 2.13 straipsnio nuostatas, neveiksnaus asmens gyvenamąja vieta yra pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Dėl šios priežasties T. B. gyvenamoji vieta yra pripažįstama (duomenys neskelbtini) t. y. globėjo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Dar prieš inicijuojant T. B. atžvilgiu civilinę bylą dėl pripažinimo neveiksnia, buvo iškilę įvairių pavojų ne tik ieškovės turtui, kurio atžvilgiu buvo nustatytas uzufruktas, bet ir darėsi nesaugu E. K. nepilnamečiams vaikams. Su ieškove gyveno abu tėvai, t. y. tiek motina T. B., tiek tėvas L. B., kurių naudai buvo nustatytas uzufruktas 2019 m. gegužės 29 d. uzufrukto sutarties pagrindu. T. B. dėl jos psichinės sveikatos būklės buvo reikalinga pastovi priežiūra. L. B. prižiūrėdavo motiną, tuo labiau, kad dienos metu pareiškėja dirbdavo. Su T. B. pastoviai turėjo būti kartu kitas asmuo. Jei tik T. B. nors trumpam laikui buvo paliekama viena (kai prižiūrintis asmuo trumpam išeidavo į lauką ir kt.), T. B. atlikdavo nepagalvotus veiksmus - ištraukdavo iš šildymo įrenginio (pečiaus) degančias malkas ir jas degančias mėtydavo arba iš namo per langą į lauką, arba mesdavo į šiukšliadėžę, kurioje buvo popierių. Šalia šildymo įrenginio esančioje patalpoje stovi didelis dujų balionas, todėl tokie T. B. veiksmai kėlė itin didelį pavojų. Taip pat keletą kartų pasikartojo toks atvejis, kai T. B. įjungdavo tuščią elektrinį arbatinuką ir išeidavo į lauką, o vėliau sugrįžus į namus buvo pastebėta, kad arbatinukas degdavo atvira liepsna. Kadangi E. K. priklausančiuose namuose gyvena ieškovės nepilnamečiai vaikai, jiems būti namuose pasidarė pakankamai pavojinga (ypač tuo metu, kai tėvai yra darbuose, o vaikai yra grįžę iš mokyklos pasibaigus užsiėmimams). Taip pat T. B. yra daug daiktų išnešusi iš ūkinių pastatų, taip pat keletą kartų buvo pastebėta, kad ji su pjūklu pjauna sveikus medžius, ardo tvoras, ūkinėse patalpose tuštindavosi. Dėl šių T. B. veiksmų buvo priimtas sprendimas rakinti tam tikras ūkinių pastatų patalpas, slėpti aštrius daiktus, kad motina nesusižalotų. T. B. yra atlikusi smurtinius veiksmus E. K. nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad į WC ir vonios patalpą galima pateikti tik per T. B. naudojamą kambarį, vaikai bijodavo vieni eiti į šias patalpas, kadangi ji stumdydavo juos, teigiant, kad jie per dažnai vaikšto į WC/vonios patalpą, ne kartą vaikai dėl patirtų smūgių buvo pargriuvę ir nuolat prašydavosi suaugusiųjų pagalbos, siekiant patekti į WC patalpą. Kartą buvo rastas verkiantis vaikas su raudona žyme ant skruosto, teigiant, kad jo atžvilgiu močiutė pavartojo smurtą. Netgi tuo atveju, kai vaikai būdavo vonios patalpoje, buvo prašoma senelio pagalbos, kad jis budėtų prie vonios durų, siekiant išvengti T. B. neapgalvotų veiksmų. (duomenys neskelbtini) darbuotojai taip pat skundėsi T. B. veiksmais, kadangi ji lauždavosi į veikiančias buitinės technikos priemones (skalbimo mašiną, indaplovę), todėl nuolat turėjo ją kontroliuoti ir vienos palikti nebuvo galima. Inicijavus civilinę bylą dėl T. B. neveiksnumo nustatymo, E. K. pareiškė reikalavimą, kad būtų pripažinta savo motinos T. B. globėja ir turto administratore. Šio ieškovės pareiškimo pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. e2YT-7772-1141/2022. D. B. iš pradžių nesutiko su jo sesers (E. K.) keliamais reikalavimais, netgi su reikalavimu T. B. pripažinti neveiksnia, teigdamas, kad jai globa iš viso nėra reikalinga. Po to, kai byloje buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, D. B. pakeitė savo poziciją ir pareiškė byloje pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išreikšdamas valią būti savo motinos globėju ir turto administratoriumi. Atsižvelgiant į pareikštą D. B. valią ir siekį tapti savo motinos globėju, E. K., nenorėdama didinti įtampos (ieškovės ir jos brolio D. B. santykis jau ilgus metus yra įtemptas ir ganėtinai konfliktiškas), sutiko, kad brolis taptų motinos globėju. D. B. byloje patvirtino aplinkybes, kad jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) yra tinkamos sąlygos prižiūrėti ir rūpintis motina T. B.. Šias aplinkybes patvirtino ir civilinėje byloje Nr. e2YT-7772-1141/2022 išvadą teikusios institucijos atstovė. Institucijos atstovai lankėsi D. B. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)., siekdami patikrinti būsimas T. B. gyvenamosios vietos sąlygas. D. B. iniciatyva nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio antros pusės T. B. buvo slaugoma (duomenys neskelbtini) slaugos namuose, o šiuo metu jo iniciatyva globos paslaugos yra teikiamos (duomenys neskelbtini). Pati T. B. savo namais (kaip ji juos gali suvokti), laiko ne gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., tačiau ten, kur ji daugiausiai būna. Anksčiau namais laikė slaugos namus (duomenys neskelbtini), o šiuo metu - (duomenys neskelbtini). Netgi tais atvejais, kai T. B. yra atvežama į jos ankstesnę gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) ji prašosi, kad ją vežtų į jos namus (slaugos namus). T. B. savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) neatpažįsta, laiko ją svetima vieta, laužydama durų rankenas reikalauja ją kuo greičiau vežti į namus (slaugos namus). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė T. B. tiek dėl savo sveikatos būklės nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio nepertraukiamai yra slaugoma slaugos/globos namuose, tiek dėl to, kad ją pripažinus neveiksnia jos gyvenamąja vieta yra laikoma globėjo ir turto administratoriaus D. B. gyvenamoji vieta, todėl darytina išvada, kad jos teisės ir interesai panaikinus uzufruktą pažeisti nebus. Tuo labiau, T. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje vietoje, kurioje yra globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini) T. B. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo padovanojo savo sūnui D. B.. Pastarasis asmuo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2YT-7772-1141/2022, patvirtino, kad jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) yra visos sąlygos T. B. apsigyvenimui, kur globėjas turėtų galimybes ją nuolat prižiūrėti. Kadangi ieškovės ir D. B. santykis yra ganėtinai įtemptas ir konfliktinis, todėl ieškovė nepageidauja, kad pastarasis asmuo lankytųsi jos gyvenamojoje vietoje (kur T. B. naudai yra nustatytas uzufruktas), kadangi kiekvienas jo apsilankymas (įskaitant ir jo pilnamečio sūnaus E. B.) baigiasi konfliktine situacija, policijos kvietimais ir pan. Siekiant panaikinti uzufruktą, buvo kreiptasi su pasiūlymu T. B. globėjui ir turto administratoriui D. B., siekiant atsisakyti neveiksnaus asmens atžvilgiu nustatyto uzufrukto, tačiau atsakovės atstovas gavęs pasiūlymą, su juo nesutiko, teigdamas, kad Civilinis kodeksas nenumato uzufrukto pasibaigimo pagrindų asmeniui tapus neveiksniu. T. B. globėjas ir turto administratorius teigia, kad jei asmeniui yra teikiamos slaugos ir globos paslaugos tam tikrose įstaigose, šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti neveiksnaus asmens atžvilgiu nustatyto uzufrukto teisės, suteikiančios naudotis iki gyvenimo pabaigos E. K. priklausančiu gyvenamuoju namu.

3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad uzufruktas buvo nustatytas 2019 m. gegužės 29 d. sutartimi, tačiau ne dėl ieškovės malonės ar sutikimo. Ieškovė nepaminėjo fakto, kad tai yra pasekmė to, kad pirmasis uzufruktas T. B. buvo nustatytas ne uzufrukto sutartimi, o 2018 m. spalio 15 d. Žemės sklypo ir statinių dovanojimo bei uzufrukto nustatymo sutartimi, kuomet T. B. dovanojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., kuris atiteko jai paveldėjimo teisę pagal testamento liudijimą po motinos mirties. Atsižvelgiant į tai, kad turtas priklausė T. B. asmenine nuosavybės teise, o apdovanotoji buvo tik E. K., tvirtinant dovanojimo sutartį notaro biure buvo tik T. B. ir E. K.. Notaras, tvirtinantis minėtą dovanojimo sutartį neturėjo žinių, kad yra dar vienas šeimos narys L. B., kuriam taip pat būtina nustatyti uzufruktą. Apie šį faktą nutylėjo ir pati E. K.. Turto dovanojimo E. K. dieną, notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, įvertinęs, kad dovanojamas T. B. asmenine nuosavybės teise priklausantis turtas, kurio tarpe buvo jų vienintelis gyvenamasis namas, įtraukė būtiną sąlygą dėl uzufrukto į dovanojimo sutartį. 2018 m. spalio 15 d. uzufruktu nustatyta teisė T. B. neatlygintinai naudotis ir gyventi iki gyvos galvos dovanojamame turte. Tuo atveju, jei neiškiltų būtinybė kreiptis į notarą dėl kito notarinio veiksmo, galimai ir šiandien L. B. atžvilgiu nebūtų nustatytas uzufruktas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gegužės mėn. buvo atliekamas notarinis sandoris, kurio šalys buvo D. B., T. B. ir L. B., notaras tvirtinęs 2018 m. spalio 15 d. Dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį apsižiūrėjo, jog yra dar vienas šeimos narys, kuriam nėra nustatytas uzufruktas. Notaras išaiškino E. K. pareigą sudaryti uzufruktą abiem tėvams, jiems padovanojus turtą, kuriame gyveno ir ketino gyventi iki gyvenimo pabaigos. Todėl ieškovė sudarė uzufrukto sutartį, pagal kurią suteikė teisę L. B. ir T. B. iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis E. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Todėl ne E. K. gera valia ir iniciatyva nustatytas uzufruktas tėvams, o T. B. išreiškus valią padovanoti turtą, kuriame ji gimė, gyveno ir ketino gyventi iki gyvos galvos bei notarui tinkamai įvertinus civilinius santykius 2018 m. spalio 15 d. sandorio metu, įtraukiant į dovanojimo sutartį sąlygą dėl uzufrukto. Ieškovė apsigyveno turte ne po dovanojimo sutarties ir uzufrukto nustatymo. Ieškovė atsikraustė gyventi pas tėvus į turtą ir buvo ilgą laiką jų išlaikoma, prieš ir po šeimos sukūrimo. Tėvai nepriekaištingai atliko savo teisę ir pareigą prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, net ir sulaukus pilnametystės. Atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės susiklostė įtampa dėl turtinių santykių. Atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas stovi žemės sklype, kuris nėra atidalintas nuo bendrąja nuosavybės teise E. K. ir atsakovui priklausančio žemės sklypo (šiuo metu vyksta teisminis procesas), o vienintelis privažiavimas prie atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, kuriam dar nėra nustatytas servitutas, yra per žemės sklypą, kuris 2018 m. spalio 15 d. dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartimi perėjo E. K. nuosavybėn. Ieškovė visokeriopais būdais gąsdina ir grasina neleisianti privažiuoti prie mano gyvenamojo namo. Ieškovė siekė nustatyti globą ir turto administravimą teismo būdu, nors jokio poreikio nebuvo (ieškovė nuo 2019 metų valdė motinos ir tėvo sąskaitas elektroninei bankininkyste). Globos nustatymas buvo ne motinos rūpybos klausimas, bet priemonė pasiekti savo turtinių siekių ir apriboti atsakovo teisę net artintis prie namo (turto), kuriame gyveno mama, o tuo pačiu sudaryti visus įmanomus trukdžius naudotis kelio privažiavimu prie atsakovo gyvenamojo namo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nelanko mamos, esančios globos namuose. Grįsdama uzufrukto panaikinimo būtinumą ieškovė neatskleidžia ieškinio dėl uzufrukto panaikinimo tikslo, pažymėdama, jog nenori, kad atsakovas kaip globėjas lankytųsi padovanotame turte, nes kol T. B. nustatytas uzufruktas, ieškovas turi tokią teisę. Ieškovė atsisakė globos, nes sužinojo aplinkybę, kad T. B. būnant globos namuose ji ne tik, kad negauna senatvės pensijos, bet ir pasibaigus 4 mėnesiams valstybės finansuojamai priežiūrai globos namuose, reikia primokėti už priežiūrą. G. T. B. dažnai kartojasi, pamiršta tam tikrų daiktų ir žmonių vardus ir pavadinimus, tačiau ji nėra piktybiška. Ji myli vaikus, džiaugiasi smulkmenomis, kaip vaikas. Mėgsta keliauti automobiliu, todėl kiekvieną dieną, o kartais ir kelis kartus į dieną atsakovas važiuoja pas ją. Ji įsėda į mašiną ir atvažiavusi į atsakovo namus visada pareiškia norą aplankyti ir savo gimtuosius namus, kurie šiuo metu priklauso ieškovei, klausinėja kur yra anūkės (ieškovės dukros). Vertinant ieškovės ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl motinos, kuri jau kurį laiką negyvena kartu su ja ir tai, kad T. B. nustatytas uzufruktas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių, teigtina, kad uzufrukto teisė ginčijama iš esmės remiantis ne objektyviomis priežastimis, o dėl asmeninių subjektyvių santykių taip ieškovės ir atsakovo. Įstatymas uzufrukto pasibaigimą, uzufruktoriaus pareigas sieja su uzufrukto objekto, kaip nekilnojamojo turto objekto būkle, jo naudojimu, o ne su uzufrukto objekte gyvenančių asmenų tarpusavio asmeniniais santykiais. Uzufrukto panaikinimas vien tik dėl to, kad ieškovė nenori, kad atsakovas lydėtų mamą jai išreiškus norą aplankyti gimtuosius namus, kuriuose ji gyveno nuo vaikystės, mažų mažiausiai prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pagal CK 4.144 straipsnio 1 dalį uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip (CK 4.144 straipsnio 2 dalis). Vertinant T. B. banko sąskaitos esančios AB, Swedbank už 2022 m. iki globos nustatymo, E. K. ne tik mokėjo iš T. B. sąskaitos kas mėnesį mokesčius už elektrą, šiukšlių išvežimą, nekilnojamąjį turtą ir kt., bet ir dosniai dalinosi su savimi T. B. gaunama valstybinės senatvės pensijos išmoka. Prieš kelis metus L. ir T. B. pilnai savo lėšomis (apie 10 000 Eur) atnaujino ieškovei priklausančio namo stogą. T. ir L. B. savo lėšomis renovavo pirtį ūkiniame pastate. Šiuo metu mama nesinaudoja turtu, tačiau tai nereiškia, kad jai turi būti panaikinta teisė lankytis šiuose namuose, o gal ir sugrįžti į juos, nes niekas nežino, kas ir kaip bus ateityje. Ieškinyje cituojama LR CK 2.13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama jo globėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu globėjas ir globotinis gyvena toje pačioje valstybėje. Tačiau ši įstatymo nuostata globotinio gyvenamąją vietą sieja ne su nekilnojamuoju turtu, skirtingai nei uzufruktas, o su globėju. Nepaisant to, kad T. B. turi psichikos sveikatos sutrikimų, ji yra fiziškai labai sveika ir energinga moteris. Jos būklė neblogėja, o yra stabili. Tuo atveju, jei atsakovas dėl tam tikrų priežasčių negalėčiau būti globėju arba neturėčiau nuolatinės gyvenamosios vietos, panaikinus uzufruktą, T. B. būtų atimta teisė lankytis, o galimai ir gyventi savo gimtuosiuose namuose.

4. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius išvadoje nurodė, kad T. B. dėl fizinės ir psichinės sveikatos būklės nebegali gyventi savarankiškai, nebesugeba pasirūpinti savimi, negali tvarkyti turtinių, finansinių reikalų bei tvarkyti socialinio gyvenimo, jai būtina nuolatinė kitų asmenų globa bei nuolatinė medicininė priežiūra. Kadangi T. yra skirta ilgalaikė socialinė globa, moteris neterminuotai prižiūrima (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, negyvena gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., manytina, kad ir ateityje negyvens. Telefono pokalbio metu įstaigos darbuotojai patvirtino, kad T. B. apgyvendino ir su įstaiga socialinės globos paslaugų teikimo sutartį pasirašė sūnus - D. B.. Taip pat buvo pažymėta, kad sūnus dažniausiai aplanko motiną, visada teiraujasi dėl jos būklės ir poreikių, ja rūpinasi. Įstaigos darbuotoja patvirtino, kad yra mačiusi ir dukrą - E. K.. Įstaigos socialinių darbuotojų teigimu, T. yra demenciška, socialiai dezadaptuota, nors pati vaikšto, bet savimi pasirūpinti visiškai negali, jos asmens higiena ir reikiamais poreikiais rūpinasi įstaigos darbuotojai. Moteris gali pavalgyti tik jau pagamintą ir jai paduotą maistą. Ji negali savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos, nesugeba pasirūpinti buitimi, atlikti kasdieniame gyvenime reikalingų veiksmų. Kadangi moteris yra pakankamai sunkios fizinės ir psichinės sveikatos būklės, jai reikalinga nuolatinė kompetentinga priežiūra ir slauga. Manytina, kad ji ir ateityje nesugebės prižiūrėti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, mokėti mokesčius. Atsižvelgę į šias aplinkybes, institucija teikė išvadą, kad T. B. nebesugebės pasinaudoti jai suteikta uzufrukto teise valdyti ir naudotis turtu. LR CK 4.150 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad uzufruktas baigiasi panaikinus uzufruktą teismo sprendimu. Išvada teikianti institucija siūlė patenkinti E. K. prašymą ir panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. uzufrukto sutartimi nustatytą uzufrukto teisės dalį skirtą tik T. B. iki gyvai esant neatlygintinai gyventi visą gyvenimo trukmę gyvenamajame name, naudotis daiktais, žemės sklypu bei kitais pastatais esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad šis uzufrukto teisės į turtą panaikinimas nepažeis neveiksnios T. B. teisėtų interesų.

5. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė keičianti institucijos poziciją. Teigė, kad panaikinus uzufruktą bus pažeisti neveiksnaus asmens interesai. Vykstant konfliktams tarp ieškovės ir atsakovės atstovo, T. B. bus neįleista į namus, kur gyvena ir jos sutuoktinis.

6. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad anksčiau buvo su motina susitarusi, jog perves motinos pajamas į savo sąskaitą, o analogišką sumą atiduos grynais. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir D. B. egzistuoja nuolatiniai konfliktai, būdamas motinos globėju, D. B. siekia patekti į ieškovės namus motyvuodamas tuo, kad būdamas motinos globėju, kol uzufruktas nustatytas, jis turi teisę lankytis šiuose objektuose nekreipdamas dėmesio, kad nėra savininkės sutikimų. Dėl tokio D. B. elgesio pažeidžiamas ieškovės privatus gyvenimas. 2023 m. gegužės 6 d. D. B. buvo atvežęs T. B. į ieškovės namus, T. B. juose pabuvo trumpai, nenorėjo nusirengti viršutinių drabužių, kartojo, kad nori važiuoti namo (į globos namus). Globėjo elgesys rodo, kad uzufrukto nenori naikinti tik pats globėjas, paisydamas savo interesų. T. B., lydima dukters arba tėvo ir toliau galės lankytis namuose. Jei globėjas atveš T. B. iš globos namų, bet kuriuo atveju L. B. galės palydėti T. B. iki ieškovės namų. Būtent taip ir buvo paskutiniu metu (2023 m. gegužės 27 d.), joks konfliktas tuo metu neiškilo. Ieškovė siekia, kad globėjas nesilankytų jos gyvenamojoje vietoje, siekiant apsaugoti ją ir šeimą nuo konfliktų ir neigiamų emocijų. T. B. dėl sunkios psichinės būklės negali vykdyti pareigų, susijusių su uzufruktu. Dar gyvenant ieškovei priklausančiame name, ji atlikdavo turtui ar asmeniui žalingus veiksmus, kai prižiūrintis asmuo atsitraukdavo. Netgi panaikinus uzufruktą T. B. galės lankytis ieškovės namuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. tarp E. K., L. B. ir T. B. buvo sudaryta uzufrukto sutartis, pagal kurią E. K. suteikė teisę L. B. ir T. B. iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis E. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančiais statiniais, gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

8. 2022 m. gruodžio 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-7772-1141/2022 T. B. buvo pripažinta neveiksnia turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse. Tuo pačiu sprendimu buvo nustatyta T. B. globa, o globėju ir turto administratoriumi paskirtas D. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad T. B. nuo 2022 m. vasario negyvena ginčo objekte. Juos būklė nuolat blogėja, ji yra demenciška, socialiai dezadaptuota. T. B., nors ir nesinaudoja uzufruktu, privalo išlaikyti ir prižiūrėti turtą. Atvykusi T. B. ilgai neužsibūna, prašo ją vežti namo, kuriais laiko globos namus. Ieškovės atstovė teigė prašanti dėl pareigų nevykdymo panaikinti uzufruktą.

10. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad mama negyvena name nuo 2022 m. rudens, brolis ją atveža retai. Netgi atvykusi kartoja, jog nori namo. Ieškovė paaiškina, kad moka žemės mokestį, apmoka už elektros, kitus komunalinius patarnavimus. Neprašė T. B. mokėti minėtų mokesčių, nes motina negyvena name.

11. Tretysis asmuo L. B. su ieškiniu sutiko. Paaiškino manantis, kad atsižvelgiant į T. B. sveikatos būklę, kuri yra akivaizdžiai blogėjanti, nėra prasmės palikti uzufruktą. Atvykusi į namus T. B. užėjo į miegamąjį ir greitai išėjo, kartodama „do domu“. Atrodo, kad neatpažino namo, kuriame gyveno visą gyvenimą. Atvykusi pabūna 2-3 minutes ir nenusirenginėja, niekas ir nesistengia užlaikyti, kai ji nori išeiti. Nebūna, kad ji reikštų, jog kažko nori. Dabar ji praktiškai nekalba. Tretysis asmuo paaiškino dažnai nuvykstantis pas T. B., maždaug 2 kartus į savaitę. Negalintis pasakyti, ar T. B. jį atpažįsta. Jos būklė nuolat sunkėja.

12. Teismo posėdyje atsakovas D. B. paaiškino, kad susidėjusi daiktus T. B. prašo vežti ją, kur ji gyveno. Nesutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad T. B. smurtavo prieš vaikus. Pas globėją T. B. nenori gyventi. Bandė ją atsivežti, bet T. B. būtinas gydymas. T. B. būklė keičiasi - buvo bloga, dabar jai geriau. T. B. padeda virtuvėje kitiems ligoniams. Tretysis asmuo paaiškino su ieškove nekonfliktuojantis. Ieškovė niekada neprašė, kad būtų dengiama turto išlaikymo dalis.

13. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius 2023 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. SP-36 T. B. teikti ilgalaikes socialinės globos paslaugas. 2023 m. vasario 20 d. tarp (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir T. B. buvo sudaryta Trišalė ilgalaikė socialinės globos lėšų kompensavimo sutartis dėl lėšų kompensavimo už teikiamas ilgalaikes socialinės globos paslaugas.

14. LR CPK 178 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu T. B. buvo pripažinta visiškai neveiksnia turtinių ir neturtinių santykių srityse. T. B. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Vilniaus rajono savivaldybės socialinės rūpybos skyrius 2023 m. gegužės 11 d. išvadoje nurodė, kad T. B. dėl fizinės ir psichinės sveikatos būklės nebegali gyventi savarankiškai, nebesugeba pasirūpinti savimi, negali tvarkyti turtinių, finansinių reikalų bei tvarkyti socialinio gyvenimo, jai būtina nuolatinė kitų asmenų globa bei nuolatinė medicininė priežiūra. Įstaigos socialinių darbuotojų teigimu, T. yra demenciška, socialiai dezadaptuota, nors pati vaikšto, bet savimi pasirūpinti visiškai negali, jos asmens higiena ir reikiamais poreikiais rūpinasi įstaigos darbuotojai. Kadangi moteris yra pakankamai sunkios fizinės ir psichinės sveikatos būklės, jai reikalinga nuolatinė kompetentinga priežiūra ir slauga. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė keičianti nuomonę dėl išvados ir pažymėjo, kad siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus T. B. daiktinės teisės į nekilnojamą turtą negali būti panaikinamos. Tačiau išvadą teikiančios institucijos atstovė nepateikė duomenų dėl T. B. sveikatos būklės pagerėjimo, galėjimo savarankiškai pasirūpinti savimi. Byloje nėra duomenų, kad būtų inicijuotos procedūros dėl T. B. neveiksnumo peržiūrėjimo ar ilgalaikių socialinės globos paslaugų teikimo panaikinimo.

16. Iš bylos duomenų (šalių paaiškinimų teismo posėdyje, 2002 m. rugpjūčio 12 d. policijos rašto dėl informacijos pateikimo, Liteko duomenų apie iškeltas bylas) matyti, kad ieškovės ir T. B. atstovo D. B. santykiai yra itin konfliktiški. Ieškovė nurodė, kad nuo 2022 m. rudens T. B. name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, tik kartais atvažiuoja, bet pabūna labai trumpai. Iš esmės minėtų aplinkybių D. B. neginčijo, tik pažymėjo, kad T. B. nori atvažiuoti į savo gyvenamąją vietą. D. B. paaiškino negalintis paimti T. B. gyventi kartu su juo, nes jai reikalinga nuolatinė priežiūra, tame tarpe ir medicininė. D. B. paaiškino, kad T. B. nenori gyventi jo namuose, tačiau neįrodinėjo, kad ji nori ir gali gyventi ieškovei priklausančiame name, kuriame jos naudai nustatytas uzufruktas.

17. Teismo vertinimu, svarbią įrodomąją reikšmę turi T. B. sutuoktinio L. B. paaiškinimai. Jis teismo posėdyje nurodė, kad T. B. būklė yra akivaizdžiai blogėjanti, todėl nėra prasmės palikti uzufrukto. Atvykusi į namą, kuriame nuolatos gyveno atrodo, kad T. B. jo neatpažįsta, būna trumpai, nori namo. Tretysis asmuo taip pat paaiškino, kad T. B. praktiškai nekalba, norų neišreiškia, nežino, ar jį atpažįsta, jos būklė nuolat sunkėja. D. B. nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimais, ar būtų aiškus trečiojo asmens suinteresuotumas bylos baigtimi.

18. Uzufruktas (lot. Usus fructus) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Įstatyme uzufruktas apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Nustatant uzufruktą uzufruktoriui gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios neprieštarauja daikto naudojimui pagal paskirtį. Sudarydamas sandorį, uzufruktorius įgyja teisę daiktą valdyti ir jį naudoti pagal paskirtį. Teisė valdyti daiktą suprantama kaip teisė turėti daiktą savo žinioje ir daryti jam fizinį bei ūkinį poveikį. Naudojimas yra suprantamas kaip gavimas iš daikto ekonominės naudos, taigi ir uzufruktoriaus asmeninių poreikių patenkinimas. Tai reiškia, kad uzufrukto nustatymas nėra savitikslis, jo egzistavimas turi tenkinti uzufruktoriaus poreikį gauti ekonominę naudą iš daikto, tame tarpe - užtikrinti gyvenamąjį būstą.

19. Uzufruktas nėra atlygintinis, tačiau uzufruktorius privalo uzufrukto objektu - butu rūpintis kaip geras šeimininkas, jį išlaikyti ir remontuoti, kiek tai būtina objekto normaliai būklei užtikrinti, mokėti mokesčius, jeigu sutartis arba įstatymas nenustato kitaip. Prisidėjimas prie uzufrukto išlaikymo nebūtinai turi būti suprantamas tik kaip mokesčių mokėjimas, kadangi tai yra daug platesnė sąvoka, apimanti ir aplinkos priežiūrą, remontą ir kt. Uzufruktoriui kaip svetimo daikto naudotojui, kyla iš esmės tapačios prievolės kaip ir bet kurių panaudos teisinių santykių subjektams.

20. Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad uzufruktorė T. B. nuo 2022 m. vasario 3 d. neterminuotai yra apgyvendinta globos namuose, kur yra rūpinamasi jos poreikiais atsižvelgiant į T. B. amžių ir sveikatos būklę, nes būtina užtikrinti T. B. specialiuosius poreikius. Esant šioms aplinkybėms, T. B. kaip ieškovei priklausančio turto uzufruktorė, iš šio daikto negauna jokios ekonominės naudos, jos poreikiai užtikrinami jai gyvenant specializuotoje įstaigoje. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto apsunkinimas daiktine teise, ne tik apriboja jos kaip turto savininkės teises, tačiau taip pat ir neteikia ekonominės naudos uzufruktoriui. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad T. B. naudai nustatytas uzufruktas iki gyvenimo pabaigos naudotis ieškovės priklausančiu ginčo turtu prarado juo siektą tikslą – užtikrinti uzufruktoriaus gyvenamąją vietą.

21. D. B. atsiliepime atsakovas nurodė, kad šiuo metu mama nesinaudoja turtu, tačiau tai nereiškia, kad jai turi būti panaikinta teisė lankytis šiuose namuose, o gal ir sugrįžti į juos, nes niekas nežino, kas ir kaip bus ateityje. Tačiau teisė lankytis T. B. namuose nebus ribojama netgi panaikinus uzufruktą. Kaip nurodė ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (34 punktas) ir nepaneigė atsakovas, T. B. gali atvažiuoti ir lankytis ieškovės namuose. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės, kuri yra T. B. dukra bei kuri byloje dėl neveiksnumo T. B. nustatymo teikė prašymą dėl jos paskyrimo globėja, šiuo metu lanko mamą globos įstaigoje, palaiko su ja ryšį, paaiškinimais, kad ir ateityje leis T. B. lankytis ginčo turte. Kaip matyti iš sprendimo dėl neveiksnumo nustatymo turinio, E. K. siekė būti mamos globėja, tačiau globėju buvo paskirtas D. B., kuris jis nesutiko su E. K. paskyrimu globėja, tuo tarpu E. K. neprieštaravo dėl D. B. paskyrimo globėju.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad užtikrinus T. B. gyvenamąją vietą globos namuose – (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rudenio jai nesinaudojant nustatytu uzufruktu, jis panaikintinas, nes tapo nereikalingas ir uzufrukto panaikinimas nepažeis T. B. teisės į gyvenamąją patalpą iki jos gyvenimo pabaigos (CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, kad panaikinus uzufruktą T. B. neliks pareigos jo prižiūrėti išlaikyti ir juo rūpintis, manytina, kad toks teismo sprendimas labiau atitiks T. B. interesus.

23. D. B. teigė, kad ieškovė nereikalauja, jog T. B. išlaikytų uzufrukto objektą. Ieškovė nurodė, kad tokio reikalavimo neteikia, nes mama su ja negyvena. Tačiau faktinis nesinaudojimas turtu nepanaikina pareigos mokėti atitinkamus pastovius mokesčius, pavyzdžiui, žemės mokestį ar prižiūrėti turtą, jį remontuoti. Todėl nustačius, kad T. B. prarado interesą naudotis uzufrukto objektu, nėra tikslinga palikti uzufruktą žinant, jog pareiga išlaikyti ir prižiūrėti objektą išlieka.

24. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, ieškovės ieškinys tenkintinas, uzufruktas panaikintinas teismo sprendimu (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis, CK 4.150 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 107 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 850 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, viso 957 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė yra neveiksnus asmuo, uzufrukto panaikinimas siejamas su atsakovės negalėjimu dėl sveikatos būklės naudotis uzufruktu ir taip gauti iš jo naudą, pati atsakovė, būdama neveiksni, savarankiškai negalėjo išreikšti pozicijos, tačiau bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš jos, nors ginčą, manytina, labiausiai sąlygojo ieškovės ir atsakovės atstovo konfliktiniai santykiai, todėl vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1, 8 dalimis, 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovės patirtinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

26. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Tačiau atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ginčo pobūdį, remiantis CPK 3 straipsnio 1, 8 dalimis, 96 straipsnio 5 dalimi, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti T. B. naudai nustatytą uzufruktą 2019 m. gegužės 29 d. uzufrukto sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) - teisę T. B. iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis turtu - žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančiais statiniais, gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitais inžineriniais statiniais - kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.