Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ administratoriaus A. G. ir suinteresuoto asmens I. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties, kuria nukreiptas bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų ir administravimo išlaidų išieškojimas į atsakovo G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ savininko G. Š. buvusios sutuoktinės ir įpėdinės turtą, o suinteresuoto asmens prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. B2-451-623/ 2009 atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas 2006 m. balandžio 25 d. patvirtino 2 100 Lt/mėn. administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią administratoriaus atlyginimas sudaro 800 Lt/ mėn. plius PVM (t. 1, b. l. 62-63, 66).

Atsakovo bankrutavusio G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ bankroto administratorius A. G. 2009 m. kovo 13 d. pateikė prašymą (t. 1, b. l. 174-177) leisti nukreipti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą ir administravimo išlaidų apmokėjimą į I. Š. asmeninį turtą ir leisti realizuoti jį Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad G. J. Š. ir I. Š. santuoka įregistruota 1990 m. gegužės 10 d., o G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonė „Giš ir K“ – 1991 m. gruodžio 12 d., todėl iš individualios įmonės veiklos atsiradusios prievolės yra laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir tenkinamos iš jų bendro turto, jei jo nepakanka – sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (CK 3.87-3.88 str., 3.91 str., 3.109 str., 3.113 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2004, 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008). Nors įmonės savininkas G. Š. 2004 m. birželio 12 d. mirė, I. Š. turi atsakyti ne tik paveldėtu, bet ir asmeniniu turtu, nes ji buvo ir tebėra individualios įmonės bendraturtė, o išieškojimas pagal įmonės kreditorių reikalavimus gali būti nukreiptas į bankrutuojančios neribotos atsakomybės juridinio asmens turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 11 p.). Bankrutavusi įmonė skolinga 13 158,06 Lt kreditoriams ir 37 020,09 Lt administravimo išlaidų.

2009 m. gruodžio 1 d. apeliacinės instancijos teisme buvo gauti atsakovo bankrutavusios G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ administratoriaus A. G. rašytiniai paaiškinimai, kuriais jis atsisako nuo dalies reikalavimų ir prašo priteisti faktines 6 820,09 Lt administravimo išlaidas bei 5 000 Lt administratoriaus atlyginimą. Administratoriaus teigimu, įmonės kreditorių susirinkimas patvirtino 2 100 Lt/mėn. administravimo išlaidų sąmatą. Administratoriaus atlyginimo dydžio bei mokėjimo tvarkos nustatymo klausimai priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980-622/2009).

Motyvuojamoji dalis

Bankroto administratoriaus ir I. Š. atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netaikė atitinkamų teisės normų, kurias reikėjo taikyti. Tokiu atveju skundžiama nutartis iš dalies yra neteisėta, todėl keistina (CPK 330 str.).

Dėl I. Š. kaip individualios įmonės bendrasavininkės: pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje išsamiai išanalizavęs individualios įmonės statusą bei jos santykį su įmonės steigėju ir jo sutuoktine, padarė teisingą išvadą, kad I. Š. , kaip G. Š. sutuoktinė, kartu su vyru buvo individualios įmonės bendrasavininkai (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., 2000 m. CK 3.88 str. 1 d.4 p.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, kad po 2004 m. birželio 12 d. ji nebėra įmonės bendrasavininkė. Mirus vyrui G. Š. ir buvusiai sutuoktinei priėmus palikimą, I. Š. nustojo būti individualios įmonės bendrasavininke (baigėsi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) ir tapo individualios įmonės vienasmene savininke (2000 m. CK 100 str. 1 p.; 5.3 str. 1 d., 5.50 str. 1 d.).

Dėl I. Š. , kaip individualios įmonės bendrasavininkės, atsakomybės už individualios įmonės skolas: atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė painioja dvi skirtingas teisines sąvokas: įmonės bendrasavininkė ir asmens atsakomybė už įmonės skolas. SŠK 25 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą (atsiradimą, pasikeitimą, pabaigą), o sutuoktinių atsakomybę turtu, kuriam taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, pagal vieno iš sutuoktinių prievolę. Kaip minėta, nuo individualios įmonės įsteigimo dienos iki vyro mirties I. Š. buvo viena iš individualios įmonės bendrasavininkių, vėliau - vienintelė įmonės savininkė. SŠK 25 straipsnio 2 dalis byloje netaikytina, nes I. Š. taikoma atsakomybė ne už kito sutuoktinio prievoles, o už jos pačios, kaip individualios įmonės bendrasavininkės, neįvykdytas prievoles.

I. Š. priėmė G. Š. palikimą pagal 2004 m. spalio 21 d. sudarytą turto apyrašą (t. 1, b. l. 10-11); paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas neišduotas (t. 1, b. l. 164). I. Š. 2005 m. liepos 7 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą, prašydama patikslinti palikimo apyrašą, nes 2005 m. liepos 7 d. sužinojo, kad G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonė „Giš ir K“ skolinga 611,57 Lt Vilniaus apskrities VMI ir 8 455 Lt VSDFV Šalčininkų skyriui (civilinės bylos Nr. 2-67-371/2007 10 psl.). Antstolė T. Gerasimovič 2005 m. lapkričio 7 d. papildė 2004 m. spalio 21 d. turto apyrašą, įtraukdama į jį 650 Lt skolą Vilniaus apskries VMI ir 9 000 Lt skolą VSDFV Šalčininkų skyriui, t. y. suapvalino skolą į didesnę pusę (civilinės bylos Nr. 2-67-371/2007 13 psl.).

I. Š. , kaip individualios įmonės bendrasavininkės, atsakomybė iki vyro mirties buvo solidari. Vieno solidariojo skolininko (G. Š. ) nemokumas neturi įtakos solidariajai prievolei. Už prievolės įvykdymą lieka atsakingi kiti, mokūs skolininkai. Kitaip tariant, tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko nemokumas turi įtakos skolininkų tarpusavio santykiams (atsiranda regreso teisė), o ne jų santykiams su kreditoriumi. Todėl I. Š. už 4 227,50 Lt (8 455 Lt ÷ 2) skolos dalį VSDFV Šalčininkų skyriui iš 13 158,06 Lt teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, be kita ko, atsako ir savo asmeniniu turtu (SŠK 25 str. 1 d.; 2000 m. CK 3.109 str. 1 d. 6 p.).

Dėl I. Š. , kaip įpėdinės, atsakomybės už individualios įmonės skolas: Šalinininkų raj. apylinkės teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi (analogiškai ir šia nutartimi) nustatė, kad įmonė priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, todėl I. Š. pagal apyrašą paveldėjo ½ individualios įmonės dalį, o ne ją visą. Sutuoktinių atsakomybė solidari, bet prievolės savybė – solidarumas – nėra paveldima, jeigu prievolė yra dali. Tokiu atveju nėra kliūčių taikyti 2000 m. CK 5.53 str. 1 dalį, pagal kurią įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Todėl I. Š. už 4 227,50 Lt (8 455 Lt ÷ 2) skolos dalį VSDFV Šalčininkų skyriui iš 13 158,06 Lt teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų atsako išimtinai paveldėto turto ribose ir šios skolos dalies išieškojimas negali būti nukreiptas į I. Š. asmeninės nuosavybės teise turimą turtą.

Dėl I. Š. , kaip individualios įmonės savininkės, atsakomybės už individualios įmonės skolas: individualios įmonės (draudėjai) moka valstybinio socialinio draudimo įmokas už įmonių savininkus (draudžiamuosius) privalomai drausdami juos pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 3 d.). G. Š. mirus, I. Š. tapo vienasmene individualios įmonės savininke, tačiau nuo 2004 m. birželio 13 d. individuali įmonė už įmonės savininką socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl įmonės skola, VSDFV Šalčininkų skyriaus 2005 m. lapkričio 21 d. duomenimis (t. 1, b. l. 4), išaugo 4 091,06 Lt (12 546,06 Lt – 8 455 Lt). Už 4 091,06 Lt skolos dalį VSDFV Šalčininkų skyriui iš 13 158,06 Lt teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų I. Š. atsako asmeniniu turtu.

Dėl administravimo išlaidų (įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą) ir I. Š. atsakomybės už tai: nors kreditorių susirinkimas kompetentingas tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 23 str. 5 p.) ir patvirtino 800 Lt/mėn. bankroto administratoriaus atlyginimą (t. 1, b. l. 62-63, 66), bet kilusius ginčus nagrinėja teismas ir teismo nesaisto kreditorių susirinkimo valia, jei nustatytas atlyginimas akivaizdžiai nepagrįstas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 str. 1 d.). Kaip matyti iš administratoriaus veiklos ataskaitų laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2006 m. balandžio 25 d. (t. 1, b. l. 65) ir laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 26 d. iki 2009 m. sausio 22 d. (t. 1, b. l. 163-164), bankroto administratoriaus veiksmų po 2009 m. sausio 23 d., administratorius, be bylinėjimosi su I. Š. (teisines paslaugas teikė E. G. ), atliko įprastus, daug laiko ir/ar intelektinio darbo nereikalaujančius veiksmus, pvz., pranešė atitinkamoms institucijoms apie bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimą, paskelbė apie tai laikraščiuose, sušaukė tris kreditorių susirinkimus, surinko informaciją apie individualios įmonės ir jos savininkės turtą (palikimo priėmimą), pateikė teismui prašymus areštuoti turtą, tvirtinti (patikslinti) kreditorių sąrašą iš dviejų subjektų, tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, taikyti supaprastintą bankroto procesą, pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priteistas 3 000 Lt administratoriaus atlyginimas yra pakankamas atlygis už jo indėlį bankroto procese.

Bet kurioje proceso stadijoje asmuo turi teisę pareikšti teismui, kad jis atsisako reikalavimo (CPK 140 str. 1 d.), tad mutatis mutandis laikytina, kad apeliantas taip pat gali atsisakyti dalies reikalavimų priteisti administravimo išlaidas. Tokiu atveju apelianto skundas nagrinėjamas pagal 2009 m. gruodžio 1 d. gautą prašymą su priedais, kurie priimami (CPK 314 str.). Apeliantas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius 6 820,09 Lt faktines įmonės administravimo išlaidas. Iš jų 119 Lt (6 Lt + 40 Lt + 73 Lt) apeliantas sumokėjo VĮ Registrų centrui už duomenų pakeitimą; 12 Lt VĮ „Regitra“ už suteiktą informaciją, 35,60 Lt (23,60 Lt + 12 Lt) dienraščiui „Lietuvos žinios“ už skelbimus, 70,80 Lt antstolei T. Gerasimovič, 14 Lt Centrinei hipotekos įstaigai už suteiktą informaciją, 9 Lt už dokumentų kopijavimą teisme, 2 082,50 Lt su PVM už teisines paslaugas, 1 500 Lt už buhalterines paslaugas, 2 137,33 Lt (42,87 Lt + 49,65 Lt + 50,12 Lt + 155,25 Lt + 48,53 Lt + 69,19 Lt + 50,03 Lt + 60,60 Lt + 165,06 Lt + 80,42 Lt + 60,39 Lt + 116,84 Lt + 39,98 Lt + 50 Lt + 99,98 Lt + 70,05 Lt + 49,99 Lt + 50 Lt + 57,59 Lt + 50 Lt + 50,01 Lt + 51,18 Lt + 100,25 Lt + 49,59 Lt + 69,98 Lt + 39,98 Lt + 100,14 Lt + 50,01 Lt + 41,33 Lt + 49,73 Lt + 68,28 Lt + 50,31 Lt) už kurą bei 839,86 Lt už automobilio padangas. Administratorius prašyme nenurodė, kur ir kokiais tikslais jis beveik 4 m. keliavo už 2 137,33 Lt sumą. Todėl transporto paslaugų ir padangų įsigijimo (tiksliau - amortizacijos) išlaidos (2 977,19 Lt) mažinamos 10 k. iki protingos 300 Lt sumos. Iš viso būtinomis ir pagrįstomis faktinėmis įmonės administravimo išlaidomis pripažįstama 4 142,90 Lt (3 842,90 Lt + 300 Lt) suma, kurią leidžiama nukreipti išieškoti iš I. Š. asmeninio turto, nes skola susidarė nuo 2006 m., t. y. kai G. Š. jau buvo miręs.

Dėl senaties termino VSDFV Šalčininkų skyriaus reikalavimui: ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo (kreditorius) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str., 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.). LR valstybinio socialinio draudimo įstatyme expressis verbis nėra nurodyta, nuo kada pradedamos skaičiuoti (pareiga mokėti) valstybinio socialinio draudimo įmokos. Kadangi privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami individualių įmonių savininkai, darytina išvada, kad įmokos yra pradedamos skaičiuoti įgijus atitinkamą statusą - ad hoc kai G. Š. tapo individualios įmonės savininku, t. y. nuo 1991 m. gruodžio 12 d., iki 2006 m. vasario 3 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti individualiai įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Tad apeliantė klaidingai skaičiuoja 3 m. ieškinio senaties termino pradžią VSDFV Šalčininkų skyriaus pagrindiniam reikalavimui nuo tos dienos, kai individuali įmonė faktiškai nutraukė veiklą.

Įmokos į VSDFV biudžetą mokamos nustatytu periodiškumu, vadinasi, kiekvieno periodo įmokai ieškinio senaties terminas skaičiuojamas atskirai. Ieškininės senaties termino eiga nutrūksta ir pradedama skaičiuoti iš naujo, jeigu įpareigotasis asmuo atlieka veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą (1964 m. CK 89 str. 2-3 d., 2000 m. CK 1.130 str. 2-3 d.). 2001 m. rugpjūčio 20 d. (t. 2, b. l. 78) ir 2002 m. kovo 28 d. (t. 2, b. l. 72) raštuose G. Š. pripažino skolą, pažymėdamas, kad daugiau nerašys jokių pareiškimų, paaiškinimų, kol neturės konkrečių galimybių grąžinti skolą. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2000 m. CK, kuris numatė 10 m. bendrą ieškinio senaties terminą (2000 m. CK 1.125 str. 1 d.). Pagal 2000 m. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį naujojo CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu reikalavimams paréikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio CK įsigaliojimo. Asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, nebent įstatymai nustatytų ką kita (2000 m. CK 1.128 str.).

Be to, dalį pagrindinio VSDFV Šalčininkų skyriaus reikalavimo sudaro Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1995 m. rugsėjo 18 d. sprendimu iš individualios įmonės priteista 6 400,15 Lt skola (t. 2, b. l. 85). 1996 m., 1997 m. antstolis surašė aktus apie skolos išieškojimo negalimumą (t. 2, b. l. 84), 2000 m. ir 2001 m. patvarkymais grąžino išieškotojui vykdomąjį dokumentą (t. 2, b. l. 74, 82). Teismo sprendimu patvirtintam reikalavimui taikomi vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminai. Teismo sprendimai gali būti pateikti vykdyti per 3 m. nuo jų įsiteisėjimo (1964 m. CPK 387 str. 1 d.). Senaties terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą nutrūksta, pateikus jį vykdyti, taip pat skolininkui iš dalies įvykdžius sprendimą. Po nutraukimo senaties eiga prasideda iš naujo (1964 m. CPK 388 str. 1-2 d.). Jeigu grąžinamas vykdomasis dokumentas, pagal kurį visa ar dalis skolos nebuvo išieškota, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (1964 m. CPK 388 str. 3 d.). 2002 m. CPK nustatytas 10 m. senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 m. įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio CPK įsigaliojimo (2000 m. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d.).

Papildomam VSDFV Šalčininkų skyriaus reikalavimui (netesyboms) taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (1964 m. 84 str. 2 d. 1 p.; 2000 m. CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) ir jį, kaip minėta, G. Š. taip pat pripažino.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad kreditoriaus VSDFV Šalčininkų skyriaus pagrindinis ir/ar papildomas reikalavimas būtų pasibaigęs pritaikius senaties terminus.

Dėl ieškinio senaties termino AB Turto banko (Vilniaus apskrities VMI teisių perėmėjo) reikalavimui: fizinių asmenų pajamų mokestį į valstybės biudžetą moka individualios įmonės, gaunančios pajamas iš komercinės ūkinės veiklos (LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1 str.). Kai individuali įmonė nutraukė ūkinę veiklą, ji neprivalėjo mokėti fizinių asmenų pajamų mokesčio, nes nebegavo pajamų iš komercinės ūkinės veiklos. Per kone 15 m. laikotarpį Vilniaus apskrities VMI nesikreipė į individualią įmonę, ragindama (reikalaudama) įvykdyti mokestinę prievolę (pagrindinę ir/ar papildomą), G. Š. jos irgi nepripažino nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais. Tokiu atveju 611,57 Lt skolos AB Turto bankui išieškojimas negali būti nukreiptas į paveldėtą turtą, juo labiau į I. Š. asmeninį turtą.

Dėl kreditorių reikalavimų pateikimo: senaties termino institutai taikomi nepriklausomai nuo reikalavimo pateikimo formos. Įmonių bankroto įstatymas nereikalauja, jog civiliniame procese dėl bankroto bylos iškėlimo būtų tvirtinami tik tie kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie jau yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus ginčą pagal ginčo teisenos taisykles. Taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, kad kreditoriai pirmiausia turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo: pripažinus, kad I. Š. atsako asmeniniu turtu už mokestines prievoles kreditoriui VSDFV Šalčininkų skyriui bei už įmonės administravimo išlaidas ir kad egzistuoja reikalavimų neįvykdymo grėsmė, pirmosios instancijos teismo I. Š. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti panaikintos, todėl lieka galioti toliau.

Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies ydingai taikė materialinės teisės normas, susijusias su įpėdinio, kuris priėmė palikimą pagal turto apyrašą, atsakomybe už palikėjo skolas, su senaties terminų skaičiavimu, todėl skundžiama nutartis keistina. Taip pat pagrindą keisti skundžiamą nutartį sudaro naujai į bylą bankroto administratoriaus pateikti įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Leisti nukreipti bankrutavusios G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės ,,Giš ir K“ kreditoriaus VSDFV Šalčininkų skyriaus 8 318,56 Lt (aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos litų 56 ct) dydžio finansinį reikalavimą bei 7 142,90 Lt (septynių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt dviejų Lt 90 ct.) dydžio faktinių administravimo išlaidų, įskaitant bankroto administratoriaus atlyginimą, išieškojimą į G. Š. statybinių medžiagų gamybos įmonės „Giš ir K“ savininkės I. Š. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, realizuojant jį Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Likusioje dalyje bankroto administratoriaus prašymą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į I. Š. asmeninį turtą atmesti.

I. Š. prašymą dėl turto arešto panaikinimo atmesti.