- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- I-7846-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01702-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Pareiškėjas
- I. D.
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) direktoriaus 2015-02-20 įsakymą Nr. P-232 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 1–2).
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad Vilniaus skyriaus direktorius iš pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos 2015-01-14 gavo pranešimą dėl neva padaryto tarnybinio nusižengimo, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėja nurodo, kad su tarnybinio patikrinimo išvada skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – nesutinka dėl to, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje neobjektyviai nustatytos aplinkybės. Pareiškėjos nuomone, taikant drausminę atsakomybę, turėjo būti įvertintas ne tik objektyvus, bet ir subjektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas. Mano, jog tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nesant kaltės ir teisės aktų pažeidimo.
Tarnybinė nuobauda, pasak pareiškėjos, skirta iš keršto, siekiant sutrukdyti teismo procesą, nenustačius jos veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties, taip pat neatsižvelgus į tai, kad pažeidimas formalus, nesukėlė jokių pasekmių.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, jai pateikti kaltinimai iš esmės beprasmiai. I. D. nuomone, reikšminga aplinkybė yra ta, kad 2014-12-09 visą dieną neveikė programinė įranga (toliau – ir PĮ), todėl nebuvo galima atspausdinti informacijos pašalpos skyrimui, buvo tuščia lentelė „Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas“. Būtent dėl šios priežasties daug pašalpų skyrimo atvejų ir nepateko į 2014-12-10 ligų formavimą. Mano, kad darbines funkcijas, nepaisant nuolatinių PĮ sutrikimų, atliko tinkamai. Kadangi atsakovas neužtikrino tinkamo PĮ veikimo darbo metu, todėl neturi pagrindo reikalauti ir kaltinti dėl ne laiku paskirtų pašalpų.
Skunde nurodo, jog PĮ sutrikimai dėl euro įvedimo prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo nurodyta rašte. Tvirtina, kad prieš atostogas apžiūrėjo visas skolas, ką realiai galėjo, paskyrė. Kurių paskirti negalėjo, surašė pastabas. Pakeitus kompiuterį, negalėjo pabaigti priskirtus darbus.
Mano, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma tarnybinė nuobauda, nes teisės pažeidimas nepadarytas. Akcentuoja, jog, atliekant tarnybinį patikrinimą, kompleksiškai nebuvo ištirtos visos aplinkybės, nevertintas darbo krūvis, nuolatiniai PĮ sutrikimai. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos manymu, išvada vienpusiška ir neobjektyvi. Įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti panaikintas ir dėl to, jog nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus skyrius teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 51–53) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad Vilniaus skyriaus direktorius, gavęs Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjos 2015-01-14 tarnybinį pranešimą, 2015-01-20 įsakymu Nr. P-97 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija).
Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Komisija susipažino su Dokumentų valdymo sistemos, Išmokų taikomosios sistemos, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, Valdybos pateikta informacija, įvertino tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, valstybės tarnautojų paaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo.
Vilniaus skyriaus direktorius, vadovaudamasis Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.1. p., Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d., 3 d. 1 p. bei atsižvelgdamas į Komisijos 2015-02-18 išvadą, 2015-02-20 įsakymu Nr. P-232 pripažino, kad I. D. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p. reikalavimus, t. y. nesilaikydama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24¹ str. 2 d., Valdybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. V-49 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 11 p. įtvirtintų reikalavimų, netinkamai atliko Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtinto Vilniaus skyriaus direktoriaus 2011-12-19 įsakymo Nr. V-99 1.8 p., 7.1 p. nustatytas funkcijas. Pasak atsakovo, turėdama visus duomenis, reikalingus parengti sprendimų dėl teisės į ligos pašalpas projektus, pareiškėja pasielgė aplaidžiai, o būtent, sprendimų dėl N. K. ir K. M. teisės į ligos pašalpą projektus parengė pasibaigus teisės aktuose nustatytam sprendimų priėmimo terminui, iki teisės aktuose nustatyto termino sprendimui priimti pabaigos neparengė sprendimo dėl R. L. teisės į ligos pašalpą projekto.
Vilniaus skyriaus direktorius skyrė Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei I. D. nuobaudą – pastabą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nebuvo kompleksiškai nustatytos ir ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Atmestini ir skundo argumentai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje tik formaliai įvardintas nusižengimas ir konstatuota, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, neatsižvelgta į tai, kad pažeidimas formalus ir nesukėlė jokių pasekmių. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išaiškintos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, surinkti ir įvertinti visi įrodymai, patvirtinantys I. D. pažeidimo faktus, valstybės tarnautojos kaltę, patikrinta paaiškinimuose nurodyta su tiriamu nusižengimu susijusi informacija.
Atkreipia teismo dėmesį, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu iš Fondo valdybos buvo gauta informacija, kad nuo 2014-11-20 iki 2014-12-09 programinės įrangos sutrikimų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimų priėmimui pagal N. K. ir K. M. prašymus, nebuvo. Fondo valdyba taip pat patvirtino, kad programinės įrangos (taikomųjų ir kitų sistemų) sutrikimų nebuvo ir nuo 2014-12-03 iki 2014-12-22 (t. y. nuo R. L. prašymo skirti ligos pašalpas iki sprendimo dėl teisės į ligos pašalpas sprendimo priėmimo).
2015-02-18 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad dėl netinkamo Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniosios specialistės I. D. funkcijų atlikimo sprendimai dėl N. K., K. M. ir R. L. teisės į ligos pašalpas buvo priimti pavėluotai. Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėja klaidingai tarnybinio nusižengimo pasekmes sieja tik su tiesioginės žalos suinteresuotiems asmenims atsiradimu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus skyriuje 2014-11-20 buvo gauti N. K. ir K. M., o 2014-12-03 ir R. L. prašymai dėl ligos pašalpų skyrimo, kurie elektroninės sistemos pagalba nagrinėjimui buvo nukreipti Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniajai specialistei I. D. (b. l. 16–19, 67–69, 74–76). I. D. N. K. ir K. M. prašymus išnagrinėjo ir sprendimų projektus parengė 2015-12-10, R. L. pateikto prašymo nagrinėjimą vykdė iki 2014-12-09, tačiau sprendimo projekto neparengė.
Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja B. B. 2015-01-14 kreipėsi į Viliaus skyriaus direktorių su tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodė, kad vyresnioji specialistė I. D. sprendimų projektus dėl N. K., K. M. ir R. L. pateiktų prašymų skirti ligos pašalpas paruošė pažeisdama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24¹ str. reikalavimus (b. l. 60–61).
Vilniaus skyriaus direktorius I. D. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2015-01-20 įsakymu sudarė Komisiją, kurios nariais buvo paskirti A. V. (Teisės ir personalo skyriaus vedėja), B. B. (Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja), B. B. (B.) (Informacinių sistemų skyriaus vedėjas) (b. l. 79).
Komija, ištyrusi 2015-01-14 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, 2015-02-18 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.11-728 (toliau – ir Komisijos 2015-02-18 išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistė I. D. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4 ir 5 p. reikalavimus, t. y., nesilaikydama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24¹ str. 2 d. ir Etikos kodekso 11 p. įtvirtintų reikalavimų, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 1.8 p., 7.1 p. nustatytas funkcijas, už tai jai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 7–9). Komisijos 2015-02-18 išvadoje nurodoma, kad I. D. tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog pareiškėja pasielgė aplaidžiai – sprendimų dėl N. K. ir K. M. teisės į ligos pašalpą projektus parengė pasibaigus teisės aktuose nustatytam sprendimų priėmimo terminui; iki teisės aktuose nustatyto termino pabaigos neparengė sprendimo projekto dėl R. L. pateikto prašymo.
Vilniaus skyriaus direktorius, remdamasis Komisijos 2015-02-18 tarnybine išvada ir vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d., 3 d. 1 p. Taisyklių 14.1 p., 2015-02-20 įsakymu Nr. P-232 paskyrė I. D. tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 3).
Byloje spręstinas ginčas dėl I. D. skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus skyriaus direktoriaus 2015-02-20 įsakymą pagrįstumo ir teisėtumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus skyriaus direktoriaus 2015-02-20 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 30 str., o nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka reglamentuojama Taisyklėmis.
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. nustato esminius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą: 1) turi būti atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas Taisyklių nustatyta tvarka; 2) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; 3) tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos); 4) už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, savo sprendimuose yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (2010-11-29 sprendimas adm.b. Nr. A525-1457/2010; 2008-12-01 sprendimas adm. b. Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16) ir kt.).
Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-24 nutartis adm. b. Nr. A146-3044/2011 ir kt.). Jei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka esminių Taisyklių reikalavimų ir tokią išvadą gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ja remdamasis paskiria tarnybinę nuobaudą, individualus administracinis aktas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartis Nr. A146-1380/2011 ir kt.).
Taigi, sprendžiant, ar skundžiamu Vilniaus skyriaus direktoriaus 2015-02-20 įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina analizuoti Komisijos 2015-02-18 išvados pagrįstumą, t. y. ar joje nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėja padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Kaip minėta, Komisijos išvadoje nurodyta, kad I. D., rengdama tris sprendimų projektus, pažeidė įstatyme nustatytus terminus. Todėl, vertinat šios išvados pagrįstumą, būtina analizuoti visus pareiškėjos veiksmus, kurie Komisijos buvo prižinti sudarantys tarnybinio susižengimo sudėtį.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24¹ str. 2 d. nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius sprendimą dėl pašalpų skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo Fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos.
Pagal Pareigybių aprašymo 7.1 p., Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybei viena iš priskirtinų funkcijų yra sprendimo projektų dėl pašalpų skyrimo ar neskyrimo rengimas (b. l. 97). Etikos kodekso 11 p. be kita ko, nustatyta, kad fondo administravimo įstaigų darbuotojai savo pareigas privalo atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (b. l. 107).
Taigi, pareiškėja N. K. ir K. M. 2014-11-20 gautus prašymus turėjo išnagrinėti ir sprendimo projektus parengti iki 2014-12-04 (imtinai), o dėl R. L. 2014-12-03 prašymo – iki 2014-12-17 (imtinai).
I. D. skunde nurodo, kad Komisijos išvada nelaikytina pagrįsta dėl to, jog nebuvo tinkamai įvertinti programinės įrangos sutrikimai, didelis darbo krūvis, sveikatos sutrikimas (2014-12-04), taip pat tai, jog didelė darbo laiko dalis buvo sugaišta ne tiesioginių darbinių funkcijų vykdymui – nuo 2014-12-05 iki 2014-12-28 vyko 2 darbuotojų mokymų užsiėmimai, 2 susirinkimai, sveikatos patikrinimas, be jokio realaus pagrindo kompiuterio keitimas.
Kita vertus pareiškėja 2015-01-30 tarnybiniame pranešime nurodo visai kitas priežastis, sąlygojusias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24¹ str. 2 d. nustatyto termino praleidimą, nagrinėjant N. K. ir K. M. pateiktus prašymus (b. l. 4). Minėtame tarnybiniame pranešime pareiškėja aiškino, kad apie N. K. ir K. M. pateiktus prašymus sužinojusi tik 2014-12-01, sprendimų projektai buvo paruošti 2014-12-09, tačiau dėl programinės įrangos sutrikimo nebuvo gauti visi duomenys, todėl šie sprendimai buvo priimti kitą dieną, t. y. 2014-12-10.
Valdyba 2015-02-11 raštu patvirtino, jog N. K. ir K. M. pateikti prašymai I. D. buvo nukreipti 2014-11-21 (12.49 val), todėl pareiškėja juos matyti bei sprendimų projektus ruošti galėjo iškarto po nukreipimo (b. l. 93).
Vertinant aptartus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų abejoti Valdybos 2015-02-11 rašte nurodytos informacijos patikimumu. Pažymėtina ir tai, jog kitus 2014-11-20 gautus ir pareiškėjai nukreiptus prašymus ji įvykdė tinkamai (pvz., E. K. 2014-11-20 prašymas dėl ligos pašalpos skyrimo buvo išnagrinėtas ir sprendimo projektas parengtas 2014-11-27). Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai 2014-12-04 būtų sutrikusi sveikata. Teismo vertinimu, I. D. kompiuterio pakeitimas, taip pat pareiškėjai priimtinos kompiuterio monitoriaus rezoliucijos nustatymas, nelaikytinos aplinkybėmis, kurios būtų iš esmės sutrukdžiusios vykdyti jai priskirtas darbines funkcijas. Be to, minėtų aplinkybių pareiškėja nenurodė ir 2015-01-30 tarnybiniame pranešime.
Kitos I. D. nurodytos aplinkybės (2014-12-05 ligų formavimas, 2014-12-09 visą dieną programinės įrangos sutrikimai) nėra susijusios su N. K. ir K. M. prašymų nustatytu terminu išnagrinėjimu, nes atsirado jau po 2014-12-04, t. y. pasibaigus terminui.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad Komisijos 2015-02-18 išvadoje pagrįstai konstatuota, jog I. D. sprendimų projektų dėl N. K. ir K. M. pateiktų prašymų laiku neparengė ne dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių, o dėl netinkamo jai priskirtų pareigų vykdymo.
Tarnybiniame pranešime 2015-01-30 I. D. paaiškino, kad R. L. pateiktas prašymas laiku nebuvo išnagrinėtas ir sprendimo projektas laiku nepateiktas dėl informacijos stokos, nes nebuvo pateikti duomenys apie R. L. atleidimą iš darbo. Tačiau teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Aplinkos projektai“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2014-11-18 pateikė Vilniaus skyriui pranešimą apie R. L. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2014-11-24 (b. l. 88–90). Valdyba 2015-02-11 raštu patvirtino, kad nuo 2014-12-03 iki 2014-12-22, t. y. laikotarpiu, per kurį turėjo būti išnagrinėtas R. L. prašymas, ir vėliau programinės įrangos sutrikimų nebuvo. Taigi, aptarti pareiškėjos motyvai yra paneigti teismui pateiktais įrodymais.
Pažymėtina, kad teismui pateiktame skunde pareiškėja termino, per kurį turėjo būti išnagrinėtas R. L. prašymas, praleidimo priežastis pagrindė aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos 2015-01-30 tarnybiniame pranešime (2014-12-10 ir 2014-12-19 ligų formavimai, 2014-12-09 personalinės įrangos sutrikimai, 2014-12-17 susitikimas, 2014-12-18 susirinkimas) ir kurios iš esmės yra susijusios su trukdžiais tinkamai atlikti jai priskirtas darbines funkcijas, o ne su duomenų nepakankamumu. Taigi, pareiškėjos pozicija ginčo klausimais yra nenuosekli bei prieštaringa.
Teismo vertinimu, 2014-12-10 ir 2014-12-19 vykę darbų paskirstymai (kaip nurodo I. D. – ligų formavimai) yra tiesiogiai susiję su pareiškėjai priskirtinų darbinių funkcijų vykdymu, todėl nelaikytini aplinkybėmis, kuriomis gali būti pateisinamas savalaikis sprendimų projektų neparengimas. Tokia teismo išvada grindžiama ir tuo, jog patys sprendimai dėl ligos pašalpos skyrimo ar atsisakymo jas skirti yra nedidelės apimties, o jų parengimas tiek faktinių aplinkybių vertinimo, tiek taikytinų teisės aktų aiškinimo prasme nėra sudėtingas (b. l. 63, 66, 73). Taigi, R. L. prašymo dėl ligos pašalpos skyrimo nagrinėjimas galėjo būti baigtas nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų.
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Komisijos 2015-02-18 išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja sprendimo projekto dėl R. L. pateikto prašymo laiku neparengė ne dėl duomenų nepakankamumo, programinės įrangos gedimų, ar kitų objektyvių priežasčių, o dėl aplaidaus darbinių funkcijų vykdymo.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad tarnybiniu nusižengimu sukeliamos pasekmės, priešingai negu savo skunde teigia pareiškėja, nėra vienu iš būtinu tarnybinio nusižengimo sudėties elementu, tačiau į šias pasekmes, tai pat padarytos žalos pobūdį ir dydį atsižvelgtina skiriant tarnybinę nuobaudą (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9. 2007 m.).
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad Komisijos 2015-02-18 išvadoje yra išsamiai ir objektyviai išnagrinėtos visos I. D. tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės, taip pat pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja netinkamai atlikdama savo darbines funkcijas pažeidė Pareigybių aprašymo 7.1 p., Etikos kodekso 11 p. bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d., 4 ir 5 p. reikalavimus. Įvertinus I. D. kaltės laipsnį, tai, jog dėl netinkamų pareigų atlikimo ji nesigaili, anksčiau drausminėn atsakomybėn nebuvo traukiama, pareiškėjai siūloma skirti lengviausią Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. numatytą tarnybinę nuobaudą (pastabą), kuri, teismo vertinimu, iš esmės atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį bei sunkumą. Pareiškėjos atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu jokių procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Taigi, Komisijos 2015-02-18 išvada laikytina pagrįsta.
Vilniaus skyrius direktoriaus, priimdamas 2015-02-20 įsakymą, kuriuo I. D. paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba), faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas aktas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja
nusprendė:
Pareiškėjos I. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.