Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. skundą „Dėl 2023 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo“ atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB, atsakovė) „O. B.“ bankroto byloje, atsakovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „O. B.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB, nemokumo administratorė) (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) (toliau -(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), A. G. (A. G.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „O. B.“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d.

2. 2020 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismas pripažino bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „O. B.“ likviduojama dėl bankroto.

3. Pareiškėja J. G. yra atsakovės trečios eilės kreditorė su 36030,59 Eur finansiniu reikalavimu.

8. Nemokumo administratorė pastebi, jog ginčijamų nutarimo priėmimo metu, skaičiuojant kreditorių turimus balsus, pareiškėjos balsai sudarė tik 3,58 proc., dėl ko jos siūlymai priimti nebuvo. Tačiau tai nereiškia, kad kitokia nei pareiškėjos nuomonė ir priimti sprendimai yra neteisėti. Laikantis pareiškėjos siūlomos loginės linijos, sutiktina, kad ir jos pačios siūlymai yra neteisėti a priori vien dėl to, nes pasiūlyti tik vieno asmens.

9. Nemokumo administratorė, teigia, kad pareiškėja savo skundo niekaip nemotyvuoja, apsiribodama vienu deklaratyviu sakiniu apie atsakovo ir jo kreditorių interesų pažeidimą nerealizuojant reikalavimo teisės ir prarandant galimybę dengti administravimo išlaidas. Pareiškėja nepagrindė ir neįrodė savo pozicijos, netgi nebandė įrodinėti, ignoruodama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniuose nustatytą savo įrodinėjimo pareigą. Pareiškėja nenurodė nei kodėl ir kokiu būdu atsakovės ir jos kreditorių interesai pažeisti, kuo pasireiškia pats pažeidimas, neįrodinėtas ir pats pažeidimo faktas, tokio pažeidimo pasekmės ir kitos reikšmingos aplinkybės.

10. Nemokumo administratorė pažymi, kad 2023 m. liepos 3 d. atsakovės kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai kartu su balsavimo raštu biuleteniais pateikė išsamius argumentus, lėmusius jų apsisprendimą balsuoti už ginčijamų nutarimų priėmimą. Nemokumo administratorė su šiais argumentais sutinka, šie argumentai neabejotinai pagrindžia negalėjimą realizuoti tariamos reikalavimo teisės, kartu ir ginčijamų nutarimų teisėtumą, bei akivaizdų pareiškėjos pasiūlyto nutarimo projekto nepagrįstumą.

11. Nemokumo administratorė aiškina, kad jai su pareiškėja susijęs asmuo (tikėtina jos sutuoktinis), buvęs atsakovės vadovas, neperdavė jokių tariamas debitorių skolas pagrindžiančių dokumentų, išskyrus nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras, t. y. administratorei nebuvo perduotos jokios sutartys, nei šalių bendravimo duomenys, nei faktinį paslaugų suteikimą patvirtinantys dokumentai, nei jokie kiti dokumentai, galintys pagrįsti įsiskolinimų egzistavimą. Tokių perduotų dokumentų pagrindu nebūtų jokių galimybių išieškot skolų. Tariamas skolininkas yra Taivane registruota įmonė. Be to, atsakovės kreditorių susirinkime balsavę kreditoriai, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad tariamo skolininko ir atsakovės nesiejo jokie komercinio atstovavimo teisiniai santykiai ir dėl to atsakovė objektyviai šiam subjektui negali turėti reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017).

12. Nemokumo administratorė konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog buvęs atsakovės vadovas apskaitė tam tikras sumas kaip debitorių įsiskolinimus dar nereiškia, kad tokios skolos iš tiesų egzistuoja ir jas galima perleisti. Faktą, jog į atsakovės apskaitą buvo įtrauktos neegzistuojančios debitorių skolos patvirtina ir pačios pareiškėjos balsavimas 2023 m. liepos 3 d. vykusiame atsakovės kreditorių susirinkime, kuriame ji sutiko su pasiūlymu nurašyti kitų trijų skolininkų tariamas skolas, dėl vienos iš jų pasisakydama, ,, <. .. > reikalavimo teisė į UAB (duomenys neskelbtini) yra neegzistuojanti“. Pareiškėja sutinka su atsakovės apskaitoje nurodytų debitorinių skolų neegzistavimu ir šis faktas jai yra žinomas.

13. Nemokumo administratorės nuomone, atsakovė negali parduoti turto, kurio pati neturi. Priešingu atveju, kyla potenciali grėsme, kad kils tik dar daugiau ginčų, o bankroto procesas dar labiau išsitęs. Šie argumentai patvirtina faktą, jog Nutarimas l, kuriuo nutarta nurašyti atsakovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytą, tačiau realiai neegzistuojančią (duomenys neskelbtini) skolą, priimtas teisėtai ir pagrįstai, jis nepažeidžia ir negali pažeisti teisėtų atsakovės ir jo kreditorių interesų, todėl pareiškėjos skundas turi būti atmestas.

14. Nemokumo administratorė pastebi, kad bankroto galutinė ataskaita atitinka įstatymo reikalavimus, joje pateikta teisinga informacija, o jokie netvirtinimo pagrindai neegzistuoja ir byloje nėra įrodyti.

17. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) akcentuoja, kad 2020 m. gegužės 20 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu vienbalsiai buvo patvirtinta atsakovės nemokumo administratorės parengta jos veiklos ataskaita. Veiklos ataskaitoje, pateikiant informaciją apie bankroto proceso planą, buvo numatyta, kad beviltiškomis skolomis išieškoti laikytinos (duomenys neskelbtini) skola (t. y. 36292,27 Eur) ir UAB (duomenys neskelbtini) skola (t. y. 16370,00 Eur). Atsakovės kreditoriai tokiam nemokumo administratorės pasiūlymui pritarė ir patvirtino nemokumo administratorės parengtą veiklos ataskaitą be išlygų kartu su bankroto proceso planu. Tuo atveju, jeigu pareiškėja nesutiko su 2020 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo metu atsakovės kreditorių priimtais nutarimais, tai turėjo juos ginčyti JANĮ nustatyta tvarka, tačiau jų neginčijo. 2023 m. liepos 3 d. susirinkimo metu buvo sprendžiamas tik atsakovės bankroto proceso plane, kuris buvo patvirtintas 2020 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo metu, nurodytų beviltiškų debitorių skolų nurašymo klausimas. Bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo klausimas vykusio susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas ir į susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas.

18. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) aiškina, kad įsiteisėjusiu ir galutiniu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017, buvo konstatuota, kad atsakovės ir (duomenys neskelbtini) nesiejo tiesiogiai jokie komercinio atstovavimo teisiniai santykiai ir dėl to atsakovė neturi ir objektyviai negali turėti jokių reikalavimų, kurie būty nukreipti į (duomenys neskelbtini) (sutarties uždarumo principas lemia, kad reikalavimus galima reikšti tik kitai teisinio santykio šaliai, bet ne trečiajam asmeniui, kuris nėra teisinio santykio dalyvis, t. y. visi atsakovės reikalavimai, jeigu tokių būtų, turėtų būti reiškiami (duomenys neskelbtini) kaip kitai teisinio santykio šaliai, bet ne trečiajam asmeniui, su kuriuo tiesiogiai atsakovės jokie teisiniai santykiai net nesieja). Esant tokiam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, nėra galima atsakovės bankroto proceso metu realizuoti tariamos atsakovės reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini), kuri neegzistuoja. Kadangi atsakovės ir (duomenys neskelbtini) nesieja tiesiogiai jokie komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, tai objektyviai negali atsirasti ir atsakovės „O. B.“ reikalavimo teisė į (duomenys neskelbtini). Visa tai paaiškina, kodėl nemokumo administratorė neturi jokių dokumentų, kurie pagrįstų tariamą atsakovės reikalavimo teisę.

19. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pažymi, kad dėl atsakovės reikalavimų nepagrįstumo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, pasisakyta ir kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimti teismų procesiniai sprendimai šiuo metu yra įsiteisėję ir galutiniai. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-257-459/2018 atmetė atsakovės pareikštą ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti tariamą 22950,63 USD dydžio komisinį mokestį, kildinamą iš 2014 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, minėtoje byloje taip pat buvo atmestas ir atsakovės reikalavimas dėl Klaipėdos konteinerių terminalo išlaidų atlyginimo. Kartu buvo atmesti ir visi kiti atsakovės reikalavimai, kurių bendra suma sudarė daugiau nei 1,5 milijono eurų. Susirinkimo metu atsakovės beviltiškais pripažintų tariamų reikalavimų klausimas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, šiuo metu jau yra galutinai išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais yra konstatuota, kad tariamos atsakovės reikalavimo teisės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu neegzistuoja. (tame tarpe ir tas reikalavimo teises, kurios buvo nurašytos susirinkime).

20. Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) nuomone, nemokumo administratorė nedisponuoja jokiais dokumentais, kurie patvirtintų tariamų reikalavimų egzistavimo ir galiojimo faktą (pareiškėja taip pat nepateikė jokių dokumentų, kurie tokių reikalavimo teisių egzistavimą galėtų pagrįsti).

21. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pažymi, kad pareiškėja yra suinteresuoto asmens A. G. sutuoktinė, dėl A. G. veiksmų, valdant atsakovės bendrovę, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00204-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Be to, dėl A. G. veiksmų atsakovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir vėliau atsakovės nemokumo administratorės iniciatyva buvo užvesta byla dėl 757325,41 Eur žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 20 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, kurio metu vienbalsiai kreditoriai nutarė patvirtinti atsakovės nemokumo administratorės parengtą veiklos ataskaitą. Veiklos ataskaitoje numatyta, kad beviltiškomis skolomis išieškoti laikytinos (duomenys neskelbtini) skola (t. y. 36292,27 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini) skola (t. y. 16370,00 Eur). Šio susirinkimo nutarimų kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, neskundė.

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. liepos 3 d. įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, kurio vienas iš darbotvarkės klausimų yra beviltiškų debitorių skolų nurašymo klausimas. Pareiškėja, sprendžiant šį klausimą pateikė pasiūlymą ne tik nurašyti kai kurias beviltiškas skolas, bet ir pasiūlė naują klausimą, kuris nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, t. y. reikalavimo teisės į Taivano įmonę (duomenys neskelbtini) pardavimo pareiškėjai už 1000 Eur kainą kartu įgaliojant bankroto administratorę sudaryti su pareiškėja reikalavimo teisės perleidimo sandorį už 1000 Eur kainą. Už šį pareiškėjos pasiūlymą kreditoriai, dalyvavę susirinkime, nebalsavo, kitaip tariant, nesvarstė.

25. Atsakovės reikalavimo teisės klausimas į Taivano įmonę (duomenys neskelbtini) išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 18 d. procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-421/2017, kur konstatuota, kad atsakovė ir (duomenys neskelbtini) nesiejo tiesiogiai jokie komercinio atstovavimo teisiniai santykiai ir dėl to atsakovė neturi ir objektyviai negali turėti jokių reikalavimų, kurie būtų nukreipti į (duomenys neskelbtini). Todėl nėra jokios galimybės atsakovės bankroto proceso metu realizuoti tariamos atsakovės reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini), kuri neegzistuoja.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51, 52 straipsniai). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020 ir kt.). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginti savo interesus dalyvaudami kreditorių susirinkimuose ir balsuodami juose kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtais klausimais (JANĮ 51 straipsnis, 43 straipsnio 1 punktas), taip pat skųsdami kreditorių susirinkimo nutarimus teismui (JANĮ 43 straipsnio 3 dalis).

27. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

28. Pažymėtina, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms JANĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-687/2020).

29. Pagal JANĮ 45 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas (JANĮ 49 straipsnio 4 dalis). Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos (JANĮ 49 straipsnio 5 dalis). Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Kreditoriai taip pat turi teisę dėl kiekvieno kreditorių susirinkimo darbotvarkėje įrašyto sprendimo projekto balsuoti iš anksto (JANĮ 51 straipsnio 3-4 dalys).

30. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad būtų pažeistos nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Šioje vietoje pažymėtina, kad 2023 m. liepos 3 d. įvykusio atsakovės kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimas buvo sprendžiamas beviltiškų debitorių skolų nurašymo klausimas. Tačiau pareiškėja, sprendžiant šį klausimą, pateikė pasiūlymą ne tik nurašyti kai kurias beviltiškas skolas (tas pačias, kurias siūlė nurašyti nemokumo administratorė), bet ir pasiūlė naują klausimą, kuris nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, t. y. reikalavimo teisės į Taivano įmonę (duomenys neskelbtini) pardavimo pareiškėjai už 1000 Eur kainą kartu įgaliojant bankroto administratorę sudaryti su pareiškėja reikalavimo teisės perleidimo sandorį už 1000 Eur kainą. Už šį pareiškėjos pasiūlymą kreditoriai, dalyvavę susirinkime, nebalsavo, kitaip tariant, nesvarstė pareiškėjos pasiūlyto naujo klausimo, kadangi turto realizavimo klausimas nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2023 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimui siūlė įtraukti naują klausimą, susijusį su reikalavimo teisės perleidimu, kuris, iš esmės negali būti svarstytinas dėl 2020 m. gegužės 20 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimų dėl beviltiškų skolų pripažinimo, t.y. (duomenys neskelbtini) skola (t. y. 36292,27 Eur) ir UAB (duomenys neskelbtini) skola (t. y. 16370,00 Eur), pareiškėjos prašymas reikalavimo teisę į Taivano įmonę (duomenys neskelbtini) parduoti J. G. už 1000 Eur kainą kartu įgaliojant bankroto administratorių sudaryti su J. G. reikalavimo teisės perleidimo sandorį už 1000 Eur kainą, atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

31. Svarbu akcentuoti, kad nei nemokumo administratorė nei kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, neturėjo teisės įtraukti į darbotvarkę klausimo dėl reikalavimo teisės į Taivano įmonę (duomenys neskelbtini) pardavimo, nes: 1) 2020 m. gegužės 20 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu kreditoriai priėmė sprendimą dėl beviltiškos skolos pripažinimo, t.y. (duomenys neskelbtini) skolos; 2) įsiteisėjusio teismo procesiniame sprendime konstatuota, kad atsakovės ir (duomenys neskelbtini) nesiejo tiesiogiai jokie komercinio atstovavimo teisiniai santykiai ir dėl to atsakovė neturi ir objektyviai negali turėti jokių reikalavimų, kurie būtų nukreipti į (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad atsakovei neturint jokių reikalavimų į (duomenys neskelbtini), nėra galimybės perleisti reikalavimo teises į šią įmonę, todėl pareiškėjos prašymas reikalavimo teisę į Taivano įmonę (duomenys neskelbtini) parduoti J. G. už 1000 Eur kainą kartu įgaliojant bankroto administratorių sudaryti su J. G. reikalavimo teisės perleidimo sandorį už 1000 Eur kainą, nėra nei pagrįstas nei teisėtas, todėl atmestinas. Atsakovė turi teisę perleisti tik tokius reikalavimus bankroto proceso metu, kurie egzistuoja ir yra galiojantys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.105 straipsnis). Galiojantis teisinis reglamentavimas draudžia perleisti tokius reikalavimus, kurių atžvilgiu nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.102 straipsnis).

32. Pareiškėjos reikalavimas nurašyti įmonių uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) debitorines skolas, yra perteklinis, atmestinas, nes 2023 m. liepos 3 d. atsakovės kreditorių susirinkime už nemokumo administratorės pasiūlymą nurašyti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) debitorines skolas, pareiškėja nebalsavo, o teikė savo analogišką, tapatų pasiūlymą nurašyti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) debitorines skolas.

33. Pareiškėja reiškia reikalavimą dėl nemokumo administratorės galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo spręsti po reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo J. G. sutarties už 1000 Eur kainą sudarymo. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas dviem argumentais. Pirma, dėl aukščiau išdėstytų argumentų, teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo panaikinti 2023 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo reikalavimo teisę į Taivano įmonę (duomenys neskelbtini) parduoti J. G. už 1000 Eur kainą kartu įgaliojant bankroto administratorių sudaryti su J. G. reikalavimo teisės perleidimo sandorį už 1000 Eur kainą. Antra, pareiškėją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. visose bylose atstovauja profesionalus teisininkas, kuris žino (turi žinoti), kad atsakovė neturi reikalavimo teisės į (duomenys neskelbtini), todėl šios teisės negali perleisti kitiems asmenims. Todėl pareiškėjos prašymas dėl galutinės bankroto ataskaitos atidėjimo laikytinas bankroto bylos vilkinimu.

34. Nuoseklioje teismų praktikoje suformuota pozicija, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 469-781/2021).

35. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo naikinti 2023 m. liepos 3 d. atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimų, nes pareiškėjos pareiškimo reikalavimai nepagrįsti ir neteisėti, aiškiai vilkina jau ir taip ilgai trunkantį bankroto procesą, bankroto procesas pradėtas 2019 m. rugpjūčio 6 d., ir prieštarauja bankroto proceso tikslams.

36. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai.

37. Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinį bei byloje esančius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas „Dėl 2023 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).

38. Byloje dalyvaujantiems asmenims nepateikus duomenų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas, šis klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti J. G. skundą „Dėl 2023 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo“ likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „O. B.“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „O. B.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini), UAB duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. G. (A. G.).

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.