- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- A-556-964-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00200-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Trečiasis asmuo
- E. Š.
- Pareiškėjas
- S. K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. Š. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą (b. l. 1-3), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10) „Dėl panaikinimo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų“ dėl jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo.
Pareiškėja skundą grindė tuo, kad su savo nepilnamečiais vaikais gyvena jos tėvui A. S. priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), kurį yra paveldėjusi šiame name gyvenanti E. S. (posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad skunde neteisingai nurodė trečiojo suinteresuoto asmens pavardę; turi būti - E. Š.). Tai yra vienintelė gyvenamoji vieta pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams, gimusiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra kilęs ginčas tarp jos ir E. Š. dėl iškeldinimo iš šios gyvenamosios vietos, todėl pastaroji pateikė klaidingą pranešimą Panerių seniūnijai, kad name (duomenys neskelbtini) pareiškėja nebegyvena nuo 2000 m. Teigė, kad Panerių seniūnijos siųstą 2009 m. lapkričio 11 d. pranešimą dėl deklaravimo duomenų naikinimo Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10), nurodantį, kad yra būtina nedelsiant atvykti į seniūniją, priėmė tame pačiame name gyvenanti jos močiutė A. S., kuri yra senyvo amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), ligota. A. S. perdavė jai šį pranešimą, kai terminas atvykti į Panerių seniūniją buvo pasibaigęs, t. y. jau nuvykusi į Panerių seniūniją buvo informuota, kad jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra panaikinti. Močiutė registruotą laišką priėmė dienos metu, kai pareiškėjos nebuvo namuose. Tai patvirtina Senųjų Trakų pašto knygos ištrauka, kurioje nurodyta, kad siuntą Nr. 173056113 priėmė A. S. Pažymėjo, kad name (duomenys neskelbtini) gyvena nuo gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pastatas, esantis šiuo adresu, yra draudžiamas jos lėšomis nuo 2000 m. Draudimo liudijimas galioja iki 2010 m. rugpjūčio 27 d. Panerių seniūnija priėmė sprendimą nesiaiškinusi, ar jos deklaravimo vieta buvo susijusi su deklaravimo duomenų neteisingumu. Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad seniūnija tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyje yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Panerių seniūnas priėmė sprendimą iki galo neišsiaiškinęs aplinkybės, ar ji ten iš tikrųjų gyvena, ar E. Š. pranešimas, kad pareiškėja nuo 2000 m. negyvena (duomenys neskelbtini), yra teisingas. Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra išdavusi 2006 m. kovo 1 d. pažymą Nr. (29)4V-1043, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir ji yra deklaruota nuo 2002 m. vasario 26 d. Panerių seniūnija nesiaiškino ir neatkreipė dėmesio į šių dviejų dokumentų nesuderinamumą ir, remdamasi E. Š. pranešimu, formaliai priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjos teigimu, pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelė gyvenamoji vieta jai ir jos nepilnamečiams vaikams, todėl, priėmus sprendimą panaikinti deklaruotą gyvenamąją vietą, yra pasunkėjusi galimybė greitai susirasti kitą gyvenamąjį būstą, išspręsti kitas problemas, susijusias su gyvenamuoju būstu ir jos nepilnamečių vaikų teisėmis turėti gyvenamąją vietą. Šiuo metu yra pasikreipusi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo ir yra eilėje šiam būstui gauti. Vilniaus miesto savivaldybė patvirtintų, kad vienintelė jos gyvenamoji vieta yra namas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnija atsiliepimu į skundą (b. l. 28-31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Panerių seniūnijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10) yra neteisėtas pirmiausia tuo, kad pareiškėja skunde kelia reikalavimą panaikinti sprendimą visa apimtimi, o ne dalyje, kuri liečia jos interesus, t. y. dėl jos ir jos vaikų J. K. ir E. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Teigė, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į E. Š. prašymą. 2009 m. lapkričio 11 d. į Panerių seniūniją kreipėsi ši pilietė prašydama panaikinti jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), negyvenančių asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Seniūnija E. Š. prašyme nurodytiems pilnamečiams asmenims išsiuntė registruotais laiškais 2009 m. lapkričio 11 d. pranešimus „Dėl deklaravimo duomenų panaikinimo“, kuriais informavo visus pilnamečius asmenis, tarp jų ir S. K., apie tai, kad Panerių seniūnijoje gautas gyvenamosios patalpos savininko prašymas dėl deklaravimo duomenų naikinimo adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo prašoma skubiai atvykti į Panerių seniūniją arba pateikti raštišką atsiliepimą minėtu klausimu. Pareiškėjai buvo išsiųstas 2009 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. A6-8238(2.4.2.14-S10). Atsižvelgus į tai, kad niekas iš asmenų, kuriems buvo išsiųsti registruoti laiškai, tarp jų ir pareiškėja, į Panerių seniūniją neatvyko, į pranešimus neatsiliepė ir prieštaravimų nepareiškė, Panerių seniūnija 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10). Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas praėjus beveik mėnesiui nuo pranešimų išsiuntimo ir nesulaukus jokios informacijos iš asmenų, kuriems buvo siunčiami pranešimai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. Š. Prašyme Panerių seniūnijai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo E. Š. nurodė, kad pareiškėja su vaikais jos nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), negyvena nuo 2000 m. Pažymėjo, kad seniūnijos, kaip deklaravimo įstaigos, įrašydamos deklaravimo duomenis, nėra kompetentingos tirti ir nustatyti, ar deklaruojantys nuolatinę gyvenamąją vietą asmenys faktiškai nuolat gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nei Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas), nei Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 (toliau – ir Taisyklės), nėra nustatyta deklaravimo įstaigai pareiga patikrinti vietoje gyvenamosios patalpos savininko prašyme nurodytas aplinkybes, t. y. ar gyvena konkrečiu adresu gyvenamosios patalpos savininko prašyme nurodyti asmenys. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad deklaravimo įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą. Pasinaudodama šia teise, Panerių seniūnija patikrino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis apie gyvenamosios (duomenys neskelbtini) savininką. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo, tačiau šis kreipimasis yra siejamas su gyvenamosios patalpos savininko valia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime (b. l. 22-23) paaiškino, kad pareiškėją, jos vyrą ir vaikus priglausdavo ūkiniame pastate, kuriame dėl netvarkingos elektros instaliacijos nėra elektros srovės. Teigė, kad kiekvienais metais gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą draudė pati.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 58-62) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10) „Dėl panaikinimo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų“ dalyje dėl S. K. ir jos nepilnamečių vaikų J. K. ir E. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo.
Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjos ir jos vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstai ir teisėtai buvo panaikinti Panerių seniūnijos sprendimu. Iš skundo turinio ir suformuluoto reikalavimo teismui akivaizdu, kad S. K. nesutinka tik su ta sprendimo dalimi, pagal kurią buvo panaikinti jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys. Būtent tik ši sprendimo dalis sudaro nagrinėjamos bylos dalyką. Nagrinėjant ginčą dėl individualaus administracinio akto – deklaravimo įstaigos (šiuo atveju – Vilniaus miesto Panerių seniūnijos) sprendimo, kuriuo buvo panaikinti asmenų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), deklaravimo duomenys, būtina nustatyti: 1) ar sprendimą priėmė kompetentingas subjektas; 2) ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių; 3) ar buvo įstatymu nustatytos sąlygos panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Teismas nustatė, kad S. K. gyvenamąją vietą deklaravo 2002 m. vasario 26 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje esantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimas, išduotas 2008 m. gegužės 16 d., patvirtina, kad E. Š. nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas - paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, 2008 m. gegužės 7 d., Nr. 2-4144). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 11 straipsniu, Taisyklių 70.3 punktu. Teismas nurodė, kad sistemiškai analizuojant Įstatymo nuostatas, darytina išvada, jog gyvenamosios vietos deklaravimas nėra susijęs su deklaranto nuosavybės teisės į atitinkamą nekilnojamąjį turtą turėjimu ar neturėjimu gyvenamosios vietos deklaravimo adresu. Taigi asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį (ar kilnojamąjį) turtą prasme pats savaime šių teisių nepakeičia ir nepanaikina. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (seniūnijoms pagal Įstatymą yra pavesta įgyvendinti deklaravimo įstaigos funkcijas). Prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo pateikė įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantis subjektas. Pareiškėja skunde ir teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai tvirtino, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vienintelė jos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Trečiasis suinteresuotas asmuo teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino apie pareiškėjos gyvenimą pastate (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių šias aplinkybes paneigiančių objektyvių įrodymų. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja nepakeitusi deklaruotos gyvenamosios vietos. O tai reiškia, kad nėra trečios Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Taisyklių 70.3 punkte taikymo sąlygos (asmuo turi būti pakeitęs deklaruotą savo gyvenamąją vietą). Nesant visų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Taisyklių 70.3 punkto taikymui reikalingų sąlygų, Panerių seniūnijos priimtas sprendimas dėl pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tai, kad pareiškėja dėl tam tikrų aplinkybių laiku neatvyko pasiaiškinti dėl gyvenamosios vietos savininko prašymo dėl deklaravimo duomenų naikinimo, negalėjo būti besąlygišku pagrindu priimti sprendimą dėl pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo. Seniūnija, įgyvendindama jai teisės aktais pavestas deklaravimo įstaigos funkcijas, turėjo dėti daugiau pastangų išsiaiškinant faktines aplinkybes dėl asmens gyvenamosios vietos nustatymo (apklausiant šalia gyvenančius asmenis, kreipiantis pagalbos į policiją ar pan.). Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl pareiškėjos netinkamo elgesio sprendžiant ginčą dėl atsakovo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10) pagrįstumo ir teisėtumo (Įstatymo 8 str. 1 d. 3 p. ir Taisyklių 70.3 p. taikymo) nėra juridiškai reikšmingi. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10) dalyje dėl S. K. ir jos vaikų J. K. ir E. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų adresu (duomenys neskelbtini), panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.). Panašią praktiką tokio pobūdžio administracinėse bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-884/2009).
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 67-69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad E. Š. nuosavybės teise priklauso vieno buto gyvenamasis namas (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti statiniai - lauko tualetas, šulinys, tvora, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių kitų statinių ir pastatų įregistruotų viešame registre šiuo adresu E. Š. neturi. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „gyvenamosios vietos adresas - pagrindinės gyvenamosios vietos, t. y. namo, buto ar kitos patalpos (toliau - gyvenamoji patalpa), nurodymas“. Taigi asmuo norintis deklaruoti gyvenamąją vietą turi gyventi tam pritaikytoje gyvenamojoje patalpoje: name, bute ar patalpoje. Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalyje nustatyta, kad statinio paskirtis - statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003) 7.1 punkte nustatyta, kad ,,gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) - skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Pareiškėja su vaikais jai nuosavybės teise priklausančiame vieno buto gyvenamajame name gyveno anksčiau, kol neišsikėlė į išsinuomotą butą ir daugiau jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name nebegyvena. Dabar pareiškėja glaudžiasi apgriuvusioje lauko virtuvėje, kurioje E. Š. gamindavo gyvuliams pašarus ir kuriame nėra elektros. Kad glaudžiasi su vaikais pastate, kuriame nėra elektros, nurodė, ir pati pareiškėja. Vilniaus miesto savivaldybė 2009-02-09 raštu Nr. A6-9002 (2.4.14-S10) taip pat yra konstatavusi, kad pareiškėja ir jos vaikai (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Tad tiek E. Š., tiek pareiškėjos nurodyta pastarosios dabartinė buvimo vieta - galimai vasaros virtuvė (vieno aukšto pastatas, skirtas maistui gaminti, STR 1.01.09:2003 - 8.17.6 p.) ar daržinė (pastatas pašarui, javams ir kt. laikyti, STR 1.01.09:2003 - 8.17.9 p.) - yra priskirti prie negyvenamųjų pastatų (STR 1.01.09:2003 8 p.). Be to, Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Kadangi pareiškėja gyvenimui naudojasi negyvenamuoju ir viešame registre neregistruotu pastatu, ji akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs savo praktikoje, kad „neteisės pagrindu negali atsirasti teisė“, kas reiškia, jog pareiškėjos gyvenimas tam nepritaikytose ir neskirtose patalpose nesukuria ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių tiek jai, tiek tretiesiems asmenims. Tuo pačiu toks faktas nesuteikia pareiškėjai ir teisės turėti galimybę šiame negyvenamajame pastate dar ir nesant savininko sutikimui deklaruoti gyvenamąją vietą. Todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai gyvena pastate (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73-76) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nurodė, jog pareiškėja nepakeitė gyvenamosios vietos, todėl atsakovas Panerių seniūnija negalėjo išregistruoti pareiškėjos ir jos vaikų. Panerių seniūnijos darbuotojai gali paliudyti faktą, kad šiuo metu pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra ta pati. Aplinkybė, kad pareiškėja glaudžiasi apgriuvusioje lauko virtuvėje, kurioje E. Š. gamindavo gyvuliams pašarus ir kuriame nėra elektros, yra neteisingai interpretuojama. Lauko virtuvė nėra visiškai netinkama gyventi, kadangi gyveno nuo 2002-02-26, t. y. nuo dienos, kada jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo registruota Gyventojų registro tarnyboje. Apeliantės argumentai, kad asmuo, norintis deklaruoti gyvenamąją vietą, turi gyventi tam pritaikytoje gyvenamojoje patalpoje: name, bute ar patalpoje, yra neteisingas ir aiškinamas per daug plečiamai. Sąvoka „kita patalpa“ - nėra būtinai nurodoma, tik kaip gyvenamąją paskirtį turinti patalpa. Pareiškėjai 2002 metais deklaruojant gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ir nuo 2002 metų gyvenant ten pat, kur gyvena iki šiol, buvo gautas E. Š. sutikimas, kad ji pareiškėjai leidžia apsigyventi su nepilnamečiais vaikais gyvenamojoje patalpoje. Taigi tuo atveju, jeigu 2002 metais E. Š. pateikė klaidingą ir neteisingą sutikimą gyventi jai priklausančioje negyvenamojoje ir nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje, tai ji turi pati atsakyti už tokį klaidingo sutikimo davimą valstybinei institucijai. Pastatas, kuriame gyvena pareiškėja, yra (duomenys neskelbtini), ir tai, kad jis nėra registruotas E. Š., kuri naudoja ir disponuoja juo, nėra jos kaip deklaravusio gyvenamąją vietą pareigų pažeidimas, o be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10) „Dėl panaikinimo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų“ dalies, kuria nuspręsta panaikinti S. K. ir jos nepilnamečių vaikų J. K. ir E. K. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo bei teisėtumo.
Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas. Šio įstatymo prasme gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai; gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs (Įstatymo 3 str. 1, 2 d.).
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti atvejai, kuriems esant deklaravimo įstaigos sprendimu deklaravimo duomenys yra panaikinami. Todėl kompetentingos įstaigos gali priimti sprendimą dėl deklaravimo panaikinimo tik esant įstatyme nustatytiems nurodytiems pagrindams. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo pagrindai nėra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad priimdamas šį sprendimą atsakovas rėmėsi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R-18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2010 m. sausio 8 d.) 70.3 punktu.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nuostatos suteikia teisę gyvenamosios patalpos savininkui įgyvendinti savo teises ir kreiptis dėl kitų asmenų deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys gali būti taisomi, keičiami bei naikinami gyvenamosios patalpos savininko prašymu, tačiau tik tuo atveju, kai savininkui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. asmuo turi nebegyventi gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota. Analogišką sąlygą įtvirtina Taisyklių 70.3 punktas.
Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar buvo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Taisyklių 70.3 punkto (asmuo pakeitęs deklaruotą savo gyvenamąją vietą) taikymo sąlyga panaikinti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.
Gyventojų registro duomenimis S. K. gyvenamąją vietą deklaravo 2002 m. vasario 26 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja S. K., deklaravusi savo gyvenamąją vietą E. Š. priklausančiame gyvenamajame name aukščiau nurodytu adresu, tiek skunde, tiek pirmosios distancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ji skundžiamo sprendimo priėmimo metu kartu su savo nepilnamečiais vaikais gyveno (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. šios aplinkybės neneigė. Byloje taip pat nėra kitų šias aplinkybes paneigiančių objektyvių įrodymų. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog skundžiamo sprendimo priėmimo dienai pareiškėja S. K. buvo pakeitusi savo gyvenamąją vietą.
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis padarė pagrįstą išvadą, kad nėra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Taisyklių 70.3 punkte taikymo sąlygos (asmuo turi būti pakeitęs deklaruotą savo gyvenamąją vietą), t. y. nenustatytas deklaravimo duomenų keitimo ar naikinimo faktinis ir teisinis pagrindas.
Dėl nurodytų priežasčių atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Panerių seniūnija, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. A204-2462-(2.4.2.14-S10) „Dėl panaikinimo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų“ dalimi nepagrįstai panaikino pareiškėjos ir jos nepilnamečių gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini).
Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.