- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-271-354-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- K. A.
- Nukentėjusysis
- E. B., L. P.
- Advokatai
- Valdas Kairys
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., ir nuteista 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda.
Iš K. A. nukentėjusiosioms E. B. ir L. P. priteista po 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d., iš K. A. nukentėjusiajai L. P. priteista 400 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. A. buvo nuteista už tai, kad 2007-08-01 16:01 val., 2007-08-01 16:08 val., 2008-04-27 00:04 val. parašydama ir patalpindama laikraščio (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) laikraščio (duomenys neskelbtini) publikuoto straipsnio (duomenys neskelbtini), 2008-04-29 13:29 val., 2008-04-29 16:09 val., 2008-04-30 16:35 val., 2008-04-29 22:17 val. 2008-05-03 10:50 val., 2008-05-12 01:34 val. 2008-04-29 laikraščio (duomenys neskelbtini) publikuoto straipsnio (duomenys neskelbtini) komentarus, žeminančius L. P. ir E. B. garbę ir orumą, apšmeižė E. B. ir L. P., o būtent, 2007-08-01 16:01 val. patalpino komentarą, kuriame paskleidė melagingas žinias: „“ką pasakys ta, kuri nors ir gelbėjo, bet taip idiotiškai nesiafišuoja, o kada jūs pradėsite žmones mylėt??? Tokių mizantropų savo gyvenime nesu sutikusi, ..... gelbėja šunis, o žmones trypia, ... trypia žmonių gyvenimus, ... L. negali šunų pakęsti, o jos sūnus net spardo, ... ką galima pasakyti apie šeimą, kuri duoda į teismus žmones, jei jų sūnus atsisako vesti jų dukrą, arba už tai, kad žentas meta tinginę žmoną, šis teismuose tampa bet kuo – valkata, narkomanu, paleistuviu... tai vis apie tuos pačius geradarius, kurie laisvalaikiu mėgsta keistus dalykus – piratų vėliavas pakabintas balkone“; 2007-08-01 16:13 val. patalpino komentarą, kuriame paskleista tikrovės neatitinkanti informacija: „žmones gerieji, jei pamatysite šios moters pavardę, bėkit, nes jūsų sveikata prieš įeinant pas šią moterį žymiai geresnė nei bus, kai išeisite“; 2008-04-27 00:04 val. patalpintame komentare paskleidė šią tikrovę neatitinkančią informaciją: „šie žmonės yra geri tik straipsnyje, iš tikro jie naikina šalia gyvenančius, mažas vaikas kenčia nuo begalinio, piktybiško šios šeimos skleidžiamo triukšmo, aplinkiniai kaimynai gali paliudyti, ką ši šeima išdarinėja balkone tik tam, jog įskaudintų mūsų šeimą, Bin Ladenas palyginus šventasis, ...tikras terorizmas, duktė sekioja gatvėse, bando sukelti avarines situacijas, ...jų anūkas, kuriam tik 5, gatvėje iš manęs tyčiojasi, duktė muzikė pedagogė priklijuoja ant lango ryškų plakatą „HI HITLER“; 2008-04-29 13:29 val. patalpintame komentare paskleidė tikrovę neatitinkančią informaciją: „tiesiog neišmanymu kvepia ir ne vaikiškumu, kaip rašo straipsnyje, bet sunkia, sunkia liga, geriausiu atveju vidinių vertybių stoka ir moralinių principų,... kaip toks pedagogas gali dirbti su mūsų vaikais ar psichologas spręsti mūsų problemas; 2008-04-29 16:09 val. patalpintame komentare paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją: „jei tokius darbus darytų turgaus pardavėja, tai niekas gali ir nesistebėtų, bet čia dabar tie, kurių darbas su vaikais ir sergančiaisiais, šiurpina kažkaip“; 2008-04-29 22:17 val. patalpintame komentare paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją: „apatinis trikotažas bus toks nešvarus kaip plakato veikėjo sąžinė“; 2008-04-30 16:35 val. patalpintame komentare paskleidė šias tikrovės neatitinkančias žinias: „ turbūt šalia tokių nesaugu gyventi, ..... tokį užrašą pamačius vis tiek pagalvočiau, kad varžtai ten kažkam atsisuko smarkiai“; 2008-05-03 10:50 val. patalpintame komentare paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją: „plakatininkai ne tik naktį muzikavo su M1 plius, bet ir dabar muziką leidžia visu garsu .... ir šitaip elgiasi ponia E. B., dirbanti vaikų klinikose, reabilitacijos centre, štai ir šeimos hobi – muzika visu garsu, nes duktė muzikė, pasak mamos, plakatai, ir šis bus ne pirmas, buvo manau ir ne paskutinis“; 2008-05-12 01:34 val. patalpintame komentare paskleidė melagingas žinias: „... vaikus moko mažų mažiausiai ne itin normaliai besielgianti mokytoja po darbo valandų ir trukdanti galbūt būsimo mokinio ramų gyvenimą, ..... ta pedagogė per daug įskaudino žmonių, kad kada nors nepradėtų pasaulis kalbėti, kaip ir ten gyvenanti psichologė“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji K. A. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo ją išteisinti ir priteisti iš E. B. bei L. P. išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Skunde apeliantė teigia, kad nagrinėdamas bylą teismas pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą BPK 7 str., be jokio pagrindo ir motyvų atmetė jos ir objektyvius liudytojų parodymus bei kitus, jos kaltę paneigiančius įrodymus, nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiųjų E. B. ir L. P. parodymais, todėl išklausius nuosprendį beliko konstatuoti, kad teismas buvo šališkas.
Nuteistosios manymu, teismas nepagrįstai priėmė E. B. ir L. P. skundus, kurie neatitiko BPK 412 str. 2 d. reikalavimų, nes pareiškėjos nesuformulavo kaltinimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kaltinimą, taip buvo pažeista jos teisė žinoti, kuo yra kaltinama.
Be to, apeliantė pažymi, kad dėl skunduose nurodytų 2007 m. rugpjūčio 1 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) publikuoto straipsnio (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) 16.08, 16.13 val. spausdintų žinučių 2008 m. gegužės 19 d. buvo priimtas Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, ir todėl baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str. 1 d. 8 p.), tačiau vis tiek pripažino ją kalta.
Šalies argumentai
Nuteistoji skunde nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino jos, liudytojų J. A., P. J., A. P. parodymų, kad buvo įrengtas bevielis maršrutizatorius, neapsaugotas slaptažodžiu, ir todėl prie jos naudojamos internetinės prieigos galėjo prisijungti pašaliniai asmenys. K. A. teigimu, teismas nevertino baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-038-07 užfiksuotų duomenų, kad į L. P. telefoną SMS žinutė buvo parašyta iš pastarosios sūnaus telefono, o L. P. apkaltino ją dėl žinutės rašymo. Taip pat nuteistoji pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir į liudytojų apklausos protokolus baudžiamojoje byloje Nr. 96-1-221-08, iš kurių matyti, kad plakatas kabėjo būtent (duomenys neskelbtini) namo lango vidinėje pusėje, neatsižvelgė ir į 2010-05-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamą nutartį, kurioje R. B., gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintas padaręs administracinį pažeidimą pagal ATPK 183 str. l d., iš kurios taip pat manyti, kad ŠVSC darbuotojas M. L. atlikti matavimus pas K. A. vyko ne kartą, tačiau jam nuvykus, kaimynai muziką iškart išjungdavo (3 t., 99 b. l.). Teigia, kad teismo nevertinta ir Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro G. M. 2008-05-10 nutartis ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 96-2-038-07, kurioje yra teigiama, kad E. B. ir L. P. bando tyrimą klaidinti išgalvotais ir melagingais faktais, kad įžvelgiamas ir tam tikras piktybiškumas, nenorint pripažinti byloje jau surinktų faktų, taip pat prokuroras informuoja pareiškėjas, jog jos baigtų tyrimą klaidinti savo susigalvotomis versijomis (3 t., 72–73 b. l.).
Apeliantė konstatuoja, kad teismas, nevertindamas visų įrodymų, o remdamasis tik L. P. ir E. B. parodymais bei UAB (duomenys neskelbtini) pažymomis, jog IP adresas (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas K. A., padarė nepagrįstą išvadą dėl jos kaltės. Skunde nurodoma, kad teismas nemotyvavo, kodėl atmetė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, liudytojų A. P. ir P. J. parodymus, kurie parodė, kad IP adresas buvo suteiktas modemui ir esant bevieliui maršrutizatoriui yra matomas tik modemo IP adresas, o ne kompiuterio IP adresas, ir esant bevieliui maršrutizatoriui galima laisvai prisijungti prie kito asmens internetinės prieigos.
Skunde taip pat teigiama, kad teismas be jokios analizės ir tyrimo padarė neteisingą išvadą, kad komentaruose nurodyti tekstai yra žinios, neatitinkančios tikrovės ir šmeižiančios L. P. ir E. B.. Nuteistosios manymu, teismas netyrė ir nevertino, ar komentaruose nurodyta informacija atitinka tikrovę, ar neatitinka tikrovės, ar komentaruose nurodyta informacija yra žinios ar nuomonė.
Be to, kas paminėta, apeliantė atkreipia dėmesį, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartyje buvo konstatavęs, jog teismas neturi galimybės nustatyti, kas rašė komentarus, o Šiaulių apygardos teismas, panaikindamas šią teismo nutartį, buvo nurodęs, kad apylinkės teismas, konstatavęs, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių K. A. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo, turėjo priimti sprendimą iš esmės. Todėl, nuteistosios įsitikinimu, Šiaulių miesto apylinkės teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą ir jokių naujų įrodymų dėl jos kaltės nesurinkęs, turėjo nuspręsti ją išteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji K. A. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos E. B. ir L. P. prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Pagal BK 154 str. numatyto nusikaltimo dispoziciją šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008).
Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad K. A. nuteista už devynių komentarų parašymą ir patalpinimą laikraščio (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) tarp kurių yra du, parašyti 2007-08-01 16.01 val. ir 2007-08-01 16.13 val., komentuojantys internetiniame tinklapyje publikuotą straipsnį (duomenys neskelbtini). Kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl minėtų dviejų komentarų pagal E. B. ir L. P. pareiškimus buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 154 str. 2 d. baudžiamojoje byloje Nr. 96-2-038-07, buvo pareikštas įtarimas K. A. (byla Nr. 96-2-038-07, 1 t. 2-9, 61 b. l.), tačiau 2008 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas K. A. atžvilgiu nutrauktas (byla Nr. 96-2-038-07, 2 t. 186 b. l.) konstatavus, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms kolegija pažymi, kad dėl nurodytų komentarų parašymo ir patalpinimo internetiniame puslapyje baudžiamasis procesas K. A. atžvilgiu negalėjo būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nes dėl to paties kaltinimo yra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti procesą (BPK 3 str. 1 d. 8 p.). Įstatymas draudžia tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, t. y. antras procesas be jokių išlygų yra draudžiamas. Todėl aptariama skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama, ir byla nutraukiama (BPK 327 str. 1 p.).
Savo sprendimą dėl K. A. kaltės apylinkės teismas iš esmės grindė tik privačių kaltintojų E. B. ir L. P. parodymais, nuosprendyje nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmeta nuteistosios parodymus ir kitus jos poziciją patvirtinančius įrodymus. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją (3 t., 54 b. l.) pirmosios instancijos teismas įvertino formaliai, neatsižvelgdamas į visumą byloje surinktų įrodymų, tarp jų į UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto darbuotojo (3 t., 48 b. l.) liudytojo A. P. parodymus, ir todėl padarė klaidingą išvadą, neva, nekyla abejonių, kad komentarus internetiniame tinklapyje parašė K. A..
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje 2007-08-01 ir 2008-04-29 publikuotų straipsnių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komentarai 2008-04-27–2008-05-12 laikotarpiu buvo rašyti naudojant internetinę prieigą, kurios statinis IP adresas (duomenys neskelbtini) ir kuri nuo 2007-12-19 buvo priskirta abonentinei įrangai, esančiai (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, vadovaujantis K. A. pasirašyta sutartimi su UAB (duomenys neskelbtini) (3 t., 54 b. l.). Iš tikrųjų, UAB (duomenys neskelbtini) rašte minima, kad prisijungimas su IP adresu (duomenys neskelbtini) įmanomas tik iš atitinkamos abonentinės įrangos, todėl apylinkės teismas, įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus kaip neginčijamus, padarė vienareikšmišką išvadą, kad visus komentarus parašė asmuo, kurio internetiniai įrangai buvo priskirtas atitinkamas IP, tai yra K. A.. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į liudytojo P. P. parodymus (3 t., 149 b. l.), kuris apeliantės namuose 2007-11-12 įdiegė vaizdo stebėjimo kameras, o jų veikimui yra reikalingas internetas ir maršrutizatorius prisijungti. Liudytojas P. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas-informatikas A. P., apklaustas liudytoju (3 t., 149 b. l.; 4 t., 38–39 b. l.), patvirtino, kad K. A. namuose naudotas bevielio tinklo maršrutizatorius nebuvo apsaugotas jokiu slaptažodžiu, priėjimas prie K. A. naudoto tinklo buvo laisvas, todėl prie jo galėjo prisijungti bet kas, turintis kompiuterį su įmontuota bevielio tinklo plokšte ar mobilųjį telefoną su interneto funkcija ir esantis bevielio maršrutizatoriaus veikimo zonoje – maždaug 100 metrų atstumu. Kad prisijungiant prie interneto jokių slaptažodžių vesti nereikėjo, patvirtino ir liudytoju apklaustas K. A. sutuoktinis J. A. (3 t., 148 b. l.). Pati K. A. viso baudžiamojo proceso metu ir savo apeliaciniame skunde kategoriškai neigė rašiusi jai inkriminuojamus komentarus ir negalėjo nurodyti, kas juos parašė, tačiau apylinkės teismas jos parodymus atmetė, nors iš to, kas išdėstyta anksčiau, matyti, jog apeliantės parodymus patvirtina liudytojų P. P., A. P. ir J. A. parodymai, kurie neprieštarauja UAB (duomenys neskelbtini) pateiktai informacijai ir nėra pagrindo jais nesiremti. Pasak A. P., prie modemo yra siejamas konkretus IP adresas, tačiau jei nuo modemo yra jungiamas maršrutizatorius (jis išdalina internetinę prieigą kitiems vartotojams) ir jis neapsaugotas, prie jo gali prisijungti bet kas 300 metrų atstumu. Aptartos aplinkybės rodo, kad statinio IP adreso priskyrimas konkrečiam abonentui nereiškia, jog kitas asmuo su atitinkama įranga negali prisijungti prie abonento internetinės prieigos, jei pastarasis naudoja neapsaugotą maršrutizatorių. Todėl, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, vien tai, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) pagal sutartį buvo priskirtas apeliantei, gyvenusiai šalia nukentėjusiųjų, neįrodo, kad būtent ji rašė komentarus internetiniame tinklapyje.
Be to, kas paminėta, kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas netyrė ir nevertino, ar apeliantei inkriminuotuose komentaruose išdėstyti duomenys atitinka tikrovę, ar ne, ir pasisakymus komentaruose vienareikšmiškai laikė tikrovės neatitinkančia informacija, nors jos neanalizavo viso komentaro ir komentuojamo straipsnio kontekste. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė aiškiai klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą nuosprendį K. A. atžvilgiu.
Nagrinėjamu atveju vertindamas, ar laikraščio (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklapyje 2007-08-01 ir 2008-04-29 publikuotų straipsnių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) komentarų mintimis – „...šie žmonės yra geri tik straipsnyje, iš tikro jie naikina šalia gyvenančius, mažas vaikas kenčia nuo begalinio, piktybiško šios šeimos skleidžiamo triukšmo, aplinkiniai kaimynai gali paliudyti, ką ši šeima išdarinėja balkone tik tam, jog įskaudintų mūsų šeimą, Bin Ladenas palyginus šventasis, ...tikras terorizmas, duktė sekioja gatvėse, bando sukelti avarines situacijas, ...jų anūkas, kuriam tik 5, gatvėje iš manęs tyčiojasi, duktė muzikė pedagogė priklijuoja ant lango ryškų plakatą „HI HITLER“; „tiesiog neišmanymu kvepia ir ne vaikiškumu, kaip rašo straipsnyje, bet sunkia, sunkia liga, geriausiu atveju vidinių vertybių stoka ir moralinių principų,... kaip toks pedagogas gali dirbti su mūsų vaikais ar psichologas spręsti mūsų problemas“; „jei tokius darbus darytų turgaus pardavėja, tai niekas gali ir nesistebėtų, bet čia dabar tie, kurių darbas su vaikais ir sergančiaisiais, šiurpina kažkaip“; „apatinis trikotažas bus toks nešvarus kaip plakato veikėjo sąžinė“; „turbūt šalia tokių nesaugu gyventi,.....tokį užrašą pamačius vis tiek pagalvočiau, kad varžtai ten kažkam atsisuko smarkiai“; „plakatininkai ne tik naktį muzikavo su M1 plius, bet ir dabar muziką leidžia visu garsu.... ir šitaip elgiasi ponia E. B., dirbanti vaikų klinikose, reabilitacijos centre, štai ir šeimos hobi – muzika visu garsu, nes duktė muzikė, pasak mamos, plakatai, ir šis bus ne pirmas, buvo manau ir ne paskutinis“; „...vaikus moko mažų mažiausiai ne itin normaliai besielgianti mokytoja po darbo valandų ir trukdanti galbūt būsimo mokinio ramų gyvenimą,...ta pedagogė per daug įskaudino žmonių, kad kada nors nepradėtų pasaulis kalbėti, kaip ir ten gyvenanti psichologė“ – buvo paskleista informacija, ar išsakyta nuomonė, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, į minėtų frazių kontekstą. Tačiau teismas to nepadarė ir tai nulėmė klaidingą išvadą, kad buvo paskleista nukentėjusiąsias žeminanti tikrovės neatitinkanti informacija.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šiais pasisakymais buvo paskleista ne informacija, o remiantis tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakyta nuomonė, faktų vertinimas ir komentarai.
Iš publikacijos (duomenys neskelbtini) turinio (2 t., 90 b. l.) matyti, kad straipsnis yra apie B. šeimą, besirūpinančią beglobiais gyvūnais. Minimame rašinyje pateikiamas vienareikšmiškai teigiamas nukentėjusiųjų – psichologės E. B. ir jos dukters L. P. įvertinimas, minimas pastarosios sūnus ir E. B. anūkas L., taip pat išpublikuotos pastarųjų nuotraukos. Taigi niekam nekiltų abejonių, apie kokius asmenis rašoma minėtame straipsnyje, ir, atitinkamai, kokius asmenis turėjo omenyje komentarą rašęs asmuo. Publikuotame straipsnyje (duomenys neskelbtini) iš esmės neigiamai vertinamas faktas apie 2008 m. balandžio 21 d. (duomenys neskelbtini) gatvės privačiame name, kuriame gyvena Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologės ir jos muzikos pedagogės dukters šeimos, demonstruotą plakatą su užrašu ,,HI HITLER“ ir svastika (2 t., 85 b. l.). Nors aptariamoje publikacijoje nebuvo konkrečiai įvardyti asmenys, gyvenantys name, kuriame pusdienį buvo iškabintas minėtas plakatas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi pripažino, kad iš straipsnio teksto (duomenys neskelbtini) tretieji ir pašaliniai asmenys galėjo atpažinti, jog straipsnyje rašoma apie suinteresuotus asmenis, tarp jų E. B. ir L. P. (3 t. 41-47 b. l.). Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad šią publikaciją komentavęs asmuo suvokė, apie kokią šeimą ir asmenis rašoma straipsnyje, tuo labiau, kad 2008-05-03 10:50 val. komentare buvo paminėta privačios kaltintojos E. B. vardas ir pavardė.
Taigi, iš bendro komentarų turinio galima daryti išvadą, kad juose autorius deklaruoja aiškiai negatyvią nuomonę apie B. šeimą, ir ši nuomonė aiškiai suerzino nukentėjusiąsias E. B. ir L. P., tačiau savaime tai negali būti pagrindas komentatoriaus teiginių vertinti šmeižikiškais.
Kolegijai nekyla abejonių, kad komentarus dėl minimų publikacijų parašė žmogus, gerai pažįstantis nukentėjusiųjų socialinę aplinką, tiesiogiai susidūręs su pastarųjų, jo nuomone, nepriimtinu elgesiu ir nepatenkintas tuo. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji L. P. iš tikrųjų dirbo muzikos pedagoge mokykloje (2 t., 30 b. l.), to neneigė ir ji pati (3 t., 136–146 b. l.; 4 t., 39–41; 58–60 b. l.), o nukentėjusioji E. B. taip pat patvirtino esanti psichologė (3 t., 129–134 b. l.; 4 t., 41–42, 60–62 b. l.). Bylos duomenys rodo, kad dar 2007-09-24, vadinasi, prieš komentarą apie privačios kaltintojos L. P. vairavimą, pareiškimu buvo kreiptasi į policiją dėl pavojingo jos vairavimo (2 t., 27–28 b. l.), tiesa, už tai pastarajai nebuvo taikyta administracinė atsakomybė (4 t., 21–22 b. l.). Tačiau tai nereiškia, kad komentarų autoriaus nuomonė apie L. P. vairavimą yra niekuo nepagrįsta. Be to, bylos duomenys rodo, kad dėl sklindančios garsios muzikos iš nukentėjusiųjų namų buvo ne sykį skundžiamasi atitinkamai institucijai ir išmatavus nukentėjusiųjų namo kaimynystėje ((duomenys neskelbtini)) triukšmo lygį 2007-06-26, 2007-09-12, 2007-10-08 konstatuota, kad jis viršija leistiną higienos normą (3 t., 90–92; 95 b. l.). Maža to, E. B. sutuoktiniui ir L. P. tėvui R. B. net buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl viešosios tvarkos trikdymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 2 d. (3 t., 88–89; 98–94 b. l.), o iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas R. B. skundas, matyti, kad liudytoju apklaustas Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus darbuotojas M. L. patvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone esančio namo sklindančio triukšmo matuoti yra vykęs ne kartą, nuvykus muzika iškart buvo išjungiama, tačiau 2007-06-22 keliamą triukšmą užfiksuoti pavyko (3 t., 98–99 b. l.).
Be to, kas paminėta, kolegija atkreipia dėmesį, kad 2008-04-21 buvo užfiksuotas faktas, kad nukentėjusiųjų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, antrame aukšte, ant balkono durų stiklo, iš vidinės kambario pusės buvo pakabintas plakatas su jame pavaizduotu ženklu, panašiu į Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijos nacių režimo naudotą svastiką, ir užrašu didelėmis spausdintomis raidėmis ,,HI HITLER“. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 96-1-221-08 pagal BK 170 str. 1 d. (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę). Vėliau šis ikiteisminis tyrimas L. P. atžvilgiu buvo nutrauktas (2 t., 130–133 b. l.), tačiau tai nepaneigia pačios žinios apie minėto turinio plakato iškabinimą nukentėjusiųjų namuose, ir akivaizdu, kad tai buvo žinoma komentarus rašiusiam asmeniui.
Nors privačios kaltintojos E. B. ir L. P. kiekvieną komentaro teiginį vertino kaip šmeižiantį jas ir tikino, jog paskleista informacija neatitinka tikrovės (3 t., 129–134; 136–146 b. l.; 4 t., 39–42; 58–62), tačiau iš to, kas aptarta, galima daryti išvadą, kad pasisakymai komentaruose apie nukentėjusiųjų keliamą triukšmą, pavojingą L. P. automobilio vairavimą ir jos darbo specifiką, E. B. veiklą medicinos srityje, iškabintą plakatą su užrašu ,,HI HITLER“ buvo deklaruoti remiantis faktais, o ne prasimanymais, ir komentatorius turėjo pakankamą pagrindą paskleistus duomenis suvokti kaip patikimus, vadinasi, nesiekė apšmeižti E. B. ir L. P..
Kolegija sutinka, kad kai kurie aptariamuose komentaruose vartoti posakiai (,,... naikina šalia gyvenančius...“, ,,...duktė sekioja gatvėse, bando sukelti avarines situacijas...“, ,,...vaikus moko...ne itin normaliai besielgianti mokytoja...“, ,,...ta pedagogė per daug įskaudino žmonių...“, ,,...E. B....hobi – muzika visu garsu...“, ,,...jų anūkas, kuriam tik 5, gatvėje iš manęs tyčiojasi...“) savaime gali būti suprasti, kaip šmeižiantys kitą asmenį, tačiau įvertinus juos tų komentarų kontekste akivaizdu, kad šios frazės negali būti vertinamos kaip konstatuojamojo pobūdžio žinios apie neegzistuojančius faktus, o iš tiesų yra komentaro autoriaus nuomonė, spėjamas manymas, t. y. jo turimos informacijos vertinimas. Tai rodo tiek bendra visų tekstų prasmė, tiek juose naudojami sąlyginiai pasakymai – „jei tokius darbus darytų...“, „apatinis trikotažas bus toks nešvarus kaip plakato veikėjo sąžinė“, „turbūt šalia tokių nesaugu gyventi...pagalvočiau, kad varžtai ten kažkam atsisuko...“; ,,...plakatai...ne pirmas... manau ir ne paskutinis“;„...mokytoja po darbo valandų ir trukdanti galbūt būsimo mokinio ramų gyvenimą...kad kada nors nepradėtų pasaulis kalbėti, kaip ir ten gyvenanti psichologė“, ir keliami retoriniai klausimai – ,,...kaip toks pedagogas gali dirbti su mūsų vaikais ar psichologas spręsti mūsų problemas...“, ,,...kas gali būti baisiau už tokį patyčių kupiną gyvenimą?“. Iš komentarų turinio galima aiškiai spręsti, kad autorius piktinasi publikacijose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) minimų asmenų, tarp jų nukentėjusiųjų, elgesiu dėl pastarųjų keliamo triukšmo, garsiai leidžiant muziką, teigia, kad jie nereaguoja į prašymus, neatsižvelgia į tai, kad kaimynystėje auga 3 metų vaikas, ir visa tai kenkia šeimai, trukdo dirbti ir ilsėtis, ir pan. (1 t., 8–14 b. l.; 2 t., 11–17 b. l.). Priešingai, nei tvirtina nukentėjusiosios, autorius, laikydamas savo gyvenamąją aplinką naikinančia jo šeimą, pastarąją, o ne privačias kaltintojas, prilygina ,,terorizmui“ ,,bin Ladenui“.
Dėl to, kas aptarta, nėra pagrindo pasisakymų komentaruose apie publikacijose minimą B. šeimą ir konkrečiai apie E. B. bei L. P. laikyti tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 str. 1 d. prasmę. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant šia teise, bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimą – hiperbolizavimą (Europos žmogaus teisių teismo 1976 m. gruodžio 7 d. ir 1986 m. liepos 8 d. sprendimai bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę ir Lingens prieš Austriją), neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės įgyvendinimo ribų.
Galima daryti išvadą, kad komentarų autorius, apibūdindamas E. B. ir L. P., jų šeimą ir atliktus veiksmus, pateikė negatyvų šių asmenų vertinimą, tačiau, kaip minėta, subjektyvaus pobūdžio vertinamieji teiginiai yra pagrįsti faktais, todėl kolegija, visumoje spręsdama proporcingumo klausimą tarp teisės į garbės bei orumo gynimą bei teisės skleisti informaciją, daro išvadą, kad neigiami pasisakymai nukentėjusiųjų atžvilgiu komentaruose neperžengė leistinų ribų, reglamentuotų Konvencijos 10 str.
Kolegija, įvertinusi visas nustatytas ir ištirtas aplinkybes daro išvadą, kad apie E. B. ir L. P. paskleista informacija yra paremta objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, pagal kurias komentarų autorius deklaravo savo subjektyvią nuomonę.
Taigi, nustačiusi, kad aptartuose publikacijų komentaruose tikrovės neatitinkanti informacija paskleista nebuvo, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra šmeižimo sudėties požymių, vadinasi, nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1 d. Todėl aptarta skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir apeliantės atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
Nuteistoji K. A. prašo priteisti išlaidas gynėjo advokato darbui apmokėti. BPK 105 str. 6 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamos bylos duomenys liudija, kad K. A. viso baudžiamojo proceso metu, taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynė advokatas V. Kairys. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti (3 t., 60–71 b. l.), kad K. A. už gynybą advokatui sumokėjo iš viso 4425 Lt. Kolegijos nuomone, toks honoraras advokatui yra proporcingas pareikštų kaltinimų sudėtingumui (apeliantė buvo kaltinama 9 nukentėjusiąsias šmeižiančių komentarų paskleidimu), bylos apimčiai (4 tomai), baudžiamojo proceso vyksmo laikui (procesas pradėtas 2009-01-19; vyko daugiau nei 10 posėdžių) ir atitinka protingumo kriterijų. Todėl kolegija K. A., kuri šiuo nuosprendžiu išteisinama, turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažįsta pagrįstomis proceso išlaidomis ir jas priteisia iš privačių kaltintojų E. B. ir L. P. lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 3 d., 4 d.,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl 2007-08-01 16:01 val. ir 2007-08-01 16:13 val. laikraščio (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpintų komentarų panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Likusią Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį (dėl 2008-04-27 00:04 val., 2008-04-29 13:29 val., 2008-04-29 16:09 val., 2008-04-29 22:17 val., 2008-04-30 16:35 val., 2008-05-03 10:50 val. ir 2008-05-12 01:34 val. laikraščio (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) patalpintų komentarų) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
K. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., privačių kaltintojų ir nukentėjusiųjų E. B. ir L. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 6 d., iš E. B. ir L. P. išieškoti po 2212,50 Lt proceso išlaidų K. A..
Nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.