- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7946-1138/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- V. T., V. B.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. T., V. B., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė J. T.. Testamento žmona nepaliko. Gyvendami santuokoje pagal 1992 m. gegužės 25 d. pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 1/6 dalį ūkinio pastato. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo įregistruota tuometiniame Tauragės teritoriniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nežiūrint to, kad butą bei dalį ūkinio pastato įsigijo gyvendami santuokoje su J. T.. Kadangi sutartį sudarė pats, taip pat jo vardu nuosavybės teisės įregistruotos viešajame registre, po sutuoktinės mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo. Kito turto, kuriam būtų reikalinga teisinė registracija, neužgyveno. Atsitiktinai sužinojo, kad palikimas nežiūrint to, kad turtas registruotas jo vardu, bet kadangi įgytas gyvenant santuokoje, turi būti oficialiai priimtas. Nors per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai po žmonos mirties valdė ir tvarkė likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, neišskirdama sutuoktinės dalies, t. y. mokėjo su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, prižiūrėjo butą, ūkinį pastatą naudojo pagal paskirtį. Be to, po J. T. mirties, liko jos asmeniniai, atminčiai skirti daiktai, kuriuos iki šiol saugo, prižiūri. Dokumentais įrodyti valdymo negali, todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo V. T. pateiktame atsiliepime neprieštarauja pateikto pareiškimo tenkinimui, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
2.1. Nurodė, kad pareiškime teisingai nurodyta, kad tėvas S. T. po mamos J. T. mirties valdė ir tvarkė likusį turtą. Tėvas tiek iki mamos mirties, tiek ir po jos mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, jo išlaikymu, pagal galimybes remontavo. Jis pretenzijų į mirusios mamos turtą neturėjo ir šiuo metu neturi.
3. Suinteresuotas asmuo V. B. pateiktame atsiliepime (sutikime) neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo S. T. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
4.1. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. T. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
6. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimai patvirtina, kad S. T. yra J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). J. T. vaikai, suinteresuoti asmenys V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Tuo tarpus pareiškėjo ir J. T. sūnus R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. T. pagal 1992 m. gegužės 25 d.. pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 1/6 dalį ūkinio pastato. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjui S. T. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/6 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (1992 m. gegužės 25 d. pirkimo – pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-2385). Pažymėtina, kad butas įgytas pareiškėjui gyvenant santuokoje su J. T.. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos duomenimis S. T. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena nuo 1983 m. balandžio 6 d. Į Raseinių rajono 1-ojo notarų biurą dėl (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.
8. Pareiškėjas laiku į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia priimti palikimą, nors turtas registruotas pareiškėjo vardu, tačiau įgytas santuokoje. Pareiškėjas iš karto po sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą – liko gyventi bute, kuriame iki pat mirties gyveno ir jo sutuoktinė J. T., valdė ir tvarkė likusį turtą, juo rūpinosi, kaip savu, neišskirdamas sutuoktinės dalies, t. y. mokėjo su buto eksploatavimu susijusius mokesčius (teismui pateikti įrodymai, kad mokėjo už elektrą ir vandenį), prižiūrėjo butą, ūkinį pastatą naudojo pagal paskirtį, asmeninius mirusios sutuoktinės daiktus, skirtus atminčiai, saugo, prižiūri, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. J. T. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
9. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė.
10. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog S. T. mirusios sutuoktinės J. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, nes pareiškėjas S. T. yra mirusios J. T. sutuoktinis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.