Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2013 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant 2 mėnesių laikotarpyje, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 23.00 iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu nebus trukdoma jo darbui;

kaltinamas padaręs BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė išlaikyti savo vaiką, t. y. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. spendimas, privalo mokėti D. P. lėšas savo nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, mokant kas mėnesį po 144,81 Eur periodinėmis išmokomis iki joms sueis 18 metų ir nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. nevykdė teismo spendimo, dėl ko per šį laikotarpį susidarė finansinis įsiskolinimas 2 680,63 Eur ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaikus D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. teigė, kad šita pareiga žinoma, jos nevengia. Įmonėse pradirbęs pakankamai didelį laikotarpį negaudavo atlyginimo. Buvo priteisti darbo užmokesčiai, išieškojimas vykdomas per antstolius. Išlaikyti vaikus nevengia. Pradėjo asmeninio bankroto procedūrą. Šiuo metu dirba ne pagal išsilavinimą, tačiau visi pinigai mokami į areštuotą sąskaitą. Atlyginimas yra kaupiamas areštuotoje sąskaitoje. Bankroto procedūra pradėtas nuo 2017 m. sausio. Išlaikymo mokėjimai buvo ne pastoviai ir šiuo metu nemoka. Dirba pagal individualią veiklą. Dalį pinigų išleisdavo vaikams. Atsakydamas į teisėjos klausimus parodė, kad pats gyvena iš sutuoktinės lėšų, su ja turi vaiką. Turto jokio neturi. Sutuoktinė turi butą, bet pas juos ikivedybinė sutartis įregistruota. Darbo ginčų komisija išdavė vykdomąjį raštą, jis yra atiduotas antstoliui. Įmonė nebankrutavo, direktorius prisiėmė sau įsipareigojimą, jei mokės, viskas bus pervedama į tą areštuotą sąskaitą. Bandė ieškoti kitokio darbo. Perkvalifikavimas reikalauja laiko ir pinigų, o laiko nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kol vyko bandomasis laikotarpis, buvo įvykdyti darbai, po to atleido. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo tiesiogiai į žmonos sąskaitą. Pagal darbo sutartį praėjus bandomajam laikotarpiui atleido. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Atsakydamas į prokuroro klausimus parodė, kad pagal galimybę stengėsi pervesti sutuoktinei pinigus arba vaikams pirkdavo daiktus. Su vaikais susitikdavo kartą per mėnesį bei bendraudavo telefonu. Piktybiško nemokėjimo savo vaikams nebuvo. Darbo birža jam net nepasiūlė perkvalifikavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradirbo metus ir atlyginimo negavo. Užsiėmė skolų išieškojimu. Metus su trupučiu laukė atlyginimų. Kita įstaiga UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo atlyginimo apie 5 mėnesius. Pinigai buvo mokami į įmonės sąskaitą, bet darbuotojams atlyginimo nemokėjo. Jo sąskaita areštuota, nes neįvykdyti įsipareigojimai „Danske“ bankui ir vekselis draugui. Vaikai gyvena iš valstybės mokamos vaikų išlaikymo fondo išmokos ir sutuoktinės atlygimo, koks jos atlyginimo dydis, nežino. Atsiradus galimybei vaikus išlaikydavo. Ieškojo ir fizinių, ir kitokių darbų. Atsakydamas į teisėjos klausimus parodė, kad kaltę pripažįsta. Atsakydamas į prokuroro klausimus parodė, kad yra uždėti areštai direktoriui ir įmonei. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, įmonė šiuo metu likviduojama. Įmonė užsiėmė skolų išieškojimo teisinėmis paslaugomis. Dirbo įmonėje vienas. Jam fiziniai asmenys irgi yra skolingi, iš jų vykdomas išieškojimas. Susituokęs antrą kartą nuo (duomenys neskelbtini). Kaltę pripažįsta, kad nesiėmė visų galimybių, kad būtų vykdomas teismo sprendimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad jo ir buvusios žmonos D. P. santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sprendimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių jie susitarė, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. P., o jis dukrų išlaikymui moka po 250 Lt kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės. 2014 m. sausį įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbino teisininko pareigose. Su bendrove pasirašė neterminuotą darbo sutartį. 2014 m. rugsėjo 16 d. turėdamas pareigą užtikrinti dukrų išlaikymą ir bendradarbiaudamas su antstoliu G. Badikoniu bei Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvusiai sutuoktinei D. P. sumokėjo pradelstas mokėti periodines išmokas vaikams išlaikyti (11 092,65 Lt). 2014 m. rugsėjo 17 d. grąžinta suma Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (12 317,15 Lt). 2015 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2015 m. lapkričio 3 d. su darbdavio atstovu R. K. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurios pagrindu darbdavio atstovas turi išmokėti 12 446,94 Eur darbo užmokesčio plius papildomai 27,58 Eur už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. Tačiau iki dabar skola nėra sumokėta. 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į antstolį V. Mitkų dėl priverstinio skolos išieškojimo iš darbdavio atstovo. Neatsižvelgiant į tai, kad prarado darbą, periodinės išmokos vaikams išlaikyti buvo nepastovios, tačiau pagal galimybes buvo mokamos. 2015 m. rugpjūčio 24 d. kiek galėdamas finansiškai ir neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio padėjo paruošti vaikus į mokyklą, pirko mokinio krepšelius už 276,99 Eur, 2015 m. rugsėjo 18 d. – 100 Eur, 2016 m. balandžio 4 d. – 500 Eur, 2016 m. balandžio 18 d. – 300 Eur, 2016 m. gegužės 5 d. – 200 Eur, 2016 m. rugpjūčio 18 d. – 200 Eur, 2016 m. rugsėjo 19 d. – 100 Eur. 2016 m. rugpjūčio mėnesį kiek galėdamas finansiškai ir neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio padėjo paruošti vaikus į mokyklą, pirko mokinio krepšelius už 547,20 Eur, 2017 m. kovo 24 d. – 300 Eur , 2017 m. rugpjūčio 21 d. – 100 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. – 100 Eur. 2017 m. rugsėjo 1 d. kiek galėdamas finansiškai ir neturėdamas pastovaus pragyvenimo šaltinio padėjo paruošti vaikus į mokyklą, pirko mokinio krepšelius už 20,50 Eur. Jo banko sąskaitoje, į kurią turi būti mokamas darbo užmokestis yra apie 824,66 Eur išieškotų iš skolininko. Pasidomėjus, kodėl antstolis G. Badikonis neužskaito periodinėmis išmokomis vaikams išlaikyti, nustatė, kad uždėtos laikinosios apsaugos priemonės kito antstolio A. Palavinskienės, kuri net nenori girdėti apie jų panaikinimą. Šiai dienai yra kreditorius ir vykdomi išieškojimai iš M. Č. – skola 6 406,11 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų, išieškojimo antstolis G. Badikonis, G. S. - skola 12 655, 54 Eur ir 6 procentai metinių palūkanų, R. P. - skola 2 9057,79 Eur, šiuo metų vyksta bankroto byla. 2016 m. spalio 4 d. atstatyti mokumą buvusiai sutuoktinei D. P., taip pat ir visiems kitiems savo kreditoriams išsiuntė pranešimus dėl ketinimo pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą. Bankroto byla keliama tam, kad galėtų užtikrinti savalaikį dukrų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Taip pat tam, kad galėtų grąžinti Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išmokėtą pinigų sumą 3 255,32 Eur. Susisiekęs su Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais nustatė, kad nuo 2014 m. spalio mėnesio buvusiai sutuoktinei D. P. buvo išmokamos išmoko vaikams po 57 Eur, o tai yra antstolis turi išieškoti 90 Eur o ne 147 Eur. Kaip ir minėjo atsakomybės nevengia ir pripažįsta, kad yra skolingas buvusiai sutuoktinei dukrų išlaikymo išmokas 1 447,63 Eur, Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3 255,32 Eur. Pagal finansines išgales moka dukrų išlaikymą periodinėmis išmokomis, jos nėra pastovios. Minėtą skolą žada dengti periodinėmis išmokomis į buvusios sutuoktinės sąskaitą, esančią „AB Swedbank“ (2 t., b. l. 30-31).

Papildomai apklaustas A. P. parodė, kad pagal Sodros duomenis nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbo teisininku. Pagal darbo sutartį eurais turėjo uždirbti nuo 1 000 iki 1 200. Realiai neuždirbo nieko. Atlyginimas turėjo būti pervedamas pavedimais į „Swedbank“ jo vardu turėtą sąskaitą. Šiuo metu ši sąskaita yra areštuota, lyg tai nuo 2013 m. Visiems darbdaviams, su kuriais jis dirbo, buvo nurodyta tik šita sąskaita. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pajamų negaudavo. Ir vienos, ir kitos nurodytų įmonių vadovai jam liko skolingi pinigų. Šiuo metų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta ginčai. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomas išieškojimas pagal vykdomąją bylą. Žino, kad nurodytos įmonės gaudavo pranešimus iš antstolių kontoros, kadangi vadovai jį informuodavo. Kiek minėjo anksčiau, įmonės liko jam skolingos, kadangi neišmokėjo uždirbtą atlyginimą. Dirbant lygiagrečiai jis ieškojo kito teisininko, transporto vadybininko, apsaugos darbuotojo darbo, siuntinėjo CV, tačiau paieškos buvo nesėkmingos. Viską, ką yra iki šiol sumokėjęs vaikams, yra uždirbęs arba iš individualios veiklos arba su žmonos pagalba. Nuo 2017 m. lapkričio 27 d., kada buvo sustabdyta individuali veikla, yra registruotas darbo biržoje. Jis nevengia pareigos išlaikyti vaikus, taip susiklostė aplinkybes. Šiuo metu ieško galimybės sumokėti D. P. visą sumą, kurią jis yra skolingas dėl vaikų išlaikymo (2 t., b. l. 120).

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1628-611/2007 rezoliucinės dalies matyti, kad šiuo sprendimu buvo patvirtintas A. P. ir D. P. santuokos nutraukimas bendru sutarimu ir nustatyta, kad A. P. dukrų O. P. ir D. P. išlaikymui moka kiekvienai kas mėnesį po 250 litų periodinę išmoką iki vaikų pilnametystės (1 t., b. l. 5-6).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-18897-558/2014 rezoliucinės dalies matyti, kad šiuo sprendimu yra pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1628-611/2007 ir nustatyta A. P. pareiga mokėti dukrų O. P. ir D. P. išlaikymui kiekvienai kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 500 litų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki vaikų pilnametystės. Sprendimas įsiteisėjęs, jo vykdymui išduotas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 7-9, 69-72; 2 t., b. l. 21-24).

Motyvuojamoji dalis

Iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų išrašo matyti, kad A. P. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. negavo draudžiamųjų pajamų (1 t., b. l. 52).

Iš 2015 m. lapkričio 3 d. taikos sutarties matyti, kad šia taikos sutartimi atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko ieškovui – A. P. sumokėti 12 446,94 Eur skolą (susidariusią pagal sutartinius darbo santykius už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 21 d.) ir 27,58 Eur už kiekvieną uždelstą dieną šioje sutartyje nustatytais terminais (1 t., b. l. 53-54; 2 t., b. l. 50-51).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. vasario 20 d. iš A. P. darbo užmokesčio buvo atlikti šie išskaitymui nepilnamečių vaikų išlaikymui: už 2014 m. gruodį – 1 000 litų (289,62 eurai), už 2015 m. sausį – 289,62 eurai, už 2015 m. vasarį – 289,62 eurai. Per šį laikotarpį kaip darbo užmokesti A. P. buvo pervesta 758,3 Eur (1 t., b. l. 78-80).

Iš pateiktų į bylą prekių pirkimo čekių matyti, kad A. P. pirko dukroms mokyklinius reikmenis, drabužius (2 t., b. l. 6-7, 56-56A, 61-62).

Iš AB „Swedbank“ kvito matyti, kad A. P. į šiame banke esančią D. P. sąskaitą 2016 m. rugsėjo 19 d. grynais pinigais įnešė 100 Eur (2 t., b. l. 8).

Iš A. P. rašto dėl priverstinio skolos išieškojimo antstoliui V. Mitkui matyti, kad A. P. prašo priimti vykdymui darbo ginčų komisijos sprendimą dėl darbo bylos Nr. APS – 36-17762 2015-11-04 Nr. DGKS-4694 dėl priverstinio 12 446,94 Eur skolos ir 27,58 eurų už kiekvieną uždelstą dieną išieškojimo ir iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. išieškotą pinigų sumą pervesti į A. Ž. banko sąskaitą, esančią „SEB“ banke (2 t., b. l. 9, 52).

Iš 2015 m. rugsėjo 25 d. A. P. skundo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai matyti, kad A. P. prašė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 12 446,94 Eur, plius papildomai 27,58 Eur už kiekvieną uždelstą dieną (2 t., b. l. 47-49).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendime Nr. DGKS-4694 dėl darbo bylos Nr. APS-36-17762 nurodoma, jog darbo byla nutrauktina ir patvirtinama šalių (ieškovo A. P. ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudaryta taikos sutartis (2 t., b. l. 10-12, 53-55).

Iš kasos pajamų orderio Nr. 865885 matyti, kad A. P. 2016 m. balandžio 4 d. D. P. pervedė 500 Eur (2 t., b. l. 57).

Iš mokėjimo nurodymų grynaisiais pinigais matyti, kad A. P. 2016 m. balandžio 18 d. D. P. pervedė 300 Eur, o 2016 m. gegužės 5 d. – 200 Eur, 2016 m. rugpjūčio 18 d. – 200 Eur, (2 t., b. l. 58-60).

Iš antstolio G. Badikonio patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. P. įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. sudaro 2 680,63 Eur (3 t., b. l. 35-37).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. yra O. P. ir D. P. tėvas (1 t., b. l. 10-11). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-18897-558/2014, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1628-611/2007 buvo nustatyta A. P. pareiga mokėti dukrų O. P. ir D. P. išlaikymui kiekvienai kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokėti po 500 litų nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki vaikų pilnametystės (1 t., b. l. 7-9, 69-72; 2 t., b. l. 21-24).

Iš kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo V. T., dirbančio antstolio G. Badikonio padėjėju, parodymų matyti, jog A. P. buvo likvidavęs iki 2014 m. spalio 1 d. visą dėl vaikų išlaikymo susidariusį įsiskolinimą (1 t., b. l. 34, 50, 98; 2 t. 30-31, 120, 129, 143). Tačiau iš antstolio G. Badikonio 2018 m. liepos 12 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, jog už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. susidarė naujas A. P. įsiskolinimas, sudarantis 2 680,63 Eur (3 t., b. l. 35-37). Prokuroras, atnaujinus įrodymų tyrimą, teisiamojo posėdžio metu patikslino kaltinamąjį aktą dėl įsiskolinimo sumos, nurodydamas, kad A. P. žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 6 d. spendimas, privalo mokėti D. P. lėšas savo nepilnamečių vaikų D. P., ir O. P., išlaikymui, mokant kas mėnesį po 144,81 Eur periodinėmis išmokomis iki joms sueis 18 metų ir nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. nevykdė teismo spendimo, dėl ko per šį laikotarpį susidarė finansinis įsiskolinimas 2 680,63 Eur ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaikus D. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir O. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. A. P. tam tikrą išlaikymą savo dukroms visgi teikė. Šios aplinkybės neginčijo nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji. Rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai (1 t., b. l. 36-48), tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 76), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas (1 t., b. l. 78-80), prekių pirkimo čekiai (2 t., b. l. 6-7, 56-56A, 61-62), banko kvitai (2 t., b. l. 8), kasos pajamų orderiai ir mokėjimų grynais pinigais nurodymai (2 t., b. l. 57-60)) patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu tam tikrą išlaikymą savo dukroms A. P. tikrai teikė, kadangi tiek asmeniškai, tiek per darbdavį pervedė dalį pinigų, pirko mokyklinių prekių. Taip pat matyti, jog A. P. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. ėmėsi kai kurių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Liudytojo R. K. parodymai (1 t., b. l. 101-102), taip pat rašytiniai įrodymai (skundas darbo ginčų komisijai (2 t., b. l. 47-49), taikos sutartis (1 t., b. l. 53-54; 2 t., b. l. 50-51), darbo ginčų komisijos sprendimas ( 2 t., b. l. 10-12, 53-55), raštas antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo (2 t., b. l. 9, 52)) įrodo, jog A. P. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jam būtų grąžinta dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų susidariusi skola. Akivaizdu, jog tokiu būdu A. P. siekė, kad būtų pagerinta jo turtinė padėtis.

Vis dėl to, aukščiau aptarti A. P. veiksmai, nors juos teismas vertina teigiamai, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012 ir 2014 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014). Asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį negali būti traukiamas tik tada, kai nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomi visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014).

Kaip jau minėta, iš antstolio patvarkymo matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. A. P. visa apimtimi neįvykdė savo pareigos mokėti kas mėnesines išmokas savo dukrų išlaikymui, nes susidarė 2 680,63 Eur skola (3 t., b. l. 35-37). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad jį šiuo metu išlaiko dabartinė sutuoktinė. Rašytiniai bylos duomenys (socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų išrašas (1 t., b. l. 52), taikos sutartis (1 t., b. l. 53-54; 2 t., b. l. 50-51), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl informacijos pateikimo (1 t., b. l. 58), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas (1 t., b. l. 89), skundas darbo ginčų komisijai (2 t., b. l. 47-49), darbo ginčų komisijos sprendimas (2 t., b. l. 10-12, 53-55) patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu darbdaviai kaltinamajam nemokėjo atlyginimo ir dėl to jis susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais. Kita vertus, bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. A. P. dėjo pakankamas pastangas, kad pakeistų susidariusią padėtį. Pažymėtina tai, jog kaltinamasis darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas. Be to, jis nurodo turintis teisės magistro išsilavinimą, o toks išsilavinimas atveria galimybes dirbti tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Be to, A. P., net ir turėdamas aukštąjį išsilavinimą, turi galimybę dirbti ir ne kvalifikuotą darbą. Laikytina, jog nėra aplinkybių, kurios kliudytų A. P. įsitvirtinti darbo rinkoje. Teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju pats A. P. dėjo nepakankamas pastangas pakeisti susidariusią padėtį. Teisiamajame posėdį jis parodė, kad „darbo birža jam net nepasiūlė perkvalifikavimo“, tačiau prieš tai teigė, kad „perkvalifikavimas reikalauja laiko ir pinigų, o laiko kaip ir nelabai yra“. Taip pat parodė, jog „UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“ dirbo kol vyko bandomasis laikotarpis, buvo įvykdyti darbai, po to atleido.“ Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad „tuo metu nebuvo tinkamo pasiūlymo, o į paprastesnį darbą eiti nenorėjo“ (2 t., b. l. 129). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į A. P. prašymą „UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis prašė nuo 2016 m. gruodžio 1 d. leisti dirbti 20 val. per savaitę, 4 val. per dieną mokant 190 Eur užmokestį (1 t., b. l. 63), t. y. nustatyti per pusę trumpesnį savaitinį ir kasdienį darbo laiką bei per pusę mažesnį darbo užmokestį nei buvo sulygta darbo sutartimi (1 t., b. l. 59-61; 2 t., b. l. 108-109). Be to, pažymėtina, jog be paties kaltinamojo parodymų, byloje nėra kitų duomenų, kad kaltinamasis būtų užsiėmęs aktyviomis darbo paieškomis. Žinodamas teismo sprendimu nustatytą pareigą mokėti dukroms išlaikymui kasmėnesines įmokas, kaltinamasis privalėjo dėti maksimalias pastangas dirbti, o ne neapibrėžtą laiką laukti jam priimtino darbo pasiūlymo su pageidaujamu darbo užmokesčiu. Būtų galima suprasti, jeigu tokia situacija būtų buvusi trumpalaikė, tačiau nagrinėjamu atveju laikotarpis, kuomet kaltinamasis realiai negavo jokių pajamų, yra aiškiai užsitęsęs. Kita vertus, niekas netrukdė kaltinamajam dirbti paprastesnį darbą ir tuo pačiu ieškotis kito, kvalifikuoto, geriau apmokamo darbo, kas leistų daryti išvadą, kad A. P. kaip įmanoma stengėsi dirbti ir išlaikyti dukras. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo patirtus sunkumus įsitvirtinant darbo rinkoje, o kartu ir užsitikrinant finansinę gerovę ir galimybę išlaikyti savo vaikus, nulėmė ne objektyvios priežastys, o paties kaltinamojo nepakankamai dedamos pastangos siekiant pakeisti esamą padėtį.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pareigos išlaikyti vaiką neįmanoma užtikrinti civilinio proceso priemonėmis. Liudytojas V. T. parodė, kad „siekiant išieškoti lėšas iš A. P., buvo areštuotos šio sąskaitos. Tačiau lėšų gauta nebuvo“ (1 t., b. l. 98). Iš A. P. rašto dėl priverstinio skolos išieškojimo antstoliui V. Mitkui matyti, kad A. P. prašomą iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. išieškoti pinigų sumą (12 446,94 Eur skolos ir 27,58 eurų už kiekvieną uždelstą dieną) nurodo pervesti į dabartinės sutuoktinės A. Ž. banko sąskaitą, esančią „SEB“ banke (2 t., b. l. 9, 52). Tokie duomenys parodo, jog A. P. sąmoningais veiksmais sukūrė tokią padėtį, kai užtikrinti vaikų išlaikymo išieškojimą civilinio proceso tvarka tapo neįmanoma.

Todėl apibendrinus visus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jį padarė tiesiogine tyčia. Šiuo metu dirba, anksčiau tik sykį baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 149), yra teistas už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis, 2 t., b. l. 38-41, 150-154). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Kadangi byla išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Prokuroras siūlė kaltinamajam paskirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo spręstas klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra priteisiamas joks žalos atlyginimas, nes išlaikymo įsiskolinimo klausimas yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka – išieškojimo procese, todėl BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė neskirtini.

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai – CD diskai su D. P. priklausančių banko sąskaitų išklotinėmis (1 t., b. l. 75, 93) paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 98) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, įpareigoti jį: 1) nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu; 2) per 14 dienų nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti/tęsti registraciją darbo biržoje bei 3) per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmąjį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, įpareigoti jį: 1) nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu; 2) per 14 dienų nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti/tęsti registraciją darbo biržoje bei 3) per 6 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pirmąjį mėnesį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbant ne mažiau kaip 25 valandas nurodytų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus – CD diskus su D. P. priklausančių banko sąskaitų išklotinėmis palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.