Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-910-595/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-04
Bylos Nr.
e2-910-595/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08925-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Ieškovas
M. T.
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo
M. V., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui
Kategorijos
  • 44.5.28pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-910-595/2017Teisminio proceso Nr.2-68-3-08925-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 44.5.28., 116.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,dalyvaujant ieškovui M. T., jo atstovei advokato padėjėjai J. R.,atsakovo atstovei advokato padėjėjai N. P.,trečiam asmeniui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. V., ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 7270 Eur draudimo išmokos bei 210 Eur papildomų žalos nustatymo išlaidų (e.b.l. 1t. b.l. 49-53).

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodo, kad 2015-03-13 ieškovas atsakovui pranešė apie 2015-03-12 eismo įvykį, kurio metu transporto priemonės „Volvo XC90“ valdytojas, kurio civilinė atsakomybė yra apdrausta atsakovo, sugadino ieškovui priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo darbuotojas atliko eismo įvykio vietos apžiūrą, draudikui buvo pateiktos sugadintos transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ fotonuotraukos ir kiti žalos bylos administravimui reikšmingi dokumentai. Draudikas, vadovaudamasis surinktais duomenimis, pareiškėją telefonu informavo, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ remontas yra netikslingas, ir pateikė pasiūlymą išmokėti 5 213,16 Eur dydžio draudimo išmoką dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ sunaikinimo, vėlesnio pokalbio su draudiku metu jam buvo pasiūlyta 6 661,26 Eur dydžio draudimo išmoka. Ieškovas nesutiko su draudiko siūlomų draudimo išmokų dydžiais, todėl pateikė UAB „Finance property“ sudarytą turto vertinimo ataskaitą. Praėjus dviem savaitėms po turto vertinimo ataskaitos pateikimo, ieškovui atsakovo darbuotojas pasiūlė transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ parduoti aukciono būdu ir informavo, kad kai automobilis bus parduotas, draudikas išmokės papildomą draudimo išmokos dalį. Atsakovas vykdė visus su aukciono organizavimu susijusius veiksmus ir 2015-04-16 transporto priemonė buvo parduota už 2 230 Eur. 2015-04-30 ieškovas gavo sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Atsakovas savo sprendimą nemokėti draudimo išmokos grindė UAB „Impulsana“ specialisto dr. V. M. parengta ekspertine išvada, kurioje nurodoma, kad negalima pagrįsti daugelio 2015-03-12 eismo įvykio faktinių aplinkybių, todėl draudikas 2015-03-12 įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Ieškovas nurodo, kad atsakovui iki 2015-03-23 UAB „Finance property“ sudarytos turto vertinimo ataskaitos pateikimo nekilo abejonių dėl 2015-03-12 įvykio fakto. Atsakovas, pateikdamas pasiūlymus dėl mokėtinų draudimo išmokų dydžio, vadovavosi surinkta informacija apie faktines 2015-03-12 eismo įvykio aplinkybes, kurių pagrindu įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovo nuomone, kad draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos buvo priimtas, atsižvelgiant į tai, kad jis nesutiko su draudiko siūlomais draudimo išmokų dydžiais. Ieškovas nurodo, kad jeigu draudikas jam būtų pateikęs informaciją apie vykdomą eismo įvykio aplinkybių tyrimą, pareiškėjas nebūtų pardavęs transporto priemonės. Nurodo, kad jo transporto priemonei padarytos žalos dydis – 7270 Eur (skirtumas tarp transporto priemonės vertės iki eismo įvykio -9500 Eur ir liekanų pardavimo kainos – 2230 Eur). Nurodo, kad patyrė 210 Eur išlaidų žalos nustatymui.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (e.b.l. 1t. b.l. 60-62). Atsiliepime nurodė, kad atsakovas atliko 2015-03-12 įvykio aplinkybių tyrimą, siekdamas nustatyti, ar transporto priemonių Volvo XC90 ir BMW sugadinimai suderinami tarpusavyje, taip įrodant, kad užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai buvo patirti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis būtent įvardyto 2015-03-12 įvykio metu. Tuo pagrindu kreipėsi į transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikaciją turinčio nepriklausomo specialisto - technikos mokslų daktaro V. M. įmonę „Impulana", prašydamas pateikti išvadą, ar automobilių Volvo XC90 ir BMW sugadinimai yra suderinami tarpusavyje ir ar atsiradę pagal eismo įvykio dalyvių deklaruotas įvykio aplinkybes. Remiantis eismo įvykio dalyvių nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir kita žalos bylos tyrimo metu surinkta informacija, 2015-03-12 eismo įvykio mechanizmas buvo modeliuojamas kompiuterinių programų pagalba ir pagal tai buvo sprendžiama, ar įvykio aplinkybės galėjo būti tokios, kokias nurodė dviejų susidūrusių automobilių vairuotojai, ar nurodytos aplinkybės apskritai negalėjo būti tokios kaip buvo nurodyta ir ar yra tam tikra tikimybė, jog susidūrimo mechanizmas galėjo būti būtent toks. Remdamasis žalos bylos duomenimis, argumentuota specialisto išvada, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimais, atsakovas 2015-03-12 deklaruotą eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (kaip galimai inscenizuotą eismo įvykį), nes nors automobiliai Volvo XC90 ir BMW iš tiesų susidūrė, bet fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, jog automobilių sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, atsitikę kitomis nei įvykio dalyvių pateikta informacija aplinkybėmis bei kita nei turimi parodymai judėjimo trajektorija ir greičiu. Atsakovas ieškovui pasiūlė parduoti transporto priemonę BMW aukciono būdu, siekiant objektyviai įvertinti patirtos žalos dydį. Sprendimą kreiptis į aukcioną dėl automobilio pardavimo, ieškovas priėmė savo valia, kaip vieną iš draudimo bendrovės pasiūlymų, ieškant kompromisų žalos dydžio nustatymo klausimu; šis siūlymas ieškovui nebuvo pateiktas kaip prievolė ar viena iš sąlygų draudimo išmokai gauti. Be to, galimos draudimo išmokos sumos įvardijimas ieškovui nebuvo pateiktas kaip jau priimto sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju motyvas, kadangi visų pokalbių su ieškovu metu bei siųstuose informaciniuose pranešimuose M. T. buvo akcentuota, kad bylos administravimo metu dar vyksta aplinkybių tyrimas ir sprendimas dėl 2015-03-12 įvykio pripažinimo draudžiamuoju dar nėra priimtas.

Trečias asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (e.b.2 t. b.l. 1-4). Atsiliepime nurodė, kad 2014-09-01 jis su trečiuoju asmeniu M. V. sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu nuo 2014-09-03 iki 2015-09-02 apdraudė Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-03-13 M. V. pranešė jiems apie 2015-03-12 eismo įvykį, nurodydamas, kad, vairuodamas Volvo šalutiniu keliu, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio (duomenys neskelbtini) valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Siekdami įsitikinti nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, gavo UAB „Impulsana“ išvadą. 2015-04-30 pranešė M. V. apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką transporto priemonių draudimo sutartyje numatytu pagrindu, nes M. V. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį.

Teismo posėdyje ieškovas bei jo atstovė palaikė savo reikalavimus procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad jis teises turi nuo 18 metų. Įvykio metu važiavo pagrindiniu keliu ir nesitikėjo, kad gali kažkas išvažiuoti iš šalutinio kelio. Kito eismo įvykio dalyvio iki įvykio nepažinojo. Jam vietovė, kurioje įvyko eismo įvykis, nežinoma. Jis pats dirba serviso vadovu priėmime ir tą vakarą važiavo susitikti su klientu dėl detalių paėmimo. Jis yra automobilių meistras. Po įvykio buvo šoko būsenos. Tokio stipraus eismo įvykio jis nėra patyręs. Jis pats išlipo iš mašinos, nes dūmų kamuoliai pylėsi nuo sprogusių oro pagalvių. Po įvykio buvo šoko būsenos. Atsakovo ekspertai po įvykio sekančią dieną apžiūrėjo mašiną ir nufotografavo. Atsakovas aukciono būdu pardavė automobilį. Jam iki to laiko nebuvo žinoma, kad vyksta tokie aukcionai. Aukcioną organizavo atsakovas. Jei būtų žinojęs, kad bus tokia situacija, jis būtų pats susiremontavęs savo automobilį.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Trečias asmuo M. V. teismo posėdyje apklaustas liudytoju pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, kadangi jis nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, nes jos nepastebėjo. Greitis buvo nedidelis, kadangi ką tik buvo praleidęs vieną transporto priemonę iš tos pačios pusės. Jis važiavo Varnės gatve iš savo namų į savo butą Padekaniškių gatvėje. Buvo po darbo ir pavargęs. Jis buvo stresinės būsenos ir negali paaiškinti kaip elgėsi įvykio metu - galėjo paspausti ir greičio ir stabdžio pedalą. Jis iki to momento turėjo keletą įvykių, tačiau jie nebuvo tokie skausmingi. Transporto priemonę vairuoja nuo 18 metų. Šis automobilis jo paties buvo pirktas Amerikoje daužtas ir jis pats jį suremontavo. Jo automobilis draustas ir Kasko draudimu. Ergo atsisakė taip pat išmokėti draudimo išmoką, remdamiesi ta pačia specialisto išvada. Neskundė sprendimo, nes jam gaila nervų ir laiko, kurį sugaištų įrodinėdamas teisybę. Buvo susiradęs ekspertą Klaipėdoje, bet jis atsisakė atlikti ekspertizę. Mano, kad yra keletas ekspertų ir jie visi yra susiję. Ieškovo iki įvykio nepažinojo. Automobilis išorinių defektų įvykio metu neturėjo, jis neturėjo tik keleivio pusės oro pagalvių tiek lubose, tiek sėdynėje, nes degdavo pastoviai lemputė. Jo atsakovo darbuotojai apie eismo įvykio aplinkybes nieko neklausė, jiems jokių paaiškinimų nerašė. Apie aplinkybes parašė tik Ergo draudimui. Parašė tai, ko klausinėjo draudimo specialistai. Draudimo specialistai su juo įvykio vietoje nebuvo. Jis įvykio schemą paišė taip kaip įsivaizdavo, nurodydamas faktiškai kryptį, kur jam reikėjo važiuoti. O kaip buvo įvykio metu dėl stresinės situacijos paaiškinti negali. Gali būti, kad jis ir giliau įvažiavo į sankryžą. Jis pats po kelių dienų buvo nuvykęs į įvykio vietą ir darė fotonuotraukas, tačiau ten pėdsakų jau jokių nebuvo. `

Teismo posėdžio metu Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialistas V. Š. palaikė ekspertizės akte nustatytas išvadas. Nurodė, kad pagal esamą medžiagą tikslesnės ekspertizės padaryti neįmanoma, kadangi nėra tikslios eismo įvykio schemos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu M. V., pagrindu buvo apdraudęs transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e.b. 1t. b.l. 127-128).

Iš į bylą pateiktos Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad 2015-03-12, 22 val. 30 min. įvyko eismo įvykis Zujūnų gatvės - Varnės gatvės sankryžoje, kurios metu M. V., vairuodamas transporto priemonę VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš Varnės gatvės nepraleido pagrindine Zujūnų gatve ieškovo, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti (e.b. 1 t. b.l. 138). Deklaracijoje trečias asmuo pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio.

Iš ieškovo ir trečio asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad apie eismo įvykį pranešė policijai, tačiau policijai išsiaiškinus, kad nėra nukentėjusių buvo pasiūlyta eismo dalyviams patiems užpildyti eismo įvykio deklaracijas.

Ieškovas 2015-03-13 apie 2015-03-12 įvykusį eismo įvykį informavo atsakovą, kaip trečio asmens, pripažinusio savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio, transporto priemonės valdytojo privalomosios civilinės atsakomybės draudėją.

Eismo įvykio dalyviai draudikams (atsakovui bei trečiam asmeniui) teiktuose paaiškinimuose apie 2015-03-12 eismo įvykį nurodė, kad įvykis įvyko, kai automobilio „Volvo XC90“ vairuotojas išvažiavo į sankryžą ir susidūrė su jam iš dešinės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio valdytojas nurodė, kad važiavo apie 70 km/h greičiu. Automobilio „Volvo XC90“ valdytojas nurodė, kad prieš įvykstant eismo įvykiui važiavo apie 5 km/h greičiu ir suko į kairę, prieš tai buvo praleidęs vieną automobilį, ieškovo automobilio nepastebėjo, nes tuo metu žiūrėjo į kairę pusę. Abiejų eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose nurodoma, kad po susidūrimo automobilis „Volvo XC90“ apvirto ant stogo (e.b. 1 t. b.l. 65-66).

Atsakovas, atlikdamas 2015-03-12 eismo įvykio tyrimą, kreipėsi į UAB „Impulsana“ specialistą V. M. dėl išvados pateikimo ar automobilių Volvo XC90 ir BMW sugadinimai yra suderinami tarpusavyje ir ar atsiradę pagal eismo įvykio dalyvių deklaruotas įvykio aplinkybes. Į bylą pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. MV 2015-12 nurodyta, kad „Automobilių „Volvo XC90“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: užfiksuoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimai ir tam tikri automobilio „Volvo XC90“ pažeidimai galėjo susidaryti, automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ priekiu kontaktavus su automobilio „Volvo XC90“ dešiniu šonu, kai susidūrimo metu tarp automobilių išilginės simetrijos plokštumų buvo apie 90° kampas.“ (e.b.1t. b.l. 64-81). Specialisto išvadoje teigiama, kad minėtų automobilių sugadinimai galėjo susidaryti, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“, judėjęs apie 45 km/h greičiu, priekiu atsitrenkė į stovėjusio arba lėtai (iki 5 km/h) judėjusio automobilio „Volvo XC90“ dešinį šoną dešinių durelių srityje bei automobiliui „Volvo XC90“ apvirtus per kairį šoną ant stogo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad „techniniu požiūriu negalima pagrįsti buvusiu susidūrimu su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ bei apvirtimu įmušimų ant automobilio „Volvo XC90“ kairės pusės durelių susidarymo, taip pat - salono kairėje pusėje įrengtų saugos pagalvių suveikimo. Techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio „Volvo XC90“ vairuotojo parodymų dėl šio automobilio judėjimo prieš eismo įvykį trajektorijos, nes automobilių sugadinimų pobūdis bei nustatytos automobilių padėtys susidūrimo metu nesuderinami su įprasta automobilių judėjimo trajektorija deklaruotoje eismo įvykio vietoje.“ Specialistas išvadoje taip pat nurodė, kad, remiantis objektyviais duomenimis bei eismo įvykio dalyvių parodymais, negalima pagrįsti deklaruoto eismo įvykio kilimo pagrįstumo, nes jeigu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas būtų laiku sureagavęs ir efektyviai stabdęs, būtų turėjęs techninę galimybę visiškai sustabdyti vairuojamą automobilį iki buvusio susidūrimo vietos ir išvengti eismo įvykio.

2015-04-30 raštu Nr. TD 1099081 atsakovas informavo ieškovą, kad už transporto priemonę BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo išmoka nebus mokama, nes draudimo įmonė, atlikusi tyrimą, deklaruotą draudžiamąjį įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju, nors minimos transporto priemonės iš tiesų susidūrė, bet fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, jog jie tarpusavyje nėra suderinami, atsitikę kitomis nei turima informacija aplinkybėmis bei kita nei turimi parodymai judėjimo trajektorija, greičiu (e.b. 1 t. b.l. 86-87, 2t. b.l. 12-13,).

Trečio asmens M. V. automobilis Volvo XC90 laikotarpiu nuo 2014-09-03 iki 2015-09-02 transporto priemonės draudimo sutartimi buvo apdraustas trečio asmens ERGO Insurance Se Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuris 2015-04-30 taip pat priėmė sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, pripažindamas 2015-03-12 eismo įvykį nedraudžiamuoju, remdamasis ta pačia UAB „Impulsana“ specialisto V. M. išvada (e.b.2 t. b.l. 8,16-17).

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jo transporto priemonė taip pat buvo drausta savanoriškuoju Kasko draudimu atsakovo bendrovėje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovo prašymu teismas buvo paskyręs eismo įvykio ekspertizę (e.b. 2 t. b.l. 41-42). Teismo ekspertai atlikę ekspertizę pateikė išvadas (e.b. 5t. b.l. 45-60):

dalis automobilio Volvo XC90, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų dešiniųjų durelių apatinėje dalyje ir dalis automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), sugadinimų priekinėje dalyje buvo padaryta automobiliui (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną durelių srityje;automobilio Volvo XC90 ir (duomenys neskelbtini) sugadinimai negalėjo būti padaryti 2015-03-12 deklaruoto eismo įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė prieš eismo įvykį automobiliui Volvo XC90 Varnės - Knypavos - Zujunų g. sankryžoje kairiu posūkiu link Pilaitės judant apie 5 km/h greičiu;automobilio (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo metu automobilis Volvo XC90 stovėjo skersai automobilio (duomenys neskelbtini) judėjimo juostos taip, kad jų išilginės simetrijos ašys buvo statmenoje arba tam labai artimoje padėtyje;pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus duomenis nustatyti, kokiu konkrečiu greičiu judėdamas automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną, negalima;neįtikėtina, kad po automobilio (duomenys neskelbtini) atsitrenkimo į automobilio Volvo XC90 dešinį šoną, pastarasis per kairį šoną nusiverstų į Zujūnų - Varnės - Knypavos g. sankryžos tolimesnį dešinįjį kampą, žiūrint Pilaitės kryptimi;nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, t.y. dėl kokių priežasčių automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į skersai jo judėjimo juostos stovėjusio automobilio Volvo XC90 dešinį šoną, negalima, nes M. T. ir M. V. 2015-03-12 eismo įvykio deklaracijoje nurodomų aplinkybių negalima pagrįsti atsiradusių išorinių sugadinimų požymių padarymo mechanizmu;vairuotojų deklaracijoje nurodytos eismo įvykio kilimo aplinkybės apie tai, kad prieš eismo įvykį automobilis Volvo XC90 Varnės - Knypavos - Zujunų g. sankryžoje apie 5 km/h greičiu judėjo kairio posūkio kreive, negalima pagrįsti nustatytais sugadinimų požymių padarymo mechanizmais.

Byloje kilo ginčas dėl 2015-03-12 eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos, remiantis Transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutarties pagrindu, priteisimo ieškovui.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis, tai yra eismo įvykis, kuriam įvykus pagal įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka, o minėto įstatymo 16 str. 1 d. nustato, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 5 d. nustatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 str. nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 str. 4 d. nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas ar Biuras gali sumažinti išmoką.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą atlygino atsakingi už žalos padarymą asmenys, draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.

Draudimo paskirtis - apsaugoti apdraustojo asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. CK 6.987 str. numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Atsisakymas mokėti draudimo išmoką pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai nustatoma, kad yra suklastoti esminiai duomenys, įvykį darantys nedraudžiamuoju. Pagal Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).

Vadovaujantis teismine praktika, jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2009). Atsisakymas mokėti draudimo išmoką gali būti pripažįstamas pagrįstu tik nustačius esant suklastotus esminius duomenis, įvykį darančius nedraudžiamuoju, priešingu atveju atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindą išvadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2012-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012). Įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra grindžiamas eismo įvykio aplinkybių vertinimu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2015-03-12 deklaruotą eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (kaip galimai inscenizuotą eismo įvykį), nurodydamas, kad nors ir automobiliai susidūrė, bet fiksuotų sugadinimų analizė patvirtina faktą, jog automobilių sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, atsitikę kitomis nei įvykio dalyvių pateikta informacija aplinkybėmis bei kita nei turimi parodymai judėjimo trajektorija ir greičiu.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir siekiant nustatyti eismo įvykio buvimo (nebuvimo) faktą, eismo įvykio aplinkybes, vertintina UAB „Impulsana“ specialisto atliktas tyrimas ir 2015-04-18 surašyta išvada Nr. MV 2015-12 (e.b.1 t. b.l. 64-81) taip pat ir atsakovo prašymu atlikta 2017-03-15 teismo trasologinės ekspertizės išvada (e.b.5 t. b.l. 45-60) taip pat eismo įvykio dalyvių paaiškinimai apie įvykio aplinkybes.

Įvertinus specialistų išvadą bei ekspertizės aktą nustatyta, kad iš esmės tiek atsakovo iniciatyva atliktame tyrime ir surašytoje UAB „Impulsana“ specialisto išvadoje, tiek teismo ekspertizės akte nurodyta išvada dėl eismo įvykio aplinkybių bei tikėtinų automobilių sugadinimų atsiradimo aplinkybių yra tarpusavyje skirtingos, įvertinus išvadų pobūdį bei įvertintų aplinkybių mastą. Atsižvelgiant į tai, siekiant tinkamai įvertinti aplinkybes, ar eismo įvykis faktiškai buvo bei kokiomis aplinkybėmis, ir nustatyti eismo įvykį galimai nulėmusių ieškovo tyčinių veiksmų buvimo (nebuvimo) faktą, būtina įvertinti visų šių rašytinių įrodymų visumą, atsižvelgiant į nurodytų juose duomenų patikimumą pagal atliktų tyrimų išsamumą, objektyvumą bei nustatytų išvadų tikslingumą.

Vertinant tiek Specialisto išvadą, tiek Teismo ekspertizę svarbu pažymėti, kad abu tyrimai buvo atlikti tiesiogiai neįvertinus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių, o vertinant tik įvykio dalyvių po įvykio padarytas nuotraukas, bei nuotraukas, kurias padarė patys draudikai, bet ne vertinant pačias transporto priemones po eismo įvykio, kas tikėtina galėjo sąlygoti reikšmingų duomenų stoką. Tad teismo eksperto išvados dėl individualizuojančių požymių trūkumų, leidžiančių įvertinti, ar automobiliai buvo sugadinti 2015-03-12 eismo įvykio metu, neleidžia spręsti dėl įvykio duomenų klastojimo ar įvykio nebuvimo. Teismo manymu, užtikrinti tinkamą sugadinto automobilio apžiūrą bei sugadinimų fiksavimą tenka draudimo įmonei, o šios pareigos galimai netinkamas įvykdymas negali būti laikomas pagrindu daryti išvadą, jog eismo įvykio galimai nebuvo, ar tuo labiau teigti, kad jo atsiradimas galėjo būti nulemtas ieškovo neteisėtų veiksmų, klastojant duomenis. Pažymėtina, kad atsakovas baigiamojoje kalboje nurodo, kad eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta tik 2015-03-23, todėl neabejotina, dėl tokio laiko tarpo, eismo įvykio pėdsakų išlikimo galimybė yra atmetama. Sprendžiant klausimą dėl ieškovui priklausančios transporto priemonės, aktualu pažymėti ir tai, kad ieškovas tiesiogiai buvo suklaidintas atsakovo, kadangi ieškovui nesutinkant su atsakovo pirmine paskaičiuota draudimo išmoka, kuri siekė 6661, 26 Eur, ko pasekoje ieškovas pateikė UAB „Finance property“ sudarytą turto vertinimo ataskaitą, atsakovas pats pasiūlė transporto priemonę parduoti aukciono būdu, informuodamas, kad kai automobilis bus parduotas, atsakovas išmokės papildomą draudimo išmokos dalį. Atsakovas vykdė visus su aukciono organizavimu susijusius veiksmus ir 2015-04-16 ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo parduota aukcione už 2230 Eur. Nors jau 2015-03-31 atsakovas kreipėsi į UAB „Impulsana“ specialistą V. M. dėl eismo įvykio tyrimo atlikimo. Nors atsakovas nurodo, kad ieškovas pats priėmė sprendimą parduoti savo automobilį aukcione, tačiau teismo vertinimu ieškovas tokį sprendimą priėmė tik suklaidintas atsakovo, kadangi atsakovas ieškovo net nebuvo informavęs, kad jam kyla abejonės dėl eismo įvykio aplinkybių, neprašė ieškovo pateikti papildomų paaiškinimų dėl eismo įvykio, patys nurodė preliminarią draudimo išmokos sumą ir pasiūlė ją tikslinti pardavus transporto priemonę aukciono būdu, kas neabejotinai ieškovui sukėlė teisėtus lūkesčius, kad įvykis laikomas draudžiamuoju, o aukcionas tik galutinai nustatys draudimo išmokos dydį. Ieškovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jis jokiu būdu nebūtų pardavęs automobilio, jeigu būtų žinojęs, kad atsakovui kyla abejonės dėl eismo įvykio tikrumo.

Pažymėtina, kad atsakovas, siekdamas įrodyti, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Vertinant įvykio aplinkybes pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko nakties metu ankstyvą pavasarį. Policija į eismo įvykio vietą nebuvo atvykusi, nors eismo įvykio dalyviai ir pranešė apie įvykį. Eismo įvykio dalyviai nakties metu telefonais užfiksavo automobilių padėtis, nuotraukos yra prastos kokybės. Teismo posėdžio metu trečias asmuo aiškiai nurodė, kad jis praleidęs vieną automobilį ir nepastebėjęs ieškovo vairuojamo automobilio lėtai įvažiavo į sankryžą. Sankryžoje matomumas yra blogas. Greičio įvykio metu įvardinti neįmanoma, prieš pat susidūrimą galėjo būti paspaustas tiek greičio, tiek stabdžio pedalas. Abu eismo įvykio dalyviai teismo posėdyje vieningai teigia, kad autoavarija įvyko, nes automobilio Volvo XC90 vairuotojas išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo. Į bylą atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad autoįvykis buvo incenizuotas. Įvykyje dalyvavę asmenys nebuvo pažįstami, jie vienas kitą pirmą kartą pamatė tik įvykio metu. Jokių kitų įrodymų, kad autoįvykis įvyko kitomis negu ieškovo nurodytomis aplinkybėmis į bylą nepateikta.

Nors dėl šio eismo įvykio ir buvo atlikti du ekspertiniai tyrimai, tačiau nei vienu atveju nebuvo konstatuota, kad eismo dalyviai nekontaktavo, nurodytame eismo įvykyje nedalyvavo arba kad eismo įvykis buvo sąlygotas tyčinių ieškovo veiksmų. Aplinkybė, ar automobilio Volvo XC90 greitis susidūrimo metu buvo 0 km/h ar apie 5 km/h, kaip eismo įvykio deklaracijoje nurodė įvykio kaltininkas, neturi jokios įtakos nustatant faktą, kad eismo įvykis buvo. Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. nurodė, jog tiksliai įvardinti greičio yra neįmanoma, automobilis buvo ką tik pajudėjęs iš vietos, prieš pat susidūrimą galėjo būti paspaustas tiek akseleratoriaus tiek ir stabdžio pedalas.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, kad pagal esamą medžiagą tikslesnės ekspertizės padaryti neįmanoma, kadangi nėra tikslios eismo įvykio schemos. Pažymėtina, jog pats ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, kad išvadas laikytinos tik tikėtinomis, paklaida yra galima, objektyvioms išvadoms reikalinga kuo daugiau duomenų. Eismo įvykio ekspertizė šiuo atveju yra apskritai neįmanoma, kadangi būtinas tikslus eismo įvykio mastelinis planas, automobilių padėtys po eismo įvykio, pėdsakai, kelio pločiai ir kitos žymės.

Bylos medžiaga neginčijamai įrodo, be to minėtą aplinkybę pripažįsta ir atsakovas, kad automobiliai iš tiesų susidūrė, kad trečias asmuo M. V. išvažiavo iš šalutinio kelio, tuo tarpu ieškovas važiavo pagrindiniu keliu, kas neginčijamai parodo, kad ieškovas negali būti laikomas kaltu dėl įvykusio eismo įvykio. Specialisto išvadoje nurodoma aplinkybė, kad ieškovas galėjo išvengti įvykio jeigu būtų efektyviai stabdęs, vertintina kritiškai, kadangi tai yra labai subjektyvus dalykas, kaip kiekvienas eismo dalyvis elgiasi eismo įvykio metu. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis paprasčiausiai nesitikėjo, kad trečias asmuo jo nepraleidęs išvažiuos iš šalutinio kelio.

Ginčo atveju automobilių padėtys po eismo įvykio buvo užfiksuotos tik tamsiu paros metu neapšviestame kelyje eismo dalyvių mobiliaisiais telefonais. Atsakovo darbuotojas, kaip jau nurodyta anksčiau, praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio nuvykus į eismo įvykio vietą, kai automobiliai jau buvo patraukti, kelio žymės sugadintos kitų pravažiuojančių automobilių.

Išanalizavęs byloje sutrinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-03-12 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas yra trečias asmuo M. V.. Jis savo atsakomybės neneigė visu bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad tiek ieškovo, tiek trečio asmens automobiliai buvo drausti ir savanoriškuoju Kasko draudimu, todėl akivaizdu, kad prieš apdraudžiant savanoriškuoju draudimu automobiliai turėjo būti įvertinti draudikų ir nustatyti visi jų trūkumai, kuriuos būtų norėję nuslėpti eismo įvykio dalyviai. Be to, mažai tikėtina, kad savanoriškuoju draudimu apdraustų transporto priemonių valdytojai, tik dėl padidėjusios draudimo įmokos sumos, rizikuotų savo bei aplinkinių asmenų gyvybe bei turtu, inscenizuodami eismo įvykį ir bandydami nuslėpti kitų įvykių pėdsakus.

Pažymėtina, kad vairuotojai dėl patiriamo streso ar panašių priežasčių negali adekvačiai perteikti visų vairavimo aplinkybių, realiai egzistavusių kelias sekundės dalis iki eismo įvykio, nurodyti tikslios važiavimo trajektorijos, tikslaus greičio ir pan.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai eismo įvykį laikė nedraudiminiu ir atitinkamai nepagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Šių aplinkybių kontekste teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kai išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma net ir išlikus tam tikroms abejonėms, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (CPK 185 str.).

Eismo įvykio kaltininko automobilis privalomojo civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas atsakovo, todėl jam atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, įvykyje nukentėjusiam asmeniui, tai yra ieškovui, neįrodžius, kad ieškovas tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką.

Kadangi atsakovas neginčijo žalos dydžio, kuris paskaičiuotas UAB „Finance property“ turto vertinimo ataskaitoje (e.b. 1 t. b.l. 139-166), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 7270 Eur draudimo išmoka bei 210 Eur ieškovo patirtos išlaidos žalai nustatyti.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas, reikalavimai tenkintini ir iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2016-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 242 Eur.

Ieškovas buvo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovo. Ieškinį patenkinus pilnai valstybės naudai iš atsakovo priteistina 164 Eur žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 10,50 Eur, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 92,64 Eur (e.b. 1 t. b.l. 3), kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 267,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą buvo įmokėjęs 500 Eur užstatą už teismo ekspertizės atlikimą. Kadangi už ekspertizės atlikimą ekspertams buvo sumokėta 485,92 Eur, atsakovui, priėmus sprendimą, iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina 14,01 Eur.

Į bylą pateikta UAB „Impulsana“ išankstinė sąskaita apmokėjimui už eksperto V. M. dalyvavimą teismo posėdyje 181,50 Eur sumai. Ieškinį patenkinus minėta suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178 str., 185 str., 268 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, j.a.k. 300665654, 7270 Eur draudimo išmoką, 210 Eur patirtus nuostolius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, j.a.k. 300665654, valstybės naudai 267,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, j.a.k. 300665654, UAB „Impulsana“, j.a.k. 226004520, naudai 181,50 Eur už eksperto V. M. dalyvavimą teismo posėdyje.

Grąžinti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo, j.a.k. 300665654, iš teismo depozitinės sąskaitos 14,01 Eur permoka už teismo ekspertizės atlikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė