- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- eAS-456-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00162-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- Z. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- L. Z., valstybės įmonė „Registrų centras“, ,,Registrų centras"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – L. Z., valstybės įmonė „Registrų centras“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose priimtas nagrinėti Z. P. skundas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), kuriame prašoma panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-283(AG1-170/10-2019), panaikinti NŽT Jonavos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą Nr. 5IŽ-41-(14.5.111) bei įpareigoti atsakovą priimti naują išvadą.
2020 m. vasario 24 d. buvo gautas pareiškėjos patikslintas skundas (registracijos numeris DOK-5449), kuriame ji iškėlė du naujus papildomus reikalavimus: panaikinti NŽT Skyriaus vedėjo 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 5SK-396-(14.5.110.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą.
2020 m. kovo 2 d. buvo gautas antras pareiškėjos patikslintas skundas (reg. Nr. DOK-6014), kuriame ji iškėlė dar du naujus reikalavimus: panaikinti NŽT 2020 m. vasario 21 d. sprendimą 1SS-387-(7.5.) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjos 2019 m. gruodžio 21 d. skundą, 2020 m. sausio 21 d. prašymą ir 2020 m. vasario 23 d. prašymą. Šiame patikslintame skunde pareiškėja taip pat išreiškė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: uždrausti NŽT priimti sprendimą ar kitais veiksmais naudojimui perleisti tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai priklausantį žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti abu pareiškėjos Z. P. patikslintus skundus. Teismas nustatė, kad pareiškėja apie į bylą pateiktą NŽT atsiliepimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2020 m. vasario 12 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 str. 8 d.), kadangi pareiškėja turi prieigą prie elektroninės bylos dokumentų, pati teikia dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Be to, pareiškėja 2020 m. vasario 24 d. patikslintame skunde nurodė aplinkybę, jog su atsakovo atsiliepimu ji yra susipažinusi. Atsižvelgęs į tai, teismas nustatė, kad pareiškėjai paskutinė patikslinto skundo byloje pateikimo diena buvo 2020 m. vasario 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. vasario 23 d. pirmąjį patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-5449) pateikė laiku. Antrąjį patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-6014) teismui (per EPP) pateikė 2020 m. vasario 28 d. (pasirašė elektroniniu parašu), tokiu būdu praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą patikslintam skundui paduoti.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byla pagal priimtą pareiškėjos skundą yra iš esmės dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 21R1-283(AG1-170/10-2019) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas būtent dėl NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 11 d. išvados Nr. 5IŽ-41-(14.5.111) panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą priimti naują išvadą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja patikslintuose skunduose keitė ir skundo pagrindą, ir dalyką, kas iš esmės negalėjo būti laikoma pareiškėjos pareikšto pirminio skundo šioje byloje tikslinimu. Be to, antrasis pareiškėjos patikslintas skundas buvo pateiktas praleidus ABTĮ 50 straipsnyje nustatytą terminą skundo patikslinimui pateikti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2020 m. vasario 23 d. patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-5449) ir pareiškėjos skundo (reg. Nr. DOK-5449) priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas patikslintas skundas (reg. Nr. DOK-5449) yra tiesiogiai susijęs su teisme priimtu nagrinėti skundu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl šio savarankiško skundo požymius atitinkančio procesinio dokumento priėmimo bendra tvarka ir jo nagrinėjimo, jei jis būtų priimtas, vienoje byloje (ABTĮ 24 str., 26 str., 29 str., 33 str.).
Kadangi pareiškėjos patikslintas skundas (reg. Nr. DOK-5449) ne visiškai atitiko ABTĮ keliamus reikalavimus, Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti.
2020 m. gegužės 14 d. pareiškėja pateikė skundo patikslinimą (reg. Nr. DOK-11871), kuriame kėlė tuos pačius du naujus reikalavimus: panaikinti Sprendimą, įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą, bei prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Taip pat pareiškėja patikslino skundo aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjos Z. P. patikslinto skundo (reg. Nr. DOK-11871) dalį dėl reikalavimų panaikinti Sprendimo 1 ir 2 punktus bei įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą ir atsisakė priimti pareiškėjos Z. P. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo 3 punktą.
Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 24 d. gautame pareiškėjos patikslintame skunde (reg. Nr. DOK-5449) ir 2020 m. gegužės 14 d. gautame patikslintame skunde (reg. Nr. DOK-11871) keliami du nauji reikalavimai: panaikinti Sprendimą ir įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, iš esmės motyvuodama tuo, jog Sprendimas jai niekuomet nebuvo įteiktas, atsakovas atsisakė jį pateikti pareiškėjai, be to, Sprendime nepakankamai aiškiai nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka.
Teismas, įvertinęs ABTĮ nuostatas (26 str. 1 d., 29 str. 1 d., 33 str. 2 d. 9 p.) ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatavo, kad Sprendimo 1 ir 2 punktams, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas ir buvo nuspręsta kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“ dėl šio Sprendimo įregistravimo, yra taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.
Teismas nustatė, kad pareiškėja šia privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka yra pasinaudojusi, pateikdama skundą NŽT direktoriui, kuris pareiškėjos skundą išnagrinėjo 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr.1SS-387-(7.5). Pareiškėja pateikė duomenis, kad minėtas sprendimas jai buvo įteiktas 2020 m. vasario 27 d. Pirmą kartą į teismą su reikalavimu dėl NŽT 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo panaikinimo nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi 2020 m. vasario 23 d., pateikdama patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-5449), todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja nepraleido termino skundui pateikti dėl Sprendimo 1 ir 2 punktų panaikinimo.
Teismas akcentavo, kad Sprendimo 3 punktas, kuriuo ginčo žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, nėra susijęs su Žemės reformos įstatymo reglamentuojamais teisniais santykiais, todėl jam taikytina bendra skundo padavimo teismui tvarka. Atsižvelgęs į bylos medžiagą (Komisijos administracinės bylos Nr. AG1-170/10-2019 medžiaga), teismas konstatavo, kad pareiškėjai dar 2019 m. gruodžio 10 d. buvo žinomas NŽT 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 5SK-396-(14.5.110.) turinys, kadangi ji šį sprendimą ginčijo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Komisijoje, išsamiai nurodydama nesutikimo su šiuo sprendimu motyvus, o vėliausiai su juo galėjo susipažinti 2019 m. gruodžio 19 d., kuomet minėtas sprendimas buvo pateiktas pareiškėjos inicijuotoje Komisijos administracinėje byloje Nr. AG1-188/10-2019.
Teismas pažymėjo, kad pirmą kartą į teismą su reikalavimu dėl NŽT 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo panaikinimo nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi 2020 m. vasario 23 d., pateikdama patikslintą skundą Nr. DOK-5449. Taigi, į teismą pareiškėja kreipėsi praėjus dviem mėnesiams ir 13 dienų nuo 2019 m. gruodžio 10 d., kuomet jai anksčiausiai galėjo būti žinomas šio akto turinys, bei praėjus dviem mėnesiams ir 4 dienoms nuo 2019 m. gruodžio 19 d., kuomet pareiškėja vėliausiai galėjo susipažinti su skundžiamu aktu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, net jei būtų laikoma, kad pareiškėja su ginčijamu NŽT sprendimu susipažino 2020 m. sausio 17 d., į teismą ji kreipėsi praleidusi vieno mėnesio skundo padavimo terminą penkiomis dienomis.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjos argumentus, jog skundžiamas aktas jai niekuomet nebuvo įteiktas ir dėl to ji praleido kreipimosi į teismą terminą, teismas laikė nepagrįstais. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido skundo teismui padavimo terminą dėl Sprendimo 3 punkto panaikinimo, teismas padarė išvadą, kad atnaujinti skundo padavimo šioje dalyje terminą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
III.
Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kurią atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo 3 punktą ir perduoti priėmimo pirmosios instancijos teismui klausimą dėl Sprendimo 3 punkto priėmimo nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra be motyvų ir argumentų.
Pareiškėja pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pripažino faktine aplinkybę, kad pareiškėja su patikslintu skundu (reg. Nr. DOK-11871) pateikė duomenis, jog jos atstovas kreipėsi į Komisiją, prašydamas pateikti ginčijamo NŽT sprendimo kopiją, kuri jam buvo atsiųsta elektroniniu paštu tik 2020 m. sausio 17 d. Pareiškėja pabrėžia, kad apie tai, jog Sprendimas pateiktas byloje nei pareiškėja, nei jos atstovai nebuvo Komisijos ir atsakovo informuoti, bet priešingai pareikalavo jį pateikti į bylą, o po kelių dienų priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą. Pareiškėjos vertinimu, Komisija ir atsakovas siekė sąmoningai suklaidinti pareiškėją, kad ji praleistų terminą skundui paduoti.
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika, nurodo, kad neturėjo galimybės, priklausančios nuo jos valios, įstatymo nustatytu terminu pateikti 2020 m. sausio 17 d. skundą (reg. Nr. I-304/2020) ir 2020 m. vasario 24 d. patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-5449) ir 2020 m. gegužės 14 d. patikslintą skundą (reg. Nr. DOK-11871) paduoti praleido dėl svarbių, ekstraordinarių priežasčių, todėl pareiškėjos prašymas turėtų būti patenkintas ir terminas skundui paduoti atnaujintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog NŽT, priimdama pareiškėjos 2019 m. gruodžio 21 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Sprendimą, priėmė jį nagrinėti visa apimti. NŽT, atsakydama į pareiškėjos skunde nurodytą reikalavimą panaikinti Sprendimą, 2020 m. vasario 21 d. rašte Nr. lSS-387-(7.5.) „Dėl skundo ir prašymų nagrinėjimo“ pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, nutraukia skundo nagrinėjimo procedūrą, nes skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas.
Atsakovas pažymėjo, kad Sprendime yra nurodyta, jog skundus dėl šio sprendimo 1 ir 2 punktų, t. y. žemės sklypo suformavimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, o skundus dėl Sprendimo 3 punkto panaikinimo, nagrinėja Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendime aiškiai ir teisingai nurodyta Sprendimo 3 punkto apskundimo tvarką, todėl pareiškėjos teiginys, kad Sprendime yra nurodyta neaiški apskundimo tvarka yra nepagrįstas, be to, tiek Komisijoje, tiek susirašinėjant su NŽT, pareiškėjai atstovavo ir dokumentus rengė atstovas, turintis teisinį išsilavinimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai apie Sprendimo turinį tapo žinoma ginčą nagrinėjant ikiteisminiame ginčo nagrinėjimo procese, t. y. į šį ginčo nagrinėjimą atsakovui pateikus Sprendimo kopiją, nors asmeniškai toks dokumentas pareiškėjai nebuvo teikiamas, kadangi jis iš esmės nebuvo susijęs su pareiškėjos interesais. Taigi, jeigu pareiškėja, veikdama pati ar per įgaliotą asmenį, būtų laiku ir tinkamai pasinaudojusi savo teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, kuri buvo surinkta ginčą nagrinėjant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriuje, tokiu atveju ji būtų nepraleidusi pakankamai griežtų administracinės teisės terminų dėl priimtų sprendimų apskundimo.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, apie Sprendimo turinį pareiškėjai jau buvo žinoma ginčą nagrinėjant ikiteisminiu būdu, o jos įgaliotam asmeniui Sprendimo buvo įteikta asmeniškai 2020 m. sausio 17 d., todėl, net skaičiuojant ir nuo šios datos, pateiktas patikslinto skundo reikalavimas buvo pateiktas praleidus apskundimo terminą ne dėl kokių nors objektyvių nuo pareiškėjos ar jos įgalioto asmens nepriklausiusių aplinkybių, bet terminas buvo praleistas išimtinai tik dėl subjektyvių priežasčių – tiesiog paskutinio patikslinto skundo reikalavimas dėl Sprendimo 3 punkto, buvo suformuluotas ir pateiktas be pateisinamų priežasčių praleidus teisės aktuose nustatytą terminą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai, kuriuose pareiškėja iš esmės pakartoja atskirajame skunde nurodytus argumentus.
Pareiškėja papildomai pažymi, kad Komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. gruodžio 12-20 sprendime 2IRI-288 (AGI-188/10-2019) nurodyta Sprendimo tiksli apskundimo tvarka, todėl pareiškėja laikėsi pozicijos, kad Sprendimas privalo būti skundžiamas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat paaiškina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2610-423/2020 yra pateiktas pareiškėjos prašymas dėl sutikimo ginčą perduoti teisminei mediacijai, kadangi atsakovas dalį keliamų reikalavimų yra įvykdęs, ką patvirtina įsiteisėjęs Skyriaus 2020 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 5VI-316-(14.5.2.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai jau 2019 m. gruodžio 10 d. buvo žinomas Sprendimo turinys, o vėliausiai su juo pareiškėja galėjo susipažinti 2019 m. gruodžio 19 d., konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido skundo teismui padavimo terminą dėl Sprendimo 3 punkto panaikinimo, todėl neatnaujino skundo padavimo termino dėl šios Sprendimo dalies.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog apie tai, kad, bylą nagrinėjant Komisijoje, Sprendimas buvo pateiktas, nei pareiškėja, nei jos atstovai nebuvo Komisijos ir atsakovo informuoti, pareiškėjos vertinimu, ji terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24, 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui pateikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja iškėlė ginčą dėl Sprendimo Komisijoje, Komisijos byloje Sprendimas buvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja, veikdama atsakingai ir rūpestingai (ypač turint omenyje, kad pareiškėjai atstovavo profesionalus teisininkas), turėjo galimybę susipažinti su Sprendimu vėliausiai 2019 m. gruodžio 19 d., todėl, pateikdama patikslintą skundą 2020 m. vasario 23 d., akivaizdžiai praleido 1 mėnesio terminą skundui paduoti. Akcentuotina ir tai, kad Sprendime tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka.
Teisėjų kolegija, nekartodama išsamių ir detalių skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą patikslintam skundui dėl Sprendimo 3 punkto panaikinimo pateikti. Pareiškėjos pateikti papildomi paaiškinimai nekeičia situacijos teisinio vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens L. Z. prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40–41 str.), todėl teisėjų kolegija palieka minėtą prašymą nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.