Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai M. P. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) skundu (b. l. 8–10), kurį patikslino (b. l. 3–6, 105–108), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2009 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. RS-1727 „Atsisakyti pakeisti registro duomenis Nekilnojamojo turto registre“; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 395; 3) įpareigoti atsakovus valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – VĮ Registrų centras) ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir atsakovai) patenkinti jų 2009 m. spalio 6 d. prašymą, panaikinant žymą apie jų įsiskolinimus už sklypą; 4) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad pagal 2007 m. balandžio 25 d. sutartį trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Archista“ (toliau – UAB „Archista“) pardavė jiems 0,4957 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punktu UAB „Archista“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 30 d. atlikti darbus, būtinus sklypui tinkamai eksploatuoti: nutiesti žvyruotą kelią nuo vieškelio iki sklypų masyvo, sklypų masyve nutiesti kelius iki kiekvieno sklypo ir įrengti bendrą automobilių stovėjimo aikštelę, sklype įrengti elektros energijos įvadinę spintą, pajungiant 10 kW galingumą, vandentiekio ir kanalizacijos įvadus iki sklypo ribos, įrengti bendrą vandens gręžinį ir valymo įrenginius, kurių pajėgumai užtikrintų norminių poreikių tenkinimą. Sutarties 2.2.3 punktu jie įsipareigojo sumokėti už nurodytus darbus iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Archista“ vėluojant atlikti darbus, 2007 m. rugpjūčio 28 d. susitarimu šių darbų atlikimo terminas buvo nukeltas iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimu pakeistas sutarties 2.2.3 punktas, nustatant jų įsipareigojimą sumokėti už darbus per 10 dienų nuo darbų atlikimo. Tačiau ir per papildomai nustatytą terminą UAB „Archista“ didesnės darbų dalies neatliko. Pažymėjo, jog 2009 m. birželio 19 d. rašytiniu pranešimu UAB „Archista“ jie nurodė, kad šiai bendrovei iš esmės pažeidus sutarties 3.1 punktą (su 2007 m. rugpjūčio 30 d. pakeitimu), jie nutraukia sutarties 3.1 ir 2.2.3 punktus, baigdami šiuose punktuose išdėstytas sutarties šalių prievoles. Rašte buvo nurodyta, kad sutarties dalinis nutraukimas (sutarties pakeitimas) įsigalios per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai UAB „Archista“ gaus pranešimą, jeigu per šį terminą nebus tinkamai įvykdytas sutarties 3.1 punktas arba UAB „Archista“ nesutiks sudaryti notarinės formos susitarimo dėl sutarties pakeitimo. Pranešimas UAB „Archista“ buvo įteiktas 2009 m. liepos 29 d., tačiau bendrovė iki šiol nesiėmė nurodytų veiksmų. Pareiškėjai nurodė, kad 2009 m. spalio 6 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydami įregistruoti įsigaliojusį dalinį sutarties nutraukimą. Teritorinis registratorius 2009 m. spalio 12 d. sprendimu prašymo nepatenkino. Centrinis registratorius 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu paliko teritorinio registratoriaus sprendimą nepakeistą. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamuose sprendimuose išdėstytais argumentais, pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl sklypo registro duomenų 8.2 punkto panaikinimo. Šio punkto aprašymas: „sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d.“, siejasi su sutarties 2.2.3 punktu, kuriuo jie įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. Tai, kad ši suma turėjo būti mokama būtent už UAB „Archista“ atliktinus darbus, patvirtina sutarties 2.2.4 punktas, kuriame nurodyta, jog jų mokėtina suma yra mažinama 40 000 Lt, jeigu darbai liktų nepadaryti. Teigė, kad jie visiškai įvykdė prievolę sumokėti pardavėjui sutarties kainą, nesusijusią su darbų atlikimu, – 282 000 Lt iki 2007 m. gegužės 25 d. Kreipimosi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą metu prievolė mokėti UAB „Archista“ likusią 40 000 Lt sumą neegzistavo. Sutarties šalis turi teisę nutraukti kitos šalies iš esmės pažeistą sutartį, įspėdama šalį apie tokį nutraukimą prieš vieną mėnesį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d.). Toks rašytinis pranešimas yra vienašalis sandoris, sukeliantis sutarties nutraukimą, nesvarbu, ar yra kitos šalies sutikimas, teismo sprendimas ar notarinis patvirtinimas (CK 1.63 str. 3 d., 6.217 str. 1, 4 d.). Sutarties nutraukimas reiškia prievolių nutrauktoje dalyje pabaigą (CK 6.221 str. 1 d.). Įstatymas nenumato jokių išimčių nutraukiant notarinės formos sutartį. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju notarinės kontrolės dalykas – daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimas, nėra liečiamas, todėl nėra būtinas notaro dalyvavimas nutraukiant sutartį (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Kitos šalies sutikimas nutraukti sutartį taip pat nėra reikalingas, nes būtent tuo vienašalis sutarties nutraukimas skiriasi nuo dvišalio (CK 1.5 str. 4 d.). Be to, kalta šalis, norėdama nesąžiningai išsaugoti naudą, sukeliamą nutraukiamos sutarties, gali neduoti sutikimo. Kadangi kitos šalies pritarimas nėra būtinas, taip pat nėra reikalingas teismo sprendimas nutraukti sutartį be kitos šalies sutikimo (CK 1.5 str. 4 d.). Pareiškėjų teigimu, dėl nurodytų aplinkybių nustatyta tvarka įformintas sandoris – rašytinis pranešimas kitai šaliai dėl sutarties nutraukimo, įteiktas sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo, yra dokumentas, sukeliantis prievolių pabaigą. Kaip ir bet koks sandoris, toks nutraukimas gali būti kitos šalies ginčijamas, tačiau sandorio pasekmės atsiranda nuo jo sudarymo momento. Pabrėžė, kad UAB „Archista“ iš esmės pažeidė sutarties dalį dėl rangos darbų atlikimo. Dėl to jie nutraukė sutarties dalį, susijusią su darbų atlikimu ir apmokėjimu už juos. Atsižvelgiant į tai, neteisėtas atsakovų argumentas, kad nėra pateiktas šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo, kaip numato sutarties 2.2.4 punktas. Toks susitarimas, esant kitam prievolės pasibaigimo pagrindui – vienašaliam sutarties nutraukimui, nėra būtinas. Teigė, jog 2009 m. spalio 6 d. jų įsiskolinimas už sklypą neegzistavo: prievolė sumokėti 282 000 Lt pasibaigė tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), o prievolė sumokėti likusius 40 000 Lt pasibaigė jos nutraukimu (CK 6.221 str. 1 d.). Nesant įsiskolinimo, yra naikintini registro duomenys dėl buvusio įsiskolinimo, nebeatitinkantys faktinės situacijos ir nepagrįstai varžantys jų teisę disponuoti turima nuosavybe (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 61 p.).

Pareiškėjai apeliaciniais skundais (b. l. 144–147, 139–142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

1. Nagrinėjamos bylos dalykas yra rangos prievolė – UAB „Archista“ įsipareigojimas atlikti tam tikrus statybos darbus, ir jų piniginė prievolė sumokėti pagal sutartį likusią 40 000 Lt sumą. Nei rangos, nei piniginėms prievolėms įstatymas nenumato privalomo notarinio tikrinimo. Notarinė forma yra privaloma tik tokiam notariškai sudarytos sutarties modifikavimui, kuris liečia dalykus, pagal įstatymą reikalingus notarinės kontrolės (CK 1.9 str. 1, 3 d., 6.183 str. 3 d.).

2. UAB „Archista“, neatlikdama sutarties 3.1 punkte numatytų darbų, iš esmės pažeidė sutarties dalį dėl šių darbų atlikimo. Darbų neatlikimo faktas yra įrodytas. Įgijo teisę nutraukti šią sutarties dalį, panaikinant UAB „Archista“ prievolę atlikti darbus ir jų prievolę sumokėti pagal sutartį likusią sumą. Dalinis sutarties nutraukimas pabaigė jų piniginę prievolę, nesvarbu, ar ši prievolė laikoma rangos sutarties ar pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (CK 6.221 str. 1 d.). Nurodymas pateikti kitą galimą (nutraukus sutartį nebeprivalomą) dokumentą, patvirtinantį sutarties nutraukimą: dvišalį susitarimą, teismo sprendimą ar panašiai, akivaizdžiai neteisėtas. Vienašalis sutarties nutraukimas yra savarankiškas prievolių pabaigos būdas (CK 1.2 str. 1 d., 6.217 str. 1 d.). Įstatyme ar sutartyje nustatytos dvišalio sutarties nutraukimo sąlygos jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Nutraukus sutarties dalį dėl jų įsiskolinimo įstatymo leidžiamu pagrindu, tvarka ir forma bei pateikus pranešimą dėl sutarties nutraukimo su jo įteikimo UAB „Archista“ įrodymu, atsakovai privalėjo išregistruoti žymą apie įsiskolinimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d.).