- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- A-143-920-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00040-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- M. P., A. G.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Archista“, R. P.
- Advokatai
- Dmitrij Aleksandrov
- Kategorijos
- 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. P. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. P. ir A. G. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,Archista“, R. P. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai M. P. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) skundu (b. l. 8–10), kurį patikslino (b. l. 3–6, 105–108), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2009 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. RS-1727 „Atsisakyti pakeisti registro duomenis Nekilnojamojo turto registre“; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 395; 3) įpareigoti atsakovus valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – VĮ Registrų centras) ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialą (toliau – ir atsakovai) patenkinti jų 2009 m. spalio 6 d. prašymą, panaikinant žymą apie jų įsiskolinimus už sklypą; 4) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjai nurodė, kad pagal 2007 m. balandžio 25 d. sutartį trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Archista“ (toliau – UAB „Archista“) pardavė jiems 0,4957 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punktu UAB „Archista“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 30 d. atlikti darbus, būtinus sklypui tinkamai eksploatuoti: nutiesti žvyruotą kelią nuo vieškelio iki sklypų masyvo, sklypų masyve nutiesti kelius iki kiekvieno sklypo ir įrengti bendrą automobilių stovėjimo aikštelę, sklype įrengti elektros energijos įvadinę spintą, pajungiant 10 kW galingumą, vandentiekio ir kanalizacijos įvadus iki sklypo ribos, įrengti bendrą vandens gręžinį ir valymo įrenginius, kurių pajėgumai užtikrintų norminių poreikių tenkinimą. Sutarties 2.2.3 punktu jie įsipareigojo sumokėti už nurodytus darbus iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Archista“ vėluojant atlikti darbus, 2007 m. rugpjūčio 28 d. susitarimu šių darbų atlikimo terminas buvo nukeltas iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. Susitarimu pakeistas sutarties 2.2.3 punktas, nustatant jų įsipareigojimą sumokėti už darbus per 10 dienų nuo darbų atlikimo. Tačiau ir per papildomai nustatytą terminą UAB „Archista“ didesnės darbų dalies neatliko. Pažymėjo, jog 2009 m. birželio 19 d. rašytiniu pranešimu UAB „Archista“ jie nurodė, kad šiai bendrovei iš esmės pažeidus sutarties 3.1 punktą (su 2007 m. rugpjūčio 30 d. pakeitimu), jie nutraukia sutarties 3.1 ir 2.2.3 punktus, baigdami šiuose punktuose išdėstytas sutarties šalių prievoles. Rašte buvo nurodyta, kad sutarties dalinis nutraukimas (sutarties pakeitimas) įsigalios per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai UAB „Archista“ gaus pranešimą, jeigu per šį terminą nebus tinkamai įvykdytas sutarties 3.1 punktas arba UAB „Archista“ nesutiks sudaryti notarinės formos susitarimo dėl sutarties pakeitimo. Pranešimas UAB „Archista“ buvo įteiktas 2009 m. liepos 29 d., tačiau bendrovė iki šiol nesiėmė nurodytų veiksmų. Pareiškėjai nurodė, kad 2009 m. spalio 6 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydami įregistruoti įsigaliojusį dalinį sutarties nutraukimą. Teritorinis registratorius 2009 m. spalio 12 d. sprendimu prašymo nepatenkino. Centrinis registratorius 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu paliko teritorinio registratoriaus sprendimą nepakeistą. Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamuose sprendimuose išdėstytais argumentais, pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl sklypo registro duomenų 8.2 punkto panaikinimo. Šio punkto aprašymas: „sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d.“, siejasi su sutarties 2.2.3 punktu, kuriuo jie įsipareigojo sumokėti 40 000 Lt iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. Tai, kad ši suma turėjo būti mokama būtent už UAB „Archista“ atliktinus darbus, patvirtina sutarties 2.2.4 punktas, kuriame nurodyta, jog jų mokėtina suma yra mažinama 40 000 Lt, jeigu darbai liktų nepadaryti. Teigė, kad jie visiškai įvykdė prievolę sumokėti pardavėjui sutarties kainą, nesusijusią su darbų atlikimu, – 282 000 Lt iki 2007 m. gegužės 25 d. Kreipimosi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą metu prievolė mokėti UAB „Archista“ likusią 40 000 Lt sumą neegzistavo. Sutarties šalis turi teisę nutraukti kitos šalies iš esmės pažeistą sutartį, įspėdama šalį apie tokį nutraukimą prieš vieną mėnesį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d.). Toks rašytinis pranešimas yra vienašalis sandoris, sukeliantis sutarties nutraukimą, nesvarbu, ar yra kitos šalies sutikimas, teismo sprendimas ar notarinis patvirtinimas (CK 1.63 str. 3 d., 6.217 str. 1, 4 d.). Sutarties nutraukimas reiškia prievolių nutrauktoje dalyje pabaigą (CK 6.221 str. 1 d.). Įstatymas nenumato jokių išimčių nutraukiant notarinės formos sutartį. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju notarinės kontrolės dalykas – daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimas, nėra liečiamas, todėl nėra būtinas notaro dalyvavimas nutraukiant sutartį (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Kitos šalies sutikimas nutraukti sutartį taip pat nėra reikalingas, nes būtent tuo vienašalis sutarties nutraukimas skiriasi nuo dvišalio (CK 1.5 str. 4 d.). Be to, kalta šalis, norėdama nesąžiningai išsaugoti naudą, sukeliamą nutraukiamos sutarties, gali neduoti sutikimo. Kadangi kitos šalies pritarimas nėra būtinas, taip pat nėra reikalingas teismo sprendimas nutraukti sutartį be kitos šalies sutikimo (CK 1.5 str. 4 d.). Pareiškėjų teigimu, dėl nurodytų aplinkybių nustatyta tvarka įformintas sandoris – rašytinis pranešimas kitai šaliai dėl sutarties nutraukimo, įteiktas sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo, yra dokumentas, sukeliantis prievolių pabaigą. Kaip ir bet koks sandoris, toks nutraukimas gali būti kitos šalies ginčijamas, tačiau sandorio pasekmės atsiranda nuo jo sudarymo momento. Pabrėžė, kad UAB „Archista“ iš esmės pažeidė sutarties dalį dėl rangos darbų atlikimo. Dėl to jie nutraukė sutarties dalį, susijusią su darbų atlikimu ir apmokėjimu už juos. Atsižvelgiant į tai, neteisėtas atsakovų argumentas, kad nėra pateiktas šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo, kaip numato sutarties 2.2.4 punktas. Toks susitarimas, esant kitam prievolės pasibaigimo pagrindui – vienašaliam sutarties nutraukimui, nėra būtinas. Teigė, jog 2009 m. spalio 6 d. jų įsiskolinimas už sklypą neegzistavo: prievolė sumokėti 282 000 Lt pasibaigė tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), o prievolė sumokėti likusius 40 000 Lt pasibaigė jos nutraukimu (CK 6.221 str. 1 d.). Nesant įsiskolinimo, yra naikintini registro duomenys dėl buvusio įsiskolinimo, nebeatitinkantys faktinės situacijos ir nepagrįstai varžantys jų teisę disponuoti turima nuosavybe (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 61 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepimu į skundą (b. l. 49–51) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
VĮ Registrų centro Vilniaus filialas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 2007 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VB7-4123 pagrindu įregistruotos pareiškėjo A. G. nuosavybės teisės. Į kitą 1/2 dalį to paties sklypo ir tuo pačiu teisiniu pagrindu įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens R. P. ir pareiškėjo M. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės. Nekilnojamojo turto registro įrašo 8.2 punkte 2007 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VB7-4123 pagrindu įregistruota ir žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Pažymėjo, jog pareiškėjų atstovas advokatas Dmitrijus Aleksandrovas (Dmitrij Aleksandrov), veikiantis pagal 2009 m. rugsėjo 4 d. atstovavimo sutartį, 2009 m. spalio 6 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą panaikinti žemės sklypo registre Nr. (duomenys neskelbtini) žymą apie įsiskolinimą už įsigytą turtą. Kartu su prašymu pateiktas 2009 m. birželio 19 d. pareiškėjų pranešimas UAB „Archista“ dėl dalinio sutarties nutraukimo ir 2009 m. liepos 29 d. dokumentų gavimo pažyma. Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo pateiktą prašymą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2009 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. RS-1727 nepatenkino pareiškėjų prašymo, kadangi nebuvo pateikti įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys juridinio fakto pasibaigimą. Vadovaujantis nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis, nustatyta, kad 2007 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Archista“ pardavė, o M. P., R. P. ir M. G. nupirko 0,4957 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2.3 punkte numatyta, kad 40 000 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. Taip pat nurodyta, kad pardavėjui laiku neįvykdžius įsipareigojimų, numatytų sutarties 3.1 punkte, šis terminas atsiskaityti šalių susitarimu gali būti pratęsiamas. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja iki 2007 m. lapkričio 30 d. nutiesti kelius bei įrengti inžinerinius tinklus. Pareiškėjų teigimu, 2007 m. rugpjūčio 28 d. susitarimu šalys pakeitė 2007 m. balandžio 25 d. sutarties nuostatas bei 2.2.3 punktu numatė, kad 40 000 Lt pirkėjai įsipareigoja sumokėti per 10 dienų nuo sutarties 3.1 punkte numatytų darbų atlikimo, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 30 d., o sutarties 3.1 punkte numatyta, jog pardavėjas numatytus darbus turi atlikti iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. Didesnė darbų dalis, kaip teigė pareiškėjai, nebuvo atlikta, todėl 2009 m. birželio 19 d. rašytiniu pranešimu, adresuotu UAB „Archista“, jie nurodė, kad, šiai bendrovei iš esmės pažeidus sutarties 3.1 punktą, jie nutraukia sutarties 3.1 ir 2.2.3 punktų galiojimą, taip baigdami juose numatytas sutarties šalių prievoles. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjų pateiktas 2009 m. birželio 19 d. rašytinis pranešimas dėl vienašalio pirkimo–pardavimo sutarties dalies nutraukimo šiuo atveju nevertintinas kaip dokumentas, patvirtinantis įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma yra žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą – žemės sklypą, tai patvirtina 2007 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 ir 2.2 punktai, o ne žyma apie įsiskolinimą už UAB „Archista“ turimus atlikti statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, pardavėjo papildomų įsipareigojimų nevykdymas neturi turėti įtakos pirkėjų pareigoms atsiskaityti už įsigytą turtą. 2007 m. balandžio 25 d. sutarties 2.2.4 punkte sutarties šalys numatė, kad pardavėjui neįvykdžius įsipareigojimų, nurodytų sutarties 3.1 punkte, šalių susitarimu sandorio kaina mažinama 40 000 Lt, ir šį faktą šalys patvirtina abipusiu sutarties pakeitimu, patvirtintu notarine tvarka. Remdamasis tokiomis sutarties nuostatomis, teritorinis registratorius padarė išvadą, kad sutarties šalys aptarė sutarties 3.1 punkte numatytų pardavėjo įsipareigojimų neįvykdymo galimybę bei tokios situacijos sprendimo būdą, tačiau sutarties šalių sutartas dokumentas dėl pirkėjo prievolės sumokėti 40 000 Lt panaikinimo Registro tvarkytojui nebuvo pateiktas. Pažymėjo, jog pareiškėjų nurodytos CK nuostatos, reglamentuojančios vienašalius sandorius, jų nutraukimą, šioje administracinėje byloje netaikytinos. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos tik jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų numatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 str. 4 d.). Vadovaujantis CK normomis, pirkimo–pardavimo sutartys yra laikomos dvišalėmis sutartimis, kadangi jose yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. CK 6.125 straipsnyje nustatyta, kad prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu. Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos. Taip pat rėmėsi CK 6.157 straipsnio 1 dalimi, 6.183 straipsnio 3 dalimi. Pažymėjo, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 2 dalimi, formos reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (taip pat jos pakeitimus) daro negaliojančia. Pareiškėjų pateiktoje sutartyje aiškiai nustatyta (2.2.4 p.), kad neįvykdžius įsipareigojimų, nurodytų sutarties 3.1 punkte, šalių susitarimu sandorio kaina mažinama 40 000 Lt, o šį faktą šalys patvirtina abipusiu sutarties pakeitimu, patvirtintu notarine tvarka. Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad sutarties pakeitimai, papildymai ir nutraukimas galimi sudarius notaro patvirtintą abiejų šalių susitarimą. Todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjų skunde pateikti argumentai yra atmestini.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą (b. l. 74) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
VĮ Registrų centras nurodė, kad skundas atmestinas tais pačiais motyvais, kurie nurodyti Centrinio registratoriaus sprendime. Pažymėjo, kad šiuo atveju tarp pareiškėjų ir UAB „Archista“ yra kilęs ginčas dėl tinkamo sutartimi numatytų prievolių vykdymo. Kaip nurodė patys pareiškėjai, dalį darbų, numatytų 2007 m. balandžio 25 d. sutarties 3.1 punkte, UAB „Archista“ yra atlikusi, todėl pareiškėjų teiginys, jog jie neturi pareigos sumokėti visos sumos ar dalies iš numatytų 40 000 Lt, yra abejotinas. Sutarties vykdymo ir nutraukimo klausimus gali spręsti tik pačios sutarties šalys, o Registro tvarkytojas tik atlieka registraciją jam pateiktų dokumentų pagrindu, bet neturi teisės vertinti faktinių šalių tarpusavio santykių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu (b. l. 131–137) atmetė pareiškėjų skundą.
Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke esančių juridinių faktų įregistravimo pakeitimo, t. y. panaikinimo. Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke yra įrašas apie žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pagal šį įrašą, A. G., R. P., M. P. pagal 2007 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-4123 įregistruota nuosavybės teisė. Kartu tuo pačiu pagrindu įregistruotas juridinis faktas – įsiskolinimas už įsigytą turtą, aprašymas – sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d., taip pat įregistruota sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui, aprašymas – kol bus sumokėti pinigai, numatyti sutarties 2.2.2 punkte. Byloje yra ir pati 2007 m. balandžio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu įregistruota pareiškėjų nuosavybės teisė ir atitinkami sutartyje nurodyti juridiniai faktai. Teismo nuomone, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl negali būti naikinami. Teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1, 2 dalimis. Pažymėjo, jog pareiškėjų ginčijami juridiniai faktai įregistruoti todėl, kad daiktinė nuosavybės teisė įregistruota pagal 2007 m. balandžio 25 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o šioje sutartyje buvo numatytos sąlygos, kurios ir įregistruotos kaip juridiniai faktai. Numatytas atvejis, kai pardavėjas neįvykdys savo įsipareigojimų, nurodytų sutarties 3.1 punkte, – 2.2.4 punktas numatė, jog šalys susitaria, kad pardavėjui neįvykdžius įsipareigojimų, nurodytų 3.1 punkte, šalių susitarimu sandorio kaina mažinama 40 000 Lt, nurodyta, kad šį faktą šalys patvirtina abipusiu šios sutarties pakeitimu, patvirtintu notarine tvarka. Sutarties 8.4 punkte nurodyta, kad sutarties pakeitimai, papildymai ir nutraukimas galimi sudarius notaro patvirtintą abiejų šalių susitarimą. Tokie susitarimai registratoriams nebuvo pateikti ir pareiškėjai neneigė, kad tokių susitarimų ir nėra. Pareiškėjų atstovas nurodė, kad yra sunkumų susitarti su UAB „Archista“, tačiau tai negali būti priežastis, dėl kurios būtų galima kaip nors interpretuoti pačios sutarties sąlygas. Savo teises dėl tinkamo sutarties vykdymo pareiškėjai gali ginti bendrosios kompetencijos teisme. Patys pareiškėjai nurodė, kad tam tikros sutartyje esančios sąlygos UAB „Archista“ įvykdytos tik iš dalies. Nekilnojamojo turto registratoriams įstatymo nepavesta tikrinti, kokia sandorio dalis yra įvykdyta, o kokia neįvykdyta, juo labiau, kad pačioje sutartyje buvo numatyta, kaip sprendžiami sutarties sąlygų pakeitimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pateiktas 2009 m. birželio 19 d. rašytinis pranešimas dėl vienašalio pirkimo–pardavimo sutarties dalies nutraukimo pagrįstai neįvertintas kaip dokumentas, patvirtinantis įregistruotų juridinių faktų pasibaigimą. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie įsiskolinimą už įsigytą turtą – žemės sklypą, tai patvirtina aptariamos pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 ir 2.2 punktai, o ne žyma apie įsiskolinimą už UAB „Archista“ turimus atlikti statybos darbus – apskritai, nekilnojamojo daikto nuosavybės teisė ir juridiniai faktai įregistruoti pagal notariškai patvirtintą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, o ne pagal kokią nors statybos ar rangos darbų sutartį. Dėl to registratoriai negali būti įpareigojami nagrinėti klausimą, ar kuri nors sutarties dalis neatitinka kitos rūšies sutarčių požymių. Tai nėra jų kompetencija. Remdamasis paminėtomis sutarties nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad sutarties šalys aptarė sutarties 3.1 punkte numatytų pardavėjo įsipareigojimų neįvykdymo galimybę bei tokios situacijos sprendimo būdą, tačiau sutarties šalių sutartas dokumentas dėl pirkėjo prievolės sumokėti 40 000 Lt panaikinimo Registro tvarkytojui nebuvo pateiktas. Su šiuo juridiniu faktu susijęs ir kitas įregistruotas juridinis faktas, kad nekilnojamasis daiktas negali būti perleistas trečiajam asmeniui, kol nepanaikintas įsiskolinimas už įsigytą turtą. Teismas teigė, jog pareiškėjai nepagrįstai remiasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis vienašalius sandorius, jų nutraukimą. Nagrinėjamas klausimas dėl dvišalio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sandorio sukeltų pasekmių. Toks sandoris iš viso negali būti vienašalis. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos tik jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų numatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 str. 4 d.). Šiuo atveju UAB „Archista“ nesutinka, kad jam atsirastų teisinės pasekmės iš pareiškėjų, jų manymu, sudaryto vienašalio sandorio. Teismas pabrėžė, kad pirkimo–pardavimo sutartys CK įtvirtintos kaip dvišalės sutartys. Tokiose sutartyse yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai įtvirtinta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. CK 6.125 straipsnyje nustatyta, kad prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu. Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Tačiau šiuo atveju ne sutarties šalys, o tik viena sutarties šalis nusprendė nutraukti sutarties galiojimą vien tik pranešimu apie tai kitai šaliai. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, netgi abi sutarties šalys negalėtų raštu susitarti dėl dalinio sutarties nutraukimo ne notarine tvarka, nes tokiu būdu būtų pažeistos tiek paminėtos imperatyvios įstatymo nuostatos, tiek pačios sutarties sąlygos – sutartis numatė, kaip galima nutraukti šią sutartį iš dalies (sutarties 2.2.4, 8.4 p.). Be to, nors tai ir neturi šiuo atveju reikšmės, bet pats pareiškėjų pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą nebuvo vienareikšmis, jis taip pat buvo su dviem galimomis sąlygomis, apie kurių įvykdymą/neįvykdymą registratoriams negali būti žinoma. CK 6.183 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ir papildyta tik notarine forma. CK 6.393 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad formos reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (taip pat jos pakeitimus) daro negaliojančia. Taigi pareiškėjų prašymas buvo visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl to tiek teritorinis, tiek Centrinis registratoriai teisėtai ir pagrįstai neįregistravo juridinių faktų pasibaigimo pagal pareiškėjų pateiktą jų pranešimą UAB „Archista“. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, visai nesvarbu, ar UAB „Archista“ kaip nors reagavo į šį pranešimą. Pareiškėjai turi galimybę, jų manymu, pažeistas jų teises ar teisėtus interesus ginti, pareikšdami ieškinį bendrosios kompetencijos teisme. Tik teismo sprendimas (jeigu sutarties šalys nepateiks jų notariškai patvirtinto susitarimo) būtų pagrindas įregistruoti tam tikrų juridinių faktų pasibaigimą pagal šiame ginče aptariamą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.
III.
Pareiškėjai apeliaciniais skundais (b. l. 144–147, 139–142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:
1. Nagrinėjamos bylos dalykas yra rangos prievolė – UAB „Archista“ įsipareigojimas atlikti tam tikrus statybos darbus, ir jų piniginė prievolė sumokėti pagal sutartį likusią 40 000 Lt sumą. Nei rangos, nei piniginėms prievolėms įstatymas nenumato privalomo notarinio tikrinimo. Notarinė forma yra privaloma tik tokiam notariškai sudarytos sutarties modifikavimui, kuris liečia dalykus, pagal įstatymą reikalingus notarinės kontrolės (CK 1.9 str. 1, 3 d., 6.183 str. 3 d.).
2. UAB „Archista“, neatlikdama sutarties 3.1 punkte numatytų darbų, iš esmės pažeidė sutarties dalį dėl šių darbų atlikimo. Darbų neatlikimo faktas yra įrodytas. Įgijo teisę nutraukti šią sutarties dalį, panaikinant UAB „Archista“ prievolę atlikti darbus ir jų prievolę sumokėti pagal sutartį likusią sumą. Dalinis sutarties nutraukimas pabaigė jų piniginę prievolę, nesvarbu, ar ši prievolė laikoma rangos sutarties ar pirkimo–pardavimo sutarties dalyku (CK 6.221 str. 1 d.). Nurodymas pateikti kitą galimą (nutraukus sutartį nebeprivalomą) dokumentą, patvirtinantį sutarties nutraukimą: dvišalį susitarimą, teismo sprendimą ar panašiai, akivaizdžiai neteisėtas. Vienašalis sutarties nutraukimas yra savarankiškas prievolių pabaigos būdas (CK 1.2 str. 1 d., 6.217 str. 1 d.). Įstatyme ar sutartyje nustatytos dvišalio sutarties nutraukimo sąlygos jokios reikšmės nagrinėjamai bylai neturi. Nutraukus sutarties dalį dėl jų įsiskolinimo įstatymo leidžiamu pagrindu, tvarka ir forma bei pateikus pranešimą dėl sutarties nutraukimo su jo įteikimo UAB „Archista“ įrodymu, atsakovai privalėjo išregistruoti žymą apie įsiskolinimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo panaikinti žymą Nekilnojamojo turto registre apie juridinį faktą, kad pareiškėjai (nurodyto žemės sklypo įgijėjai pagal su trečiuoju suinteresuotu asmeniu 2007-04-25 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuri jos šalių buvo patikslinta 2007-08-28 susitarimu) turi įsiskolinimą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Byloje nėra kvestionuojami nei nurodytos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos bei paminėto susitarimo patvirtinimo notarine tvarka faktai, nei tai, kad paminėta žyma registro tvarkytojo buvo padaryta pagrįstai ir teisėtai. Pažymėtina tai, kad įrašas apie nurodytą juridinį faktą (atitinkama žyma) galiojo nuo 2007 m. gegužės 4 d., t. y. nuo paminėtos pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo dienos, ir tai, kad šiame įraše nėra išskirta pareiškėjų nurodyta 40 000 Lt suma (b. l. 52-54). Reikalavimą dėl šios žymos panaikinimo pareiškėjai iš esmės grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė nurodytuose pirkimo-pardavimo sutartyje ir papildomame susitarime aptarto įsipareigojimo atlikti atitinkamus darbus, dėl to jie (pareiškėjai) vienašališkai nutraukė šią sutarties dalį; apie tai CK nustatytu būdu (CK 6.217 str. 1 d., 6.218 str. 1 d.) trečiasis suinteresuotas asmuo iš anksto buvo informuotas 2009 m. birželio 19 d. pranešimu. Nurodytos faktinės aplinkybės, pareiškėjų manymu, yra pakankamos tam, kad būtų patenkintas jų registro tvarkytojui pateiktas 2009 m. spalio 6 d. prašymas panaikinti paminėtą žymą Nekilnojamojo turto registre apie jų įsiskolinimą trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl, spręsdamas Nekilnojamojo turto registro klausimus, privalo vadovautis specialiu tokio pobūdžio jo veiklą reglamentuojančiu Nekilnojamojo turto registro įstatymu. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti, ar pareiškėjų pateiktas atsakovui 2009 m. spalio 6 d. prašymas (kartu su juo pateikti dokumentai) atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. išaiškinti, ar pareiškėjų aukščiau nurodytas prašymo išregistruoti juridinį faktą pagrindimas šios teisės normos taikymo požiūriu gali būti laikomas pakankamu pagrindu patenkinti šį jo prašymą.
Pasisakydama šiuo nagrinėjamai bylai reikšmingu klausimu, kolegija pažymi, kad pareiškėjų pateiktame registro tvarkytojui 2009 m. spalio 6 d. prašyme bei kartu su juo pateiktuose dokumentuose kalbama tik apie paminėtos pirkimo-pardavimo sutarties dalies vykdymą ir šios dalies nutraukimą. Tačiau nei pačiame prašyme, nei jo prieduose nėra jokių duomenų apie visišką pareiškėjų įsiskolinimo pagal nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigimą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad (kaip pažymėta aukščiau) pareiškėjų siekiama panaikinti žyma buvo grindžiama būtent pačia 2007 m. balandžio 25 d. sutartimi, o ne atskiromis šios sutarties dalimis. Registro tvarkytojui (VĮ Registrų centro Vilniaus filialui) nebuvo pateikti duomenys (dokumentai), patvirtinantys pareiškėjų atsiskaitymo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.2.2 punktą faktą. Todėl Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu jau vien dėl to atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymą dėl ginčo žymos panaikinimo. Be to, kolegija pažymi, kad pareiškėjų registro tvarkytojui pateikti argumentai dėl trečiojo suinteresuoto asmens įsipareigojimų atlikti atitinkamus darbus neįvykdymo nėra pakankami ta prasme, kad registro tvarkytojas galėtų įsitikinti jų pagrįstumu. Kaip matyti iš pačių pareiškėjų paaiškinimų bei apeliacinės instancijos teismui pateikto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. sprendimo, šiuo klausimu tarp pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens vyko ginčas, kuris (kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas) spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu, tai taip pat yra (buvo) pagrindas atsakovams nepatenkinti pareiškėjų prašymo dėl paminėtos žymos panaikinimo.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu.
Taigi tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.