- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-20
- Bylos Nr.
- e2YT-2352-470/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00675-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M.
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu J. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui, kaip įstatyminiam J. M. įpėdiniui, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jo valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjui valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. M., o (duomenys neskelbtini) mirė jo mama R. M.. Mirusieji turėjo du vaikus, pirmos eilės įpėdinius: J. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėją R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvas ir mama gyveno adresu (duomenys neskelbtini), butas priklausė abiem tėvams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po tėvo mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po tėvo mirties nebuvo užvesta. Mirus tėvui, po jo mirties likusį palikimą pareiškėjas faktiškai priėmė kaip įpėdinis pagal įstatymą (vaikas). Po tėvo mirties mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą, vandenį, šildymą), mokėjo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) paskolą. Taip pat prižiūrėjo butą, nes motina po tėvo mirties bute negyveno. Mama nuo 2021-03-26 buvo gydoma VšĮ Varėnos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, jau nuo 2021-04-30 buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. R. M. veiksmai aiškiai rodo, kad jis po tėvo mirties jo palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po tėvo mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė, nes nemanė, kad tai būtina, o palikimą priėmė faktiniu valdymu, tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikšimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. M. yra J. M. ir R. M. sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo įrašas Nr. 41. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. R. M. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Po J. M. mirties liko jam priklausantis turtas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Alytaus rajono 2-ajame notaro biure nėra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į J. M. palikimą. J. M. nebuvo sudaręs testamento, o pareiškėjas R. M. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po tėvo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą ir palikimo pagal įstatymą nepriėmė.
Pripažintina, kad R. M. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo turtą pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. M. iš karto po jo tėvo J. M. mirties pradėjo valdyti paliktą turtą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. R. M. laiku nesikreipė į notarą dėl turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė po jo tėvo mirties atsiradusį palikimą, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas R. M. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas R. M. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į tėvo J. M. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.