Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese (suinteresuoti asmenys: AB „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja 2017-04-20 prašymu prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00638, kuri užvesta pagal 2013-03-05 Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1696 dėl 608,15 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (išieškotojai) iš skolininkės Z. R., skolininkę Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusią 2015-08-04, vykdymo procese pakeisti į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybinės įmonės Turto banko. Pareiškėja nurodė, jog 2017-01-24 (palikimo perėjimo fakto indentifikavimo kodas Nr. 320170004300) skolininkės turtą – butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),, perėmė Turto bankas.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje nuo 2013-04-05 yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/13/00638 pagal 2013-03-05 Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1696 dėl 608,15 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (išieškotojai) iš skolininkės Z. R., kuri 2015-08-04 mirė.

Taip pat nustatyta, jog skolininkės Z. R., mirusios 2015-08-04, turtas, neatsiradus jos nei įpėdinių pagal įstatymą, išvardintų CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, nei įpėdinių pagal testamentą, paveldėjimo teise perėjo valstybei (b. l. 32).

Iš NTR įrašų matyti, kad viešame registre yra įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtą – butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (b. l. 23–25). Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis LRV 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 ir 2015-03-13 LRV nutarimu Nr. 259 pakeistomis, nuo 2015-03-20 valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas, žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Taisyklių 105 p.).

Iš NTR įrašų bei vykdomosios bylos Nr. 0064/13/00638 medžiagos matyti, kad antstolė R. M. 2011-04-12 areštavo skolininkei priklausantį butą (patalpą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),, įrašai viešame registre galioja nuo 2011-04-12.

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, pagal kurio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 str. 1 d.).

Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. LAT yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (LAT 2011-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. LAT praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (LAT 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2011).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagristi hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (LAT 2013-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2013). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, LAT yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (LAT 2009-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant ji viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (LAT 2012-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (LAT 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-540/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (LAT 2012-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2012).

Antstolei R. M., vykdančiai išieškojimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai, iki skolininkės, mirusios 2015-08-04, mirties dar 2011-04-12 areštavus skolininkės nekilnojamąjį turtą ir išviešinus turto areštą viešame registre, teismo nuomone, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog materialinis teisių ir pareigų perėjimas yra įvykęs, todėl yra CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, vykdymo procese vykdant Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1696 pakeisti 2015-08-04 mirusią skolininkę Z. R. jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/07396/1, kuri užvesta pagal 2013-03-05 išduotą Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1696 dėl 2 099,82 Lt skolos su priklausančiomis 6 proc. metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo termino pasibaigimo iki prievolės įvykdymo išieškojimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš skolininkės Z. R., skolininkę Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusią 2015-08-04, vykdymo procese pakeisti į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko (į. k. 112021042).

Nutartį išsiųsti antstoliui ir suinteresuotiems asmenims bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.