Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog kartu su sutuoktiniu negyvena, ginčo tarp šalių dėl santuokos nutraukimo nėra. Nurodė, jog yra tvirtai apsisprendusi dėl santuokos nutraukimo. Paaiškino, jog bandė išsaugoti santuoką, tačiau to padaryti nepavyko. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė R. P. ir V. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5).

Dėl santuokos nutraukimo

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, nustatyta, jog nei ieškovė, nei atsakovas nėra suinteresuoti išsaugoti santuoką. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog dėjo pastangas santuokai išsaugoti, tačiau nesėkmingai. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog šalių santuoka yra iširusi, nurodė, jog nesutapo sutuoktinių interesai. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog šalių santuoka yra iširusi, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 384 straipsnio 6 dalis, Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 3 dalis).

Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – G. (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo neprašo, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo taip pat nereiškė, todėl išlaikymas jiems nepriteistinas (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo

Teismas, nutraukdamas santuoką turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.116 straipsnis, 3.118 straipsnis, 3.126 straipsnis, 3.127 straipsnis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Byloje pateikti duomenys, jog santuokos metu ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto (el. b. l. 6). Ieškovės vardu yra registruota kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią ieškovė įvertino 1000 Eur suma (el. b. l. 7). Sutuoktiniai nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kreditorių neturi.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) atsakovui nepriteisiant kompensacijos. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog santuokoje su ieškove nekilnojamojo turto neįgijo, nurodė, jog ginčo dėl santuokos metu įgytos transporto priemonės padalijimo nėra, kompensacijos dėl ieškovei tenkančios didesnės santuokos metu įgyto turto dalies neprašo.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog tarp šalių ginčo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo ir tvarkos nėra, ieškovės reikalavimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktas, Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, 3.127 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi (el. b. l. 8, todėl klausimai, susiję nepilnamečiai vaikais (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir kt.) nespręstini (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teisme buvo gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties sudarymo, kuriuo prašoma baigti civilinę bylą taikos sutartimi, patvirtinti R. P. ir V. P. taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 42-43), kartu su prašymu teismui teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (el. b. l. 44-45).

Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus numato Civilinio kodekso IV dalies XIX skyrius. Civilinio proceso įstatymas numato, jog šiame skyriuje numatytos bendrųjų ieškinio nagrinėjimo taisyklių išimtys taikomos visoms šeimos byloms, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 375 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas šeimos teisinių santykių bylas, teismas taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse numatytomis procesinėmis teisės normomis (Civilinio proceso kodekso 375 straipsnio 2 dalis).

Civilinio kodekso 3.49 straipsnio 2 dalis numato, jog santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 2 dalis, 3.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 4 dalis). Kitu atveju santuokos nutraukimo klausimas nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal sutuoktinio ieškinį (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, 3.62 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nenumato tokio pobūdžio civilinės bylos pabaigos teismui patvirtinus taikos sutartį (Civilinio proceso kodekso 385 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad šioje byloje nebuvo taikomas šalių taikinimo institutas, įvertinus prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo pagrįstumą, darytina išvada, jog pateiktas prašymas neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 375 straipsnis, 385 straipsnis, Civilinio kodekso 3.49 straipsnis, 3.62 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 98 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 4). Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 376 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti iki santuokos turėtą pavardę „G.“, o atsakovui V. P. – ,,P.“.

- ieškovei R. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P. 98 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei R. P..

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.