Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–2), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2015-10-31 iki 2015-11-02 buvo laikomas Lukiškių TI-K rūsyje vienvietėje kameroje. Vėliau buvo perkeltas į pirmą aukštą (į karantiną), kur buvo laikomas 2 paras, t. y. iki 2015-11-04. Tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 397, kurioje buvo kalinami dar 3 asmenys. Kameroje Nr. 397 buvo kalinamas iki 2015-11-11. Kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo nežmoniškos, žeminančios garbę ir orumą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas patyrė psichologinį šoką, buitinius nepatogumus, gilius dvasinius išgyvenimus. Lukiškių TI-K kameroje nebuvo radiatoriaus, buvo tik šiltas 8 cm storio vamzdis. Kameroje buvo drėgna, slogus kvapas, prasta ventiliacija. Naktį kameroje buvo šalta ir drėgna, miegoti buvo neįmanoma. Kai pareiškėjas buvo perkeltas į antrą aukštą (į karantiną), pasijuto kaip šiukšlyne, t. y. kameroje buvo purvas, iš tualeto sklido smarvė, aplink unitazą bėgiojo kažkokie gyviai. Kameroje buvo šalta, langas buvo nesandarus. Naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas, nes tualetas yra prie pat durų, kuriose buvo akutė, per kurią bet kada galėjo pažiūrėti prižiūrėtojas. Tualetinio popieriaus ir muilo nebuvo. Naktinis apšvietimas buvo labai ryškus, todėl buvo sunku užmigti ir tinkamai pailsėti, tai pareiškėjui sukėlė didelę nervinę įtampą, nuovargį ir stresą. Kameroje Nr. 397 sąlygos buvo šiek tiek geresnės, tačiau joje buvo kalinami dar 3 asmenys. Kameroje Nr. 397 trūko gyvenamojo ploto, asmeniniai daiktai trukdė praeiti, nes nebuvo spintelių rūbams, daiktams ir maistui susidėti. Didelę kameros dalį užėmė tinkamai neatitvertas tualetas ir kiti pertekliniai baldai (lovos, stalas, taburetės). Duše nebuvo įrengtos privatumą užtikrinančios sienelės, dušo galvutės prastos kokybės, sulūžusios. Einant į dušą nebuvo duodami muilas ir kitos higienos priemonės. Ventiliacija neveikė, buvo skersvėjis, dėl ko buvo šalta. Naudotis dušu buvo galima tik 10 minučių. Kameroje tiekiamas vanduo buvo ledinis. Pažymėjo kad ilgametė Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nustato, kad minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 4 m², atskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo plotą. Valstybė privalo užtikrinti izoliuotą tualetą, ventiliaciją, šildymą, reikiamo kaloringumo maistą, gyvenimą be parazitų bei žmonišką pareigūnų elgesį.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš pareiškėjo 2,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 18–26). Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Lukiškių Tl-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Dėl akučių duryse Lukiškių TI-K pažymėjo, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Dėl tvarkos kamerose Lukiškių TI-K nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, vykdančia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų inventoriaus Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytų normų reikalavimus. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pasak atsakovės atstovo, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtiną žalą tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Pareiškėjo skundas tenkinamas dalyje.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso šalių paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-10-31 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 201, kurios plotas – 7,00 m², kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-10-31 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7,38 m², kurioje pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-11-01 ir 2015-11-02 kameroje Nr. 106 pareiškėjas buvo kalinamas vienas; 2015-11-03 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 397, kurios plotas – 20,14 m², ir kurioje buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2015-11-04 iki 2015-11-10 kameroje Nr. 397 buvo kalinami 4 asmenys; 2015-11-11 pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K (b. l. 18–19).

Taigi, pareiškėjas nuo 2015-10-31 iki 2015-11-10 (2015-11-11 išvyko iš Lukiškių TI-K) Lukiškių TI-K buvo kalinamas 11 dienų.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas ­­­­­­­­visas 11 dienų.

Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K administracija užtikrino pareiškėjui Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 nustatytą 3,6 m² vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodomos pasekmės (žala) atsirado būtent dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių rūbams, daiktams ir maistui susidėti.

Lukiškių TI-K nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6, 14.7, 14.8 ir 14.9 punktuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Lukiškių TI-K neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių, tačiau, aplinkybės, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas iš vis nebuvo inventoriaus drabužiams, daiktams ar maistui laikyti nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad pareiškėjas kamerose, kurių plotas nuo 7,00 m² iki 7,38 m² buvo laikomas vienas, o kameroje, kurios plotas 20,14 m² buvo laikoma 3–4 asmenys, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui pakako tiek laisvo kameros ploto, tiek inventoriaus ir vietos laikyti asmeninius daiktus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad kamerose trūko inventoriaus, atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad didelę kameros dalį užėmė pertekliniai baldai (lovos, stalas, taburetės), tačiau, kaip minėta, tokį kameros įrengimą nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymas Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Situacija, kuomet kamerose nebūtų lovų, stalų ir taburečių, prieštarautų minėtų taisyklių 14.6 punkto nustatytiems kamerų įrengimo reikalavimams.

Pareiškėjo teigimu, kamerose nėra radiatoriaus, buvo tik šiltas 8 cm storio vamzdis, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.11 punktas nustato, kad kamerose turi būti šildymo įranga, tačiau nenustato, kad tai būtinai turi būti radiatorius, todėl šis pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad tualetas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kameros ploto. Naudojantis tualetu nebuvo užtikrinamas privatumas, nes tualetas yra prie pat durų, kuriose buvo akutė, per kuri bet kada galėjo pažiūrėti prižiūrėtojas. Atsakovės atstovas nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.5 punkte nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, kuri turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau, EŽTT yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (2012-05-10 sprendimas Glotov prieš Rusiją; 2009-03-12 sprendimas Aleksandr Makarov prieš Rusiją). Taigi, teismas pažymi, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, akivaizdžiai nėra pakankama užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumą, todėl pareiškėjas aukščiau aptartoje dalyje įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tiekiamas ledinis vanduo. Lietuvos Respublikso sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo teikti kameroms karštą vandenį.

Pareiškėjas nurodo, kad dušu pasinaudoti buvo galima tik 10 minučių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje (toliau – Dienotvarkė) nustatyta, kad dušu laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu dušu byloje nėra, to neginčija ir pats pareiškėjas, tačiau galiojantys teisės aktai nenustato kiek laiko Lukiškių TI-K laikomi asmenys gali naudotis dušu. Dienotvarkėje nustatyta, kad dušu galima naudotis iki 15 min., taigi, įvertinus pareiškėjo argumentus aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę pasinaudoti dušu.

Pareiškėjas reiškia nusiskundimus ir tuo, kad dušuose nebuvo įrengtos privatumą užtikrinančios sienelės, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato galimybės tokias sieneles įrengti.

Pareiškėjo teigimu, karantino kameroje, esančioje antrajame aukšte, aplink unitazą bėgiojo gyviai. Atsakovės atstovas pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2015-01-02 sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-2, pagal kurią UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį atlikti Lukiškių TI-K tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1 punktas); lankyti objektą keturis kartus per mėnesį ir Lukiškių TI-K patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.2 punktas) (b. l. 71–74). Atsakovės atstovas taip pat pateikė 2015 metų Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalą, iš kurio matyti, kad Lukiškių TI-K periodiškai atliekami kenkėjų naikinimo darbai (b. l. 54–69). Įvertinus atsakovės atstovo pateiktus dokumentus, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K, sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri periodiškai atlieka parazitų naikinimo darbus, tinkamai rūpinasi tuo, kad patalpose nebūtų parazitų.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo prasta ventiliacija, drėgna, šalta, naktį buvo netinkamas apšvietimas. Atsakovės atstovas pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-30 Patikrinimo aktus, tačiau iš šių aktų matyti, kad patikrinimai buvo atliekami ne tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, byloje nėra, pats pareiškėjas nenurodė, ar jis dėl nurodytų aplinkybių teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms įstaigoms. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Lukiškių T-K buvo netinkamai užtikrina ventiliacija, buvo drėgna, šalta, naktį buvo netinkamas apšvietimas, be to pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas trumpą laiko tarpą, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas skunde reiškia nusiskundimus ir dėl kitų aplinkybių, nurodo, kad nebuvo tualetinio popieriaus ir muilo, nebuvo duodamas muilas ir kitos higienos priemonės einant į dušą, tačiau nenurodo, ar dėl šių priemonių išdavimo jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nenurodo konkrečių aplinkybių, susijusių su šiais nusiskundimais, neaišku kodėl jis pats šių priemonių neturėjo su savimi ar nenusipirko Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad jam teko naudotis sanitariniu mazgu, neizoliuotu nuo likusio kameros ploto, dėl ko pareiškėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimą, į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 22,00 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 22,00 Eur.

Atsakovės atstovas prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 2,76 Eur patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; pagal to paties ABTĮ straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas. Atsakovės atsakovas, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Atlyginimo tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 2,76 Eur sumą. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo išlaidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas išlaidas grindžia remiantis Atlyginimo tvarka, kuri nustato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 2,76 Eur už kopijų parengimą. Be to, Atlyginimo tvarkos 1 punktas nustato, kad, ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Atlyginimo tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Atlyginimo tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų iš anksto atlygina įstaigai išlaidas už jų parengimą (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti dalyje ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.