Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Jūros būstas” pareiškimą skolininkei J. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. priėmė teismo įsakymą dėl 169,52 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 30 Eur už suteiktas teisines paslaugas išieškojimo iš skolininkės J. K. kreditorei UAB „Jūros būstas“.Skolininkė J. K. pateikė prieštaravimus ir prašė 2017 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymą panaikinti, civilinę bylą nutraukti, kreditorei UAB „Jūros būstas“ paskirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos skirti skolininkei J. K. bei priteisti skolininkei iš kreditorės bylinėjimosi išlaidas.2017 m gruodžio 14 d. teisėjos rezoliucija skolininkės prieštaravimai priimti, kreditorei UAB „Jūros būstas“ nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymą, kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo laikė nepaduotu ir grąžino jį kreditorei, taip pat priteisė skolininkei iš kreditorės 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad pranešimas dėl ieškinio pateikimo kreditorei 2017 m. gruodžio 15 d. išsiųstas per EPP sistemą, tačiau kreditorė per teismo nustatytą terminą ieškinio nepareiškė, todėl teismas pareiškimą nutarė laikyti nepaduotu. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorės pareiškime buvo prašoma priteisti skolą už kitą laikotarpį, nei buvo prašoma kitoje civilinėje byloje, todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti skolininkės prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkė už prieštaravimų parengimą advokatui sumokėjo 200 Eur. Įvertinęs šalių procesinį elgesį, advokato atliktus veiksmus bei rekomenduojamų priteisti advokato išlaidų maksimalius dydžius, teismas konstatavo, kad skolininkės prašymas dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Jūros būstas“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai priteisė skolininkei iš kreditorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors šios išlaidos nebuvo būtinos. Apeliantės teigimu, skolininkė turėjo galimybę pateikti teismui nemotyvuotus prieštaravimus ir nesinaudodama advokato pagalba.Teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Teismas neįvertino bylos sudėtingumo, skolos dydžio, taip pat neatsižvelgė į tai, kad skolininkės atstovas jau ir anksčiau dalyvavo panašiame teismo procese. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė J. K. prašo skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Skolininkė nurodė, kad kreditorė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, todėl teismas pagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad teismas pagrįstai priteisė iš kreditorės skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė skolininkei iš kreditorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nors šios išlaidos nebuvo būtinos. Apeliantės teigimu, skolininkė turėjo galimybę pateikti teismui nemotyvuotus prieštaravimus ir nesinaudodama advokato pagalba. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pagal kreditorės UAB „Jūros būstas“ pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. K. Skolininkei pateikus prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų ir teismui šiuos prieštaravimus priėmus, kreditorei UAB „Jūros būstas“ buvo nustatytas 14 dienų terminas ieškiniui pareikšti. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo nustatytu terminu kreditorė ieškinio teismui nepareiškė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nutarta teismo įsakymą panaikinti ir pareiškimą laikyti nepaduotu. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad šioje byloje už prieštaravimų parengimą skolininkė advokatui sumokėjo 200 Eur, kuriuos pirmosios instancijos teismas priteisė iš kreditorės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Pažymėtina ir tai, kad nors skolininko prieštaravimai gali būti nemotyvuoti, tačiau ši aplinkybė neapriboja skolininko teisės civilinėje byloje pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo naudotis advokato pagalba ir gauti dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl to nepagrįstais laikytini atskirojo skundo argumentai, jog skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos už prieštaravimų parengimą nebuvo būtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolininko teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už prieštaravimų parengimą yra pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018). Kadangi kreditorė inicijavo šios bylos procesą, tačiau ieškinio per teismo nustatytą terminą be svarbių priežasčių nepateikė ir tai nulėmė bylos proceso pabaigą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininkė įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 94 straipsnio 1 dalis).Skunde nurodoma ir tai, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Teismas neįvertino bylos sudėtingumo, skolos dydžio, taip pat neatsižvelgė į tai, kad skolininkės atstovas jau ir anksčiau dalyvavo panašiame teismo procese. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta.Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 punkto nuostatos numato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas aplinkybes.Byloje nustatyta, kad skolininkės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 200 Eur. Pažymėtina, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.7 punkte nurodyto maksimalaus išlaidų dydžio, tai yra 210 Eur. Nors šioje byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl nebuvo reikalingos specialios žinios ar kompleksinio pobūdžio teisinės paslaugos, tačiau vien šių aplinkybių buvimas savaime nelemia poreikio mažinti skolininkės prašomą priteisti teisinės pagalbos išlaidų dydį. Pažymėtina, kad nors byla ir nėra sudėtinga, tačiau akivaizdu, jog ginčo situacijos faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų analizė ir įvertinimas, jų kvalifikavimas, prieštaravimų parengimas pareikalavo atitinkamų advokato laiko ir darbo sąnaudų. Atsižvelgtina ir į tai, kad šioje byloje skolininkės pateikti prieštaravimai buvo motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės patirtos 200 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra protingo dydžio, atitinka šios bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti šių išlaidų dydį.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.