Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-967-1150/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-28
Bylos Nr.
e1-967-1150/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29163-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-967-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29163-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.12.1.4
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-967-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)., baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka,

kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto vagystė, įsibrovus į patalpą) ir 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto sugadinimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. V. kaltinamas tuo, kad:

1.1. Jis 2018 metų spalio mėnesį, laikotarpiu nuo 23 d. 18.30 val. iki 26 d. 14.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. V. S. ir N. K., atvyko automobiliu „Opel Vectra“ į (duomenys neskelbtini)., prie metalinių konteinerių Nr (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais atneštais įrankiais – domkratu, laužtuvu ir replėmis – išlaužė konteinerių durų spynas, įsibrovė į konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini), bendros nuosavybės teise priklausantį M. G. ir V. R., iš kurio pagrobė: M. G. priklausantį benzininį variklį „Mercury“, 500 Eur vertės, benzininį variklį „Yamaha“, 600 Eur vertės, echolotą „Eagle“, 150 Eur vertės, 4 žvejo reikmenų dėžes su spiningavimo reikmenimis, bendros 2 000 Eur vertės, viso pagrobė turto už 3 250 Eur; V. R. priklausantį elektrinį variklį „M. K.“, 350 Eur vertės, giluminio iškrovimo akumuliatorių „Marine“, 130 Eur vertės, 8 vnt. meškerių su ritėmis, bendros 800 Eur vertės, žuvies graibštą, 30 Eur vertės, žvejybos reikmenis: 20 dėžučių kabliukų, 5 dėžutes svarelių, 30 plūdžių, 5 dėžutes suktukų, 10 valo ritelių, 5 dėžutes segtukų, 5 pavadėlius, 5 svarelius, bendros 100 Eur vertės, striukę, 50 Eur vertės, akinius su dioptrijomis, 100 Eur vertės, akinius nuo saulės, 50 Eur vertės, medicinines žnyplutes, 20 Eur vertės, daugiafunkcines reples, 20 Eur vertės, sportinį odinį portfelį, 10 Eur vertės, viso pagrobė turto už 1 660 Eur; V. L. priklausantį benzininį kuro baką „Honda“, 70 Eur vertės; įsibrovė į konteinerį Nr. 2, nuosavybės teise priklausantį V. L., iš kurio pagrobė V. L. priklausantį variklį „Suzuki“, 300 Eur vertės, elektrinį valties variklį, 100 Eur vertės, barbekiu kepsninę, 40 Eur vertės, viso pagrobė turto už 510 Eur.

1.2. Jis 2018 m. spalį laikotarpiu nuo 23 d. 18.30 val. iki 26 d. 14.30 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su E. V. S. ir N. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini)., sugadino M. G. ir V. R. bendros nuosavybės teise priklausantį konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini): sulaužė durų spyną, 30 Eur vertės ir durų užrakinimo įrenginį, 110 Eur vertės, nukirpo 2 uždarymo kilpas, bendros 15 Eur vertės, sulankstė 4 durų vyrius, bendros 60 Eur vertės, išlankstė 2 durų varčias, bendros 200 Eur vertės, sugadino durų metalinį lankstą, 100 Eur vertės, sulankstė vidaus durų užraktus, bendros 85 Eur vertės ir padarė nukentėjusiajam M. G. 600 Eur turtinę žalą.

1.3. Taigi šiais savo veiksmais G. V. kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis G. V. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, vakare, kartu su N. K. ir E. S., jo (E. S.) vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ atvažiavo prie konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė prie ežero esančioje automobilių aikštelėje. E. S. paėmė laužtuvą iš automobilio ir visi nuėjo prie konteinerių. N. K. su E. S. išlaužė konteinerių duris, o jis nuėjo kiek toliau ir stebėjo aplinką. Daiktų buvo daug. Prie konteinerių užtruko apie dvi valandas. Pavogtus daiktus iš konteinerio sukrovė į E. S. automobilio bagažinę. Kiek pamena, jis nešė meškeres, juodą dėžę. Kur vežė pavogtus daiktus nežino, pamena, kad jį atvežė iki namų. E. S. jam pasakė, kad kai parduos pavogtus daiktus jam sumokės, tačiau nesumokėjo. Suprato, kad visi bendrai padarė vagystę ir sugadino turtą, dėl to gailisi. Jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų, jam grįžus 2022 m. gegužės 24 d. atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kaltę dėl padarytos vagystės ir turto sugadinimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo kaltinamojo kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodinėta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

5.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-231/2021 duomenimis nuteistasis E. V. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio pabaigoje, vakare, jo vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ kartu su N. K. ir G. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą tikslu ką nors pavogti iš metalinių konteinerių, stovinčių prie ežero (duomenys neskelbtini). Atvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, automobilį pastatė prie ežero, aikštelėje. Paėmęs iš automobilio įrankius, laužtuvą, domkratą, kartu nuėjo prie metalinių konteinerių. G. V. liko netoliese saugoti, o jis su N. K. priėję prie konteinerių aikštelėje turimais įrankiais išlaužė dviejų konteinerių duris. Patekę į vidų viename iš konteinerių pastebėjo du benzininius valčių variklius, elektrinį variklį, žvejybos įrankius, bei kitus daiktus, antrame konteineryje rado valčių benzininį variklį, dujinę kepsninę, „Hondos“ variklio benzino bakelį raudonos spalvos su benzinu. Visus daiktus sukrovė į automobilio bagažinę ir nuvažiavo pas N. K. į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur dalį daiktų iškrovė jo kieme, dalį paliko automobilio bagažinėje. Kai kuriuos daiktus pardavė, dujinę kepsninę, „Hondos“ variklio benzino bakelį raudonos spalvos, striukę, meškeres bei spiningus pasiėmė N. K. su G. V., sau pasiliko 2 benzininius variklius, kuriuos pardavė, o pinigais pasidalino. Variklius pardavė nepažįstamam asmeniui pagal skelbimą, pinigus išleido savo reikmėms.

5.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-231/2021 duomenimis nuteistasis N. K.teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2018 m. spalio mėnesį E. S. jam ir G. V. pasiūlė įsilaužti į metalinius konteinerius, kurie stovi prie ežero (duomenys neskelbtini). Jie sutiko, todėl vakare kartu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) E. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ prie minėtų konteinerių. Atvažiavę automobilį pastatė prie ežero aikštelėje, E. paėmė įrankius iš automobilio metaliniams konteineriams išlaužti. Jis su E. atneštais įrankiais išlaužė dviejų metalinių konteinerių duris, G. V. nelaužė, buvo nuėjęs toliau, tada viską sukrovė į automobilį ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jiedu su G. liko, o E. su daiktais nuvažiavo pažadėjęs už parduotus daiktus pinigų. Už parduotus daiktus gavo 60 Eur, vėliau jam atvežė į namus kepsninę ir „Honda“ bakelį, kuriuos pas jį rado policija.

5.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-231/2021 duomenimis nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 14 val. atvykęs į (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, rado atidarytus metalinius konteinerius ir iš jų pagrobtus daiktus. Metalinis konteineris priklauso jam ir V. R.. 2018 m. spalio 26 d. apie 14.30 val. atvykęs V. R. pastebėjo, kad yra nukirptas pakabinamos spynos laikiklis. Iš konteinerio buvo pavogta: „Mercury“ pakabinamas valties variklis 5AG, 500 Eur vertės, „Yamaha“ pakabinamas variklis F2.5AMHL, 600 Eur vertės, echalotas „EAGLE“, 150 Eur vertės, 4 žvejo reikmenų dėžes su spiningavimo reikmeninėmis, 2 000 Eur bendros vertės. Vagystės metu padaryta 3 250 Eur turtinė žala. Sugadintas metalinis konteineris: sulaužyta durų spyna, 30 Eur vertės, durų užrakinimo įrenginys, 110 Eur vertės, nukirptos 2 uždarymo kilpos, 15 Eur vertės, sulankstyti 4 durų vyriai, 60 Eur vertės, išlankstytos 2 durų varčios, 200 Eur vertės, sugadintas durų metalinis lankstinys, 100 Eur, sulankstyti vidaus durų užraktai, kurių vertė 85 Eur. Sugadinta turto už 600 Eur.

5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-231/2021 duomenimis nukentėjusysis V. R. parodė, kad metalinis konteineris priklauso jam ir M. G., kurį įsigijo prieš 5 metus. Paskutinį kartą konteinerį užrakino M. G. 2018 m. spalio 21 d. apie 18.30 val. 2018 m. spalio 26 d. apie 14.30 val. atvykęs prie konteinerio pastebėjo, kad nukirptas pakabinamos spynos laikiklis. Iš konteinerio pavogti jam ir M. G. priklausantys daiktai: elektrinis variklis „M. K.“, 350 Eur vertės, giluminio iškrovimo akumuliatorius „Marine“, 130 Eur vertės, 8 vnt. meškerių su ritėmis, tame tarpe du spiningai su ritėmis, 800 Eur vertės, žuvies graibštas, 30 Eur vertės, smulkūs žvejybos reikmenys (20 kabliukų dėžutės, 5 svarelių dėžutės, 30 plūdžių, 5 suktukų dėžutės, 10 valų ritelių, 5 segtukų dėžutės, 5 pavadėliai, 5 svareliai), bendros 100 Eur vertės, tamsiai mėlynos spalvos striukė nuo lietaus ir vėjo, 50 Eur vertės, akiniai su dioptrijomis, 100 Eur vertės, akiniai nuo saulės, 50 Eur vertės, medicininės žnyplutės, 20 Eur vertės, daugiafunkcinės replės, 20 Eur vertės, sportinis odinis portfelis juodos spalvos, 10 Eur vertės, kuriame buvo sudėti minėti žvejybos reikmenys, akiniai, striukė, žnyplės, replės. Bendra padaryta turtinė žala yra 1 660 Eur;

5.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-231/2021 duomenimis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L., miręs (duomenys neskelbtini), kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 26 d. apie 15 val. paskambinęs M. G. pranešė apie vagystę iš metalinių konteinerių. Jis (V. L.), atvykęs kitą dieną, pastebėjo, jog iš jam priklausančio konteinerio pavogtas valties variklis „Suzuki“, elektrinis valties variklis, barbekiu dujinė kepsninė, benzininis kuro bakas „Honda“. Trakų rajono policijos komisariate atpažino jam priklausančią kepsninę ir kuro baką „Honda“. Vagystės metu buvo pavogtas ir negrąžintas valties variklis „Suzuki“, 300 Eur, elektrinis valties variklis, 100 Eur vertės. Dėl konteinerio sugadinimo patyrė 30 Eur žalą, buvo sugadintos dvi spynos, kurių bendra vertė 30 Eur. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. L., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2018 m. spalio 26 d. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambinęs M. pranešė, kad yra apvogtas jam priklausantis konteineris, esantis (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės. Nurodė, kad iš jam priklausančio konteinerio buvo pavogtas valties variklis „Suzuki“, 300 Eur vertės, ir elektrinis valties variklis, 100 Eur vertės, kurie jam negrąžinti, kiti daiktai: barbekiu dujinė kepsninė, benzininis kuro bakas „Hond“ grąžinti.

5.6. Liudytoja T. C. parodė, kad ji yra V. L., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra. Po tėvo mirties ji perėmė teisę į tėvo civilinį ieškinį byloje. Jai žinoma, kad vienas iš asmenų, padariusių vagystę, teismo posėdyje nedalyvavo, jo atžvilgiu buvo išskirtas tyrimas. Sutinka bylą, kurioje yra įgaliota atstovauti savo tėvą V. L., baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

5.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-231/2021 duomenimis iš 2018 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) ežero esantys metaliniai konteineriai. Metalinis konteineris Nr. (duomenys neskelbtini) yra 2X3 m dydžio. Ant durų kabo spyna ir metalinė kilpa, kuri yra nuplėšta. Konteinerio viduje iš kairės guli 2 geltonos spalvos irklai, juodos spalvos maišas, mėlynos spalvos plastmasinė dėžė. Iš dešinės 2 žalios spalvos irklai, virvė, žuvies grabštuvas. Konteineris Nr. 2 yra 2X3 m. dydžio. Ant durų matosi apgadinta spynos kilpa. Konteinerio viduje iš kairės yra gelbėjimosi ratas, medinės lentynos. Iš dešinės yra 4 mediniai irklai, 2 metaliniai irklai, tolimesniame dešiniajame kampe sudėti metaliniai vamzdeliai. 100 metrų nuo konteinerio 2 einant takeliu, esančiu prie (duomenys neskelbtini) ežero ir vedančiu link (duomenys neskelbtini) paplūdimio rastas maišelis su echolotu. Šalia konteinerio Nr. 2 ant žemės guli žalios spalvos žarna, plastmasinė dėžė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl G. V. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

4. Prokuroras inkriminuoja kaltinimą G. V., padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto vagystė įsibraunant į patalpas), BK 187 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto sugadinimas) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas G. V., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; apie padarytą žalą duomenų byloje nėra.

7. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Tiek slapta, tiek atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir gali su juo elgtis savo nuožiūra.

9. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio nusižengimo. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, t. y. 250 Eur, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, t. y. 12 500 Eur.

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y., iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-103/2008; 2K-5/2009; 2K-214/2011; 2K-271-303/2016; 2K-349-648/2017). Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

11. Nustatyta, kad kaltinamojo G. V. padarytos neteisėtos veikos:

14.1. Laikotarpiu nuo 23 d. 18.30 val. iki 26 d. 14.30 val. kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis, iš anksto susitaręs, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrais veiksmais įsibrovęs į konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė M. G. ir V. R. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam M. G. 3 250 Eur Eur vertės turtinę žalą, V. R. – 1 660 Eur bei V. L. – 70 Eur vertės turtinę žalą, taip pat įsibrovęs į konteinerį Nr. 2, pagrobė V. L. priklausantį turtą, padarydamas 510 Eur vertės turtinę žalą.

14.2. Laikotarpiu nuo 23 d. 18.30 val. iki 26 d. 14.30 val., kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą sugadino M. G. ir V. R. bendros nuosavybės teise priklausantį konteinerį Nr. 1, padarydamas nukentėjusiajam M. G. 600 Eur turtinę žalą.

14.3. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2019 m. birželio 11 d., 2022 m. gegužės 26 d., tiek nuteistųjų E. V. S., N. K. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, tiek nukentėjusiųjų M. G., V. R., V. L. parodymai, tiek 2018 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei 2019 m. vasario 22 d. kratos protokole užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

2. Teismas konstatuoja, kad G. V. pateiktame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

12. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

13. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, už BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14. Prokuroras siūlo kaltinamajam už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirti 57 MGL (2 850 Eur) dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą; paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 57 MGL (2 850 Eur) dydžio baudą; taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

15. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas apysunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 4 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 100 MGL iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), o BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę.

16. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam G. V. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis); kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nustatyta dvi kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 9 punktai); kaltinamasis teistas; baustas administracine tvarka; nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas; apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą duomenų nėra.

17. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir bausmės dydį, t. y. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus 57 MGL (2 850 Eur) dydžio baudą, už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

18. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi sudaro idealiąją sutaptį ir skirti 57 MGL (2 850 Eur) dydžio baudą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam G. V. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 19 MGL). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda.

Dėl kardomosios priemonės galiojimo

19. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

20. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Prokuroras kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui), panaikinti. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąją priemonę. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 57 (penkiasdešimt septynių) MGL (2 850 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 57 (penkiasdešimt septynių) MGL (2 850 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 57 (penkiasdešimt septynių) MGL (2 850 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. V. galutinę 38 (trisdešimt aštuonių) MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu G. V. pakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

G. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801, (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-967-1150/2022 pagal 2022 m. birželio 27 d. baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“.

5. Sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti (atsiųsti) mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

6. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė