Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. D., G. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos ir globėjo skyrimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Neterminuotai apribojo tėvų valdžią G. D. ir G. M. sūnaus M. M. atžvilgiu.Nustatė nuolatinę globą nepilnamečiam M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), jo nuolatiniu globėju skyrė Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus.Nustatė M. M. gyvenamąją vietą pagal globėjo buveinės vietą.Priteisė iš atsakovų G. D. ir G. M. išlaikymą nepilnamečiam M. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur iš kiekvieno atsakovo nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. gegužės 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad pinigais disponuos vaiko globėjas Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai uzufrukto teise.Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismo sprendimą pavedė vykdyti skubiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3087-835/2017, ir priimti naują sprendimą – ieškovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio dėl neterminuoto motinos G. D. valdžios apribojimo sūnaus M. M. atžvilgiu, netenkinti ir atitinkamai išspręsti kitus išvestinius ieškinio reikalavimus.Priteisti iš ieškovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus visas bylinėjimosi išlaidas apeliantės (atsakovės) G. D. naudai, o advokato teisinės pagalbos išlaidas - valstybės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu jos atžvilgiu, nurodo, kad: 1) teismas, neterminuotai apribodamas atsakovės motinos valdžią sūnaus M. M. atžvilgiu, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (kad ji dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sveikatos būklė gera), 2) teismas neįvertino, ar buvo teikiamos tinkamos socialinės paslaugos jai (mano, jog netinkamai).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Nustatyta, kad atsakovė (apeliantė) G. D. yra M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Dėl tėvo smurto prieš vaiką ir motinos negalėjimo juo pasirūpinti dėl jauno amžiaus vaikui 2014 m. rugsėjo 4 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D1-637 buvo nustatyta laikinoji globa iki kol atsakovė sulauks pilnametystės arba įgis visišką veiksnumą. Vaiko globėja paskirta jo močiutė O. D.. Nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. vaiku rūpinosi atsakovė. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. DV-750 atsakovės šeima įrašyta į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovė 2016 m. sausio 11 d. kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu vaiką laikinai apgyvendinti Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Nurodė, kad pablogėjo jos sveikata, o atsakovas (vaiko tėvas) vaiku nesirūpina, jo nelanko ir juo nesidomi. 2016 m. gegužės 23 d. O. D. (atsakovės motina) kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nurodė, kad atsakovė 2016 m. gegužės 20 d. atvyko pas ją ir paliko vaiką. Atsakovės buvimo vieta buvo nežinoma, susisiekti su ja nepavyko, vaiko pasiimti neatvyko. 2016 m. gegužės 23 d. Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu Nr. VT9-4 nustatyta, kad vaikas socialiai apleistas, sloguoja, pas gydytojus nenuvestas, mažai juda, nevaikšto. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. D1-407 M. M. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirti Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Vaikui nustatyta spastinė diplegija (G80,1), specifinis mišrus raidos sutrikimas (F83). Atsakovė 2016 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su paaiškinimu, kuriame nurodė, kad sūnumi nesirūpino dėl to, kad sirgo. 2017 m. sausio 17 d. atsakovė dar kartą kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydama sūnaus globėja vieniems metams paskirti O. D., kadangi ji pati vaiku rūpintis negali dėl to, jog išvažiuoja dirbti į kitą miestą. 2017 m. vasario 6 d. atsakovė kreipėsi į skyrių, prašydama jai grąžinti sūnų, kadangi nepavyko išvykti dirbti į kitą miestą. 2017 m. vasario 15 d. atlikus šeimos aplankymo aktą Nr. VTAS-199-(12.21) nustatyta, kad atsakovei vis dar trūksta socialinių įgūdžių, ji nedirba, neturi pakankamai pajamų patenkinti sūnaus būtiniausius poreikius, gyvena su draugu D. V. nuomojamame vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini), Alytuje. Iš raštų Nr. VS-2-337, Nr. VS-2-81 matyti, kad atsakovė sūnų lanko retai, keletą kartų yra skambinusi ir pasiteiravusi dėl vaiko augimo bei sveikatos, materialinės paramos neteikia. 2017 m. rugsėjo 19 d. šeimos aplankymo aktu Nr. S12-102 nustatyta, kad atsakovė su draugu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini), pas motiną O. D., tačiau planuoja nuomotis būstą mieste. Apsilankymo metu nei atsakovės, nei O. D. namuose nebuvo. Atsakovės močiutė nurodė, kad atsakovė negalvoja apie vaiko susigrąžinimą. 2017 m. spalio 12 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu Nr. S4-68 nustatyta, kad atsakovė jau negyvena (duomenys neskelbtini), pas motiną, o nuomojasi butą kažkur Alytuje. Apsilankymo metu, atsakovės motina nurodė, jog atsakovė nėra tinkama auginti vaiką, auginti vaiko nesugebės ir nenori. Iš 2017 m. gegužės 5 d. socialinio su šeima vertinimo matyti, jog atsakovei pastoviai teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį (neterminuotai apribodamas motinos valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Nagrinėjamu atveju, pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią yra tai, kad apeliantė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką bei nesirūpina vaiku. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nustatyta, kad apeliantė nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2016 m. sausio 11 d. apeliantė paliko vaiką Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, po kelių dienų pasiėmė, tačiau 2016 m. gegužės 20 d. paliko vaiką pas motiną O. D. ir dingo, o 2016 m. gegužės 23 d. vaikas buvo vėl apgyvendintas Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Apeliantė tik 2017 m. vasario 6 d. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko susigrąžinimo, tačiau vaikas nebuvo grąžintas. Apeliantei pastoviai (nuo 2015-10-01) teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau 2017 m. gegužės 5 d. socialinio darbo su šeima vertinime konstatuota, kad apeliantė nesistengia ir nerodo noro susigrąžinti sūnų į šeimą; apeliantė atsisakė psichologo konsultacijų; SPC užsiėmimuose nedalyvauja; nesilaikė sudaryto intervencinio plano, susigrąžinant vaiką; ji nemotyvuota keisti gyvenimo būdą; galimai tingi dirbti, teigia, kad ją išlaikys motina. Taip pat nustatyta, kad apeliantė nedirba arba dirba tik labai trumpą laikotarpį, t. y. neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, nors yra jauna ir sveika; ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, t. y. nors ji deklaravusi savo gyvenamąją vietą pas motiną, tačiau pastoviai gyvena nuomojamuose butuose; išlaikymo vaikui neteikia, retai jį lanko. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantė jau ilgą laiką nekeičia savo gyvenimo būdo, nerodo pastangų ir noro susigrąžinti vaiką ir visiškai juo nesirūpina, todėl, nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes.

Be to, šiuo atveju svarbi aplinkybė ir ta, jog vaikas turi neįgalumą, jam nustatyta spastinė diplegija (G80,1), specifinis mišrus raidos sutrikimas (F83), t. y. jam reikalingas gydymas ir priežiūra. Todėl, apeliantei, neturint pakankamai socialinių įgūdžių ir noro auginti vaiką bei nerodant pastangų šiuos įgūdžius įgyti, taip pat yra pagrindas spręsti, jog vaiko interesus labiau užtikrina priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas (jei vaikas neįvaikintas), jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d., 6 d.). Taigi, apeliantė vis dar turi galimybę įrodyti, kad jos gyvenimo būdas pasikeitė ir ji nori bei gali prisiimti atsakomybę auginant savo sūnų.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas neįvertino, ar jai buvo teikiamos tinkamos socialinės paslaugos. Iš byloje pateikto 2017 m. gegužės 5 d. socialinio darbo su šeima vertinimo matyti, jog apeliantei yra teikiamos pastovios socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, kurių apimtis pakankamai plati, t. y. informavimas įvairiais klausimais (dėl išlaikymo, dėl darželio lankymo, dėl kreipimosi pas gydytojus), konsultavimas (analizavimas probleminių situacijų, galimybė apeliantei skambinti tartis įvairiais klausimais ir pan.), tarpininkavimas (kreiptasi į UAB „Butų ūkis“, bendrauta su kaimynais, su gydytojais, registruojant pacientę apžiūrai ir pan.), maitinimo organizavimas (gauti nemokamą maisto davinį) bei sociakultūrinės paslaugos (teikiamos SPC, dalyvaujant organizuojamuose seminaruose, grupiniuose užsiėmimuose; siūlomos psichologo konsultacijos; sudarytas intervencinis planas susigrąžinti sūnų ir pan.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei buvo teikiamos pakankamai intensyvios socialinės paslaugos, tačiau dalies jų pati apeliantė atsisakė (psichologo konsultacijos, nevykdė sudaryto intervencinio plano susigrąžinti vaiką, SPC užsiėmimuose nedalyvavo ir pan.), todėl spręsti, jog valstybė nepakankamai prisidėjo prie apeliantės socialinių problemų sprendimo, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad valstybė teikdama pagalbą ir socialines paslaugas, negali išspręsti apeliantei kylančių problemų už ją, valstybė tik gali padėti šias problemas spręsti, o jas spręsti ir siekti (norėti) išspręsti turi pati apeliantė, juo labiau, kai ji yra sveika ir darbinga (gauti pažymas, eiti pas gydytojus, dirbti, mokytis ir pan.). Be to, šis apeliantės argumentas vertintinas, kaip siekis perkelti atsakomybę nuo savęs (dėl nesirūpinimo vaiku) bei kaip siekis papildomais motyvais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, įnešti abejones dėl teismo sprendimo pagrįstumo. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliantė nepagrįstai remiasi šiomis aplinkybėmis (dėl galimai netinkamų socialinių paslaugų teikimo) apeliacinės instancijos teisme.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.