Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

nukentėjusiesiems S. J., J. J., nepilnamečių nukentėjusiųjų K. J. ir S. J. atstovei D. J., nukentėjusiųjų atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-11-28 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., pritaikius BK 64¹ str., paskirta laisvės apribojimo bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

2013-12-27 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-11-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. B. 2015-03-21, laikotarpiu nuo 05.00 val. iki 08.10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girtaujant kilusio konflikto su S. J. metu, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam S. J. į kojas ir sudavė ne mažiau kaip 34 smūgius ūkinės- buitinės paskirties peiliu į įvairias kūno vietas, taip padarė jam durtines-pjautines žaizdas veido kairėje pusėje ties kairės ausies lezgelio prisitvirtinimu, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, kairio peties viršutiniame paviršiuje ties sprandu, sprando apatinėje dalyje, pakaušio dešinėje ir kairėje pusėse, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kairėje mentėje, stuburo juosmeninės dalies apačioje ir stuburo kryžminėje dalyje, pjautines žaizdas smakro kairės pusės apatinio žandikaulio dalyje, kairio ausies kaušelio užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, pjautinę odos ir poodžio žaizdą su nusitęsiančiu linijiniu odos įbrėžimu kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje galvos sukamojo raumens srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, durtinę-pjautinę žaizdą stuburo juosmeninės dalies viršutinėje dalyje su stuburo juosmeninio I slankstelio keterinės ataugos sužalojimu, vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, durtinę-pjautinę žaizdą kairiame kaklo šoniniame paviršiuje viršutinėje dalyje galvos sukamojo raumens projekcijoje su išorinės miego arterijos ir kiauriniu ryklės ir gerklų sužalojimais, 11 kiaurinių durtinių-pjautinių žaizdų krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairės pusės vidurinėje ir apatinėje dalyse su kairio plaučių, diafragmos ir pilvaplėvės ertmės (blužnies) organų sužalojimais, sukėlusiais ūmų nukraujavimą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl to nukentėjusysis netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu itin žiauriai nužudė S. J..

Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad S. J. jį išprovokavo tai padaryti, nes visą vakarą girtaujant pas B. D. namuose įžeidinėjo jį, jo mamą ir sesę. 2015 m. kovo 19 d. vakare (duomenys neskelbtini) kaime jis susitiko S. J., kuris pasiūlė nueiti pas B. D. išgerti. S. turėjo 2 ar 3 butelius alaus, jis taip pat turėjo nusipirkęs 3 butelius alaus, o degtinę atsinešė vėliau. Nuėję pas B. D. jie visi kartu gėrė. Gal po 20 minučių jis paskambino D. M. ir pakvietė ateiti kartu išgerti, bet šis pabuvo apie pusvalandį ir pamatęs, kad jis su S. nesutaria, išėjo namo. Jie liko trise, tai jis, S. J. ir B. D.. Pamatęs, kad baigiasi alus, jis dviračiu nuvažiavo namo pasiimti naminės degtinės. Pasiėmė degtinę, kurią buvo pasidėjęs netoli namų, ir peilį, buvusį koridoriuje, spintelės stalčiuje. Peiliu norėjo pagąsdinti, jis buvo ruda rankena, plačiais ašmenimis, apie 30 cm ilgio, naudojamas kiaulėms pjauti. Peilį buvo įsikišęs į striukės vidinę kišenę. Grįžo pas B. D. ir toliau gėrė, B. užmigo. Jis su S. J. visą laiką barėsi, nes šis įžeidinėjo jo motiną ir seserį ir jį patį vadino įžeidžiančiais žodžiais. Be to, S. J. visą vakarą rūkė jo cigaretes, o kai baigėsi, išsitraukė iš vidinės kišenės naują cigarečių pakelį ir pasakė, kad jam neduos. Iš pradžių tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, po to jie porą kartų truputį apsistumdė, bet nesusimušė. S. J. pasakė, kad išprievartaus jo seserį, kai ji užaugs. Kai S. J. pakilo nuo kėdės, jis taip pat atsistojo ir, persisvėręs per stalą, rankomis pastūmė S. J., bet šis nenuvirto, tik paėjo į šoną, link krosnies. Neišlaikęs pykčio jis čiupo nuo stalo peilį ir dūrė vieną kartą S. J. į kaklą, kai šis jau buvo atsistojęs priešais. Jis dabar tiksliai neprisimena, nes buvo gana daug išgėręs, ar peilį iš kišenės išsitraukė, ar nuo stalo pasiėmė, nes galėjo peilį ir anksčiau ten pasidėti. S. J. bandė išeiti iš kambario, tada jis S. J. spyrė į kojas ir šis nuvirto veidu į grindis ir vertėsi ant nugaros. Priėjęs prie S. J. jis pasilenkė, norėdamas pažiūrėti, kur įdūrė, S. J. bandydamas atsistoti koja įspyrė jam į pilvą ir jis atsitrenkė nugara į stalą. Tada jis pačiupo nuo stalo peilį, dūrė S. J. į nugarą, S. J. jau buvo pasisukęs veidu į grindis ir bandė keltis, bet nespėjo atsistoti. Jis pradėjo S. J. badyti į nugarą, kiek kartų peiliu dūrė į nugarą, negali pasakyti. Pamatęs, kad yra kruvini nukentėjusiojo rūbai, norėjo pažiūrėti, kaip atrodo, ką jis padarė. Perpjovė peiliu drabužius, pamatė, kad nugara visa labai sužalota, kad kraujo labai daug. Jis dar keletą kartų dūrė, nes pasirodė, kad S. J. yra gyvas. Tada atsibudo B. D. ir pamatęs, kaip jis dūrė S. J., kažką sakė, bet ką, jis neprisimena. B. D. atsikėlė iš lovos, pasakė, kad važiuoja į jo namus pasakyti mamai, ką jis padarė, ir, užrakinęs lauko duris pakabinama spyna, išvažiavo dviračiu. Jis, negalėdamas išeiti, išstūmė koridoriaus langą, išlipo pro langą, ir važiuodamas dviračiu pasivijo B. D., užstojo kelią, jie kažką kalbėjo, bet ką, neprisimena. B. D. nuvažiavo, o jis prisiminęs, kad paliko telefonus, grįžo jų pasiimti. Peilis liko B. D. namuose. Jis dviračiu parvažiavo namo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Supranta, ką padarė, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kompiuteriu paskutinį kartą naudojosi prieš įvykį, niekam jokių grasinančių laiškų nesiuntė, kas galėjo pasinaudoti jo slaptažodžiu, nežino. Dėl civilinio ieškinio, tai sutinka atlyginti laidotuvių išlaidas. Neturtinę žalą atlyginti nesutinka, nes nužudytasis pats jį išprovokavo, be to, nėra iš kur tokios pinigų sumos grąžinti.

Nukentėjusysis S. J. parodė, kad 2015 m. kovo 21 d. sužinojo, jog brolis S. J. nužudytas. Laidojo brolį kartu su broliu A.. A. buvo toje vietoje, sakė matęs, kad ant pilvo gulėjo nužudytas brolis, žaizdos buvo nugaroje, visas subadytas. Laidojimo išlaidas dalijosi su broliu A. per pusę, atrodo, kad laidotuvės kainavo apie 5 000 Lt. Laidojimo pašalpą gavo, bet kiek, neprisimena. Brolis S. J. visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Anksčiau brolis turėjo šeimą, gyveno savo name, šalia mamos, bet kai sudegė namas, persikraustė gyventi pas mamą, dabar mama jau mirusi. Brolis gyveno vienas, su žmona buvo išsituokęs, oficialaus darbo neturėjo, sirgo epilepsija, invalidumą turėjo, todėl į darbą niekas nepriimdavo, dirbdavo pas žmones. Jis pas brolį atvažiuodavo arba brolis pas jį ateidavo, susitikdavo kelis kartus per savaitę, nes gyveno netoli, gal už kilometro. Jis visada žinojo, kaip brolis gyvena, kai turėdavo pinigų, brolis išgerdavo, bet kiekvieną dieną negėrė, nebuvo labai konfliktiškas, nors kai išgerdavo, tai visko būdavo, bet su peiliais nesišvaistydavo. Jo ir S. santykiai buvo normalūs, bendravo kaip brolis su broliu. Prašo priteisti 6 000 eurų neturtinę žalą ir laidotuvių išlaidas.

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad žuvusysis S. J. buvo jos vyras, kartu gyveno 8 metus, (duomenys neskelbtini) m. gimė pirmas sūnus, (duomenys neskelbtini) m. gimė dukra ir (duomenys neskelbtini) m. dar vienas sūnus. (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesį jie susituokė, nes iki to laiko gyveno ne santuokoje, o po 2 metų santuokos išsiskyrė. Po skyrybų ji išsikraustė su vaikais gyventi pas mamą, o jis liko tame name, kuriame jie gyveno. Vėliau ji išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kai sudegė namas, S. J. persikraustė gyventi pas mamą. S. J. kartais atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), bet dažniausiai vaikai būdavo mokykloje, keliais žodžiais persimesdavo ir viskas. Vaikai kartais savaitgaliais ar per atostogas važiuodavo į tuos namus, kur jis gyveno. Močiutė ateidavo prižiūrėti, kaip jiems sekasi. Kai sudegė namas, vaikai važiuodavo pas močiutę ir būdavo su tėvu, be to, ji pati vaikus per šventes nuveždavo, vaikai, nors ir nedažnai, bet su tėvu bendraudavo. S. J. jai materialiai nepadėdavo, nors buvo prisiteisti alimentai, bet S. J. tik kartais gaudavo pašalpą, pajamų neturėjo, todėl pinigus gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo. Po to įvykio kiekvienas vaikas iš Smurtinių nusikaltimų fondo gavo apie 700 eurų. Prašo priteisti po 9 240 eurų kiekvienam vaikui. Vaikai skaudžiai išgyveno tėvo netektį, iki šiol negali apie tai kalbėtis. Nors 10 metų negyveno santuokoje, bet tai vaikų tėvas.

Nukentėjusysis J. J. parodė, kad su kaltinamuoju buvo draugai, abu mokėsi toje pačioje mokykloje. Jo tėvas S. J. su kaltinamuoju gyveno netoliese, susitikdavo, bet apie tai, kad tėvas bendrautų su kaltinamuoju, jis nieko nežinojo. Su tėvu jis gerai sutardavo, per vasarą, per atostogas važiuodavo pabūti. Dažniau važiuodavo, kai dar močiutė buvo, bet apie pusantrų metų močiutės nebėra. Po močiutės mirties dažniau važiuodavo į tą patį kaimą pas pusbrolį, tai susitikdavo ir su tėčiu. Tėvo žūtis jį labai paveikė, skaudu buvo, neina su tuo susitaikyti. Palaiko civilinį ieškinį.

Liudytojas B. D. parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį, kurią dieną, neprisimena, apie 3 val. nakties pas jį į namus atėjo R. B. ir S. J., pasiūlė išgerti, atsinešė alaus 2 butelius. Jam skaudėjo kojas ir jis iš lovos nelipo. Jie visi gėrė alų, begeriant R. paklausė, ar gali paskambinti D. M. ir pakviesti išgerti. Kai atvažiavo D., R. su S. jau barėsi. D. M. truputį išgėrė ir išvažiavo, nes negali pakęsti barnių. Po to R. kažkur išvažiavo, grįžo gal už valandos, parsivežė naminės degtinės. R. ir S. vėl barėsi, vienas kitą įžeidinėjo, gaidžiais ir visaip kitaip vadino. S. sakė R., kad išprievartaus jo merginą ir seserį. R. ir S. visą laiką barėsi, stumdėsi, rankas laužė. S. J. dažnai visus užkabinėdavo, buvo ir jo stalą apipylęs aliejumi ir padegęs, o pats išbėgęs. R. tą vakarą sėdėjo kojų gale ant sofos, kurioje jis gulėjo, o J. sėdėjo antroje pusėje staliuko, ant kėdės. Kažkuriuo metu jis užmigo, atsibudo, kai nuo stalo nukrito lėkštės. S. jau gulėjo netoli krosnies kniūbsčias ant grindų, o R. buvo šalia priklaupęs. Jis pamatė, kad R. laikydamas abiem rankom peilį įdūrė S. du kartus į nugarą. Tą vakarą to peilio jis nematė, tik kai dūrė, pamatė, kad tai gali būti tas pats peilis, kurį buvo prieš dvejus metus skolinęsis iš R. tėvų kiaulei pjauti. Jis išlipęs per lovos galą, išbėgo basas į lauką, iš lauko dar spyną įkabino, kad R. nepabėgtų. Jis dviračiu važiavo pas P. M. paskambinti greitajai ir policijai. Pro langą su visais rėmais išbėgo R. ir važiuodamas su dviračiu jį pasivijęs klausė, kur jis važiuoja. Jis pasakė, kad jam nepatinka, kaip šis su S. pykstasi, nenori į tai žiūrėti, kad važiuoja pasakyti motinai. R. nieko jam nebesakė, apsisuko ir grįžo į jo sodybą. Jis nuvažiavęs pas P. M. pasakė, kad R. su peiliu švaistosi, S. įdūrė, liepė skambinti greitajai ir policijai. Jis buvo basas, tik su megztiniu, jam davė apsiauti kaliošus ir jis nuvažiavo pas D. M.. Po to atvažiavo policija.

Liudytojas D. M. parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį, vieną naktį, jau paryčiais R. B. jam paskambino iš savo mamos telefono, pakvietė atvažiuoti pas B. D. išgerti. Jis atvažiavęs pas B. D. rado begeriančius R. B. ir S. J., B. gulėjo lovoje. Alaus jau nebeturėjo, buvo išgėrę, buvo tik naminės degtinės. Jis šiek tiek išgėrė, bet S. J. su R. B. pradėjo pyktis. S. išgėręs mėgdavo kabinėtis prie žmonių, buvo konfliktiškas, vadino kaltinamąjį visokiais necenzūriniais žodžiais. R. ir S. pradėjo vienas kitą stumdyti, tampyti, pyktis, todėl jis sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Gal už kokios valandos atvažiavo B., pasakė, kad R. nudūrė S., kad iškvietė policiją. B. D. pasakojo, kad kaltinamasis dūrė S. J. su dideliu peiliu, o tas parkritęs kniūbsčias buvo. B. sakė, kad persigandęs pabėgo.

Liudytojas P. M. parodė, kad 2015 m. kovo mėnesį, kurią dieną, neprisimena, ryte atbėgo B. D., liepė skambinti policijai, sakė, kad R. nudūrė S.. B. atbėgo basas, tik su kojinėmis, be kepurės. Jis paskambino 112. B. sakė, kad bijo R., nes ir jį norėjo papjauti, vijosi, bet šis pabėgo. B. D. nuėjo pas D. M.. Jis pamatęs, kad greitoji atvažiavo į kaimą, parodė kelią, kur reikia važiuoti.

Liudytoja R. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotyje. 2015-03-21 budėjo, buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tiksliai neprisimena, kas buvo pranešta, nes informaciją perduoda (duomenys neskelbtini) dispečeris, bet iš pranešimo suprato, kad kažkas kažkam dūrė peiliu į krūtinę. Nuvažiavo į įvykio vietą, bereikėjo tik diagnozuoti mirtį. Nukentėjusysis gulėjo kniūbsčias, veidu į durų pusę, į kairę. Kraujo buvo visur daug, klanas, jau sukrešėjęs. Su vairuotoju apvertė gulintį žmogų ant nugaros, nes reikėjo įvertinti gyvybines funkcijas. Pirmiausiai ji įėjusi į tą kambarį pastebėjo, kad drabužiai užsmaukti į viršų ir daug durtinių žaizdų nugaroje. Atvertus arterijų srityje tiek vienoje, tiek kitoje pusėje buvo dūriai. Neatsimena, kurioje pusėje buvo gilesnė žaizda, iš kurios greičiausiai ir nukraujavo. Kambaryje grumtynių pėdsakų nepastebėjo, stalas buvo vietoje, o daugiau ji nežiūrėjo, buvo netvarka.

Liudytojas G. K. parodė, kad kaltinamasis buvo jo klasiokas. R. B. nelankydavo pamokų, o kai ateidavo, daugiausiai miegodavo. Mokykloje šiaip elgdavosi normaliai, gyveno mokyklos bendrabutyje, klasiokai sakydavo, kad pareidavo 3 val. nakties, kad išgėrinėja, rūko. Jam „Facebook¢o“ paskyroje R. B. buvo parašęs, kad grįš ir papjaus jį. Paklausė, ką jis veikia, jis atrašė, kad nieko, tada parašė, kad kai grįš, jis mirs. Rašė, kad iš kaltinamojo jie tyčiojosi, bet niekas nesityčiojo, nekonfliktavo. R. mokykloje draugų turėjo, visi kalbėdavosi, niekas nesišaipydavo. Keli klasiokai dar gavo kaltinamojo žinutes, prašė paskolinti pinigų, dar kažką rašė. Tos žinutės buvo jau po įvykdyto nusikaltimo. R. tuo metu turbūt jau suimtas buvo. Klasiokai jam sakė, kad R. prašė tik pinigų paskolinti.

Liudytoja N. V. parodė, kad R. B. yra jos sūnus. Dieną prieš įvykį ji buvo nuvažiavusi pas vyrą į ligoninę, grįžo apie 14 val., kartu atvažiavo ir jos sesuo su savo vaikais. Vakare, apie 17–17.30 val., sūnus paprašė išleisti susitikti su draugais, ji išleido, bet liepė iki 24 val. grįžti namo. Ji sūnui skambino apie 23.30 val., bet jis neatsiliepė, po to dar skambino gal 7–8 kartus. Tą naktį sūnus negrįžo, o kai grįžo, jau buvo prašvitę, galėjo būti apie 5 val. ar 5.30 val., buvo išgėręs. Nusiavęs batus ir nusivilkęs striukę, atsisėdo virtuvėje ir užmigo. Nieko jis nepasakojo. Apie 9 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir sūnų išsivežė. Naktį sūnus nebuvo grįžęs į namus. Nežino, kur buvo padėtas peilis, galėjo būti padėtas ir klėtyje. Namuose sūnus buvo normalus, paklusnus vaikas. Jis buvo labai uždaras, mažai bendraujantis, nebūdavo piktas ar agresyvus, niekada neprieštaraudavo. Su broliais, seserim jis gerai sutardavo, jų nemušdavo. Prieš pusę metų iki to įvykio ji pamatė supjaustytas sūnaus rankas, jis buvo pats save susižalojęs. Tada po truputį išklausinėjo, R. sakė, kad buvo draugę susiradęs, bet išsiskyrė, daugiau smulkmenų nepasakojo. Po to R. lankėsi apie 3 mėnesius pas psichologą. Atrodė, kad situacija pagerėjo. R. gyveno bendrabutyje, todėl jį matydavo tik savaitgaliais. Ji su vyru manė, kad R. mokykloje viskas gerai, nes jai niekas nesakė nieko. Dabar iš jo bendraamžių išgirdo, kad visko būdavo, bet R. pats niekuo nesiskundė. Buvo tik vieną kartą laiku negrįžęs į bendrabutį, bet tada ji paskambino ir sūnus pasakė, kad jau yra prie bendrabučio.

Policijos informacinės sistemos policijos registruojamų įvykių registro pranešime (ROIK (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad 2015-03-21 08.33 val. gautas pranešimas apie S. J. sužalojimą. Pranešėjo P. M. teigimu, pas jį į namus atbėgo kaimynystėje gyvenantis B. D. ir paaiškino, kad šio namuose R. B. peiliu tris kartus dūrė S. J. į krūtinę. Sulaikytas įtariamasis R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 4–7).

2015-03-30 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio matyti, kad 2015-03-21 05.17 val. Centro informacinėje sistemoje iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruotas pranešimas apie peiliu sužalotą S. J. (t. 1, b. l. 67–68)

2015-03-21 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad įėjimo į namą durys neužrakintos, vakarų pusėje ant žemės iškritęs lango rėmas su stiklu, namo viduje gausu biologinės kilmės pėdsakų (kraujo), kambaryje ant grindų guli vyriškos lyties lavonas su išorinėmis smurto žymėmis, daugybiniais pjautiniais-durtiniais sužalojimais, perpjautais rūbais. Įvykio vietoje rasta penki peiliai, kurie siekiant nustatyti galimą nusikaltimo įrankį buvo paimti (t. 1, b. l. 8–27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. J. mirė nuo daugybinių durtinių-pjautinių kaklo, krūtinės ląstos ir pilvo vidaus organų sužalojimų, kurie sukėlė sunkų trauminį hemoraginį šoką, ir tai, vadovaujantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo kūne rastos 34 trauminių kontaktų žymės, kurios atsirado nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais aštriais daiktais. Durtinė-pjautinė žaizda kairiajame kaklo šoniniame paviršiuje su pjautiniu kairiojo galvos sukamojo raumens, kairės išorinės miego arterijos ir kiaurinio ryklės ir gerklų sužalojimais, 11 žaizdų krūtinės ląstoje yra kiauriniai sužalojimai, pažeidę kairįjį plautį, diafragmą ir pilvaplėvės ertmės (blužnies) organus, sukėlė ūmų nukraujavimą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. S. J. mirė netrukus po patirtų sužalojimų. Ištyrus mirusiojo S. J. kraują ir šlapimą, kraujyje rasta 2,38 promilės etilo alkoholio, šlapime – 3,22 promilės etilo alkoholio. Nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 38–42).

Iš 2015-07-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti mirusiojo S. J. rūbai ir daiktai. Apžiūros metu užfiksuoti pilkos spalvos korseto, pilkos spalvos marškinėlių trumpomis rankovėmis, džemperio ilgomis rankovėmis (pilkos spalvos), rusvos spalvos nertinio, žaliai margo nertinio, mėlynos spalvos kombinezono mechaniniai pažeidimai (nugaros dalyje atidalijimas nuo viršaus iki apačios aštriu daiktu, linijiniai pažeidimai nuo 0,7 cm iki 4 cm ilgio). Minėti daiktai gausiai ištepti (permirkę) krauju. Ant baltų margų sportinių batelių, melsvos spalvos sportinių kelnių, pilkos spalvos apatinių kelnių, kojinių mechaninių sužalojimų neužfiksuota (t. 1, b. l. 45–63) .

2015-03-28 daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojui B. D. pateikti atpažinti 5 peiliai, rasti ir paimti 2015-03-21 įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Liudytojas B. D. atpažino peilį Nr. 4, nurodydamas, kad šį peilį matė 2015-03-21 R. B. rankose, kai su šiuo peiliu R. B. dūrė S. J. į nugarą (t. 1, b. l. 160–163).

2015-03-28 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, rastas ir paimtas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad peilio geležtės ilgis – 273 mm, didžiausias geležtės plotis – 40 mm, didžiausias geležtės storis – 2,2 mm. Peilio rankena yra rudos spalvos, jos atskiras dalis jungia (sutvirtina) 3 geltonos kniedės. Pagal peilio matmenis, formą ir jų charakteristiką jis yra ūkinės-buitinės paskirties ir pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nepriskiriamas šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (t. 1, b. l. 64–65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tyrimui pateikto peilio geležtės ir koto rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su S. J. DNR profiliu 99,9999999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo R. B. kairės rankos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas mišrus, ne daugiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, iš jų vienas sutampa su S. J. DNR profiliu 99,9999999999999% tikimybe, o kitas – sutampa su R. B. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. S. J. abiejų rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su S. J. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe (t. 2, b. l. 68–76).

2015-03-21 11.01.01 val. atlikus asmens blaivumo testą, R. B. nustatytas 1,89 promilės girtumas (t. 2, b. l. 28).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu, tai yra 2015-03-21, R. B. nesirgo laikinu ar lėtiniu psichikos sutrikimu, jo tuometinė būsena atitiko asmenybės akcentuacijos pagal mišrų tipą, psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, žalingo vartojimo kriterijus. Dėl to jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Nusikaltimo padarymo metu R. B. emocinė būsena (pyktis, kerštas dėl nukentėjusiojo S. J. užgaulaus elgesio su juo pačiu ir jo mama bei seserimi) nesiekė fizinio afekto ar kitos, turinčios esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai, emocinės būsenos lygio. Šiuo metu R. B. nustatyta asmenybės bruožų akcentuacija pagal mišrų tipą: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia (t. 2, b. l. 131–135).

Visais šiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad R. B. itin žiauriai nužudė S. J.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai buvo nuoseklūs, nors jis ir neatsiminė detaliai kai kurių įvykio aplinkybių. Kaltinamais prisipažino keletą kartų dūręs S. J. į kaklą ir nugarą, bet aiškino tai padaręs iš pykčio dėl nukentėjusio įžeidinėjimų. Liudytojai B. D. ir D. M. patvirtino, kad visą vakarą girtaujant tarp R. B. ir S. J. vyko konfliktas, jie vienas kitą užgauliojo, stumdėsi. Liudytojas B. D. matė, kaip R. B. porą kartų dūrė peiliu ant grindų gulinčiam S. J. į nugarą. Liudytojas P. M. parodė, kad pas jį atbėgo basas B. D., liepė kviesti policiją ir greitąją pagalbą, nes R. B. nudūrė S. J.. Remiantis liudytojų ir kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais, patikimai nustatyta, kad stipriai apsvaigęs nuo alkoholio kaltinamasis R. B., susiginčijęs su taipogi apsvaigusiu nuo alkoholio S. J. pastarajam pradėjus įžeidinėti kaltinamąjį ir jo šeimos narius, parėjęs į namus atsinešė peilį, kurį slėpė po striuke, toliau girtavo su S. J. ir B. D., tarpusavio konflikto metu smogė S. J. ne mažiau kaip 34 smūgius peiliu į įvairias kūno vietas, siekdamas nužudyti.

Ištyrus lavoną rastos durtinės-pjautinės žaizdos veido kairėje pusėje ties kairės ausies lezgelio prisitvirtinimu, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, kairio peties viršutiniame paviršiuje ties sprandu, sprando apatinėje dalyje, pakaušio dešinėje ir kairėje pusėse, kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kairėje mentėje, stuburo juosmeninės dalies apačioje ir stuburo kryžminėje dalyje, pjautinės žaizdos ant smakro kairės pusės apatinio žandikaulio, kairio ausies kaušelio užpakaliniame paviršiuje, kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, pjautinė odos ir poodžio žaizda su nusitęsiančiu linijiniu odos įbrėžimu kaklo kairiajame šoniniame paviršiuje galvos sukamojo raumens srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, durtinė-pjautinė žaizda stuburo juosmeninės dalies viršutinėje dalyje su stuburo juosmeninio I slankstelio keterinės ataugos sužalojimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismo medicininio tyrimo specialisto išvados matyti, kad S. J. dėl padarytos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame kaklo šoniniame paviršiuje viršutinėje dalyje galvos sukamojo raumens projekcijoje ir išorinės miego arterijos ir kiaurinio ryklės ir gerklų sužalojimų, 11 kiaurinių durtinių-pjautinių žaizdų krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairės pusės vidurinėje ir apatinėje dalyje ir kairiojo plaučio, diafragmos ir pilvaplėvės ertmės (blužnies) sužalojimų, sukėlusių ūmų nukraujavimą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, netrukus įvykio vietoje mirė. Kaltinamojo prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto būdas, peiliu duriant į gyvybiškai pavojingas žmogaus kūno vietas – kaklą, krūtinės ląstos užpakalinį paviršių, padaryti vidaus organų sužalojimai, parodantys suduotų smūgių stiprumą, atskleidžia kaltinamojo kryptingą veikimą, siekiant konkretaus, negrįžtamas pasekmes sukelsiančio rezultato – S. J. mirties. R. B. suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus atimta neišvengiamai ir, peiliu smogdamas S. J. ne mažiau kaip 34 smūgius į įvairias kūno vietas, sąmoningai pasirinko itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Nors R. B. teigia, kad S. J. jį pastūmė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad tokiu būdu gintis nebuvo jokios priežasties. Priešingai, kai nukentėjusysis bandė išeiti, kaltinamasis spyrė į kojas ir S. J. parkrito. R. B. būdamas jaunesnis už nukentėjusįjį, galėjo netrukdomai pats išeiti, ar leisti išeiti nukentėjusiajam ir baigti konfliktą nukentėjusiojo nesužalodamas. Kaltinamojo veiksmai nebuvo spontaniški, o gerai apgalvoti, nes jis nepasinaudojo šalia buvusiais daiktais, o nuėjęs į namus atsinešė peilį, kuris buvo naudojamas gyvuliams skersti, slėpė jį po rūbais. Šios nustatytos aplinkybės neginčijamai rodo kaltinamojo kryptingą siekį panaudoti tokią priemonę, kad sužalojimas būtų mirtinas. R. B. badė S. J. peiliu, nors šis nesipriešino. Jis, perpjovęs rūbus, apžiūrėjo padarytas žaizdas ir pamanęs, kad nukentėjusysis gyvas, smogė peiliu dar kelis smūgius. R. B. veiksmus nutraukė atsibudęs B. D., kuris išsigandęs išbėgo į lauką. Toks R. B. elgesys aiškiai rodė jo ketinimus peiliu smogti kuo daugiau smūgių ir itin žiauriai nužudyti nukentėjusįjį. Jis suprato savo veiksmų pavojingumą nukentėjusiajam, numatydamas, kad dėl jo suduotų ne mažiau kaip 34 smūgių peiliu į įvairias kūno vietas nukentėjusysis neteks gyvybės, norėdamas ir siekdamas jo mirties, suprasdamas priežastinį ryšį tarp jo daromos veikos ir siekiamų padarinių – nukentėjusiojo mirties.

R. B. nusikalstamas veikimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltinamasis R. B. nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino nužudęs S. J.. Kaltinamasis laisva valia pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį. Nuoširdus gailėjimasis yra užfiksuotas R. B. kaip įtariamojo apklausos 2015 m. rugpjūčio 5 d ir 2015 m rugsėjo 7 d. protokoluose ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme. Todėl R. B. prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikaltimą yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 90 straipsnio 5 dalyje, 91 straipsnyje.

Kaltinamasis R. B. tyčia padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, nužudė itin žiauriai savo pažįstamą daug vyresnį žmogų, su kuriuo leido laiką ir kuris juo pasitikėjo. Tai rodo jo veikos ypatingą pavojingumą. Atsižvelgiama ir į asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nebuvo linkęs laikytis įstatymų, buvo nuteistas už baudžiamuosius nusižengimus ir nesunkų nusikaltimą, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2015-03-24 mokyklos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad mokėsi patenkinamai, dažnai praleisdavo pamokas, mokyklos administracija R. B. apibūdina kaip mandagų, paprastą, kuklų, uždarą jaunuolį (t. 2, b. l. 35). Atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, pagal 2015-07-27 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją, R. B. gyvena kartu su tėvais, jaunesniais dviem broliais ir seserimi, šeimos finansinė padėtis sunki, tėvas sunkiai serga, tačiau tėvai pagal išgales stengiasi rūpintis savo vaikais, domisi vaikų laisvalaikiu, visada teiraujasi, kur ir su kuo sūnus leidžia laiką, reikalauja, kad sutartu laiku grįžtų į namus. R. B. pradėjus mokytis (duomenys neskelbtini) mieste, motinai tapo sunkiau kontroliuoti R. užimtumą (t. 2, b. l. 47–49). Kaltinamasis po nusikaltimo padarymo visą laiką buvo suimtas, todėl labai mažai tikėtina, kad turėjo galimybę rašyti grasinančias žinutes, kaip teigia liudytojas G. K.. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes R. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima nepilnamečiui numatytam bausmės vidurkiui.

Nukentėjusieji S. J. ir A. J. pareiškė civilinį ieškinį, prašydami priteisti iš R. B. kiekvienam po 1142,15 Eur turtinei ir 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 80–92). Nurodo, kad S. J. buvo jų brolis, juos siejo stiprus emocinis ryšys. Taip pat S. J. ir A. J., laidodami savo brolį S. J., iš viso išleido 2284,3 Eur. Pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą 1 342,43 Eur kainavo laidojimo paslaugos, papildomai pirko maisto ir žvakių už 20,54 Eur, muzikantui sumokėjo 190 Eur, už gedulo puokštę – 44 Eur, auka bažnyčiai – 50 Eur, duobės kasimui – 100 Eur, pirko kuro automobiliui už 10,33 Eur, kapavietės sutvarkymas kainavo 527 Eur. Kadangi buvo išmokėta 304 Eur laidojimo pašalpa, ją atskaičius laidojimo išlaidas sudaro 1908,30 Eur. Prašo priteisti S. J. ir A. J. neturtinę žalą po 990,15 Eur.

Nukentėjusiųjų S. J. ir A. J. nurodoma nusikaltimu jiems padaryta turtinė žala įrodyta nukentėjusiojo S. J. parodymais ir pateiktais dokumentais. Pripažinus R. B. kaltu dėl S. J. nužudymo remiantis CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Nukentėjusieji pateikė visų turėtų išlaidų patvirtinančius dokumentus, jų turėtos išlaidos yra realios, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas tenkintinas.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų K. J., S. J. ir J. J. atstovė pagal įstatymą D. J. pareiškė 30 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašydama iš R. B. priteisti kiekvieno nepilnamečio vaiko naudai po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 116–125), kadangi dėl jų tėvo S. J. mirties vaikams padaryta didelė moralinė žala, jie neteko artimiausio žmogaus (t. 1. b. l. 189, 190). Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti išmokėtas sumas (14 str. 1 d.). Priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (13 str. 5 d.). Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 str. 5 d. nuostatomis, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas tomis sumomis, kurios yra nukentėjusiesiems išmokėtos avansu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nukentėjusiesiems K. J., S. J. ir J. J. avansu išmokėta kiekvienam po 760 Eur kompensacija už padarytą neturtinę žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai. Nustatyta, kad nužudytojo broliai S. J. ir A. J. laidojo S. J., iki jo mirties gyveno netoliese, dažnai susitikdavo, bendraudavo, todėl juos siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai, ir dėl brolio netekties nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, sielvartą.

Nužudytojo vaikams taip pat padaryta didelė moralinė žala, jie neteko paties artimiausio žmogaus. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais R. B. veiksmais, kuriais buvo nužudytas S. J.. Nukentėjusieji K. J., S. J. ir J. J., kai buvo nužudytas jų tėvas, buvo nepilnamečiai, augo su motina. Akivaizdu, kad vaikai patyrė žalą dėl tėvo netekimo, nes, kaip matyti iš esančių duomenų ir atstovės paaiškinimų, tėvas palaikė ryšį su vaikais, nors ir kurį laiką jų neaugino, jie atvykdavo pas tėvą per atostogas, lankydavosi per šventes. Vaikai nėra maži, jie gali savarankiškai suvokti tėvo gyvybės atėmimo aplinkybes ir dėl to patirti didelius išgyvenimus. Todėl nukentėjusiųjų K. J., S. J. ir J. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Pažymėtina, kad kaltinamasis šiuo metu neturi pakankamai turto pareikštam ieškiniui atlyginti, bet yra pakankamai jaunas ir ateityje tokią galimybę turėtų. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio (S. J. ir A. J. po 6000 Eur, K. J., S. J., J. J. po 9240 Eur kiekvienam) atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus šią pinigų sumą nebus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panašiose bylose. Nustatydama neturtinės žalos dydį kolegija vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, nurodydama, jog pasekmės neatitaisomos – tėvo ir brolio gyvybės atėmimas skaudus ir mirusiojo broliams ir vaikams. Esant nurodytoms aplinkybėms neturtinės žalos dydis priteistinas S. J. ir A. J. kiekvienam po 6000 Eur, K. J., S. J., J. J. – po 9240 Eur.

Kaltinamasis R. B. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo negali būti priteistos (BPK 51 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamasis turto neturi, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, todėl atsižvelgiant į jo turtinę padėtį antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems nepriteistinos.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojui G. K. buvo atlygintos kelionės išlaidos 11.60 Eur (3 t. b. l. 31), šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš R. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiame skyriuje: pilkos spalvos korsetas, balti – margi sportiniai bateliai, pilkos spalvos marškinėliai, pilkos spalvos džemperis, melsvos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos apatinės kelnės, kojinės, rusvos spalvos nertinis, žalias-margas nertinis, mėlynos spalvos kombinezonas su petnešomis, įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); juodos spalvos grandinėlė su kryželiu, vyriškas rankinis laikrodis grąžintini nukentėjusiesiems, R. B. sulaikymo metu paimti asmeniniai daiktai grąžintini jo motinai N. V. (t. 2, b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. R. B. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo – terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įskaityti į bausmės laiką laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-03-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. B. atlyginti 990,15 Eur turtinę žalą S. J. ir 990,15 Eur A. J.. Priteisti iš R. B. atlyginti neturtinę 6000 Eur žalą S. J., 6000 Eur A. J., 9240 Eur K. J., 9240 Eur S. J., 9240 Eur J. J..

Išieškoti iš R. B. proceso išlaidas valstybei 11.60 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiame skyriuje: korsetą, sportinius batelius, marškinėlius, pilką džemperį, sportines kelnes, apatines kelnes, kojines, rusvą nertinį, margą nertinį, mėlyną kombinezoną su petnešomis, peilį, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); juodos spalvos grandinėlę su kryželiu, vyrišką rankinį laikrodį grąžinti nukentėjusiesiems, R. B. sulaikymo metu paimtus asmeninius daiktus grąžinti jo motinai N. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.