Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems P. B., V. K., jo atstovui pagal įstatymą G. K., ir jo gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos respublikinio V. I. akmenų muziejaus įgaliotam atstovui direktoriui E. R.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Mosėdžio k. Skuodo r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, Skuodo kaimo verslų ir amatų mokyklos moksleivis, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r., neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

P. B., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) , teistas: Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu trims mėnesiams, pagal BK 178 str. 2 d. už tris nusikalstamas veikas laisvės atėmimu po penkis mėnesius, remiantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes iš dalies sudėjus subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, remiantis BK 92 str. 1, 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių – įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti; Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-02-15 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, remiantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę ir 2012-10-08 nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudėjus subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 92 str. 1, 2 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – 60 valandų trukmės nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, elgesio apribojimą aštuoniems mėnesiams – įpareigojimą būti namuose nuo 22 iki 6 val., draudimą bendrauti su M. Ž. ir S. J.; 2014-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 294 str. 2 d., laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1d., 3 d. ši bausmė subendrinta su 2013-02-15 nuosprendžiu paskirta bausme, prie šios bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams; 2015-08-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos vienerių metų ir dviejų dienų laikotarpiui; 2016-04-07 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutartimi taikytas lygtinis paleidimas panaikintas ir P. B. pasiųstas vykdyti likusią neatliktą bausmės dalį, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie buvo ištirti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. K. parodė, kad 2016-02-19, jam išgėrus alaus, ir beinant namo kartu su P. B., K. R., V. K., išgirdo triukšmą, pagal garsą suprato, kad kažkas lūžta. Netoli elektros dėžių buvo V. K., jis supratęs, kad jis spardo elektros dėžes ir nuo to jos lūžta, todėl yra tas garsas, triukšmas. P. B. ir K. R. irgi buvo netoli, bet ne prie tų dėžių. Suprato, kad V. K. yra susinervinęs dėl savo merginos ir taip išlieja pyktį. Spyrio garsus girdėjo gal keturis kartus, o gal buvo ir daugiau kartų - neskaičiavo. Gal būtų nėję dar į namus, gal būtų kur nors nuėję, bet kai P. B. pamatė, kad V. K. išspardė tas dėžutes, jis išsigando, kad kas nors gali pamatyti, sužinoti ir jis turės nemalonumų, nes yra anksčiau teistas ir anksčiau laiko paleistas iš įkalinimo vietos. Tada visi ir nutarė skirstytis. Dėžutes V. K. tik spardė, jas galėjo apgadinti, tačiau jų dalių niekas neėmė, V. K. nieko nesinešė. Išsiskirstė, grįžo į namus apie 24 val. Jis dėžučių nė vienos nenuspyrė, nieko nepaėmė (T. 1, b. l. 45-49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju K. R. patvirtino, kad 2016-02-19, jam būnant kartu su T. K., P. B. ir V. K., jis matė, kaip V. K. spyrė koja vieną kartą į elektros dėžutę, o jiems beinant namo, apie 23.00 val., išgirdo, kaip kažkas spardo vėl ten buvusias elektros dėžutes. Jo manymu, tai galėjo padaryti prie dėžių arti buvę P. B. ir V. K., o jis ir T. K. tuo metu buvo toliau. Nors tamsoje nematė į kelias dėžutes įspyrė V. K. ir P. B., tačiau girdėjo ne mažiau kaip keturis ar penkis spyrius (T. 1, b. l. 51).

2016-02-20 ir 2016-02-22 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Respublikinio V. I. akmenų muziejaus pareiškimais Skuodo rajono policijos komisariatui bei pateikta lokaline sąmata nustatyta, kad muziejaus direktorius E. R. kreipėsi į policiją pareiškimu, kuriame nurodė, kad iš 2016-02-19 į 2016-02-20 naktį, jis pastebėjo, kad buvo suniokota kemperių aikštelės Mosėdyje, esančios prie pieninės, įranga, t. y. nulaužtos elektros ir vandens skydelių dėžutės, o dviejų vandens įvadų dėžutės su skaičiukais ir įvadais, pavogtos. Padaryti 688,48 Eur nuostoliai. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 1, 3, 4).

2016-02-20 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016-02-20, 8.45 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nuo Skuodo m. pusės įvažiuojant į gatvę stovėjimo aikštelėje (netoli pieninės) iš po nakties pastebėjo, kad yra sulaužyta elektros spintelė. Nuvykus nurodytu adresu pastebėta, kad stovėjimo aikštelėje apgadintos aštuonios elektros skydelių dėžutės, iš jų dvi be viršutinių dalių (T. 1, b. l. 2).

2016-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta - R. G. g., Mosėdžio mstl., parke prie kemperių aikštelės, kur matyti, apgadintos aštuonios metalinės pilkos spalvos elektros ir vandens skaitiklių dėžutės (spintos), dvi dėžutės be viršutinių dalių (T. 1, b. l. 12-20).

2016-02-28 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad R. G. g., Mosėdžio mstl., Skuodo r., parke rastos ir paimtos dvi metalinės vandens apskaitos dėžės (T. 1, b. l. 27).

2016-03-04 daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis užfiksuoti vandens apskaitos ir paėmimo spintos apžiūros rezultatai, kurie patvirtina, kad prie skaitiklio viršutinės ir apatinės dalies plastikinės jungties pritvirtinti du laikiliai, kurių galai nulaužti. Po apžiūros pagal prašymą vandens apskaitos ir paėmimo spintos grąžintos Respublikinio V. I. akmenų muziejaus įgaliotam atstovui E. R. (T. 1, b. l. 28-37).

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

BK 284 str. numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinamais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Pagal BK 284 str. prasmę bei kasacinio teismo praktiką įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Vandališki veiksmai apima ne tik kultūros vertybių niokojimą, vandališkais veiksmais, kaip viešosios tvarkos objektyviuoju požymiu, laikomi ir veiksmai, kai tyčia daužomas, ardomas, padegamas, apipilamas dažais ar kitaip niokojamas svetimas turtas (kasacinės nutartys Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-52/2012, Nr. 2K-429/2012).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji V. K. ir P. B. viešoje vietoje – Respublikinio V. I. akmenų muziejaus parke, stebint kitiems asmenims, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, niokojo svetimą turtą – tyčia daužė rankomis, spardė kojomis elektros ir vandens apskaitos metalines dėžes (spintas), ir jas sugadino. Toks demonstratyvus svetimo turto niokojimas atitinka vandališkų veiksmų požymius. Kaltinamųjų viešoje vietoje – Respublikinio V. I. akmenų muziejaus parke, padaryti veiksmai, niokojant svetimą turtą, matant kitiems asmenims, buvo betiksliai, nemotyvuoti, pažeidžiantys geros moralės normas, darantys akivaizdžią turtinę žalą, todėl neabejotinai kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Abu kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nusikaltimo objektyvioji pusė realizuota bendrais jų veiksmais. Kaltinamasis V. K. ir P. B., viešoje vietoje, abu spardydami elektros ir vandens skydelių dėžutes, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja svetimo turto niokojimo procese, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Tokiu būdu, kaltinamųjų P. B. ir V. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d..

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo elgesį vertino itin neigiamai ir nuoširdžiai gailisi dėl jo pasekmių, kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu dar kartą atsiprašė įgalioto atstovo ir jis jam atleido, iškart po nusikalstamos veikos padarymo jis tėvo padedamas atlygino muziejui padarytą žalą savo darbais. Visos šios aplinkybės pripažintinos kaltinamojo V. K. lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis prieš įvykį vartojo alų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, yra įsitikinęs, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo V. K. apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės ir jos įtakos savo veiksmams neneigia ir kaltinamasis V. K.. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas sunkinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe su P. B. (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Kaltinamasis V. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis yra itin jauno amžiaus, padarė nusikalstamą veiką būdamas nepilnamečiu, jis mokosi, mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip ne itin pažangus, patenkinamai besimokantis, tačiau draugiškas ir mandagus moksleivis (T. 1, b. l. 112). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad V. K. yra tėvų rūpestingai prižiūrimas sūnus, jo šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginamų vaikus, apskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyrius šeimai nėra taikęs prevencinio poveikio priemonių, V. K. ir tėvų santykiai yra geri, jaučiamas artimas ir šiltas ryšys (T. 1, b. l. 116).

Visos šios aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. K. supranta savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį, o ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra nustatyti būtinieji Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio taikymo pagrindai, taip pat Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte įtvirtintos sąlygos.

Teismas daro išvadą, kad nėra tikslinga V. K. bausti kriminaline bausme, o siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga jam skirti auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą tėvams iki jo pilnametystės, nes, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus duomenis apie kaltinamojo šeimą, teismo vertinimu, V. K. turi galimybių sudaryti savo sūnaus asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas. Kaltinamasis neprieštaravo, kad jį ugdytų bei prižiūrėtų tėvai (BK 82 str. 1 d. 4 p., 86 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d.).

Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Kaltinamasis P. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jo pasekmių, jis atsiprašė įgalioto atstovo ir jis jam atleido. Ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo P. B. lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis prieš įvykį vartojo alų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, yra įsitikinęs, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo P. B. apsvaigimas nuo alkoholio. Šios aplinkybės ir jos įtakos savo veiksmams neneigia ir kaltinamasis P. B.. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas sunkinančia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe su V. K. (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis P. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Vertinant kaltinamojo P. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis ankščiau teistas, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Be kita ko, 2016-04-07 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas lygtinis paleidimas panaikintas, P. B. nuspręsta pasiųsti atlikti likusią neatliktos pagal ankstesnį teismo nuosprendį paskirtos bausmės dalį. Šios aplinkybės rodo P. B. polinkį nusikalsti ir tai, kad jis nedaro jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio, kas akivaizdžiai rodo, kad ankstesnė bausmė nepasiekė tikslų nurodytų BK 41 straipsnyje. Teismas, paleisdamas P. B. lygtinai, buvo suteikęs galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, tačiau, nepaisant teismo pastangų įtikinti P. B. elgtis dorai ir nepriekaištingai, pakeisti savo gyvenimo būdą, P. B. ir toliau elgėsi nusikalstamai. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis, darydamas nusikaltimus, sąmoningai nesilaiko įstatymų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nerodo noro taisytis, keisti savo gyvenimo būdą. Kadangi teistumas už ankstesnį tyčinį nusikaltimą nėra išnykęs ir nėra panaikintas, P. B. vėl padaręs tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Be to, kaltinamasis P. B. anksčiau ne kartą buvo baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu galiojančių nuobaudų nebeturėjo. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, darbovietės administracijos charakterizuojamas kaip darbštus, gerai atliekantis savo pareigas, pasižymintis strateginiu mąstymu, darbuotojas. Kaltinamasis sergančių psichikos ir priklausomybių ligomis įskaitoje nėra.

Teismas, įvertinęs teisingam bausmės individualizavimui reikšmingas ir pirmiau aptartas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat BK 54 str. 2 d. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, susijusius su kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir jo asmenybe, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. paskiriant BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Skiriant šią bausmę, pažymėtina, jog kaltinamasis iškart po įvykio atsiprašė muziejaus įgalioto atstovo, pastarasis jam visiškai atleido ir prašo griežtos bausmės neskirti, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra dar jauno amžiaus, ir dėl to elgiasi nepakankamai apgalvotai. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, kaltinamajam P. B. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artimesnė jos minimaliai ribai.

Kaltinamasis P. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Naują nusikalstamą veiką P. B. padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. P. P. įstatymo 30 straipsnio nuostatas P. B. nėra laikomas visiškai atlikusiu bausmę pagal 2014-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį. Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-04 nutarties (T. 1, b. l. 83), kuria nuteistajam P. B. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, matyti, jog bausmės, skirtos 2014-08-08 teismo nuosprendžiu, pradžia yra 2014-10-20, o bausmės pabaiga 2016-06-20, taip pat nutartyje nurodyta, kad P. B. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo P. B. prašymas dėl jo lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2015-06-18, buvo neatlikęs 1 metų 2 dienų bausmės. Be to, nustatyta, jog nuteistasis iš pataisos namų buvo paleistas tik 2015-08-13, todėl bausmės, paskirtos pagal 2014-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, neatlikta bausmės dalis yra vienuolika mėnesių ir dvidešimt keturios dienos (T. 1, b. l. 68, 83-84). Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, dėl kurios asmuo buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės dalimi, t. y. prie 2014-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies, kuri šio nuosprendžio priėmimo dieną sudaro vienuolika mėnesių ir dvidešimt keturios dienos, ir kuri yra didesnė už šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pažymėtina, kad terminas nuo paleidimo iš pataisos namų iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi (kasacinė nutartis Nr. 2K-199/2014).

Kaltinamajam P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos, kadangi P. B., šio nuosprendžio priėmimo metu, vykdant 2016-04-07 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartį, yra pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį pagal 2014-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, ir, todėl ikiteisminio tyrimo metu P. B. paskirtą kardomąją priemonę taikyti nebetikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkte numatytais pagrindais ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 86 straipsniu, V. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – nepilnamečio V. K. atidavimą ugdyti ir prižiūrėti tėvams E. K. ir G. K., iki V. K. sueis aštuoniolika metų.

Kardomąją priemonę, paskirtą V. K., – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir P. B. paskirti bausmę – keturis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-08-08 Klaipėdos apygardos nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies – vienuolikos mėnesių ir dvidešimt keturių dienų, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę P. B. paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. B. faktinio sulaikymo dienos, vykdant 2016-04-07 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartį, kuria jis pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį pagal 2014-08-08 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę, paskirtą P. B., - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.