Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1086-1150/2024 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

L. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. K. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - savo sugyventinės sūnui, o būtent: jis 2024 m. birželio 22 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini) - konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio bei atskirai gyvenančio jo šeimos nario - jo sugyventinės J. K. sūnaus G. K. - metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia smurtaudamas G. K. atžvilgiu - vieną kartą peiliu perbraukdamas G. K. krūtinės kairę pusę, po ko vieną kartą peiliu perbraukdamas G. K. kairį šoną - sukėlė G. K. fizinį skausmą, po ko toliau tyčia smurtaudamas G. K. atžvilgiu - vieną kartą peiliu durdamas G. K. į dešinį kelią - vienu trauminiu poveikiu duriančių - pjaunančių savybių daiktu padarė G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą - paviršinę durtinę - pjautinę žaizdą dešinio kelio priekiniame paviršiuje apie 2,5 cm. ilgio. Taip jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - savo sugyventinės sūnui.

2. Kaltinamas L. K. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietoje smurtavo prieš sugyventinės sūnų. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jo mamos J. K. sugyventinis. Jie negali būti kartu viename bute išgėrę, nes kaltinamasis būna agresyvus, kimba žodžiais prie jo, keiksmažodžiais į jį kreipiasi. 2024 m. birželio 22 d. jis buvo pas mamą bute, nes susipyko su savo drauge. Namie buvo ir mama, ir kaltinamasis. Tiek kaltinamasi, tiek nukentėjusysis buvo pavartoję alkoholio. Kaltinamasi ėmė kibti prie jo žodžiais, darėsi vis agresyvesnis. Nukentėjusysis paskambino Bendrojo pagalbos centro numeriu ir pasakė, kad patėvis agresyvus, norėjo pagalbos. Policininkai atvyko pas juos, pasikalbėjo, priėmė sprendimą, kad nukentėjusiajam reikia išeiti, nes taip bus ramiau, tad nusprendė nakvoti viešbutyje. Policininkai jį pavežė iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) viešbutyje nebuvo vietų, o jis neturėjo, kur pasidėti, todėl teko grįžti namo pas mamą. Iš pradžių namie buvo ramu, tačiau po kurio laiko vėl pradėjo konfliktuoti su kaltinamuoju. Iš pradžių tik žodžiais vienas į kitą. Vėliau pradėjo stumdytis, rankom susikibę vienas į kitą. Kaltinamasis bandė trenkti ranka į veido sritį, vis kėsinosi besistumdant suduoti. Kadangi tame kambaryje kaltinamasis ir valgo, ir geria, ir miega, tai turi spintelę, kurioje įprastai laiko padėjęs peiliuką. Jie stumdėsi šalia tos spintelės. Besistumdant pamatė kaltinamojo rankoje peilį. Kaltinamasis tuo peiliu ėmė mojuoti ir bandė nukentėjusiajam įdurti. Pirmiausia peiliu prabraukė jam per krūtinę. Jis bandė saugotis, tačiau kaltinamasis prarėžė marškinėlius ir odą krūtinės kairėje pusėje, paskui peiliu bandė įdurti antrą kartą, vėl perbraukė kairį šoną. Po to kaltinamasis peiliu dūrė jam į dešinę koją, ties keliu, vidinėj pusėje. Po šio smūgio jis nustojo priešintis, konfliktas baigėsi. Iš kojos ėmė stipriai bėgti kraujas. Į namus atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Jis atsisakė vykti į ligoninę. Tačiau po to išsigando žaizdos kojoje ir nuvažiavo į Trakų ligoninę, kur žaizdą kojoje susiuvo. Dabar tęsia gydymą pas šeimos gydytoją gydymo įstaigoje „InMedica“ (duomenys neskelbtini).

3.2. Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su kaltinamuoju gyvena apie 21 m. Prieš 4 dienas nukentėjusysis susipyko su savo drauge ir atsikraustė gyventi atgal pas ją ir jos sugyventinį. Anksčiau sūnus apie 20 metų gyveno kartu su ja ir jos sugyventiniu. 2024 m. birželio 21 d. kaltinamasis nuo vakaro, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Nuo pat ryto sūnus su sugyventiniu pradėjo žodiškai konfliktuoti dėl įvairių smulkmenų, tokių, kaip per garsiai uždarytos šaldytuvo ar kambario durys, tačiau fizinio smurto nebuvo. Po kurio laiko sūnus išvažiavo su draugais ir grįžo apie 13.00 val. išgėręs. Tada tarp jų vėl įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu ji stovėjo per vidurį tarp sūnaus ir kaltinamojo, kad šie nesusimuštų. Pasibaigus žodiniam konfliktui, sūnus išvyko ir apie 16.00 val. grįžo namo. Sūnui grįžus namo, tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje sūnus iškvietė policijos pareigūnus. Išgirdus, kad kviečia policiją, ji su šunimi išėjo į lauką. Atgal į butą grįžo apie 18.45 val. Užėjusi į butą, pamatė svetainės kambaryje miegantį sūnų, kurio dešinė koja buvo sužalota, kaip įtaria, peiliu, iš žaizdos bėgo kraujas. Įtaria, kad jos sūnų peiliu galėjo sužaloti jos sugyventinis, kadangi pastarasis kartais išgėręs grasina peiliu. Jai grįžus į butą, kaltinamasis nieko nepaaiškino, jo veidas buvo sužalotas, prakirsta kakta. Sugyventiniui liepė išeiti iš buto, jis pasiėmė striukę ir išėjo į lauką. Netrukus atvyko ir policija su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais. Policijos pareigūnams ji nurodė miegamajame kambaryje gulintį peilį, su kuriuo įtaria sugyventinis galėjo sužaloti sūnų, kadangi kaltinamasis naudoja šį peilį. Anksčiau policija dėl smurto šiuo adresu yra kviesta apie 17 kartų.

3.3. Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamojo kaimynas. 2024 m. birželio 22 d. apie 19.00 val. jis paskambino Bendrojo pagalbos centro numeriu dėl triukšmo iš kaltinamojo namų. Girdėjo vyriškus balsus „Aš tave papjausiu“, „Nuleisiu kraują“. Kuris konkrečiai iš jų rėkė šiuos žodžius, negali pasakyti. Išsigandęs, kad gali įvykti nelaimė, taip pat dėl jų keliamo triukšmo, jis paskambino į policiją. Po to išėjo į lauką ir prisėdo ant suoliuko. Iš daugiabučio pirmas išėjo kaltinamasis ir nuėjęs prigulė po egle, netoli daugiabučio. Neatkreipė dėmesio, ar kaltinamasis buvo sužalotas. Po to išėjo ir nukentėjusysis iš namų į lauką. Irgi neatkreipė dėmesio, ar pastarasis buvo sužeistas, nematė. Kadangi buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, tai matė, kad nukentėjusysis buvo įlipęs į jų mašiną, matė, kad koja ties keliu jam buvo apibintuota. Girdėjo, kaip tarpusavyje kalbėjo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai kalbėjo, kad nukentėjusiajam buvo įdurta į koją peiliu.

3.4. Iš nukentėjusiojo skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 22 d., vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), L. K. peiliu padarė jam sužalojimus dešinėje kojoje, krūtinės srityje ir kairiame šone.

3.5. Iš teismo medicinos eksperto specialisto išvados teismas nustatė, kad nukentėjusiajam nustatyta paviršinė durtinė - pjautinė žaizda dešinio kelio priekiniame paviršiuje apie 2,5 cm. ilgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu duriančių - pjaunančių savybių daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

3.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tarnybinio parnešimo dėl įvykio vietoje paimto peilio, 2024 m. liepos 5 d. rašto dėl leidimo paimti įvykio vietos apžiūros metu paimtą daiktą - peilį - iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23795-24 ir prokuroro 2024 m. liepos 8 d. rezoliucijos „Suderinta“ teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant rudos spalvos spintelės padėtas peilis su rudos spalvos rankena.

3.7. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra peilis, paimtas 2024 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu (duomenys neskelbtini). Peilio rankena yra rudos spalvos su dviem metaliniais sutvirtinimais. Rankenos ilgis 9 cm. (trumpesnėje vietoje), 9,5 cm. (ilgesnėje vietoje). Peilio ašmenų ilgis 7,5 cm. Ašmenų plotis 1,4 cm. (plačiausioje vietoje). Ant ašmenų įspaustas užrašas „TRAMONTINA MADE IN BRAZIL“.

3.8. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro padarytas nukentėjusiojo telefoninio pranešimo (skambučio) garso įrašas, kurio metu nukentėjusysis praneša, jog kaltinamasis „šoko“ su peiliu.

3.9. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro padarytas S. K. telefoninio pranešimo (skambučio) garso įrašas, kurio metu liudytojas praneša apie kaimynystėje esantį triukšmą.

3.10. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje padarytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti kaip kambaryje guli nukentėjusysis. Ant dešinės nukentėjusiojo kojos nuo kelio iš vidinės pusės matyti tamsiai rudos spalvos žymė, ji tęsiasi iki pėdos (panašu į nubėgusį kraują). Nukentėjusysis paaiškino, kad jam iškarto dūrė, neapsaugojo kojos ir jam dūrė į koją. Policijos pareigūnas atlieka nukentėjusiojo apžiūrą - pridėjęs liniuotę nufotografuoja dešinę koją (matosi nubėgusio kraujo žymės), kairį šoną, krūtinę (ant krūtinės kairėje pusėje matosi žymė ir ant kairio šono matosi žymė).

L. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados.

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą L. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sugyventinės sūnui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – įvaikiui.

6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

7. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama L. K. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinės sūnui, o būtent: 2024 m. birželio 22 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini) - konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio bei atskirai gyvenančio jo šeimos nario - jo sugyventinės J. K. sūnaus G. K. - metu, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia smurtaudamas G. K. atžvilgiu - vieną kartą peiliu perbraukdamas G. K. krūtinės kairę pusę, po ko vieną kartą peiliu perbraukdamas G. K. kairį šoną - sukėlė G. K. fizinį skausmą, po ko toliau tyčia smurtaudamas G. K. atžvilgiu - vieną kartą peiliu durdamas G. K. į dešinį kelią - vienu trauminiu poveikiu duriančių - pjaunančių savybių daiktu padarė G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą - paviršinę durtinę - pjautinę žaizdą dešinio kelio priekiniame paviršiuje apie 2,5 cm. ilgio. Taip smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinės sūnų, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

8. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa.

9. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir šiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai.

10. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventinės sūnui.

11. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl L. K. skirtinos bausmės.

12. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – kaltinamajam siūlo paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 8 mėnesių laisvės apribojimą), įpareigojant kaltinamąjį laisvės apribojimo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti lankytis G. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna G. K.; uždrausti bendrauti su G. K.; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi bei tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, civilinis ieškinys atlygintas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, išsiskyręs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti lankytis G. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna G. K.; uždrausti bendrauti su G. K.; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo asmens pavojingumui.

19. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl ko nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bei tai, jog nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nepareiškė, o paskirta bausmė nėra finansinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, šiuo metu neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamajam nustatytinas 10 mėnesių įmokos sumokėjimo terminas (BK 75 straipsnio 1 dalis, BK 71 straipsnis).

20. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

21. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – peilį,– teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti, sunaikinimą pavedant atlikti Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys byloje yra atlygintas, paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti lankytis G. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna G. K.; uždrausti bendrauti su G. K.; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti lankytis G. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitose vietose, kur būna G. K.; uždrausti bendrauti su G. K.; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 (dvylika) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. L. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikti tirti ir nagrinėti – peilį, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti. Sunaikinimą pavesti atlikti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriui.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.