Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą. Nurodė, jog šalių šeima vaiko teisių apsaugos specialistams nėra žinoma. Ieškovė su vaiku šiuo metu gyvena sugyventiniui priklausančiame bute, berniukas prižiūrėtas, aprengtas. Šalių sūnus pradės lankyti darželį, raidos centrą. Ieškovė netrukdo sūnui bendrauti su tėvu, tačiau atsakovas su sūnumi nebendrauja, išlaikymo neteikia. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, prašoma nustatyti bendravimo tvarka turėtų būti tikslinama. Prašomas išlaikymo dydis pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, jog vaiko ryšys su tėvu yra nutrūkęs, jis nebendrauja su vaiku, vaikas yra pripratęs prie jos, nes su ja augo nuo kūdikystės. Atsakovas nėra matęs savo vaiko, jis nesidomi vaiku, nereiškė ir nereiškia noro jo pamatyti. Nurodo, jog dėl bendravimo tvarkos su atsakovu nebuvo kilę ginčų. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikė jokiais būdais, nei pinigais, nei daiktais. Šiuo metu dirba, sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių neturi, finansinių įsipareigojimų savo vardu neturi, nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su sugyventiniu Plikiuose, būsto nenuomoja, moka tik už komunalines paslaugas. Maistas ir vitaminai specialiai vaikui nėra skirta, vaikas alergijų neturi. Laisvalaikį leidžia baseine, jo kaina 4-5 Eur, zoologijos sode, lankosi kituose renginiuose. Vaiko lavinimo priemonėms išleidžia apie 40 Eur, kadangi vaikas mažai kalba, reikia daug lavinančių priemonių. Įvairiems renginiams reikia apie 15-20 Eur, jeigu vaikas eina į gimtadienį ar kitą šventę. Komunaliniams patarnavimams, elektrai išleidžia 30-40 Eur, vandeniui 15 Eur, dujoms 15 Eur (1,5 mėn.), šildymas malkomis 200-250 Eur per metus. Už darželį ir raidos grupę moka 60-70 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės rašytinių paaiškinimų, teismo posėdžio metu ieškovės teiktų papildomų paaiškinimų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas yra M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir sūnus gyvena kartu su ieškovės sugyventiniu, jam priklausančiame bute. Sūnus lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupę. Ieškovė nuo 2020 m. spalio 16 d. dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis, nurodytas darbo sutartyje 701 Eur neatskaičius mokesčių. Nuo 2019-07-01 iki 2020-07-31 ieškovei buvo skiriamas nedarbo socialinis draudimas, tačiau pajamų negavo, iki 2020 m. spalio 16 d. ieškovė buvo bedarbė, nurodė, jog gyveno iš santaupų prie vaiko išlaikymo prisidėjo jos sugyventinis. Ieškovės pateiktos sąskaitos, kvitai, mokėjimai už vandenį, šilumą, atliekas, elektros energiją, patvirtina išlaidas, būstui, kuriame šalių sūnus gyvena bei kitas išlaidas, patiriamas vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis atsakovas nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. birželio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis už rugsėjo mėnesį sudarė 822,42 Eur, spalio mėnesį – 365,52 Eur. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus nuo gimimo gyveno kartu ieškove Anglijoje, grįžus iš užsienio į Lietuvą šalių sūnus toliau gyvena su ieškove. Ieškovė rūpinasi sūnaus auklėjimu, auginimu, jo kasdieniais poreikiais, juos abu sieja glaudūs ryšiai. Šias aplinkybes patvirtina institucijos pateikta išvada. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Duomenų apie atsakovo gyvenimo sąlygas nėra pateikta. Atsakovas su vaiku niekada negyveno. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš institucijos pateiktos išvados nustatyta, jog atsakovas neprieštarauja, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai sūnaus atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimą tvarką. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyveno nuo pat vaiko gimimo, vaikas nėra matęs tėvo. Iš institucijos pateiktos išvados nustatyta, jog atsakovas nori bendrauti su sūnumi ir tiksi, jog ieškovė netrukdys ir leis jam bendrauti. Teismo vertinimu, šalims gyvenant skyrium, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų ateityje dėl atsakovo bendravimo su sūnumi. Taigi, siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo vertinimu ieškovės patikslintas bendravimo su vaiku tvarkos variantas yra konkretus ir aiškus, leidžia maksimaliai atsakovui dalyvauti vaiko gyvenime, užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Duomenų apie tai, kad atsakovas su sūnumi netinkamai elgtųsi ar bendraudamas su juo darytų jam neigiamą poveikį ar kokią nors žalą, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta ieškovės pareiškime dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos patikslinimo nurodyta atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui mokamą periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė ieškinyje yra pateikusi vaiko poreikių paskaičiavimą, kur nurodo, kad išlaidos sūnaus poreikiams per mėnesį sudaro 500 Eur: maistui 170 Eur, drabužiams ir avalynei – 80 Eur, sveikatos priežiūrai, vitaminams – 40 Eur, higienos ir asmeninės reikmės priežiūrai – 40 Eur, vaikui tenkanti būsto priežiūros dalis – 70 Eur, laisvalaikiui – 40 Eur, lavinimo priemonėms – 40 Eur, įvairioms šventėms – 20 Eur.

Sutiktina, jog šalių vaikui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės nurodoma būtina 500 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovė pateikti duomenys neįrodo, jog tokio amžiaus vaikui per mėnesį būtina skirti 80 Eur rūbams bei avalynei, lavinimo priemonėms – 40 Eur, įvairioms šventėms – 20 Eur. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma laisvalaikiui bei pramogoms suma - 40,00 Eur yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Trejų metų vaiko laisvalaikis (pvz., kaip nurodo ieškovė lankymasis baseine ir zoologijos sode ar pan.) nėra siejamas su didelėmis išlaidomis. Be to, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma 70,00 Eur suma vaikui tenkanti dėl būsto išlaikymo taip pat didelė bei neatitinka pačios ieškovės pateiktų duomenų apie jos patiriamas išlaidas dėl mokamų komunalinių patarnavimų susijusių su būsto išlaikymu. Ieškovė nurodo, jog sveikatos priežiūrai, vitaminams išleidžia 40 Eur. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog vaikas turi raidos sutrikimų, tačiau berniukui teikiamos paslaugos yra finansuojamos, duomenų, jog vaikui būtini specialūs vaistai, kurie valstybės nėra kompensuojami, nėra pateikta, todėl teismo vertinimu 40,00 Eur suma vaistams yra pakankami didelė. Teismo vertinimu kitos ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi. Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių vaikui valstybės yra mokama po 60,00 Eur išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 447,23 Eur.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs berniuko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 460,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių sūnaus amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas berniuko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2019-2020 metais uždirbo apie 700 Eur per mėnesį. Atsakovas šiuo metu dirba. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, kitų išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų, nėra pateikta.

Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo -turto nėra. Ieškovė nurodo, kad nuo 2019-07-01 iki 2020-07-31 pajamų neturėjo, gyveno iš santaupų, kurias susitaupė dirbdama Anglijoje, minėtu laikotarpiu buvo drausta asmens socialiniu draudimu, kuris skiriamas asmenims auginantiems vaiką iki 3 metų. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė ir pateikė tai patvirtinančią darbo sutartį, kad nuo 2020-10-16 įsidarbino (duomenys neskelbtini), numatomas atlyginimas 701 Eur, neatskaičius mokesčių. Ieškovė kartu su sūnumi gyvena pas sugyventinį, jam priklausančiame bute, būsto nenuomoja, moka tik už komunalines paslaugas. Kitų išlaikytinių neturi, finansinių įsipareigojimų savo vardu neturi. Ieškovė sveikatos problemų neturi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos 2019 metais buvo didesnės nei ieškovės, šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra panašios kaip ieškovės. Teismas nurodo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas turi imtis aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, susirasti geriau apmokamą darbą, jog galėtų tinkamai tenkinti savo augančio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant sūnų, suteikiant jam gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 460 Eur suma, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 60 Eur, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų sūnui skirti išlaikymui po 200 Eur. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 200 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama 60,00 Eur suma yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2020-08-12 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 8 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gimimo, tai yra nuo 2017-09-27 iki ieškinio padavimo, tai yra iki 2020-08-12, kurį apskaičiavo 250,00 Eur/mėn. x 34 mėn.

Teismas nurodo, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės teiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovas nuo sūnaus gimimo, tai yra nuo 2017-09-27 sūnui išlaikymo nemokėjo. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovas žinodamas, jog sūnui būtina teikti išlaikymą, nevykdė pareigos jį išlaikyti, todėl už laikotarpį nuo 2017-09-27 iki 2020-08-12 yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius, sprendžia, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui nurodomu laikotarpiu pakako, jog kiekvienas tėvas vaiko išlaikymui turėjo skirti po 200,00 Eur. Atsakovas kaip minėta išlaikymo neteikė, nors pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog turėjo tam finansinių galimybių ir tuo laikotarpiu visa sūnaus išlaikymo našta teko ieškovei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo priteistina 6800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (200 Eur/mėn. x 34 mėn.) (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190. 3.202 straipsniai).

Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 72,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 204,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 276,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidariusių 8,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovo, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove motina I. L..

Nustatyti atsakovo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. L. tvarką, pagal kurią:

1) abu tėvai turi lygias teises atstovauti sūnų, jį auklėti, lankytis jo auklėjimo ir švietimo įstaigose. Nei vienas iš tėvų neturės teisės savo aktyviais veiksmais ir (ar) neveikimu apriboti galimybes kitam iš tėvų matytis su nepilnamečiu vaiku. Šalys lygiai atsakys už sūnaus auklėjimą ir vystymąsi, švietimą, privalės rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu;

2) ieškovė I. L. įsipareigoja per 7 (septynias) dienas informuoti atsakovą D. L., jeigu pasikeistų jos ir nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos adresas;

3) pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su sūnumi bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, tai yra neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas sūnus švenčia su atsakovu, o poriniais - su ieškove, konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų iki švenčių;

4) atsakovas turi teisę švęsti kartu su sūnumi tėvo dieną bei savo gimtadienį, motina turi teisę švęsti kartu su sūnumi motinos dieną ir savo gimtadienį;

5) atsakovas, be aukščiau numatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, kitu laiku, gali prieš 2 paras SMS žinute informuoti ieškovę, kada jis atvyks pasiimti sūnaus ir kada grąžins, bet, ne ilgiau, kaip 2 parų laikotarpiui. Tokiu atveju atsakovas turi pareigą sūnų pristatyti į ugdymo įstaigą ir pasiimti iš jos, jei sūnus lankys tuo laiku ugdymo įstaigą;

6) vasaros atostogų laikotarpiu atsakovas privalo prieš mėnesį laiko SMS žinute informuoti ieškovę, kada atvyks pasiimti sūnaus dviem savaitėms, ir kada grąžins. Atsakovas neturi teisės sūnų išsivežti už Lietuvos Respublikos ribų be raštiško ieškovės sutikimo;

7) ieškovė sudarys visas sąlygas atsakovui su sūnumi bendrauti telefonu ar informacinių technologijų pagalba nuo 18 valandos iki 20 valandos du kartus per savaitę;

8) visais atvejais atsakovas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžiną jį atgal savo lėšomis.

Priteisti iš atsakovo D. L., vaiko M. L., išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020-08-12 iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. L., vaiko M. L., išlaikymo įsiskolinimą – 6800,00 Eur.

Vaiko M. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. L..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. L. 276,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo D. L. 8,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.