Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-274-124/2012 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir LITGRID akcinei bendrovei (akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ teisių perėmėjui) dėl įsakymo panaikinimo ir nuostolių už nustatytą servitutą atlyginimo bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovo manymu, paskaičiuota kompensacija už jo teisių suvaržymą yra neteisingo dydžio, nustatyta neįvertinus veiklos ribojimų dėl statomos elektros oro linijos, numatytų Energetikos ministro patvirtintose Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, neatsižvelgus į tai, kad ženkliai sumažėjo visų ieškovo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų vertė. Kadangi nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės aktu nustatyta, kad ieškovo sodybos vertė iki servituto nustatymo buvo 50 000 Lt, o po elektros oro linijos įrengimo šios sodybos priverstinio pardavimo vertė yra 30 000 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo LITGRID AB yra priteistina 20 000 Lt kompensacija dėl turto vertės sumažėjimo. Ieškovas taip pat patirs 2 769,60 Lt dydžio nuostolius už sunaikinamus pasėlius, todėl prašė šią sumą priteisti iš atsakovo LITGRID AB. Nurodė, kad nebuvo įvertintas ieškovo patiriamas psichoemocinis poveikis dėl suprojektuotos elektros oro linijos, nes ją pastačius bus sukurtas elektromagnetinis laukas, kuris vertinamas kaip galimai sukeliantis vėžį. Neatsižvelgta, kad ieškovą su jo gyvenamąja vieta, sodyba sieja itin glaudus ryšys, ieškovas šioje sodyboje gyvena jau daugiau nei 40 metų, yra garbaus pensinio amžiaus žmogus, serga sunkiomis ligomis, taip pat ir onkologine liga, yra neįgalus, todėl jo nuosavybės teisių apribojimas jam sukelia itin skaudžius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Patirtą neturtinę žalą jis įvertino 30 000 Lt, kurią prašė priteisti iš atsakovo LITGRID AB.

Ieškovui neginčijant, jog įsakyme nustatyta 5 635,95 Lt dydžio kompensacija prieštarauja kompensacijos apskaičiavimo metodikai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog minėta įsakymo dalis yra neteisėta ar nepagrįsta.

Įsakymas nepanaikina ieškovo galimybės naudotis žemės sklypu pagal žemės ūkio paskirtį. Galimybė naudotis žemės sklypu faktiškai bus apribota tik ta dalimi, kurią užims atramos, t. y. 0,02 % žemės sklypo. Atsakovo manymu, nepagrįstas 20 000 Lt reikalavimas dėl tariamo turto nuvertėjimo, nes servitutas yra nustatytas per kitą žemės sklypą, todėl nėra jokio pagrindo atlyginti tariamą turto nuvertėjimą, susijusį su kitais nekilnojamojo turto objektais.

Nesutiko su ieškovu, jog neva buvimas servituto zonoje stipriai kenks ieškovo organizmui, kadangi pagal projektui patvirtintą Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurios teisėtumą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, elektros perdavimo oro linija nedaro neigiamo poveikio asmens sveikatai. Be to, įstatymai nenumato galimybės priteisti neturtinę žalą, nėra civilinės atsakomybės pagrindų dėl neturtinės žalos priteisimo, o ieškovo teiginiai apie patiriamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus yra hipotetiniai, be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių prašomą priteisti 30 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui V. L. nuosavybės teise priklauso 2 greta esantys žemės sklypai, t. y. 4,6600 ha žemės sklypas ir 0,4600 ha ploto žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu bei kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77-81). 4,6600 ha ploto sklypas pateko į planuojamos tiesti elektros oro linijos Klaipėda-Telšiai apsaugos zoną. Šiame ieškovo žemės sklype Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyriaus vedėjos A. K. 2010-10-22 įsakymu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu” Nr. Ž37-337 (t. 1, b. l. 7) buvo nustatytas 2,0336 ha žemės servitutas, suteikiantis teisę ieškovo žemės sklypo dalyje tiesti 330 kV elektros perdavimo oro liniją, taip pat nustatyta, kad jo sklype bus pastatyta viena atrama. Minėtu įsakymu buvo nustatyta 5 635,95 Lt vienkartinė kompensacija (2 769,60 Lt nuostolių, patirtų už sunaikinamus pasėlius, ir 2 866,35 Lt nuostolių, patirtų dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo), įpareigojant AB „Lietuvos energija“ (teisių perėmėjas LITGRID AB) ją sumokėti per 3 mėnesius (t. 1, b. l. 8-10). Ieškovui pareiškus ieškinį dėl nuostolių kompensacijos, įskaitant ir neturtinės žalos atlyginimą, teismas priteisė ieškovui kaip tarnaujančio daikto savininkui iš LITGRID AB 10 000 Lt nuostolių, kitą ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo, taip pat ir dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atmetė.

Apeliaciniu skundu neginčijama teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl nuostolių, patirtų suvaržius servitutu ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teises, kompensavimo, tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimu netenkinti ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, netenkindamas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Apelianto manymu, neturtinės žalos atlyginimas dėl nustatyto servituto nėra siejamas su veiksmų neteisėtumu, tai patvirtina jo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009. Joje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad <...pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės yra įrodytos, tai yra pagrindas konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį...>. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais, tai reiškia, kad neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti iš viešpataujančiojo daikto savininko atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Šie nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kokie nuostoliai yra atlyginami tarnaujančiojo daikto savininkui, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu: sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtuose įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra numatyta galimybė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai administraciniu aktu nustatomas servitutas, dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant, ar reikalavimas dėl neturtinės žalos, patirtos dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, atlyginimo yra pagrįstas, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (CK 6.246 - 6.249 str.). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsirasti kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra nebūtina (CK 6.271 str.). Ieškovas šioje byloje neginčijo servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumo, sutiko, kad jį lemia viešasis interesas. Jo cituojamoje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta, kad teisėtais veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimas yra vienas iš žalos kompensavimo būdų, bet tai nėra civilinė atsakomybė. Jų atlyginimas vykdomas tokiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos įstatyme, bet ne civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 4.129 str.). Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas, ir nuostolių dėl servituto nustatymo kompensavimas galimas tik įstatyme nustatyta tvarka. Kaip jau buvo pažymėta, neturtinės žalos dėl servituto nustatymo administraciniu aktu nėra numatytas įstatymuose, todėl dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, toks ieškovo reikalavimas negalėjo būti pripažintas pagrįstu. Dėl nurodyto kiti apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovui LITGRID AB dydžiu, nurodydamas, kad jos yra pernelyg didelės. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl atsakovo turėtų 31 803,53 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą dydžio pagrįstumo, vadovavosi CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, ir pripažino pagrįstomis 5 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas atsižvelgęs į byloje atliktų procesinių veiksmų (tiek procesinių dokumentų rengimo – 3 atsiliepimai į ieškinį bei patikslintus ieškinius, tiek dalyvavimo teismo posėdžiuose – apie 8 val.) kiekį bei jų apimtį, laiko sąnaudas (pvz., advokato darbo vieta yra kitame mieste), bylos sudėtingumą bei nagrinėjamų teisės taikymo klausimų naujumą. Su tokiais teismo motyvais nustatant teisingą bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduotinas maksimalus dydis yra 2 400 Lt (imant 3 koeficientą ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt), už prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą – 96 Lt (8.16 p. – 0,12 koeficientas * 800 Lt), už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt (8.18 p. – 0,15 koeficientas * 800 Lt). Be šių rekomenduotinų maksimalių dydžių teismas taip pat atsižvelgia ir konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Apeliantas, ginčydamas šią teismo sprendimo dalį, išdėstė savo teiginius apie nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, nepateikdamas konkrečių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų pagrindas dar labiau sumažinti teismo sumažintas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra teisinio pagrindo (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.